Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas pagrasino V.Putinui smogti į „suknistos Maskvos centrą“
- Rusų pamėgtiems „Shahed“ dronams teks pasisaugoti: Kyjivas kuria naują ginklą
- Dieną prieš vyro mirtį J.Navalnaja buvo informuota, kad po savaitės jis bus laisvėje
- V.Putinas dėkoja JAE už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas pagrasino V.Putinui smogti į „suknistos Maskvos centrą“
10:50
Buvęs JAV prezidentas ir Respublikonų partijos kandidatas į šį postą Donaldas Trumpas pagrasino Rusijos valdovui smogti Maskvos centrui, jei šis nuspręs įsiveržti į Ukrainą.
Tai pareiškė pats D.Trumpas interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“. Buvęs JAV prezidentas nenurodė, kada tiksliai vyko šis pokalbis, tačiau atskleidė jo turinį.
„Pasakiau V.Putinui: „Vladimirai, mūsų santykiai puikūs“. Puikiai su juo radau bendrą kalbą. Pasakysiu jums, kad jis visiškai kitokio charakterio, jis visai kitoks nei bet kas – aš jį labai gerai pažinojau. Aš pasakiau: „Vladimirai, jeigu tu pulsi Ukrainą, aš tau taip smogsiu, kad net nepatikėsi. Aš smogsiu į suknistos (angl. fricking – red.past.) Maskvos centrą“. Aš jam pasakiau: „Mes esame draugai. Nenoriu to daryti, bet neturiu kito pasirinkimo“, – pasakė D. Trumpas.
D.Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje
15min primena, kad D.Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad Rusija niekada nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei jis tebebūtų prezidentas, taip pat teigė puikiai sutariantis su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu.
Be to, D.Trumpas viešai pareiškė, kad dėl karo kaltas ir Volodymyras Zelenskis. Štai per rinkimų kampanijos renginį Mint Hile, Šiaurės Karolinoje, D.Trumpas pasakė: „Mes ir toliau skiriame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako susitarti.“
„V.Zelenskis yra vienas geriausių kada nors mano matytų pardavėjų. Kiekvieną kartą, kai jis ateina, mes jam duodame 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų). Kas dar istorijoje gavo tiek pinigų? Niekada niekas“, – 2 mln. prenumeratorių turinčiai tinklalaidei PBD anksčiau sakė D.Trumpas.
„Ir tai nereiškia, kad nenoriu jam padėti, nes man labai gaila tų žmonių. Jis niekada neturėjo leisti, kad prasidėtų šis karas“, – pridūrė jis.
D.Trumpas, kuris varžosi su demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, iš karto perėjo prie kritikos dabartiniam JAV vadovui Joe Bidenui, kaltindamas jį karo Ukrainoje kurstymu.
D.Trumpo kampanija naujienų agentūrai AFP sakė, kad respublikonas „akivaizdžiai kalbėjo apie J.Bideną“, o ne apie V.Zelenskį, išsakydamas savo pastabas dėl to, kas, jo nuomone, kaltas dėl karo.
Jungtinės Valstijos yra viena pagrindinių Ukrainos karinių rėmėjų ir nuo karo pradžios V.Zelenskio vyriausybei skyrė daugiau kaip 64,1 mlrd. dolerių (59,1 mlrd. eurų) karinės paramos.
Nors Kyjivas yra JAV sąjungininkas, o Maskva laikoma priešininke, D.Trumpas rugsėjį per susitikimą akis į akį su V.Zelenskiu dar kartą patvirtino turįs labai gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D.Trumpas buvo kaltinamas nesuteikęs Ukrainai gyvybiškai svarbios ginkluotės po mažesnio masto Rusijos invazijos 2014 metais. Tuo metu jam rūpėjo daryti spaudimą Kyjivui, kad šis pradėtų tyrimą dėl J.Bideno, tuometinio varžovo prezidento rinkimuose.
Atlikus federalinį tyrimą išaiškinta daugybė D.Trumpo kampanijos sąsajų su Rusijos vyriausybe, kuri, kaip nustatyta, kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. Juose triumfavo respublikonų kandidatas.
