Karas Ukrainoje. „The Guardian“: V.Putinas priverstas importuoti net kareivius

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai

Siekdamas sunaikinti Ukrainos valstybingumą, Kremlius vis dažniau priverstas remtis užsienio darbo jėga savo karinėje pramonėje, o dabar ir užsienio kariais. Tai rodo prigimtinį pačios Rusijos silpnumą, kuri nepajėgi vykdyti V.Putino užgaidų, teigiama britų leidinio „The Guardian“ redakciniame straipsnyje.

Žurnalistai pažymi, kad Rusijos gyventojų skaičius yra keturis kartus didesnis nei Ukrainos, tačiau Kremlius vis tiek priverstas importuoti ne tik ginklus, bet ir žmones. Gimstamumo skatinimo politika Rusijoje apskritai žlugo. Šalies gyventojų skaičius mažėja ir jie sensta, todėl Rusijos miestuose dažnai matomi darbininkai migrantai.

Tačiau pandemija, o vėliau ir plataus masto karas pažeidė ir šią pusiausvyrą. Dabar Rusijos ekonomikai trūksta apie 4,8 mln. darbininkų, o frontas Ukrainoje tik blogina padėtį, nes nuolat iš Rusijos išsiurbia vis daugiau žmonių, pabrėžia straipsnio autoriai.

Tokiomis aplinkybėmis Kremlius bandė pritraukti užsienio samdinių, viliodamas Indijos, Nepalo ir kitų šalių piliečius pinigais. Dabar jis atsigręžė į Šiaurės Korėjos karius. Tuo pat metu į karinius fabrikus, kaip neseniai paaiškėjo, verbuojami ir Afrikos šalių piliečiai.

„Prezidento Vladimiro Putino mėginimas prijungti teritorijas prie didžiosios Rusijos remiamas užsienio kariškių ir darbininkų. Tai byloja ne tiek apie stiprėjančių aljansų, kad ir kokie nerimą keliantys jie būtų, stiprumą, kiek apie esmines vidaus problemas, su kuriomis jo šalis susidūrė dar prieš pradėdama invaziją, nusiaubusią Ukrainą ir pražudžiusią tiek daug pačios Rusijos piliečių“, – apibendrina „The Guardian“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainiečių numuštas rusų dronas „Orion“

Ukrainos desantininkai numušė naujausią Rusijos droną „Orion“, kuris gali vykdyti ir žvalgybines, ir smogiamąsias užduotis. Kaip praneša Ukrainos kariuomenės oro desantinių pajėgų spaudos tarnyba, rusiškąjį „Bayraktar“ analogą numušė 80-osios atskirosios oro desanto brigados kariai.

Pažymima, kad pavojingas dronas buvo neutralizuotas Ukrainos kontroliuojamoje Kursko srities teritorijoje. Priešo dronas buvo numuštas naudojant priešlėktuvinę raketinę sistemą „Strela-10“.

„Tokio tipo bepilotis orlaivis yra pavojingas tuo, kad gali ne tik vykdyti oro žvalgybą, bet ir turėdamas keturias raketas „oras-žemė“ – gali atakuoti antžeminius taikinius“, – pažymėjo  spaudos tarnyba.

„Orion“ yra vidutinio aukščio ilgos skrydžio trukmės bepilotis orlaivis, sukurtas bendrovės „Kronštadt“. Pagrindinė jo paskirtis – žvalgybos ir smogiamosios užduotys.

Wikipedia.org nuotr./Rusų dronas „Orion“

„Orion“ gali nešti ginkluotę „oras-žemė“, įskaitant didelio tikslumo raketas ir bombas, ir atlikti iki 24 valandų trukmės skrydžius. Dronas gali pasiekti iki 7,5 km aukštį ir gabenti iki 200 kg naudingąjį krovinį.

Rusijos kariuomenė aktyviai naudoja „Orion“ konfliktų metu, ypač Sirijoje bei Rusijos ir Ukrainos kare, smogiamosioms operacijoms ir stebėjimui.

Artimiausi „Orion“ analogai yra Turkijos „Bayraktar“, Irano „Shahed 129“ ir JAV „MQ-1B Predator“.

Wikipedia.org nuotr./Šiaurės Korėjos raketa KN-23

Neseniai virš Ukrainos numuštoje Šiaurės Korėjos raketoje KN-23/24 rasta vakarietiškų dalių. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Pasak jo, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vis dar turi galimybę gauti Vakarų gamybos ginklų komponentų.

Atsižvelgdamas į tai, diplomatas paragino sąjungininkes šalis griežtinti sankcijas ir jų įgyvendinimo kontrolę.

„Nepateisinama. Neseniai atlikus Ukrainoje numuštos Šiaurės Korėjos raketos KN-23/24 tyrimą, rasta daugybė naujai pagamintų vakarietiškų komponentų. Raginame sąjungininkus ryžtingai reaguoti, griežtinti sankcijas ir eksporto kontrolę bei stiprinti mūsų oro erdvės skydą“, – pareiškė A.Sybiha.

