Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“ nurodė kito didelio Rusijos puolimo taikinį Ukrainoje
09:55
Kitas Rusijos kariuomenės taikinys Ukrainoje gali būti puolimas prieš Zaporižios miestą – stambų pramonės centrą, esantį palyginti netoli Enerhodaro atominės elektrinės Zaporižioje, kurią šiuo metu yra okupavusi Rusija, skelbia leidinys „The Economist“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu.
Jis taip pat daro prielaidą, kad Rusija jau gali būti atgavusi iki pusės 2024 m. rugpjūčio mėn. Ukrainos kariuomenės užimtos teritorijos Kursko srityje.
Padėtis mūšio lauke atrodo niūri. Rusija daro didelę pažangą, vienu metu žengdama į priekį keliuose taškuose palei 1000 km ilgio fronto liniją, nepaisant stulbinamai didelių nuostolių. Amerikiečių skaičiavimais, Rusijos pajėgos Ukrainoje jau patyrė 600 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių nuostolį.
Pasak žurnalistų, Rusija šiuo metu bando apsupti Pokrovską, svarbų Donecko srities logistikos centrą, ir toliau veržtis giliau į pietus – perėmusi Vuhledaro apylinkių aukštumų kontrolę.
Papildomą grėsmę kelia ir naujienos apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Ukrainoje. Antradienį Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad trečiadienį pirmieji Pchenjano kariai atvyks į Kursko sritį. Kol kas nežinoma, kiek karių iš Šiaurės Korėjos dalyvaus ir kaip jie bus aprūpinti.
Tuo tarpu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas pareiškė, kad Rusijos kariai vykdo intensyvius puolimus ir Dniepro srityje. Jis nurodė, kad rusai bando užimti salas, kad galėtų toliau kelti grėsmę Chersonui.
Kaip pažymėjo „The Economist“, Ukrainos valdžios institucijų susirūpinimas anaiptol neapsiriboja tik braškančiomis fronto linijomis. Vakarų parama dabar atrodo dar silpnesnė nei anksčiau.
Šią savaitę Didžiojo septyneto šalys (G-7) baigė rengti 50 mlrd. dolerių paskolos, kuri bus grąžinta iš palūkanų už įšaldytą Rusijos turtą, detales. Galutinis susitarimas dėl to turėtų būti pasiektas per kelias ateinančias dienas.
Tačiau jei respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas laimės JAV prezidento rinkimus, kurie vyks už dviejų savaičių, didelė dalis Vašingtono tiesioginės karinės pagalbos Kyjivui gali būti nutraukta. Demokratės Kamalos Harris pergalė taip pat nieko negarantuoja Ukrainai. Vokietijos, antros pagal dydį Ukrainos donorės, valdžios institucijos jau davė suprasti, kad pagalbos kiekiai bus apkarpyti. Tą patį padarė ir Prancūzija.
Kas žinoma apie atominę elektrinę Zaporižioje?
Zaporižios atominė elektrinė nuo 2022 m. kovo 4 d. yra okupuota Rusijos. 2024 m. rugsėjo 20 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija 68-ojoje sesijoje 65 balsais pritarė rezoliucijai, kurioje Rusija raginama nedelsiant pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės ir grąžinti ją Ukrainos kontrolei.
Spalio 1 d. Rusija užpuolė pastotę ir atjungė elektros energijos tiekimo liniją į okupuotą Zaporižios elektrinę, kuri atsidūrė ties elektros energijos tiekimo nutraukimo riba. Elektros energijos tiekimas atominei elektrinei buvo atnaujintas tik spalio 3 d.
Spalio 21 d. Zaporižios atominė elektrinė ir vėl atsidūrė ties elektros energijos tiekimo nutraukimo riba. Dėl Rusijos apšaudymo buvo atjungta viena iš dviejų elektros perdavimo linijų, jungiančių Zaporižios elektrinę su jungtine Ukrainos energetikos sistema.