D.Trumpą vadino idiotu
Kritiką dėl akivaizdžiai artimų D.Trumpo ir Kremliaus santykių paskatino neseni pranešimai, kad būdamas prezidentu jis slapta siuntė COVID-19 testų rinkinius Rusijos lyderiui, nors pačiose JAV jų trūko, ir kad respublikonas ir V.Putinas nuo 2021 metų galėjo kalbėtis daug kartų.
„Koks niekingas išdavikas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė paskelbė lobistų grupė „Respublikonai prieš D. Trumpą“ (Republicans Against Trump) kartu su filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti D. Trumpo pasisakymai minėtoje tinklalaidėje.
„Jis yra idiotas, ir visas pasaulis stebisi, kodėl tiek daug amerikiečių to nemato“, – pridūrė nacionalinio saugumo analitikas ir Atlanto tarybos Eurazijos centro vyresnysis bendradarbis Johnas Sipheris.
Rusijos karinių jūrų pajėgų laivai treniruosis su chuntos kariniu laivynu
11:27
Mianmaro valstybinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad į karo draskomą šalį atplaukė grupė Rusijos karinių jūrų pajėgų laivų, dalyvauti jūrinėse pratybose su chuntos kariniu laivynu.
Dienraštis „Global New Light of Myanmar“ pranešė, kad keturios Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno korvetės ir logistikos laivas sekmadienį atvyko į Tilavos uostą Jangone „dalyvauti antrosiose Mianmaro ir Rusijos bendrose jūrų saugumo pratybose“.
„Global New Light of Myanmar“ nurodė, kad Rusijos laivai vykdys „uosto fazės“ pratybas. Išsamesnės informacijos nepateikta.
Sekmadienį chunta paskelbė, kad spalio 20–24 dienomis šiauriniuose Andamanų jūros vandenyse surengs jūrų saugumo pratybas su koviniu šaudymu.
Chunta įspėjo žvejybinius laivus ir orlaivius nesiartinti prie šios teritorijos. Tačiau ji nenurodė, ar pratybose dalyvaus kokie nors Rusijos laivai ar personalas.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas: Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Ukrainą būtų reikšminga eskalacija
11:00
Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Ukrainą padėti Rusijai kariauti būtų reikšminga eskalacija, pirmadienį įspėjo NATO vadovas Markas Rutte.
M.Rutte sakė, kad kalbėjosi su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu) apie Aljanso „artimą partnerystę su Seulu“.
„Šiaurės Korėjos karių siuntimas kovoti drauge su Rusija Ukrainoje žymėtų reikšmingą eskalaciją“, – pridūrė jis įraše socialiniame tinkle „X“.
D.Trumpas pagrasino V.Putinui smogti į „suknistos Maskvos centrą“
10:50
Buvęs JAV prezidentas ir Respublikonų partijos kandidatas į šį postą Donaldas Trumpas pagrasino Rusijos valdovui smogti Maskvos centrui, jei šis nuspręs įsiveržti į Ukrainą.
Tai pareiškė pats D.Trumpas interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“. Buvęs JAV prezidentas nenurodė, kada tiksliai vyko šis pokalbis, tačiau atskleidė jo turinį.
„Pasakiau V.Putinui: „Vladimirai, mūsų santykiai puikūs“. Puikiai su juo radau bendrą kalbą. Pasakysiu jums, kad jis visiškai kitokio charakterio, jis visai kitoks nei bet kas – aš jį labai gerai pažinojau. Aš pasakiau: „Vladimirai, jeigu tu pulsi Ukrainą, aš tau taip smogsiu, kad net nepatikėsi. Aš smogsiu į suknistos (angl. fricking – red.past.) Maskvos centrą“. Aš jam pasakiau: „Mes esame draugai. Nenoriu to daryti, bet neturiu kito pasirinkimo“, – pasakė D. Trumpas.
D.Trumpo pozicija dėl karo Ukrainoje
15min primena, kad D.Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad Rusija niekada nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, jei jis tebebūtų prezidentas, taip pat teigė puikiai sutariantis su Rusijos valdovu Vladimiru Putinu.
Be to, D.Trumpas viešai pareiškė, kad dėl karo kaltas ir Volodymyras Zelenskis. Štai per rinkimų kampanijos renginį Mint Hile, Šiaurės Karolinoje, D.Trumpas pasakė: „Mes ir toliau skiriame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako susitarti.“
„V.Zelenskis yra vienas geriausių kada nors mano matytų pardavėjų. Kiekvieną kartą, kai jis ateina, mes jam duodame 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų). Kas dar istorijoje gavo tiek pinigų? Niekada niekas“, – 2 mln. prenumeratorių turinčiai tinklalaidei PBD anksčiau sakė D.Trumpas.