Rusų tankistas netyčia atskleidė saviškių pėstininkų poziciją Kurachovės kryptyje. Už tai vienas iš okupantų jį nušovė.

„Draugiškos ugnies“ vaizdus užfiksavo ukrainiečių dronas iš oro. Vaizdo įrašą paskelbė Heničesko meras, 24-osios brigados „Aidar“ savanoris Stanislavas „Osmanas“ Buniatovas.

„Rusų pėstininkas sušaudė tankistą, kuris pribėgo prie jų pozicijos, ir taip ją atskleidė mūsų dronui. Vienas iš jų bandė sustabdyti „draugą“, bet jam nepavyko“, – pažymėjo S.Buniatovas ir pridūrė, kad tai įvyko Kurachovės kryptyje, Donecko srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gerry Connolly

Tai, kad Rusija pakvietė Šiaurės Korėjos kariuomenę į karą Ukrainoje, rodo tam tikrą Rusijos silpnumą. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO Parlamentinės asamblėjos vadovas, JAV kongresmenas Gerry Connolly.

Jis išreiškė prielaidą, kad atitinkamas sprendimas priimtas todėl, kad „Rusijos potencialas yra išsemtas“.

„Rusijos nuostoliai vertinami 600 tūkst. žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų be žinios. Šie skaičiai jau priartėjo prie Antrojo pasaulinio karo pradinių operacijos „Barbarossa“ etapų po 1941 m. lygio. Manau, kad tai yra priežastis ne tiek susirūpinti, kiek pasižiūrėti – ką tai sako apie šiuolaikinę Rusijos armiją“, – sakė politikas.

Jis nubrėžė paralelę su Šaltuoju karu, kai SSRS buvo dominuojanti Šiaurės Korėjos partnerė Korėjos karo metu.

„O dabar būtent Šiaurės Korėja tiekia Rusijai ginklus, taip pat ir karius. Taip pat ir Kinija. ... Dabar būtent Kinija dominuoja santykiuose su Rusija, kuri remiasi Kinijos pagalba. Tai taip pat rodo, kad Vladimiro Putino įtaka sumažėjo, o jo pažeidžiamumas padidėjo. Tai, kad jis turi kreiptis į šias šalis, kad galėtų tęsti savo baisų karą Ukrainoje, yra iškalbingas faktas“, – apibendrino G.Connolly.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Christopheris Cavoli

Rusija Ukrainoje patyrė gana didelių nuostolių. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos mokosi, tobulėja ir pritaiko karo patirtį, interviu „Der Spiegel“ sakė JAV pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavoli.

„Pasibaigus karui Ukrainoje, kad ir kaip tai įvyks, Rusijos armija bus stipresnė nei šiandien. Šios pajėgos bus prie mūsų aljanso sienos. Joms vadovaus tie patys žmonės, kurie jau dabar mus suvokia kaip priešus ir tada bus labai pikti dėl to, kaip vyko karas. Taigi turėsime priešininką su realiais įgūdžiais, masiškumu ir aiškiais ketinimais. Todėl turime būti pasirengę ir mums reikia ginkluotųjų pajėgų, galinčių tam pasipriešinti“, – sakė Ch.Cavoli.

Generolas pareiškė, kad Rusija kelia nuolatinę grėsmę aljansui ir visos Europos saugumui, nes Maskva vis dažniau žaidžia su tokiais žaidėjais kaip Kinija ir Šiaurės Korėja. Dėl to tai tampa pasauline problema, visiškai nauja dinamika.

„Grėsmė yra labai rimta. NATO turi turėti daugiau galimybių nei mūsų priešininkas. Todėl turime greitai įgyvendinti reikalavimus, kylančius iš gynybos planų. Sakydamas greitai, turiu omenyje, kad turime būti greitesni už rusus. Tik taip galėsime juos sulaikyti“, – pridūrė amerikiečių pajėgų vadas.

123RF.com nuotr./Rusijos pasas

Mažiausiai iš 12 Rusijos piliečių jau atimta pilietybė už atsisakymą kariauti Ukrainoje. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalas „Važnyje istoriji“.

Chabarovsko krašto policija pranešė, jog per teismą atėmė pilietybę iš trijų natūralizuotų Rusijos piliečių, kurie neįsirašė į karinę įskaitą. Pažymima, kad tai pirmas toks atvejis Tolimuosiuose Rytuose. 
Pilietybės netekę vyrai buvo įpareigoti išvykti iš Rusijos.

Anksčiau Rusijos teisėsaugininkai kartu su kariniu komisariatu atėmė įgytą pilietybę iš dviejų Maskvos gyventojų. Jiems taip pat buvo nurodyta išvykti iš šalies.