Spalio 22 d. Energetikos ministerija pranešė, kad energetikams pavyko atnaujinti aukštos įtampos linijos, jungiančios okupuotą Zaporižios atominę elektrinę su vieninga Ukrainos energetikos sistema, veikimą.
P.Gražulis sako, kad suklydo balsuodamas dėl Ukrainos, bet faktai verčia abejoti
11:12
Paramos Ukrainai balsavime Strasbūre nepalaikęs Petras Gražulis sako, kad tai buvo jo netyčinė klaida – europarlamentaras tikina iškart ją ištaisęs. Vis dėlto jo paaiškinimai kelia abejonių – politikas balsavo vieningai su savo frakcija, o oficialiuose protokoluose šie „pataisymai“ neatsispindi.
„Įvyko žmogiška klaida, bet pagal Europos Parlamento teisės aktus galima pasitaisyti. Aš pasitaisiau ir oficialiuose balsavimuose aš balsavau „už“, ir čia tragedijos nereikia daryti“– 15min trečiadienį sakė P.Gražulis.
Pirminiuose balsavimo protokoluose matyti, jog jis buvo vienintelis Lietuvos europarlamentaras, balsavęs prieš naują Europos 35 mlrd. eurų paskolą padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
P.Gražulis pateikė paaiškinimus, kodėl balsuodamas esą paspaudė ne tą mygtuką.
„Kaip tai įvyko: paprasčiausiai buvo balsuojama dėl pataisų, bloginančių, mažinančių finansavimą. Aš už visas balsavau „prieš“, kad išliktų originalus projektas. Bet staiga suskambo telefonas, ten buvo gal 3–4 sekundės, o ten pasirodo buvo galutinis balsavimas. Tada pastebėjau, parašiau, kad prašau pataisyti – ir pataisė“, – tvirtino P.Gražulis.
Vis dėlto P.Gražulio nurodytas „pataisymas“ bent jau kol kas EP protokoluose neatsispindi.
EP antradienio darbotvarkėje taip pat nebuvo P.Gražulio minimų „bloginančių pataisų“ – EP pirmininkė Roberta Metsola pristatė tik vienintelį klausimą, susijusį su finansine pagalba Ukrainai.
Protokoluose taip pat matyti, kad visi 20 P.Gražulio Suverenių tautų Europos frakcijos narių (angl. „Europe of Sovereign Nations Group“, ESN), įskaitant jį patį, balsavo identiškai – prieš paskolą.
Parlamentas antradienį 518 balsais „už“, 56 „prieš“ ir 61 nariui susilaikius pritarė naujai makrofinansinei pagalbai, kuria siekiama padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
Ši paskola – tai dalis Didžiojo septyneto (G-7) šalių priimto paketo, dėl kurio buvo susitarta praėjusį birželį ir pagal kurį Ukrainai bus suteikta maždaug 45 mlrd. eurų finansinė parama.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dar iš dviejų Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovojančių lietuvių atimta pilietybė
11:06
Dar iš dviejų Rusijos pusėje prieš Ukrainą kariaujančių lietuvių atimta pilietybė.
Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės sprendimu, Lietuvos pilietybės neteko Vitalijus Kazakevičius, gimęs 1984 metais, ir Juozas Samuolis, gimęs 1978 metais.
Abu jie gimę Lietuvoje.
Iš jų pilietybė atimta gavus informacijos iš specialiųjų tarnybų, kad minėti asmenys galimai tarnauja Rusijos karinėse pajėgose.
„Migracijos departamentas iš šalies specialiųjų tarnybų gavo informacijos, jog abu šie asmenys galimai tarnauja Rusijos Federacijos pajėgų pusėje ir kovoja prieš Ukrainą“, – BNS trečiadienį patvirtino departamento atstovas Rokas Pukinskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos numušė 57 rusų dronus
09:57
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 57 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą viena aviacine raketa Ch-31P ir 81 atakos bei nenustatyto tipo dronu.