„Ir tai nereiškia, kad nenoriu jam padėti, nes man labai gaila tų žmonių. Jis niekada neturėjo leisti, kad prasidėtų šis karas“, – pridūrė jis.
D.Trumpas, kuris varžosi su demokratų kandidate į prezidentus Kamala Harris, iš karto perėjo prie kritikos dabartiniam JAV vadovui Joe Bidenui, kaltindamas jį karo Ukrainoje kurstymu.
D.Trumpo kampanija naujienų agentūrai AFP sakė, kad respublikonas „akivaizdžiai kalbėjo apie J.Bideną“, o ne apie V.Zelenskį, išsakydamas savo pastabas dėl to, kas, jo nuomone, kaltas dėl karo.
Jungtinės Valstijos yra viena pagrindinių Ukrainos karinių rėmėjų ir nuo karo pradžios V.Zelenskio vyriausybei skyrė daugiau kaip 64,1 mlrd. dolerių (59,1 mlrd. eurų) karinės paramos.
Nors Kyjivas yra JAV sąjungininkas, o Maskva laikoma priešininke, D.Trumpas rugsėjį per susitikimą akis į akį su V.Zelenskiu dar kartą patvirtino turįs labai gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D.Trumpas buvo kaltinamas nesuteikęs Ukrainai gyvybiškai svarbios ginkluotės po mažesnio masto Rusijos invazijos 2014 metais. Tuo metu jam rūpėjo daryti spaudimą Kyjivui, kad šis pradėtų tyrimą dėl J.Bideno, tuometinio varžovo prezidento rinkimuose.
Atlikus federalinį tyrimą išaiškinta daugybė D.Trumpo kampanijos sąsajų su Rusijos vyriausybe, kuri, kaip nustatyta, kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. Juose triumfavo respublikonų kandidatas.
D.Trumpą vadino idiotu
Kritiką dėl akivaizdžiai artimų D.Trumpo ir Kremliaus santykių paskatino neseni pranešimai, kad būdamas prezidentu jis slapta siuntė COVID-19 testų rinkinius Rusijos lyderiui, nors pačiose JAV jų trūko, ir kad respublikonas ir V.Putinas nuo 2021 metų galėjo kalbėtis daug kartų.
„Koks niekingas išdavikas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė paskelbė lobistų grupė „Respublikonai prieš D. Trumpą“ (Republicans Against Trump) kartu su filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti D. Trumpo pasisakymai minėtoje tinklalaidėje.
„Jis yra idiotas, ir visas pasaulis stebisi, kodėl tiek daug amerikiečių to nemato“, – pridūrė nacionalinio saugumo analitikas ir Atlanto tarybos Eurazijos centro vyresnysis bendradarbis Johnas Sipheris.
Pietų Korėja iškvietė Rusijos ambasadorių dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo
10:26
Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Seule, kad pareikštų kritiką dėl Pchenjano sprendimo nusiųsti tūkstančius savo karių, įskaitant specialiųjų pajėgų narius, padėti Maskvai kariauti Ukrainoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Užsienio reikalų viceministras Kim Hong-kyunas (Kim Hongkjunas) išreiškė didelį Seulo susirūpinimą tuo, kad Šiaurės Korėja „neseniai nusiuntė karių į Rusiją“, ir „griežtai paragino tuojau pat atšaukti Šiaurės Korėjos pajėgas bei užbaigti su tuo susijusį bendradarbiavimą“, sakoma ministerijos pranešime.
G.Landsbergis ragina grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą
10:25
Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina grįžti prie diskusijų dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą.
„Metų pradžioje (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas užsiminė apie karių dislokavimą. Metų pabaigoje Šiaurės Korėja iš tikrųjų tai padarė. Mes vis dar atsiliekame ir reaguojame į eskalavimą, užuot ją stabdę. Dabar reikėtų grįžti prie E.Macrono iškeltų idėjų, geriau vėliau nei niekada“, – sekmadienio vakarą savo „X“ paskyroje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E.Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
Seulo žvalgybos agentūra praėjusią savaitę pareiškė, kad Šiaurės Korėja nusprendė siųsti „didelio masto“ karines pajėgas paremti rusų kare Ukrainoje. 1,5 tūkst. specialiųjų pajėgų karių jau yra rytinėje Rusijos dalyje ir dalyvauja mokymuose.
