Karas Ukrainoje. Nauja TVF prognozė: kada baigsis karas

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainiečių numuštas rusų dronas „Orion“

Ukrainos desantininkai numušė naujausią Rusijos droną „Orion“, kuris gali vykdyti ir žvalgybines, ir smogiamąsias užduotis. Kaip praneša Ukrainos kariuomenės oro desantinių pajėgų spaudos tarnyba, rusiškąjį „Bayraktar“ analogą numušė 80-osios atskirosios oro desanto brigados kariai.

Pažymima, kad pavojingas dronas buvo neutralizuotas Ukrainos kontroliuojamoje Kursko srities teritorijoje. Priešo dronas buvo numuštas naudojant priešlėktuvinę raketinę sistemą „Strela-10“.

„Tokio tipo bepilotis orlaivis yra pavojingas tuo, kad gali ne tik vykdyti oro žvalgybą, bet ir turėdamas keturias raketas „oras-žemė“ – gali atakuoti antžeminius taikinius“, – pažymėjo  spaudos tarnyba.

„Orion“ yra vidutinio aukščio ilgos skrydžio trukmės bepilotis orlaivis, sukurtas bendrovės „Kronštadt“. Pagrindinė jo paskirtis – žvalgybos ir smogiamosios užduotys.

Wikipedia.org nuotr./Rusų dronas „Orion“

„Orion“ gali nešti ginkluotę „oras-žemė“, įskaitant didelio tikslumo raketas ir bombas, ir atlikti iki 24 valandų trukmės skrydžius. Dronas gali pasiekti iki 7,5 km aukštį ir gabenti iki 200 kg naudingąjį krovinį.

Rusijos kariuomenė aktyviai naudoja „Orion“ konfliktų metu, ypač Sirijoje bei Rusijos ir Ukrainos kare, smogiamosioms operacijoms ir stebėjimui.

Artimiausi „Orion“ analogai yra Turkijos „Bayraktar“, Irano „Shahed 129“ ir JAV „MQ-1B Predator“.

Wikipedia.org nuotr./Šiaurės Korėjos raketa KN-23

Neseniai virš Ukrainos numuštoje Šiaurės Korėjos raketoje KN-23/24 rasta vakarietiškų dalių. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Pasak jo, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vis dar turi galimybę gauti Vakarų gamybos ginklų komponentų.

Atsižvelgdamas į tai, diplomatas paragino sąjungininkes šalis griežtinti sankcijas ir jų įgyvendinimo kontrolę.

„Nepateisinama. Neseniai atlikus Ukrainoje numuštos Šiaurės Korėjos raketos KN-23/24 tyrimą, rasta daugybė naujai pagamintų vakarietiškų komponentų. Raginame sąjungininkus ryžtingai reaguoti, griežtinti sankcijas ir eksporto kontrolę bei stiprinti mūsų oro erdvės skydą“, – pareiškė A.Sybiha.

Rusų tankistas netyčia atskleidė saviškių pėstininkų poziciją Kurachovės kryptyje. Už tai vienas iš okupantų jį nušovė.

„Draugiškos ugnies“ vaizdus užfiksavo ukrainiečių dronas iš oro. Vaizdo įrašą paskelbė Heničesko meras, 24-osios brigados „Aidar“ savanoris Stanislavas „Osmanas“ Buniatovas.

„Rusų pėstininkas sušaudė tankistą, kuris pribėgo prie jų pozicijos, ir taip ją atskleidė mūsų dronui. Vienas iš jų bandė sustabdyti „draugą“, bet jam nepavyko“, – pažymėjo S.Buniatovas ir pridūrė, kad tai įvyko Kurachovės kryptyje, Donecko srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gerry Connolly

Tai, kad Rusija pakvietė Šiaurės Korėjos kariuomenę į karą Ukrainoje, rodo tam tikrą Rusijos silpnumą. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO Parlamentinės asamblėjos vadovas, JAV kongresmenas Gerry Connolly.

Jis išreiškė prielaidą, kad atitinkamas sprendimas priimtas todėl, kad „Rusijos potencialas yra išsemtas“.

„Rusijos nuostoliai vertinami 600 tūkst. žuvusiųjų, sužeistųjų ir dingusiųjų be žinios. Šie skaičiai jau priartėjo prie Antrojo pasaulinio karo pradinių operacijos „Barbarossa“ etapų po 1941 m. lygio. Manau, kad tai yra priežastis ne tiek susirūpinti, kiek pasižiūrėti – ką tai sako apie šiuolaikinę Rusijos armiją“, – sakė politikas.

