Karas Ukrainoje. V.Putinas turi numatęs ypatingą užduotį kariams iš Šiaurės Korėjos

Ukrainos prokuratūros nuotr./Prie Selidovės rusai nužudė į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius

Rusijos kariai nužudė keturis į nelaisvę paimtus Ukrainos nacionalinės gvardijos kovotojus netoli Selidovės Donecko srityje, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Spalio 6 d. keturi nacionalinės gvardijos kariai vykdė kovines užduotis pozicijose netoli Selidovės miesto, skelbia leidinys „New Voice“.

Apie 13.00 val. Rusijos kariai pradėjo įtvirtinimų puolimą, kurio metu paėmė į nelaisvę ukrainiečių gynėjus. Vėliau rusai vaizdo kamera užfiksavo sužeistų neginkluotų nacionalinių gvardiečių apklausą.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad spalio 7 d. Ukrainos pajėgos susigrąžino prarastas pozicijas ir rado nukautų kariškių kūnus.

Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu.

15min primena, kad spalio 14 d. paaiškėjo, kad rusai jau įvykdė mirties bausmę 102 ukrainiečių karo belaisviams. Tokius duomenis pateikė Generalinė prokuratūra.

Spalio 4 d. Kovos su ginkluoto konflikto metu įvykdytais nusikaltimais departamento vadovas Jurijus Belousovas teigė, kad apie 80 proc. visų rusų įvykdytų egzekucijų ukrainiečių kariams buvo įvykdyta 2024 metais. Tuo metu buvo žinoma apie 93 ukrainiečių kariškių žūtį.

„Scanpix“/AP nuotr./Šiaurės Korėjos kariai

Šiaurės Korėjos kariai, persirengę buriatais ir jakutais, buvo pasiųsti padėti Rusijai susigrąžinti Kursko regioną, kurio kontrolė nuo rugpjūčio mėnesio iš dalies atsidūrė Ukrainos kariuomenės rankose. Pasak leidinio „Financial Times“, tai liudija Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos paskelbta vaizdo medžiaga.

Ukrainos analitikai tvirtina, kad Pchenjano pajėgos greičiausiai yra per mažos, jog pakreiptų karo eigą. Rusijai reikia padvigubinti savo 50 tūkst. karių Kursko regione pajėgumus, kad išstumtų Ukrainos kariuomenę. O tam, kad pasiektų pažangos palei fronto liniją Ukrainoje, Maskva neišsisuks nuo dar vienos mobilizacijos bangos.

Tačiau Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) Sausumos karo vyresnysis mokslinis bendradarbis Jackas Watlingas žurnalistams sakė, kad Šiaurės Korėjos pagalba papildant Rusijos kariuomenę gali sukelti dar daugiau sunkumų Ukrainai.

„Jie gali būti gana gerai susitelkę. Jie gali turėti pakankamai kovinės dvasios. Jie gali būti pajėgūs veikti tokiu mastu, kokio [siekia] rusai. Tai gana žema kartelė būti geresniems nei rusai dabar“, – pabrėžė ekspertas.

„Financial Times“ atkreipė dėmesį, kad Šiaurės Korėjos kariai stiprina Rusijos kariuomenę tuo metu, kai Rusija stengiasi padidinti savo pajėgas dėl didžiulių Ukrainoje patirtų nuostolių. Paskutiniais Vakarų pareigūnų duomenimis, gyvosios jėgos praradimai siekia daugiau kaip 600 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Vakarų žvalgybos pareigūnai taip pat turi informacijos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsižvelgė į savo aukščiausiosios vadovybės prašymus įsakyti pradėti naują mobilizacijos bangą.

Žvalgyba taip pat pastebėjo, kad vidaus kovos paskatino Rusiją sustiprinti savo pajėgas kariais iš užsienio.

P. Korėjoje pranešama apie Š. Korėjos į Rusijos karą Ukrainoje siunčiamus 12 tūkst. karių / STR / AFP

„Šiaurės Korėja yra naujoji geriausia Rusijos draugė“, – pridūrė vienas iš pareigūnų.

J.Watlingas pažymėjo, kad nepaisant to, jog Rusija gali susidurti su problemomis, susijusiomis su vadovavimu Pchenjano pajėgoms ir jų kontrole, jos patirtis vykdant operacijas su Irano remiamomis pajėgomis ir sukarintomis grupuotėmis Sirijos pilietiniame kare „suteiks Maskvos vadams akivaizdų modelį, kuriuo jie galės remtis“.

Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba perspėjo, kad į Rusiją siunčiami kariai priklauso Šiaurės Korėjos 11-ajai armijai, elitiniam daliniui, vadinamam „Audros korpusu“.

„Tai nėra paprasti Šiaurės Korėjos kariai, kurių dauguma niekada nėra turėję tinkamo kovinio parengimo. Tai gerai aprūpinti, puikiai apmokyti mobilūs lengvieji pėstininkai“, – įvertino Pietų Korėjos valstybinio Nacionalinio saugumo strategijos instituto Seule vyresnysis tyrėjas Go Myong-hyunas.

Šiaurės Korėjos kariai pasirodo tuo metu, kai Rusija vis dar nėra atgavusi Kursko srities kontrolės, į kurią įsiveržė Ukraina praėjusį rugpjūtį. Nors ir pradėjo kontrpuolimą, Maskvai per kelis mėnesius pavyko sumažinti Ukrainos kontrolės zoną nuo maždaug 1 000 kv. km rugpjūčio pabaigoje iki 600-700 kv. km.

Kitaip nei Ukrainos fronto linijoje, kur kariai ginasi ir puola iš nusistovėjusių pozicijų, Kursko srityje fronto linija nėra apibrėžta. Tai reiškia, kad Rusija negali naudoti savo išbandytų metodų: slenkančių pėstininkų atakų, lydimų nuolatinės artilerijos.

Tačiau Rusija naudojasi savo oro pajėgų pranašumu, bombarduodama iš oro savo kaimus, kuriuose aptinka ukrainiečių karių, ir taip priverčia tuos karius bėgti.

„Kiekviena pozicija ir gyvenvietė ten gali pereiti iš rankų į rankas kelis kartus per dieną, – sakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro Kyjive direktorius Serhijus Kuzanas. – Turime didelių nuostolių... Taip pat vyksta nuolatinė rotacija ir papildymas, o atsižvelgiant į tai, kad tai vyksta, galime spręsti, kad kovos yra gana intensyvios“.

Ekspertas J.Watlingas taip pat pridūrė, kad Rusijos tikslas – pastatyti Ukrainą į tokią padėtį, kad jai taptų neįmanoma išlaikyti visą fronto liniją, nes Rusijos pajėgos darytų spaudimą Ukrainos kariuomenei keliuose skirtinguose fronto linijos taškuose.

AFP PHOTO / KCNA via KNS/Kim Jong Unas raitas ant žirgo

„Ukraina nuolat moka už šios teritorijos Kursko srityje išlaikymą“, – pabrėžė jis.

Anksčiau Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo komunikacijos klausimais Johnas Kirby aiškino, kad, jei Šiaurės Korėjos kariai prisijungs prie Rusijos karo prieš Ukrainą, tai bus „precedento neturintis karinis bendradarbiavimas“ tarp šalių. Pasak jo, tai turėtų reikšmingų pasekmių saugumui Europoje ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Pasak „Financial Times“, Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Pchenjanos jau pasiuntė 3 000 savo karių į Rusiją. Iš viso Šiaurės Korėja pažadėjo skirti apie 10 tūkst. karių, kurie turėtų būti pilnai dislokuoti iki gruodžio mėn.

Kim Jong Unas „visada norėjo“ dislokuoti karius Ukrainoje, pažymėjo ekspertas Go Myong-hyunas, nes tai suteiktų jam didesnę įtaką Maskvai ir galbūt leistų pasinaudoti sudėtingomis Rusijos karinėmis technologijomis, kad galėtų sustiprinti savo balistinių raketų, kosmoso ir branduolines programas.

Pasak Berlyne veikiančio „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro direktoriaus Aleksandro Gabujevo, Maskva galėtų atsilyginti Šiaurės Korėjai labai reikalingais finansais, maistu ir kuru arba pagilinti partnerystę su izoliuota komunistine valstybe perduodama pažangią ginkluotę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje paskelbta deklaracija rodo, kad Rusijos Federacijai nepavyko užsitikrinti tarptautinės paramos ir sukurti alternatyvios saugumo struktūros, kurios siekia Kremlius.