Praėjusią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas vietos žiniasklaidoje teigė, kad šiuo metu čia treniruojasi apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos pėstininkų. Jis prognozavo, kad iki lapkričio jie bus pasirengę įsitraukti į kovas.
Tuo metu Ukrainos pareigūnai paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip įtariama, matyti, dešimtys Šiaurės Korėjos karių, stojančių į eilę atsiimti rusiškų karinių drabužių. Pareigūnai teigia, kad tai rodo, jog į karą įtraukiami Pchenjano atsiųsti kariai.
Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.
Ekspertai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.
JAV gynybos sekretorius L.Austinas netikėtai atvyko į Kyjivą
09:53
Į Kyjivą pirmadienį atvyko JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, Ukrainai tikintis tolesnės paramos iki JAV rinkimų, pranešė televizija CNN.
Vos prieš kelias dienas JAV prezidentas Joe Bidenas nuvyko į Berlyną su Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir Kyjivo penkių etapų pergalės plano.
Tikimasi, kad JAV gynybos vadovas susitiks su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu ir aptars Ukrainos poreikius mūšio lauke.
CNN teigė, kad vizitas, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, taip pat laikomas proga iš šono pažvelgti į situaciją ir įvertinti JAV bei Ukrainos santykius per visą karo laikotarpį.
Tai ketvirtas L.Austino vizitas Kyjive.
„Kaip gynybos sekretorius ketvirtą kartą esu Ukrainoje, parodydamas, kad Jungtinės Valstijos drauge su tarptautine bendrija toliau palaiko Ukrainą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė L.Austinas, paskelbdamas geležinkelio stotyje padarytą savo nuotrauką.
Dieną prieš vyro mirtį J.Navalnajai pranešė esminę naujieną
09:46
Vasario 15 d. vakare kasmetėje Miuncheno saugumo konferencijoje Julijai Navalnajai buvo pasakyta, kad derybos dėl jos vyro iškeitimo į kitą asmenį jau eina į pabaigą ir per savaitę jis bus laisvas, rašoma britų laikraščio „The Times“ interviu su politiko našle.
Frazė apie derybų pabaigą yra dalis interviu, kurį J.Navalnaja davė laikraščiui „The Times“, tačiau ši frazė suformuluota netiesiogine kalba. J.Navalnaja nenurodo, kas ją informavo, kad jos vyras gali būti paleistas per savaitę. Kitą dieną tapo žinoma, kad Aleksejus Navalnas mirė, rašo laikraštis.
J.Navalnaja pasakojo, kaip reagavo į žinią apie galimą vyro paleidimą: „Žinau, kaip būna, kai deriesi su Vladimiru Putinu. Jis visą laiką meluoja. Todėl niekada nemaniau, kad tai (apsikeitimas kaliniais – red. past.) gali įvykti rytoj. Žinojau, kad esame gana arti [mainų], bet taip pat žinojau, kad viskas gali žlugti tą pačią dieną. Todėl labai džiaugiuosi, kad apie tai labai daug negalvojau.“
„The Times“ išsakyta pokalbio versija atitinka tai, kas buvo pasakyta praėjus kelioms dienoms po A.Navalno mirties: „Aleksejus Navalnas dabar galėtų sėdėti šioje vietoje. Tai nėra tik kalbos figūra. Tai galėjo ir turėjo įvykti. Ateinančiomis dienomis A.Navalnas turėjo būti laisvėje, nes mes užtikrinome sprendimą dėl jo mainų.“
Pasak Kovos su korupcija fondo (FBK) vadovės Marijos Pevčich, „vasario pradžioje V.Putinui buvo pasiūlyta, be kita ko, iškeisti žudiką, FSB karininką Vadimą Krasikovą“ į Aleksejų Navalną. Pasak M.Pevčich, vasario 15 d. vakare ji gavo patvirtinimą, kad derybos yra „baigiamajame etape“.
J.Navalnaja slepia savo gyvenamąją vietą
Interviu laikraščiui „The Times“ A.Navalnaja taip pat sakė, kad negrįš į Rusiją, kol nebus tikra, kad oro uoste nebus suimta taip pat kaip jos vyras.