Jis nubrėžė paralelę su Šaltuoju karu, kai SSRS buvo dominuojanti Šiaurės Korėjos partnerė Korėjos karo metu.

„O dabar būtent Šiaurės Korėja tiekia Rusijai ginklus, taip pat ir karius. Taip pat ir Kinija. ... Dabar būtent Kinija dominuoja santykiuose su Rusija, kuri remiasi Kinijos pagalba. Tai taip pat rodo, kad Vladimiro Putino įtaka sumažėjo, o jo pažeidžiamumas padidėjo. Tai, kad jis turi kreiptis į šias šalis, kad galėtų tęsti savo baisų karą Ukrainoje, yra iškalbingas faktas“, – apibendrino G.Connolly.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Christopheris Cavoli

Rusija Ukrainoje patyrė gana didelių nuostolių. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos mokosi, tobulėja ir pritaiko karo patirtį, interviu „Der Spiegel“ sakė JAV pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopheris Cavoli.

„Pasibaigus karui Ukrainoje, kad ir kaip tai įvyks, Rusijos armija bus stipresnė nei šiandien. Šios pajėgos bus prie mūsų aljanso sienos. Joms vadovaus tie patys žmonės, kurie jau dabar mus suvokia kaip priešus ir tada bus labai pikti dėl to, kaip vyko karas. Taigi turėsime priešininką su realiais įgūdžiais, masiškumu ir aiškiais ketinimais. Todėl turime būti pasirengę ir mums reikia ginkluotųjų pajėgų, galinčių tam pasipriešinti“, – sakė Ch.Cavoli.

Generolas pareiškė, kad Rusija kelia nuolatinę grėsmę aljansui ir visos Europos saugumui, nes Maskva vis dažniau žaidžia su tokiais žaidėjais kaip Kinija ir Šiaurės Korėja. Dėl to tai tampa pasauline problema, visiškai nauja dinamika.

„Grėsmė yra labai rimta. NATO turi turėti daugiau galimybių nei mūsų priešininkas. Todėl turime greitai įgyvendinti reikalavimus, kylančius iš gynybos planų. Sakydamas greitai, turiu omenyje, kad turime būti greitesni už rusus. Tik taip galėsime juos sulaikyti“, – pridūrė amerikiečių pajėgų vadas.

123RF.com nuotr./Rusijos pasas

Mažiausiai iš 12 Rusijos piliečių jau atimta pilietybė už atsisakymą kariauti Ukrainoje. Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalas „Važnyje istoriji“.

Chabarovsko krašto policija pranešė, jog per teismą atėmė pilietybę iš trijų natūralizuotų Rusijos piliečių, kurie neįsirašė į karinę įskaitą. Pažymima, kad tai pirmas toks atvejis Tolimuosiuose Rytuose. 
Pilietybės netekę vyrai buvo įpareigoti išvykti iš Rusijos.

Anksčiau Rusijos teisėsaugininkai kartu su kariniu komisariatu atėmė įgytą pilietybę iš dviejų Maskvos gyventojų. Jiems taip pat buvo nurodyta išvykti iš šalies.

Spalio 11 d. Čeliabinske teisėsaugininkai po reido atėmė pilietybę iš keturių natūralizuotų Rusijos gyventojų.

Rugsėjo 13 d. tapo žinoma, kad Krasnojarsko vidaus reikalų valdyba per teismą atėmė pilietybę iš vietos gydytojo reanimatologo Mirzomuchamado Karimovo už tai, kad jis atsisakė eiti į armiją. Pilietybę jis gavo 2018 m., o 2024 m. gegužę buvo nubaustas 60 tūkst. rublių bauda pagal Baudžiamojo kodekso 328 straipsnį dėl vengimo atlikti karinę tarnybą.

Vasarą Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, leidžiantį atimti įgytą pilietybę iš „naujųjų“ rusų, kurie per dvi savaites nuo šalies agresorės paso gavimo neužsiregistravo į karinę įskaitą.

Sekmadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė karinio aerodromo Rusijoje, Lipecko srityje,"Lipeckas-2“ infrastruktūrai.

„Visų pirma taikinys buvo šaudmenų sandėliai, degalų ir tepalų saugyklos bei orlaivių įranga. Yra žinoma, kad aerodrome laikomi priešo oro ir kosmoso pajėgų lėktuvai Su-34, Su-35 ir MiG-31“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai atnaujino savo prognozę dėl karo Ukrainoje pabaigos. Kaip teigiama naujajame memorandume, remiantis atnaujintais vertinimais, karas geriausiu atveju dar tęsis iki 2025 m. pabaigos.