Buvo numušti 57 dronai Odesos, Mykolajivo, Vinycios, Sumų, Čerkasų, Chmelnyckio, Ternopilio, Kirovohrado, Kyjivo, Poltavos, Černihivo ir Charkivo srityse.
Dar 15 rusų dronų nukrito nepasiekę taikinių.
„The Economist“ nurodė kito didelio Rusijos puolimo taikinį Ukrainoje
09:55
Kitas Rusijos kariuomenės taikinys Ukrainoje gali būti puolimas prieš Zaporižios miestą – stambų pramonės centrą, esantį palyginti netoli Enerhodaro atominės elektrinės Zaporižioje, kurią šiuo metu yra okupavusi Rusija, skelbia leidinys „The Economist“, remdamasis aukšto rango Ukrainos pareigūnu.
Jis taip pat daro prielaidą, kad Rusija jau gali būti atgavusi iki pusės 2024 m. rugpjūčio mėn. Ukrainos kariuomenės užimtos teritorijos Kursko srityje.
Padėtis mūšio lauke atrodo niūri. Rusija daro didelę pažangą, vienu metu žengdama į priekį keliuose taškuose palei 1000 km ilgio fronto liniją, nepaisant stulbinamai didelių nuostolių. Amerikiečių skaičiavimais, Rusijos pajėgos Ukrainoje jau patyrė 600 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių nuostolį.
Pasak žurnalistų, Rusija šiuo metu bando apsupti Pokrovską, svarbų Donecko srities logistikos centrą, ir toliau veržtis giliau į pietus – perėmusi Vuhledaro apylinkių aukštumų kontrolę.
Papildomą grėsmę kelia ir naujienos apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Ukrainoje. Antradienį Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad trečiadienį pirmieji Pchenjano kariai atvyks į Kursko sritį. Kol kas nežinoma, kiek karių iš Šiaurės Korėjos dalyvaus ir kaip jie bus aprūpinti.
Tuo tarpu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas pareiškė, kad Rusijos kariai vykdo intensyvius puolimus ir Dniepro srityje. Jis nurodė, kad rusai bando užimti salas, kad galėtų toliau kelti grėsmę Chersonui.
Kaip pažymėjo „The Economist“, Ukrainos valdžios institucijų susirūpinimas anaiptol neapsiriboja tik braškančiomis fronto linijomis. Vakarų parama dabar atrodo dar silpnesnė nei anksčiau.
Šią savaitę Didžiojo septyneto šalys (G-7) baigė rengti 50 mlrd. dolerių paskolos, kuri bus grąžinta iš palūkanų už įšaldytą Rusijos turtą, detales. Galutinis susitarimas dėl to turėtų būti pasiektas per kelias ateinančias dienas.
Tačiau jei respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas laimės JAV prezidento rinkimus, kurie vyks už dviejų savaičių, didelė dalis Vašingtono tiesioginės karinės pagalbos Kyjivui gali būti nutraukta. Demokratės Kamalos Harris pergalė taip pat nieko negarantuoja Ukrainai. Vokietijos, antros pagal dydį Ukrainos donorės, valdžios institucijos jau davė suprasti, kad pagalbos kiekiai bus apkarpyti. Tą patį padarė ir Prancūzija.
Kas žinoma apie atominę elektrinę Zaporižioje?
Zaporižios atominė elektrinė nuo 2022 m. kovo 4 d. yra okupuota Rusijos. 2024 m. rugsėjo 20 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija 68-ojoje sesijoje 65 balsais pritarė rezoliucijai, kurioje Rusija raginama nedelsiant pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės ir grąžinti ją Ukrainos kontrolei.
Spalio 1 d. Rusija užpuolė pastotę ir atjungė elektros energijos tiekimo liniją į okupuotą Zaporižios elektrinę, kuri atsidūrė ties elektros energijos tiekimo nutraukimo riba. Elektros energijos tiekimas atominei elektrinei buvo atnaujintas tik spalio 3 d.
