Svarbiausios naujienos
- JAV pareigūnas apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje: „Kremliaus desperacijos ženklas“
- Žmogžudystės ir išprievartavimai: „Achmat“ vadas paskelbė apie 187 Rusijos karių nusikaltimus Kurske
- Pentagonas oficialiai patvirtino: Šiaurės Korėjos kariai atvyko į Rusiją
- Kim Jong Uno sesuo iškoneveikė Ukrainą bei Pietų Korėją ir pagrasino branduoliniais ginklais
- „The Economist“ nurodė kito didelio Rusijos puolimo taikinį Ukrainoje
- Dar iš dviejų Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovojančių lietuvių atimta pilietybė
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV pareigūnas apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje: „Kremliaus desperacijos ženklas“
19:52
Tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių Rusijoje dalyvauja kariniuose mokymuose, tačiau jų misija dar nėra aiški, trečiadienį pareiškė aukštas JAV pareigūnas, patvirtindamas Pietų Korėjos pranešimą.
Pietų Korėja paskelbė, kad Pchenjanas pasiuntė savo karius į pagalbą Rusijai, o jų skaičius jau pasiekė 3 000.
„Žinome, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių vyksta į Rusiją mokytis. Nežinome, kokia bus jų misija ir ar jie toliau kovos Ukrainoje“, – sakė aukštas JAV pareigūnas.
„Rusija kasdien patiria didelių nuostolių mūšio lauke. Jei Rusijai reikia kreiptis į Šiaurės Korėją dėl gyvosios jėgos, tai rodo Kremliaus neviltį, o ne stiprybę“, – sakė pareigūnas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas patvirtino, kad Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, tačiau taip pat pareiškė, kad jų vaidmuo ir misija nežinomi.
„Ką tiksliai jie daro? Tai dar neaišku“, – sakė jis žurnalistams. „Jei (...) jų ketinimas yra dalyvauti šiame kare už Rusiją, tai yra labai, labai rimtas dalykas“, – pridūrė jis.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:20
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: septynios šalys priešinasi Ukrainos pakvietimui į NATO
00:29
Septynios NATO šalys nepritaria Ukrainos pakvietimui į aljansą. Apie tai praneša „Politico“, remdamasi šaltiniais Vašingtone ir kariniame-politiniame bloke.
Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra vienos iš didžiausių šalių, kurios vangiai reagavo į V.Zelenskio raginimą nedelsiant pakviesti Ukrainą į NATO, teigia leidinio šaltiniai. Jos baiminasi būti įtrauktos į karą su Rusija.
Vengrija ir Slovakija taip pat priešinasi, nes jų dabartiniai lyderiai iš esmės yra prokremliški. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo ES finansavimą Ukrainai ginkluoti ir pasitraukė iš NATO pagalbos Kyjivui programos.
Slovakijos prezidentas Robertas Fico savo ruožtu anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO „būtų geras pagrindas trečiajam pasauliniam karui“, ir pažadėjo „niekada su tuo nesutikti“.
Vienas NATO pareigūnas leidiniui sakė, kad Belgija, Slovėnija ir Ispanija taip pat nepritaria Ukrainos priėmimui į bloką. Tačiau jos „slepiasi už JAV ir Vokietijos nugarų“.
Antrasis pašnekovas teigė, kad šios šalys „abstrakčiai remia idėją, bet kai tik ji priartės prie materializacijos“, jos pradės viešiau jai priešintis. Dėl to jos prieštarauja, pavyzdžiui, Baltijos šalims ir Lenkijai, kurios entuziastingiau vertina Ukrainos pakvietimą į NATO.
Tačiau „Politico“ kalbinti pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija neatmetė galimo Ukrainos įstojimo į aljansą.
J.Bideno administracijos pozicija jau seniai yra tokia, kad įstojimas į NATO įvyks pasibaigus karui, tačiau joje nenurodomi jokie terminai.
