Svarbiausios naujienos
- Paskelbtos taisyklės, kaip vadinti V.Putiną ir nušviesti BRICS susitikimą Kazanėje
- Pamačius V.Zelenskio marškinėlius M.Zacharovai nebeatlaikė nervai: „Prakeiktas debilas“
- V.Putinas turi numatęs ypatingą užduotį kariams iš Šiaurės Korėjos
- V.Putinui nepasiseks: BRICS sugalvojęs ekonomistas paaiškino, kodėl ši organizacija nepakeis G7
- Ką darys Latvija, jei Rusija smogs Rygai: B.Hodgesas ragina Baltijos šalis rimčiau susimąstyti apie gynybą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Paskelbtos taisyklės, kaip vadinti V.Putiną ir nušviesti BRICS susitikimą Kazanėje
16:03
Rusijos prezidento administracija parengė gaires valstybinei ir vyriausybei lojaliai žiniasklaidai, kaip ji turėtų nušviesti Kazanėje vyksiantį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, pranešė „Meduza“. Pirmiausia propagandininkams patariama pabrėžti, kad Vladimiras Putinas tapo „neformaliu pasaulio daugumos lyderiu“ ir kad „bandymai izoliuoti“ Rusiją dėl karo Ukrainoje „žlugo“.
Kartu valstybinė žiniasklaida turėtų pabrėžti, kad šią tezę patvirtina publikacijos užsienyje. „Pasaulio žiniasklaidos priemonės sutaria vertindamos Vladimiro Putino įtaką pasauliniams procesams. Jis vaidina juose vadovaujantį vaidmenį ir lemia bendro vystymosi perspektyvas, kurios atneš abipusę naudą Rusijai ir milijardams žmonių visame pasaulyje“, – sakoma tekste, kurį siūloma naudoti naujienų ir analitinėje medžiagoje.
Siūlo atkreipti dėmesį į V.Putino „įžvalgumą“
Propagandininkams taip pat patariama atkreipti dėmesį į V.Putino įžvalgumą. Visų pirma jiems reikėtų pasakyti, kad kol jis „užmezga strateginius ryšius, kurie neapsiriboja viena kryptimi“, Vakarai „pasitenkina trumpalaikiais aljansais“ ir „išduoda vakarykščius draugus“. Tačiau ties šiuo punktu nepateikiama jokių konkrečių pavyzdžių.
Be to, rusai turi tikėti, kad Vakarų elitas „panikuoja“ dėl V.Putino pasiūlymo sukurti alternatyvią SWIFT „mokėjimo sistemą BRICS platformoje“ ir kad ši naujovė „pakenks JAV dominavimui, išstumdama dolerį iš lyderio pozicijų“.
Iš tikrųjų situacija yra visiškai priešinga, skelbia „The Moscow Times“. Alternatyvios mokėjimų sistemos idėją BRICS narės priėmė šaltai, nes daugumai jų netaikomos Vakarų sankcijos ir jos neturi tiesioginės motyvacijos pertvarkyti pasaulinę finansų tvarką. Be to, aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Maskvoje vykusį bloko finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą praktiškai ignoravo Kinija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika, kurios į susitikimą atsiuntė tik jaunesniuosius pareigūnus.
Nepaisant to, provyriausybinė žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai propaguoja Kremliaus pasakojimą, kad BRICS tampa antivakarietiška koalicija, kuri pakirs „pasaulio tvarką“ ir dolerio hegemoniją. Pavyzdžiui, Lenta.ru rašo, kad Europa jau „išsigando“ naujosios mokėjimo sistemos, „Vzgliad“ teigia, kad Vašingtonas ir Briuselis „nustojo į šį bloką žiūrėti kaip į dekoraciją“ ir pradėjo jį vertinti „kaip rimtą jėgą“, o „Komsomolskaja pravda“ praneša, kad V.Putinas „stato ant BRICS ir laimi“.
Metodikoje taip pat rekomenduojama pabrėžti būsimą BRICS „plataus masto plėtrą“. Šiuo metu ją sudaro devynios šalys (Brazilija, Kinija, Egiptas, Etiopija, Indija, Iranas, JAE, Rusija, Pietų Afrika). Tačiau idėja į bloką priimti visus nėra entuziastingai vertinama pagrindinių narių. Praėjusiais metais prie BRICS prisijungė keturios naujos šalys, o dar kelios dešimtys paprašė prisijungti, įskaitant tokias šalis kaip Mianmaras ar Afganistanas.