Spalio 21 d. Zaporižios atominė elektrinė ir vėl atsidūrė ties elektros energijos tiekimo nutraukimo riba. Dėl Rusijos apšaudymo buvo atjungta viena iš dviejų elektros perdavimo linijų, jungiančių Zaporižios elektrinę su jungtine Ukrainos energetikos sistema.
Spalio 22 d. Energetikos ministerija pranešė, kad energetikams pavyko atnaujinti aukštos įtampos linijos, jungiančios okupuotą Zaporižios atominę elektrinę su vieninga Ukrainos energetikos sistema, veikimą.
JT vadovas atvyko į Rusiją dalyvauti BRICS viršūnių susitikime
09:23
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį atvyko į Rusijos Kazanę dalyvauti BRICS aukščiausiojo lygio susitikime ir pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitikti su rusų prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai.
Pasak JT, didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A.Guterresas viršūnių susitikime susitiks su daugeliu lyderių, įskaitant derybas su V. Putinu ketvirtadienį.
Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę 2022 metų balandį praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Jungtinė Karalystė ruošia 200 Ukrainos pilotų skraidyti F-16
09:13
Jungtinė Karalystė apmoko 200 Ukrainos karo pilotų skraidyti naikintuvais F-16, socialiniuose tinkluose pareiškė šalies gynybos sekretoriaus pavaduotojas Luke'as Pollardas.
„Šiandien dalyvavau paskutiniųjų Karališkųjų oro pajėgų mokymo programos pilotų išleistuvėse. Šie pilotai netrukus skraidys Ukrainos naikintuvais F-16“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“. Gynybos sekretoriaus pavaduotojas taip pat pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė ketina remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
Pirmoji ukrainiečių pilotų grupė bazinio mokymo programą Jungtinėje Karalystėje baigė 2023 m. gruodį. Tuo metu pranešta, kad buvo parengti šeši patyrę pilotai, dar dešimt karių liko Didžiojoje Britanijoje baziniam skrydžio mokymui ir aviacinės medicinos įsisavinimui, taip pat praėjo kitus būtinus mokymus.
Iš viso 2023 m. Ukrainos sąjungininkai parengė vienuolika F-16 pilotų. Tuomet JAV pagreitino patyrusių Ukrainos pilotų mokymo procesą iki šešių-devynių mėnesių, priklausomai nuo jų žinių. Mokymo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama konkrečioms užduotims, kurias pilotai turės atlikti dabartiniame kare.
Tačiau JAV pareigūnai leidiniui „The Wall Street Journal“ teigė, kad Ukrainos pilotams sunkiai sekėsi skaityti anglišką F-16 vadovą, o kai kurie iš jų priešinosi JAV mokymo metodams. Dėl to tarp NATO instruktorių ir ukrainiečių dažnai kildavo įtampa.
Šį rudenį JAV nusprendė pradėti mokyti jaunus ukrainiečių pilotus skraidyti F-16 lėktuvais. Skirtingai nuo labiau patyrusių kolegų, jie turės praeiti metus trunkantį bazinį skrydžio mokymą. Jie mokysis Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Dėl sunkumų, susijusių su pilotų mokymu, Ukraina turės visą F-16 eskadrilę, kurią sudaro 20 orlaivių ir 40 pilotų, ne anksčiau kaip 2025 m. pavasarį-vasarą, anksčiau pažymėjo „The Wall Street Journal“ šaltiniai.
Rugpjūčio pradžioje Ukraina gavo pirmąją F-16 naikintuvų partiją iš Vakarų šalių. Tikimasi, kad iki metų pabaigos Kyjivas iš Nyderlandų, Danijos, Belgijos ir Norvegijos gaus apie 20 orlaivių. Iš viso šios keturios šalys pažadėjo Ukrainai apie 80 naikintuvų.