Spalio 11 d. Čeliabinske teisėsaugininkai po reido atėmė pilietybę iš keturių natūralizuotų Rusijos gyventojų.

Rugsėjo 13 d. tapo žinoma, kad Krasnojarsko vidaus reikalų valdyba per teismą atėmė pilietybę iš vietos gydytojo reanimatologo Mirzomuchamado Karimovo už tai, kad jis atsisakė eiti į armiją. Pilietybę jis gavo 2018 m., o 2024 m. gegužę buvo nubaustas 60 tūkst. rublių bauda pagal Baudžiamojo kodekso 328 straipsnį dėl vengimo atlikti karinę tarnybą.

Vasarą Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį atimti įgytą pilietybę iš „naujųjų“ rusų, kurie per dvi savaites nuo šalies agresorės paso gavimo neužsiregistravo į karinę įskaitą.

Sekmadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė karinio aerodromo Rusijoje, Lipecko srityje,"Lipeckas-2“ infrastruktūrai.

„Visų pirma taikinys buvo šaudmenų sandėliai, degalų ir tepalų saugyklos bei orlaivių įranga. Yra žinoma, kad aerodrome laikomi priešo oro ir kosmoso pajėgų lėktuvai Su-34, Su-35 ir MiG-31“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai atnaujino savo prognozę dėl karo Ukrainoje pabaigos. Kaip teigiama naujajame memorandume, remiantis atnaujintais vertinimais, karas geriausiu atveju dar tęsis iki 2025 m. pabaigos.

„Remiantis ekspertų nuomone, ... dabar programoje numatoma laipsniška karo pabaiga 2025 m. paskutinį ketvirtį pagal pagrindinį scenarijų ir iki 2026 m. vidurio pagal neigiamą scenarijų“, – rašoma memorandumo tekste.

Kartu ekspertai įsitikinę, kad Ukraina sugebės išlaikyti bazinį ekonomikos augimą.

Verta priminti, kad ankstesnėje TVF birželio mėnesio prognozėje pagal pagrindinį scenarijų karo pabaiga buvo numatyta 2024 m. pabaigoje, o pagal neigiamą scenarijų – 2025 m. pabaigoje.

Apskritai pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad karo poveikis bus sutelktas teritorijose, kuriose ekonominis aktyvumas jau yra sumažėjęs. Tačiau TVF įspėja, kad ilgesnis karas reiškia didesnį neigiamą poveikį ekonominiams rodikliams dėl nuolatinio neapibrėžtumo, darbo jėgos trūkumo, importo spaudimo, susijusio su gynyba ir remontu, ir gyventojų skaičiaus dinamikos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos vaizdo medžiagoje užfiksuoti Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai.

Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai.

Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos strateginių komunikacijų ir informacinio saugumo centras, veikiantis prie Kultūros ir informacijos ministerijos. Naujienų agentūra AP negalėjo nepriklausomai patikrinti šio vaizdo įrašo.

„Šį vaizdo įrašą gavome iš savo šaltinių. Dėl saugumo sumetimų negalime suteikti papildomos informacijos apie patikimumą iš jį mums pateikusių šaltinių“, – sakė centro vadovas Ihoris Solovėjus.

„Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Šiaurės Korėjos piliečiams Rusijos kariuomenės nurodymu išduodamos rusiškos uniformos, – sakė jis. – Ukrainai šis vaizdo įrašas yra svarbus, nes tai pirmas vaizdo įrodymas, kuriame matyti, kad Šiaurės Korėja dalyvauja kare Rusijos pusėje. Dabar jau ne tik su ginklais ir sviediniais, bet ir su personalu.“

Centras teigia, kad filmuotą medžiagą pastarosiomis dienomis nufilmavo vienas rusų karys. Centras nenurodė, kaip ši medžiaga buvo gauta, nežinoma ir vieta.

Šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidoje teigė, kad šiuo metu Rusijos rytuose treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.

Mažiausiai 2,6 tūkst. jų planuojama siųsti į Rusijos Kursko sritį, kur Ukraina rugpjūtį pradėjo puolimą, teigė jis, anot žiniasklaidos pranešimų.

„Bet kokio skaičiaus naujų karių atsiradimas yra problema, nes mums paprasčiausiai reikės naujų, papildomų ginklų, kad juos visus sunaikintume, – AP sakė I.Solovėjus. – Šio vaizdo įrašo išplatinimas yra svarbus kaip signalas pasaulio bendruomenei, kad esant dviem šalims, oficialiai kariaujančioms prieš Ukrainą, mums reikės daugiau paramos, kad atremtume šią agresiją.“

Praėjusią vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kuria abi šalys įsipareigojo teikti karinę pagalbą. Šiaurės Korėjos ginklai jau buvo panaudoti kare Ukrainoje.