J.Navalnaja dabar slepia savo gyvenamąją vietą ir yra priversta naudotis asmens sargybinių paslaugomis, pranešė britų laikraštis.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas dėkoja JAE už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais
07:13
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) šeichui Mohamedui bin Zayedui Al Nahyanui už vaidmenį derantis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais.
„Norėčiau padėkoti jums už jūsų vaidmenį sprendžiant humanitarines problemas, įskaitant tas, kurios susijusios su belaisvių mainais“, – sakė V.Putinas svečiui iš JAE, priimdamas jį savo rezidencijoje netoli Maskvos.
Maskva ir Kyjivas penktadienį paskelbė, kad po derybų, kurioms tiesiogiai vadovavo JAE, namo grįžo po 95 belaisvius.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, abi šalys apsikeitė šimtais karo belaisvių, o įvairiems susitarimams yra tarpininkavusios JAE, Saudo Arabija ir Turkija.
Šeichas Mohamedas sekmadienį atvyko į Rusiją prieš antradienį pietvakariniame Kazanės mieste prasidedantį BRICS šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikimą.
V.Putinas sakė, kad su JAE prezidentu aptars karą Ukrainoje, o pirmadienį įvyks oficialesnis dvišalis jųdviejų susitikimas.
Pastaraisiais metais JAE ir Rusijos santykiai tapo glaudesni, o V.Putinas teigė, kad per pastaruosius trejus metus jų dvišalė prekyba išaugo tris kartus ir pasiekė 10 mlrd. eurų.
„Mes dar turime daug ką nuveikti“, – anot Rusijos naujienų agentūrų, sakė JAE lyderis.
V.Putinas JAE lankėsi 2023-iųjų gruodį – tai buvo vienas iš retų jo užsienio vizitų nuo tada, kai tų pačių metų kovą jam buvo išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis dėl neteisėto vaikų deportavimo iš Ukrainos.
Jungtinės Valstijos apkaltino kai kuriuos JAE įsikūrusius bankus padedant Rusijai išvengti Vakarų sankcijų ir pagrasino juos nubausti, jei jie ir toliau taip elgsis.
Rusų pamėgtiems „Shahed“ dronams teks pasisaugoti: Kyjivas kuria naują ginklą
07:05
Sekmadienį leidinys „The Telegraph“ pranešė, kad Ukraina kuria naują droną, kuris gali sekti ir perimti „Shahed“ tipo atakos dronus.
Nuo 2022 m. rudens Rusija prieš Ukrainą paleido tūkstančius Irano sukurtų bepiločių orlaivių „Shahed“.
Naujasis Kyjivo ginklas, pavadintas „Sting“, yra pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronas, galintis persekioti ir neutralizuoti „Shahed“ dronus vietoj įprastinių oro gynybos sistemų, pranešė „The Telegraph“.
Pasak drono kūrėjų, grupės „Wild Hornets“, „Sting“ galės skristi beveik 10 000 pėdų aukštyje, o jo greitis viršys 100 mylių per valandą. Ginklas bus valdomas nuo žemės naudojant VR akinius.
Tai pirmasis dronas, specialiai sukurtas Rusijos „Shahed“ arsenalui atakuoti.
„Jo vidutinė kaina yra dešimtis kartų mažesnė nei Shahed drono“, – „Telegraph“ sakė „Wild Hornet“ šaltinis.
Dėl mažesnių gamybos sąnaudų artimiausiais mėnesiais Ukraina gali sutaupyti priešlėktuvinės gynybos šaudmenų, kuomet Rusija intensyvina oro atakas, nukreiptas prieš Ukrainos miestus ir šalies energetikos tinklus.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Rusija iš viso į Ukrainą paleido 6 230 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių.
Per visą Rusijos invazijos laikotarpį Ukraina ir Rusija daug investavo į dronų technologijas, kurios iš esmės pakeitė šiuolaikinę karybą. Keliuose vaizdo įrašuose parodyta, kaip Ukrainos FPV dronai mūšio lauke pataiko į Rusijos žvalgybos dronus ir kitą brangiai kainuojančią įrangą.