V.Zelenskis įvardijo pirmą žingsnį, galintį išvesti Kyjivą ir Maskvą iš aktyvaus karo
08:11
Ekspertai brėžia niūrias prognozes, kad ateinanti žiema gali būti sunkiausia Ukrainai nuo šio karo pradžios, nes Rusijos raketų smūgiai į šilumines elektrines sunaikino beveik pusę jos gaminamos energijos.
Dabar šalis daugiausia priklauso nuo savo atominių elektrinių ir energijos importo iš Europos šalių. Jei Maskva ir Kyjivas susitartų nutraukti smūgius energetikos infrastruktūroms, tai būtų reikšmingas žingsnis deeskaluojant konfliktą, pirmadienį „Financial Times“ žurnalistams sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje Ukrainos dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Pasak jo, bet kokios derybos neatmeta gynybinių ir puolamųjų veiksmų, tačiau politinių sprendimų priėmimas veda į karštosios fazės pabaigą: „Štai gyvas pavyzdys. Pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime nusprendėme, kad gali būti priimtas sprendimas dėl energetinio saugumo. Taip? Kitaip tariant: mes nepuolame jų energetikos, jie nepuola mūsų energetikos. Ar tai veda į karšto etapo pabaigą? Manau, kad taip.“
V.Zelenskis pridūrė, kad sustabdžius smūgius energetikai, „laipsnis sumažėtų“, kaip ir sustabdžius Rusijos smūgius grūdų koridoriui, Ukrainos uostams ir laivams.
„Jei kalbame apie laisvą laivybą, sprendimas, kuris gali būti aukščiausiojo lygio susitikime, yra toks, kad niekas neturi teisės smogti civiliniams laivams ir negalima blokuoti jūrų, pirmiausia Juodosios jūros, mūsų atveju. Bet tai nereiškia, kad jie nenaudos, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių prieš kai kuriuos mūsų karinius objektus, o mes nepulsime jų karinių objektų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Nors ir pristatė „pergalės planą“, paskutiniais mėnesiais V.Zelenskis susidūrė su padidėjusiu spaudimu ieškoti kelių užbaigti karą derybomis.
Tačiau Ukrainos prezidentas įsitikinęs, kad Rusijos pasirengimas derėtis „pirmiausia priklauso nuo JAV rinkimų“.
V.Zelenskis žurnalistams dar kartą paneigė, kad su Vakarų šalimis diskutuojama dėl susitarimo „žemė už taiką“, pagal kurį Ukraina būtų įtraukta į NATO sudėtį mainais į šiuo metu Rusijai priklausančių teritorijų atsisakymą.
„Matyt, kai kurie partneriai gali apie tai pagalvoti. Tačiau jie apie tai praneša ne tiesiogiai per mane, o veikiau per žiniasklaidą. Dabar visose diskusijose keliame saugumo garantijų klausimą, o stipriausia iš jų yra narystė NATO“, – sakė jis.
„Financial Times“ priminė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo Ukraina sutiko atiduoti savo branduolinius ginklus, mainais į saugumo užtikrinimą. Kai 1990-aisiais Ukraina atsisakė savo atominio arsenalo, Rusija pasirašė tarptautines sutartis, garantuojančias buvusios sovietinės respublikos tarptautiniu mastu pripažintas sienas. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šių dokumentų nepaisė, kai 2014 m. įsakė aneksuoti Krymą, o 2022 m. surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Mes atidavėme ir nieko negavome mainais, išskyrus plataus masto karą ir daugybę aukų, – pareiškė V.Zelenskis. – Neturime branduolinių ginklų, nesame NATO sudėtyje ir karo metu nebūsime NATO sudėtyje, todėl man reikia atgrasymo paketo.“
Ukraina planavo surengti antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame būtų aptarta galimybė nutraukti karą, tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Maskva atsisakys dalyvauti šiame susitikime.
JAV susirūpinusios dėl galimo Rusijos kišimosi į Moldovos prezidento rinkimų antrąjį turą
07:57
Jungtinės Valstijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl galimo Rusijos kišimosi į Moldovos prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti įtemptas.