Baltarusija kitus prezidento rinkimus planuoja 2025 m. sausį
00:12
Spalio 23 d. Baltarusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad kiti prezidento rinkimai vyks 2025 m. sausio 26 d. Manoma, kad dabartinis Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka išliks valdžioje ir po rinkimų rezultatų.
A.Lukašenka, šalies vadovas nuo 1994 m. ir artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, jau seniai kaltinamas suklastotų rinkimų Baltarusijoje organizavimu.
Per paskutinius prezidento rinkimus 2020 m. A.Lukašenka išlaikė valdžią, nors žymiausia šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sulaukė visuotinio palaikymo – teigiama, kad ji laimėjo surinkusi 60 proc. balsų.
Po suklastotų rezultatų Minske kilo masiniai protestai, tačiau galiausiai jie buvo numalšinti padedant Rusijai.
Baltarusijos žmogaus teisių grupės „Viasna“ duomenimis, nuo 2020 m. rinkimų dėl politinių priežasčių buvo sulaikyta daugiau kaip 50 000 piliečių.
Paskelbus rinkimų datą, S.Cichanouskaja išsižadėjo šio proceso, pavadinusi jį „apsimestiniu, be tikro rinkimų proceso, vykdomu teroro atmosferoje“.
„Nebus leista dalyvauti jokiems alternatyviems kandidatams ar stebėtojams. Raginame baltarusius ir tarptautinę bendruomenę atmesti šį farsą“, – pridūrė S.Cichanouskaja
Po 2020 m. rinkimų rezultatų Europos Sąjunga įvedė sankcijas Baltarusijai dėl „represijų ir bauginimų prieš taikius demonstrantus, opozicijos narius ir žurnalistus“.
Anksčiau šiais metais rugpjūčio 9 d., minint ketvirtąsias 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų metines, Jungtinė Karalystė įvedė naujas sankcijas keturiems Baltarusijos asmenims ir trims subjektams.
Nepaisant to, kad Baltarusija tiesiogiai nedalyvavo Rusijos plataus masto invazijoje į Ukrainą, jos teritorijoje dislokuoti Rusijos kariai ir raketos.
„Tai priminimas V.Putinui“: J.Bidenas pasisakė dėl Ukrainos
23:41
JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai 20 mlrd. dolerių paskolų. Jos bus grąžinamos palūkanomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto.
„Kitaip tariant, Ukraina gali gauti reikiamą pagalbą dabar, neapsunkindama mokesčių mokėtojų. Šios paskolos padės Ukrainos žmonėms ginti ir atstatyti savo šalį. O mūsų pastangos siunčia aiškią žinią: tironai bus patraukti atsakomybėn už jų daromą žalą“, – sakoma pareiškime, paskelbtame Baltųjų rūmų interneto svetainėje.
Amerikos vadovas pažymėjo, kad šią vasarą jis vadovavo pastangoms suvienyti Didžiojo septyneto (G7) šalis, kad jos suteiktų Ukrainai 50 mlrd. dolerių pagal Neatidėliotinų įplaukų paspartinimo programą, paremtą pajamomis, gautomis iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto.
J.Bidenas sakė, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą G7 šalys ėmėsi „ryžtingų veiksmų ir areštavo Rusijos suverenų turtą“ bei įsipareigojo, kad šis turtas bus areštuotas tol, kol Rusija nutrauks savo agresiją ir atlygins Ukrainai padarytą žalą.
Be to, J.Bidenas pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės:
„Ukrainos žmonės laimės. Tai dar vienas priminimas Vladimirui Putinui, kad pasaulis vieningai palaiko Ukrainą – ir Jungtinės Valstijos bei mūsų G7 partneriai toliau palaikys ją kiekviename žingsnyje.“
Ką darys Latvija, jei Rusija smogs Rygai: B.Hodgesas ragina Baltijos šalis rimčiau susimąstyti apie gynybą
23:09
„Ar galime apsaugoti Baltijos šalių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus? Šiuo metu nesu tikras“, – sakė į atsargą išėjęs JAV generolas leitenantas Benas Hodgesas kasmetiniame saugumo ir užsienio politikos forume Rygoje.