„Remiantis ekspertų nuomone, ... dabar programoje numatoma laipsniška karo pabaiga 2025 m. paskutinį ketvirtį pagal pagrindinį scenarijų ir iki 2026 m. vidurio pagal neigiamą scenarijų“, – rašoma memorandumo tekste.

Kartu ekspertai įsitikinę, kad Ukraina sugebės išlaikyti bazinį ekonomikos augimą.

Verta priminti, kad ankstesnėje TVF birželio mėnesio prognozėje pagal pagrindinį scenarijų karo pabaiga buvo numatyta 2024 m. pabaigoje, o pagal neigiamą scenarijų – 2025 m. pabaigoje.

Apskritai pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad karo poveikis bus sutelktas teritorijose, kuriose ekonominis aktyvumas jau yra sumažėjęs. Tačiau TVF įspėja, kad ilgesnis karas reiškia didesnį neigiamą poveikį ekonominiams rodikliams dėl nuolatinio neapibrėžtumo, darbo jėgos trūkumo, importo spaudimo, susijusio su gynyba ir remontu, ir gyventojų skaičiaus dinamikos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos vaizdo medžiagoje užfiksuoti Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai.

Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai.

Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos strateginių komunikacijų ir informacinio saugumo centras, veikiantis prie Kultūros ir informacijos ministerijos. Naujienų agentūra AP negalėjo nepriklausomai patikrinti šio vaizdo įrašo.

„Šį vaizdo įrašą gavome iš savo šaltinių. Dėl saugumo sumetimų negalime suteikti papildomos informacijos apie patikimumą iš jį mums pateikusių šaltinių“, – sakė centro vadovas Ihoris Solovėjus.

„Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Šiaurės Korėjos piliečiams Rusijos kariuomenės nurodymu išduodamos rusiškos uniformos, – sakė jis. – Ukrainai šis vaizdo įrašas yra svarbus, nes tai pirmas vaizdo įrodymas, kuriame matyti, kad Šiaurės Korėja dalyvauja kare Rusijos pusėje. Dabar jau ne tik su ginklais ir sviediniais, bet ir su personalu.“

Centras teigia, kad filmuotą medžiagą pastarosiomis dienomis nufilmavo vienas rusų karys. Centras nenurodė, kaip ši medžiaga buvo gauta, nežinoma ir vieta.

Šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidoje teigė, kad šiuo metu Rusijos rytuose treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.

Mažiausiai 2,6 tūkst. jų planuojama siųsti į Rusijos Kursko sritį, kur Ukraina rugpjūtį pradėjo puolimą, teigė jis, anot žiniasklaidos pranešimų.

„Bet kokio skaičiaus naujų karių atsiradimas yra problema, nes mums paprasčiausiai reikės naujų, papildomų ginklų, kad juos visus sunaikintume, – AP sakė I.Solovėjus. – Šio vaizdo įrašo išplatinimas yra svarbus kaip signalas pasaulio bendruomenei, kad esant dviem šalims, oficialiai kariaujančioms prieš Ukrainą, mums reikės daugiau paramos, kad atremtume šią agresiją.“

Praėjusią vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kuria abi šalys įsipareigojo teikti karinę pagalbą. Šiaurės Korėjos ginklai jau buvo panaudoti kare Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pranešė pirmą kartą per pustrečių surengęs pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Brangūs Serbijos piliečiai, ką tik baigiau pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nesikalbėjome beveik dvejus su puse metų. Turėjome gerą, atvirą, ilgą ir prasmingą pokalbį“, – teigė A.Vučičius vaizdo įraše platformoje „Instagram“.

„Ypač padėkojau prezidentui Putinui už tai, kad užtikrino, jog Rusija šią žiemą Serbijai tieks pakankamą kiekį dujų“, – sakė A.Vučičius.

Jis pridūrė, kad Serbija, nors ir yra kandidatė stoti į Europos Sąjungą, nekeis savo pozicijos netaikyti sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Karas tęsis ilgai, nes Rusija vis dar turi tam išteklių, o tam, kad atsilaikytų, Ukrainai reikia spręsti mobilizacijos problemas. Priešingu atveju neatmestina, kad Rusijos pajėgos gali užgrobti Ukrainos žemes iki pat Dniepro. Tokią nuomonę interviu leidiniui „Novynarnia“ išsakė Ukrainos 95-osios atskirosios desantinės šturmo brigados vadas pulkininkas Olehas Apostolas.

„Kaip kariškis manau, kad karas truks ilgai. Norint grąžinti 1991 m. sienas, turi kažkas įvykti. Pavyzdžiui, kad nukristų meteoritas ir (sunaikintų) visus nuo Maskvos iki Uralo“, – sakė jis.