Artėjant lapkričio 3 dieną vyksiančiam antrajam rinkimų turui, „Jungtinės Valstijos tebėra susirūpinusios, kad Rusija vėl bandys sutrukdyti Moldovos gyventojams pasinaudoti suverenia teise patiems išsirinkti savo vadovus“, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
„Rusija padarė viską, kas įmanoma, kad sutrikdytų rinkimus ir referendumą, siekdama pakenkti Moldovos demokratijai, įskaitant neteisėtą finansavimą ir balsų pirkimą, dezinformaciją ir kenkėjišką kibernetinę veiklą“, – pabrėžiama jame.
Vašingtonas ne kartą įspėjo, kad Rusija siekia kištis į Moldovos reikalus ir trukdyti jos integracijai į Europą. Jungtinės Valstijos kaltina Maskvą, kad ši į savo pastangas paveikti rinkimų rezultatus šalyje metė milijonus dolerių.
Spalio 20 dieną vykusiame referendume Moldovos gyventojai nedidele balsų persvara pritarė stojimui į Europos Sąjungą (ES). Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad 50,46 proc. balsavusiųjų pasisakė už narystę bloke.
Per tą pačią dieną vykusių rinkimų pirmąjį turą taip pat paaiškėjo, kad proeuropietiškų pažiūrų prezidentei Maiai Sandu po dviejų savaičių teks susigrumti su prorusiškų socialistų remiamu buvusiu prokuroru Alexandru Stoianoglo.
M.Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą tuometinį prezidentą, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateikė prašymą priimti Moldovą į ES. Stojimo derybos prasidėjo šių metų birželį.
Dėl bandymų vykdyti sabotažą iš Lenkijos gali būti išsiųstas rusų ambasadorius
07:34
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė, kad dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje gali būti išsiųstas Rusijos ambasadorius Sergejus Andrejevas.
Taip jis kalbėjo po to, kai pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamo sabotažo.
„Jei mes išvarytume ambasadorių, jie neabejotinai taip pat pasielgtų su mūsiškiu, – sakė R.Sikorskis per televiziją „TVP Info“. – Mes dar nepasiekėme tokio taško, bet jei sabotažo veiksmai tęsis, to negalima atmesti.“
Ministras pažymėjo, kad Lenkija jau įvedė apribojimus Rusijos diplomatų judėjimui, kad jie galėtų keliauti tik savo apygardų ribose.
„Taip siekiama apsunkinti jų galimybes užsiimti veikla, nesuderinama su jų diplomatiniu statusu“, – paaiškino R.Sikorskis.
Lenkija, ištikima Ukrainos sąjungininkė, ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Rusijos inicijuojamų provokacijų ir dažnai kaltina Maskvą vykdant šnipinėjimą.
Užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau pareiškė, kad Rusijos konsulatas bus uždarytas artimiausiomis dienomis, o jo darbuotojai Lenkijoje bus laikomi nepageidaujamais asmenimis.
Tuo metu Maskva pareiškė, kad suduos „skaudų atsaką“ Lenkijai.
Pasak Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, šiuo metu atliekami keli tyrimai dėl įtariamų sabotažo veiksmų, kuriuose figūruoja apie 20 asmenų.
Rusai Donbase pasistūmėjo keliose vietose
07:07
Antradienį Rusijos pajėgos užėmė Novosadovės kaimą Donecko srityje, kuris yra ties Donecko ir Luhansko sričių riba, praneša „DeepState“ projektas.
„Vikipedijos“ duomenimis, 2018 m. Novosadovės kaime nuolat gyvenančių žmonių nebuvo. Kaimas jau buvo kartą užimtas per plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau ukrainiečiai jį išlaisvino 2022 m. spalio 24 d.
Okupantai taip pat pasistūmėjo Krugliakivkos kaime, kuris yra Charkivo srities Kupjansko rajone, prie Oskilo upės.