Jis pasidalijo savo vertinimais apie Baltijos šalių gynybos pažangą, baimes dėl Donaldo Trumpo, grėsmes Europos saugumui ir situaciją Ukrainoje.
Šių metų vasarį buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, NATO vyresnysis patarėjas logistikos klausimais generolas leitenantas Benas Hodgesas interviu 15min teigė, kad Rusijos invazijos atveju papildomų sąjungininkų sausumos pajėgų gali tekti laukti iki dviejų savaičių, o NATO kolektyvinio saugumo mechanizmas priklauso nuo valstybių narių politinės valios.
Tai sukėlė svarstymus ir net aštrias diskusijas apie kolektyvinio saugumo efektyvumą ir Baltijos šalių galimybes apsiginti užpuolimo atveju.
B.Hodgesas mano, kad tuomet paskelbti jo skaičiavimai tebėra teisingi, o pagrindinis jo pasisakymo tikslas buvo paraginti Baltijos šalis susimąstyti apie visuomenės pasirengimą blogiausiam scenarijui.
„Prisiminkite, nors prie Ukrainos sienos ir matėme kelias dešimtis tūkstančių Rusijos karių, žmonės vis tiek sakė: „Na, liaukitės, jie negali pulti!“. Todėl turime įvertinti ir blogiausią scenarijų, kad mes arba laiku nepastebėtume, arba nepatikėtume tuo, ką matome, jei jie ruoštųsi pulti“, – aiškina į atsargą pasitraukęs karininkas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė mažiausiai 3000 karių
23:07
Jungtinės Valstijos turi informacijos apie Šiaurės Korėjos karių mokymus Rusijos teritorijoje, tačiau kol kas nežinoma, ar jie tiesiogiai dalyvaus kare prieš Ukrainą.
Tai trečiadienį, spalio 23 d., trumpame pasitarime pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius John Kirby.
J.Kirby teigė, kad Šiaurės Korėja nuo spalio pradžios iki vidurio pasiuntė „mažiausiai 3 000 karių į rytinę Rusijos dalį“.
„Mūsų skaičiavimais, šie kariškiai laivais keliavo iš Vonsano uosto Šiaurės Korėjoje į Vladivostoką Rusijoje. Iš ten Šiaurės Korėjos kariškiai keliavo į kelis karinio mokymo centrus Rusijos rytuose, kur šiuo metu vyksta jų mokymai“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai patikslino, kad kol kas neaišku, ar šie Šiaurės Korėjos kariai tiesiogiai dalyvaus karinėse operacijose prieš Ukrainą kartu su Rusijos kariais.
„Tačiau neabejotinai didelį susirūpinimą kelia tai, kad šie kariai, kai bus apmokyti, gali būti dislokuoti vakarų Rusijoje, kad kovotų prieš Ukrainos pajėgas“, – sakė J.Kirby.
Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos perdavė Ukrainos pusei savo situacijos viziją ir palaiko glaudžius ryšius su sąjungininkais, partneriais ir regiono šalimis „dėl tokio radikalaus žingsnio pasekmių ir mūsų galimo atsako“.
„Leiskite aiškiai pasakyti: jei Šiaurės Korėjos kariuomenė įsitrauks į karo veiksmus, tai parodys didėjančią Rusijos desperaciją jos kare prieš Ukrainą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas ir pridūrė, kad tai „būtų Kremliaus silpnumo, o ne stiprybės ženklas“.
JK rengia dar vieną būsimų Ukrainos F-16 pilotų grupę – iš viso 200 mokinių
22:01
Spalio 22 d. Didžiojoje Britanijoje dar viena Ukrainos karių grupė baigė pradinius F-16 naikintuvų pilotavimo mokymus, pranešė Didžiosios Britanijos karališkosios oro pajėgos (RAF).
Pasak Didžiosios Britanijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo ginkluotosioms pajėgoms Luke'o Pollardo, britų instruktoriai iki šiol iš viso parengė 200 ukrainiečių pilotų.