Rugsėjį Ukraina įsteigė bepiločių sistemų pajėgas – atskirą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinį, skirtą kovai su dronais. Kyjivas teigė, kad šiais metais ketina pagaminti 1 mln. bepiločių orlaivių, neskaitant tūkstančių, kuriuos pažadėjo pagaminti užsienio partneriai.
Charkive per rusų atakas nukentėjo mažiausiai 12 žmonių
06:45
Vėlų sekmadienį Rusijos smūgiai Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste sužeidė mažiausiai 12 žmonių ir nutraukė elektros tiekimą dalyje miesto, pranešė vietos pareigūnai ir policija.
Naujausia ataka buvo surengta tuo metu, kai Ukrainos pareigūnai ruošiasi naujai bombardavimų bangai, kuri, jų manymu, prieš žiemą bus nukreipta prieš šalies energetikos tinklus, kaip Maskva darė pastaruosius dvejus metus.
Policija socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pareiškime nurodė, kad Rusija apie 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) sudavė smūgius trijuose Charkivo rajonuose ir sužeidė septynias moteris ir penkis vyrus.
Nukentėjo gyvenamieji namai, garažai, degalinės, namai ir automobiliai, priduriama pareiškime.
Sužeistiesiems pagalbą suteikė medikai, tačiau dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros tiekimas, pranešė policija.
Regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas „Telegram“ patvirtino, kad kai kurios miesto dalys liko be elektros.
Pareigūnai nedetalizavo tikslaus žalos masto ir nenurodė, kokia būtent elektros infrastruktūra nukentėjo.
Charkivas, pagrindinis to paties pavadinimo šiaurės rytų regiono miestas, yra nuolatinis rusų smūgių taikinys. Jis yra mažiau nei už 30 km nuo Rusijos sienos.
Gegužę Rusijos kariuomenė bandė veržtis į šį pasienio regioną, oficialiai siekdama sukurti buferinę zoną, kad apribotų Ukrainos atakas prieš karinius ir pramoninius objektus Rusijos teritorijoje.
Tačiau puolimu nepavyko sustabdyti atakų prieš Rusijos teritoriją.
Pasak pietinio Kryvyj Riho miesto mero Oleksandro Vilkulo, naktį per raketų smūgį ten buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinta namų.
Kitoje fronto pusėje per Ukrainos smūgius Rusijos Belgorodo srityje buvo sužeisti du žmonės, teigė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis taip pat pranešė apie civilinei infrastruktūrai padarytą žalą.
„Financial Times“: Vašingtonas pasirengęs skirti 20 mlrd. iš bendros G7 paskolos
06:26
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios suteikti Ukrainai iki 20 mlrd. JAV dolerių iš 50 mlrd. JAV dolerių vertės G7 paskolos, kuri bus grąžinta iš pelno, gauto už įšaldytą Rusijos turtą Europoje. Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis trimis su šia tema susipažinusiais šaltiniais.
Pažymima, kad derybos dėl 50 mlrd. dolerių paskolos vyksta nuo birželio mėnesio, tačiau kol kas tiksliai nežinoma, kaip šalys pasidalys šią paskolą dalimis. Pranešama, kad 20 mlrd. dolerių yra didžiausias galimas JAV įnašas. Tačiau Vašingtonas atidėjo galutinį sprendimą, nes Briuselis negalėjo garantuoti, kad sankcijos Rusijos turtui galios dar bent trejus metus dėl galimo Vengrijos veto.
Pasak „Financial Times“, JAV pareigūnai savo kolegoms iš G7 pranešė, kad Vašingtonas pasirengęs sutikti skirti 20 mlrd. dolerių (40 proc. visos paskolos sumos). Leidinys pažymi, kad šis sprendimas greičiausiai susijęs su JAV prezidento rinkimais. Ekspertai teigia, kad Joe Bideno administracija tokį sprendimą priėmė baimindamasi, kad Donaldo Trumpo pergalės atveju pagalba Ukrainai gali būti sumažinta.
Šaltiniai teigė, kad galutinis susitarimas dar nepasiektas, o JAV toliau konsultuojasi su Kongresu ir Ukraina dėl to, kaip bus grąžinama paskola.
Spalio 25 d. G7 finansų ministrai susitiks Vašingtone, kur dalyvaus TVF ir Pasaulio banko posėdžiuose ir, kaip tikimasi, paskelbs išsamią informaciją apie paskolų skyrimą.