Rusijos pažanga taip pat buvo užfiksuota prie Bohojavlenkos Donecko srities Volnovachos rajone, Zorjanės bei Selydovės Donecko srities Pokrovsko rajone ir Novodmytrivkos Donecko srities Kramatorsko rajone.
Analitikai: V.Putinas BRICS viršūnių susitikime nori sukurti mechanizmus, kurie jam padėtų kare
06:55
Trisdešimt šešių pasaulio valstybių, įskaitant Kiniją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Iraną, lyderiai atvyko į Kazanę Rusijoje, kur vyksta 16-asis kasmetinis BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo metu Rusija tikriausiai bandys sukurti mechanizmus, kaip sustiprinti savo karines pastangas Ukrainoje, rašoma Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
„Tikėtina, kad Rusija pasinaudos BRICS aukščiausiojo lygio susitikimu kaip galimybe pademonstruoti savo pastangas stiprinti pasaulinius ryšius su nevakarietiškomis valstybėmis ir galbūt sudaryti susitarimus ir prekybos mechanizmus, kuriais ji galėtų paremti savo karines pastangas Ukrainoje ir kartu sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį“, – teigia analitikai.
Antradienį į Kazanę taip pat atvyko JT generalinis sekretorius António Guterresas, Talibano prekybos ir pramonės ministras Nuruddinas Azizi, Serbijos premjero pavaduotojas Aleksandaras Vulinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kiti pasaulio lyderiai.
BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Rusijos Prezidentas V.Putinas susitiko su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Per susitikimą abu vadovai pabrėžė įvairiapusių Rusijos ir Kinijos santykių svarbą, o Xi Jinpingas pabrėžė, kad BRICS yra pasaulinio strateginio bendradarbiavimo formatas.
V.Putinas taip pat susitiko su Indijos premjerus Narendra Modi ir Pietų Afrikos Respublikos Prezidentu Cyrilu Ramaphosa, su kuriais aptarė dvišalius santykius, daugiapolės pasaulio tvarkos kūrimą ir nacionalinių valiutų naudojimą tarpusavio prekybos atsiskaitymuose.
N.Modi pakartojo, kad reikia rasti „kuo greitesnį“ taikų sprendimą dėl karo Ukrainoje, ir pakartojo Indijos kaip galimos tarpininkės vaidmenį.
Antradienį Indijos užsienio reikalų ministras Vikramas Misri sakė, kad Indija susigrąžino 85 Indijos piliečius, kurie ne savo noru įstojo į Rusijos kariuomenę kovoti Ukrainoje, ir kad N.Modi BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo metu derėsis su Rusijos valdžios institucijomis dėl dar 20 Indijos piliečių grąžinimo.
Pagrindinės ISW spalio 22 d. išvados:
- Naktį iš spalio 21 į 22 d. Ukrainos pajėgos surengė keletą bepiločių orlaivių smūgių Rusijos spirito varykloms, kurios, kaip pranešama, gamina produkciją Rusijos kariuomenei.
- Pietų Korėja, reaguodama į pranešimus apie Šiaurės Korėjos karių siuntimą į Rusiją dalyvauti kare Ukrainoje, gali svarstyti galimybę tiesiogiai siųsti ginklus ir žvalgybos personalą į Ukrainą.
- Neseniai Rusijoje atlikta viešosios nuomonės apklausa rodo, kad V.Putinas sulaukia didelio Rusijos piliečių palaikymo, nors daugelis jų nepritaria tam tikriems Kremliaus politikos aspektams, įskaitant karą.
- Neseniai Rusijos kariuomenė pažengė į priekį Kursko srityje ir netoli Kurachovės bei Vuhledaro.
- Rusijos pajėgos kartu su tarptautiniais partneriais vykdė daugiašales karines pratybas. Iranas priėmė Rusijos ir Omano karines jūrų pajėgas, kurios dalyvavo spalio 19–20 d. Indijos vandenyne vykusiose karinėse jūrų pratybose IMEX 2024.