Indija, Pietų Afrika ir JAE yra vienos iš tų, kurios nenori leisti, kad grupė virstų „antivakarietiška“ organizacija, pažymėjo „Bloomberg“ šaltiniai. Šios valstybės palaiko gerus santykius ir su JAV, ir su ES ir neketina konfrontuoti su savo ilgamečiais partneriais, kad įtiktų V.Putinui.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:24
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT įvertino, ką sugeba daugiamilijoninė Šiaurės Korėjos armija
00:16
Šiaurės Korėja nusiuntė savo kariškių į Rusiją. Pietų Korėjos duomenimis, šie kariai priklauso specialiųjų operacijų pajėgoms – vienai iš penkių šalies ginkluotųjų pajėgų rūšių – ir specializuojasi puolamosiose operacijose.
„Jie priskirti daliniams, kurių pavadinimai tokie kaip „Audra“, „Žaibas“ ir „Griaustinis“. Jie yra apmokyti dirbti snaiperiais ir rengti atakas iš už fronto linijos. [KLDR] specialiųjų operacijų pajėgos yra vienos didžiausių pasaulyje, jose tarnauja 200 000 karių, kurie yra geriau aprūpinti, apmokyti ir maitinami nei jų kolegos“, – rašo „The New York Times“.
Tačiau kai kurie ekspertai abejoja šiuo vertinimu. Rusijoje filmuotoje vaizdo medžiagoje, kurioje užfiksuoti Šiaurės Korėjos kariai, matyti, kad daugelis jų yra žemo ūgio ir silpno kūno sudėjimo. Remiantis tuo, galima daryti prielaidą, kad jie priklauso inžinerinėms pajėgoms, kad jie daugiau laiko praleido Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno statybų aikštelėse nei poligonuose.
„Jie nedėvi savo uniformų, persirengia rusiškomis uniformomis, jie neturi operatyvinio valdymo, o tiesiog vykdo Rusijos įsakymus. Šiaurės Korėja siunčia ne karius, o samdinius – patrankų mėsą“, – neseniai pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas.
Kokia yra Šiaurės Korėjos kovinė parengtis
Nepaisant problemų su maistu, KLDR vien tik aktyviojoje tarnyboje tarnauja 1,3 mln. karių. Dar 7,6 mln. arba 30 proc. gyventojų yra rezervistai. Dėl to Šiaurės Korėja yra šalis, turinti ketvirtą pagal dydį armiją pasaulyje.
Pagal vietos įstatymus, vyrai turi tarnauti nuo aštuonerių iki dešimties metų, o moterys – penkerius metus. Pietų Korėja taip pat pažymi, kad Šiaurės Korėjos armija turi 4300 tankų, 8800 artilerijos pabūklų, 810 naikintuvų ir 70 povandeninių laivų.
Pagal politiką „pirmiausia kariškiai“ Šiaurės Korėjos armijai tenka valstybės išteklių liūto dalis. Kai kuriais skaičiavimais, Šiaurės Korėjos metinės karinės išlaidos sudaro ketvirtadalį jos bendrojo vidaus produkto. Šioje šalyje armija valdo savo didžiulį fermų, prekybos bendrovių, žvejybos ir kasybos įmonių tinklą.
Ar dezertyravimas yra neišvengiamas?
Prieš kelis dešimtmečius elitiniai Šiaurės Korėjos kariai sėkmingai kėlė sumaištį Pietų Korėjoje. Pavyzdžiui, 1968 m. jie priartėjo prie Korėjos Respublikos prezidento rezidencijos, bet jo nužudyti nesugebėjo.
Buvo atvejų, kai per tokius išpuolius KLDR kariškiai nusižudydavo, kad nebūtų paimti į nelaisvę. Kai kuriems pavyko grįžti į Šiaurę net nepaisant to, kad Pietuose juos organizuotai persekiojo kariuomenės divizijos.
Tačiau gyvenimas Šiaurės Korėjoje yra liūdnai pagarsėjęs savo atšiaurumu, o tai reiškia, kad bet kokia kelionė į užsienį gali virsti dezertyravimu iš armijos.
„Net kai Pchenjanas siųsdavo darbuotojus dirbti į tokias izoliuotas vietas kaip Sibiras ar Libijos dykuma, reikalaudavo, jog jie paliktų savo šeimas ir šnipinėtų vieni kitus, kad nedezertyruotų“, – rašoma leidinyje.