Didžioji Britanija ir kiti sąjungininkai sparčiau moko Ukrainos pilotus dirbti su F-16 lėktuvais, nes Kijevui skubiai reikia oro gynybos nuo stiprėjančių Rusijos bombardavimų.
„Kitas žingsnis – pažangūs greitųjų reaktyvinių lėktuvų mokymai ir pertvarkymas į F-16 kartu su šalimis partnerėmis“, – sakoma RAF pareiškime.
Suomija įtaria Rusiją vykdant plataus masto sabotažo kampaniją
21:34
Suomijoje vykdoma plataus masto sabotažo kampanija, o daugiausia įtarimų kelia Rusija, trečiadienį paskelbė Suomijos vidaus reikalų ministrė Lulu Ranne.
Ministrė teigė, kad Suomijoje, be kita ko, pasitaiko įvairių sabotažo ir persekiojimo atvejų, taip pat migracijos instrumentalizavimo, dėl kurio apskritai kyla painiava dėl to, kas yra tiesa, o kas ne.
Pasak jos, kai kurie įtartini atvejai vis dar tiriami, „tačiau remdamiesi tiek civilinės, tiek karinės žvalgybos informacija, turime aiškių požymių, rodančių į Rusiją“. Ji sakė, kad Rusijos vaidmuo ypač aiškus dėl GPS trukdžių, kurie daro įtaką laivų ir lėktuvų judėjimui.
Pastaraisiais mėnesiais Vakarų šalys ne kartą kaltino Rusiją sabotažu ir provokacijomis, kuriomis siekiama nutraukti paramą Ukrainai nenaudojant karinių priemonių, nes tai reikštų kolektyvinę visos NATO reakciją.
Suomijoje ir Švedijoje, kurios įstojo į NATO reaguodamos į pakartotinį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, elektros energijos gamintoja „Fortum“ pranešė apie reguliarias kibernetines atakas, pastebėtus įtartinus asmenis ir dronus prie savo įrangos, taip pat apie elektrinių palydovinio ryšio sutrikimus, praneša agentūra „Reuters“.
Bankas „Nordea“ taip pat jau kelias savaites patiria DDoS arba paslaugų atmetimo atakas.
V.Zelenskis aptarė pergalės planą su Ukrainos pilietinės visuomenės atstovais
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Ukrainos pilietinės visuomenės atstovais ir aptarė su jais pergalės planą.
Apie tai V.Zelenskis pranešė trečiadienį, spalio 23 d., vakare sakydamas kalbą.
Prezidentas pažymėjo, kad susitikime taip pat dalyvavo Maksimas Butkevičius, Ukrainos žmogaus teisių gynėjas ir kariškis, neseniai paleistas iš Rusijos nelaisvės.
Susitikimo metu buvo išsamiai aptartas pergalės planas, pabrėžta būtinybė bendromis pastangomis atkurti teisingumą Ukrainoje, taip pat su partneriais aptartos šalies stiprinimo galimybės, pažymėjo prezidentas.
„Tikimės vienybės, kad pavyks paspartinti mūsų partnerių sprendimą pakviesti Ukrainą į NATO, taip pat plėtoti mūsų gynybos sistemą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad verta aktyviau raginti partnerius ryžtingai bendradarbiauti gynybos srityje.
J.Bidenas paskelbė apie 20 mlrd. dolerių paskolą Kyjivui
20:53
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad JAV pastangos remiant Ukrainą, įskaitant įnašą į paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė, akivaizdžiai rodo, kad „už padarytą žalą bus atsakingi tironai“.
„Ukrainai suteiksime 20 mlrd. dolerių (19 mlrd. eurų) paskolą, kuri bus grąžinta iš palūkanų, gautų iš imobilizuoto Rusijos turto“, – sakė J.Bidenas, nuo 2022 metų tęsiantis plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą,
„Neapsigaukite: Rusija šiame konflikte nenugalės“, – pridūrė jis.