Pasak kariškio, norint susigrąžinti visą okupuotą Ukrainos teritoriją ir pasiekti 1991 m. sienas, „mūšio lauke reikia paguldyti 3–5 mln. žmonių“. O dabar Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sunku užimti ir išlaikyti vieną poziciją, pabrėžė O.Apostolas.

Jis įsitikinęs, kad Ukraina visiškai pajėgi mobilizuoti tris milijonus žmonių, tik reikia griežtesnių priemonių. Priešingu atveju, pabrėžė jis, karas bus pralaimėtas: „Nemanau, kad dabar neįmanoma mobilizuoti trijų milijonų žmonių. Aš tiesiog netikiu! Mes prisižaisime tiek, kad būsime išvaryti už Dniepro. Ir mes pralaimėsime karą. Reikia griežtesnių priemonių mūsų valstybėje, reikia šiek tiek prigesinti demokratiją, laimėti karą... o tada jau kurti demokratiją.

O.Apostolas taip pat pažymėjo, kad žiemą kovų turėtų sumažėti ir bus lengviau. „Dabar iki 23 val. gali tęstis aktyvūs karo veiksmai, esi nuolatinėje įtampoje. O tada 16:00 – ir galima šiek tiek atsipalaiduoti“, – viliasi jis.

Wikipedia.org nuotr./Savaeigė prancūzų haubica „Caesar“

Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu pareiškė, kad Paryžius pinigus, gautus kaip palūkanas už įšaldytą Rusijos turtą, naudoja karinei įrangai ir ginklams Ukrainai pirkti.

„Vien tik 2024 m. pabaigoje Prancūzija panaudojo 300 mln. eurų (palūkanų už įšaldytą Rusijos turtą – red.). Už šias lėšas buvo užsakyta 12 naujų patrankų „Caesar“, kurios bus pristatytos Ukrainai, taip pat 155 mm sviedinių, raketų „Aster“, valdomų bombų AASM ir raketų „Mistral“, – sakė jis leidiniui „La Tribune dimanche“.

Be to, ministras tikisi, kad kitos Europos šalys paseks Prancūzijos pavyzdžiu ir taip pat įgyvendins ukrainiečių mokymo projektus. Šiuo metu Prancūzijos poligonuose treniruojasi 2 tūkst. ukrainiečių.
Prancūzija taip pat apmokys ukrainiečių pilotus skraidyti lėktuvais „Mirage-2000“. Pirmuosius „Mirage“ lėktuvus Ukraina gaus 2025 m. pradžioje.

Tiesa, Prancūzija nesugebės įvykdyti savo pažado šiais metais Ukrainai skirti iki 3 mlrd. eurų karinės pagalbos ir ketina skirti tik „daugiau nei 2 mlrd. eurų“, pridūrė S.Lecornu.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Rusijos atakos pasekmės

Kyjivas sekmadienį pranešė, kad per Rusijos oro atakas buvo sužeista daugiau kaip dešimt žmonių, o krentant temperatūrai dešimtims tūkstančių ukrainiečių nutrūko elektros tiekimas gyvenamuosiuose rajonuose.

Per išpuolį Kryvyj Rihe buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių, tarp jų – vienas pirmosios pagalbos tarnybos darbuotojas, pranešė valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Naktį priešas atakavo Kryvyj Rihą, dalinai sugriovė administracinį pastatą, padarė žalos gyvenamiesiems namams ir transporto priemonėms“, – teigė tarnyba platformoje „Telegram“.

„Gesinant gaisrą priešas smogė vėl“, – priduriama įraše.

Rusija taip pat atakavo energetikos objektą šiaurės rytinėje Sumų srityje, „Telegram“ pranešė regioninė elektros operatorė „Sumyoblenerho“.

„Dėl to daugiau nei 37 tūkst. vartotojų Romnų regione (104 gyvenvietėse) laikinai neturi elektros“, – teigė ji.

Ukraina ruošiasi sunkiausiai iki šiol karo žiemai, Maskvai sunaikinus nemažai jo elektros gamybos pajėgumų ir toliau atakuojant energetikos objektus.

Ankstesnėmis žiemomis milijonams žmonių dažnai nutrūkdavo elektros tiekimas, o esant minusinei temperatūrai jie netekdavo šildymo.

Maskva taip pat pranešė, kad per naktį numušė 110 Ukrainos dronų, nukreiptų į jos teritoriją. Tai didžiausias Kyjivo oro išpuolis per daugiau nei dvi savaites.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė 43 dronus virš vakarinės Kursko srities, kur Ukraina surengė puolimą, vieną virš Maskvos, ir keliolika kitose vietovėse netoli Ukrainos.