Kaip pažymi JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusijos karas prieš Ukrainą dokumente paminėtas tik vieną kartą. Kartu deklaracijoje teigiama, kad visos ją pasirašiusios šalys privalo veikti pagal JT Chartijos principus, įskaitant pagarbą teritoriniam vientisumui.

Dokumente taip pat teigiama, kad BRICS valstybės pritaria „atitinkamiems“ tarpininkavimo pasiūlymams, kuriais siekiama užtikrinti taikų karo sureguliavimą pasitelkiant dialogą ir diplomatiją.

Kaip žinoma, Ukraina vadina „JT Chartijos principus“ pagrindiniu keliu siekiant taikos ir pažymi Rusijos agresijos neteisėtumą tarptautinės teisės požiūriu.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau atsakė į Kazanės deklaraciją. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija nesugeba aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams „eksportuoti“ savo požiūrio į pasaulio tvarkos ir pasaulinės saugumo architektūros keitimą. Kaip pridūrė ministerija, deklaracija rodo, kad BRICS narės nėra vieningos dėl karo prieš Ukrainą ir daugelis jų palaiko JT Chartijos principus.

„Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba panašiai įvertino, kad BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas nepadės tarptautinei bendruomenei pritarti alternatyviai tarptautinio reguliavimo sistemai, kurios siekia Rusija, ir pareiškė, kad Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Brazilija ir Pietų Afrikos Respublika nepritaria BRICS transformacijai į antiamerikietišką koaliciją“, – teigiama ISW analitikų pranešime.

Kaip jau buvo pranešta, Rusija surengė didelio masto BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo ir šalių kandidačių į šią organizaciją atstovai. Kartu į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atsisakęs vykti į vasarą Šveicarijoje vykusį Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad BRICS padeda V. Putinui parodyti pasauliui ir visų pirma savo visuomenei, kad Rusija nėra izoliuota. Kaip aiškina „Telegraph“, BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus pasaulio galios pusiausvyrai ir Ukrainos ateičiai.

ISW analitikai įspėjo, kad Rusija greičiausiai pasinaudos BRICS aukščiausiojo lygio susitikimu kaip galimybe pademonstruoti savo pastangas stiprinti pasaulinius ryšius su nevakarietiškomis valstybėmis ir galbūt sudaryti sandorius bei prekybos mechanizmus, kuriais galėtų paremti savo karines pastangas.

Volodymyras Zelenskis / Benoit Doppagne / ZUMAPRESS.com

Septynios NATO šalys nepritaria Ukrainos pakvietimui į Aljansą. Apie tai praneša „Politico“, remdamasi šaltiniais Vašingtone ir kariniame-politiniame bloke.

Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra vienos iš didžiausių šalių, kurios vangiai reagavo į V.Zelenskio raginimą nedelsiant pakviesti Ukrainą į NATO, teigia leidinio šaltiniai. Jos baiminasi būti įtrauktos į karą su Rusija.

Vengrija ir Slovakija taip pat priešinasi, nes jų dabartiniai lyderiai iš esmės yra prokremliški. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo ES finansavimą Ukrainai ginkluoti ir pasitraukė iš NATO pagalbos Kyjivui programos.

Slovakijos prezidentas Robertas Fico savo ruožtu anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad Ukrainos įstojimas į NATO „būtų geras pagrindas trečiajam pasauliniam karui“, ir pažadėjo „niekada su tuo nesutikti“.

Vienas NATO pareigūnas leidiniui sakė, kad Belgija, Slovėnija ir Ispanija taip pat nepritaria Ukrainos priėmimui į bloką. Tačiau jos „slepiasi už JAV ir Vokietijos nugarų“.

Antrasis pašnekovas teigė, kad šios šalys „abstrakčiai remia idėją, bet kai tik ji priartės prie materializacijos“, jos pradės viešiau jai priešintis. Dėl to jos prieštarauja, pavyzdžiui, Baltijos šalims ir Lenkijai, kurios entuziastingiau vertina Ukrainos pakvietimą į NATO.

Tačiau „Politico“ kalbinti pareigūnai stengėsi pabrėžti, kad nei Jungtinės Valstijos, nei Vokietija neatmetė galimo Ukrainos įstojimo į aljansą.

J.Bideno administracijos pozicija jau seniai yra tokia, kad įstojimas į NATO įvyks pasibaigus karui, tačiau joje nenurodomi jokie terminai.