Rusijos aviacijos institucijos sekmadienio rytą taip pat laikinai uždarė Kazanės oro uostą, esantį už maždaug 1 tūkst. km nuo Ukrainos sienos, motyvuodamos oro saugos problemomis.

Agentūra „Rosaviacija“ nenurodė skrydžių sustabdymo priežasties, nors tokie apribojimai paprastai įvedami, kai gaunama pranešimų apie Ukrainos dronų atakas tame regione.

Rusijos Kursko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau kontroliuoja frontą. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.

Pasak jo, jis dirbo kariniuose daliniuose ir padaliniuose, veikiančiuose Sumų regione ir Rusijos Kursko srityje, kur „Ukrainos kariai drąsiai ir efektyviai vykdo kovines užduotis“.

„Nepaisant visų priešo bandymų perimti iniciatyvą, situacija išlieka mūsų kontroliuojama“, – pareiškė O.Syrskis.

Jis pridūrė, kad tiesiogiai vykdė darbą brigadų vadavietėse, išklausė brigadų vadų pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, teikė pagalbą sprendžiant probleminius klausimus.

„Atsižvelgdamas į situacijos vertinimą, priėmiau nemažai sprendimų, kuriais siekta užkirsti kelią priešo veiksmams ir padaryti jam kuo didesnių nuostolių“, – tvirtina O.Syrskis.

Taip pat O.Syrskis pabrėžė, kad nepaisant okupantų pranašumo gyvosios jėgos ir technikos atžvilgiu, Ukrainos karių įgūdžiai ir profesionalumas neleidžia Rusijos agresoriui pasiekti tikslo.

 Rusija naktį virš kelių regionų, įskaitant sostinę, numušė 110 Ukrainos dronų, sekmadienį ryte pranešė rusų Gynybos ministerija.

Platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime ministerija teigė, kad oro gynyba perėmė 43 dronus virš Kursko srities, kur Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo antžeminį puolimą, siekdami nukreipti Maskvos pajėgas.

Dar 27 dronai buvo numušti virš Lipecko srities, 18 – virš Oriolo, vienas – virš Maskvos, iš viso 21 – virš Žemutinio Naugardo, Belgorodo ir Briansko sričių, sakoma pranešime.

Rusija beveik kasdien praneša, kad virš savo teritorijos numuša Ukrainos dronus, tačiau paprastai jų būna mažiau.

Kyjivas teigia, kad tokius smūgius, kurie dažnai nukreipti į energetikos objektus, vykdo atsakydamas į Rusijos vykdomus jo teritorijos bombardavimus.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Apsikeitimas belaisviais

Kovos Kursko srityje ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija vis dažniau verčia Rusiją dalyvauti apsikeitime karo belaisviais.

Remiantis Karo studijų instituto (ISW) pranešimu, spalio 18 d. šalys vykdė apsikeitimą belaisviais formatu  „vienas už vieną“. Tai jau ketvirtas toks apsikeitimas nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įžengimo į Rusijos Kursko sritį rugpjūtį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina susigrąžino 95 karo belaisvius.

Pavyko susigrąžinti Ukrainos kariškius, kurie 2022 m. pradžioje gynė „Azovstal“ Mariupolyje, Ukrainos nacionalinius gvardiečius, pasieniečius ir kt. Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad mainams tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai.

Ukrainos karo belaisvių gydymo koordinavimo štabas pranešė, kad daugelis grįžusių ukrainiečių karo belaisvių sirgo sunkiomis ligomis ir buvo sunkiai sužeisti, dėl kankinimų ir prastos mitybos neteko svorio.

Institutas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. šalys įvykdė tik tris apsikeitimus. Tačiau nuo specialiosios operacijos Kursko srityje pradžios iki šios dienos Ukraina ir Rusija per trejus atskirus mainus viena kitai jau perdavė po 267 karo belaisvius.

Per paskutinius mainus spalio 18 d. Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 95 kariškius. Tarp jų – nacionalinės gvardijos kariai, karo jūreiviai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, pasieniečiai ir kitų dalinių atstovai – iš viso 69 kareiviai, seržantai ir 26 karininkai.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas anksčiau sakė, kad, nepaisant Ukrainos pajėgų operacijos Rusijos Kursko srityje ir sėkmingo mainų fondo papildymo, artimiausiu metu su Rusija nebus keičiamasi belaisviais „visi už visus“ formatu.