Pažymima, kad tie Šiaurės Korėjos kariai, kurie, atrodo, vyksta į Ukrainą, yra iš kartos, užaugusios po pražūtingo 1990-ųjų bado. Ir kelionė per Rusiją greičiausiai bus jų pirmoji pažintis su išoriniu pasauliu, „kuris yra daug laisvesnis ir turtingesnis nei jų tėvynė“.
„Mūšio lauke negali taip gerai kontroliuoti žmonių, kaip Sibiro miškuose ar Libijos dykumose. Tikiuosi, kad karui užsitęsus vis daugiau Šiaurės Korėjos karių paliks savo dalinius“, – pabrėžė Šiaurės Korėjos pabėgėlis Lee Min-bokas, dabar gyvenantis Seule.
O.Scholzas pasisakė prieš pirmąjį V.Zelenskio pergalės plano punktą
21:53
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė idėją pakviesti Ukrainą į NATO – tai pirmasis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės plano punktas.
Duodamas interviu ZDF, O.Scholzas priminė, kad NATO priėmė sprendimą dėl Ukrainos stojimo perspektyvų Vilniaus ir Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimuose, todėl, jo nuomone, „kol kas nereikia jokių naujų sprendimų.“
„Šalis, kurioje vyksta karas, negali tapti NATO nare. Visi tai žino, dėl to nesiginčijama“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris pridūrė, kad Rusijos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą reikalauja pamatuotų veiksmų, kurie, viena vertus, užtikrintų paramą Kyjivui ir, kita vertus, garantuotų, kad tai nevirs Maskvos ir NATO karu.
„Šiuo klausimu aš labai aiškiai laikausi savo pozicijos ir jos nekeisiu“, – pabrėžė O.Scholzas.
V.Putinas: taika su Ukraina bus, kai bus atsižvelgta į Rusijos pajėgų užimtą teritoriją
19:58
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad visuose pasiūlymuose dėl taikos su Ukraina turi būti atsižvelgta į Rusijos pajėgų užimtą teritoriją.
„Esame pasirengę išnagrinėti bet kokius pasiūlymus dėl taikos derybų, kuriuose atsispindėtų tikroji padėtis. Su niekuo kitu nesutiksime“, – pažymėjo jis.
V.Putinas: Rusijos santykiai su JAV po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono
19:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos tolimesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono.
„Kaip po rinkimų klostysis Rusijos ir Amerikos santykiai, priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Jei jos bus atviros, mes taip pat būsime atviri. O jei jos to nenorės, tuomet puiku“, – pasibaigus aukščiausiojo lygio BRICS susitikimui Kazanėje žurnalistams sakė V.Putinas.
Kremliaus vadovas taip pat pareiškė, kad palankiai vertina Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo nuoširdžius komentarus dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.
D.Trumpas „kalbėjo apie savo norą padaryti viską, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas. Manau, jis kalbėjo nuoširdžiai. Žinoma, mes sveikiname tokius pareiškimus, kad ir kas juos darytų“, pridūrė jis.
V.Putinas nei paneigė, nei patvirtino Šiaurės Korėjos karių buvimo Rusijoje fakto
19:54
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nei paneigė, nei patvirtino teiginių, kad Šiaurės Korėjos kariai treniruojasi šalyje ir, kaip spėjama, vėliau bus dislokuoti mūšio lauke Ukrainoje.
„Rusija niekada neabejojo, kad KLDR rimtai nusiteikusi bendradarbiauti su Rusija, mes bendradarbiaujame su savo draugais iš Šiaurės Korėjos, – pareiškė V.Putinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą. – Ką darysime, yra mūsų reikalas.“
Seulo žvalgybos agentūra teigė, kad šiuo metu Rusijoje apmokymuose dalyvauja apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie, tikėtina, netrukus bus dislokuoti fronte prieš Ukrainą, o dar tūkstančiai karių bus pasiųsti iki gruodžio.
NATO ir Vašingtonas patvirtino, kad Pchenjano kariai šiuo metu treniruojasi Rusijoje, ir perspėjo, kad jei jie įsitrauktų į kovą prieš Kyjivą, tai galėtų reikšti pavojingą karo eskalaciją.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nekomentavo įtariamo karių dislokavimo.
Trečiadienį Maskva taip pat vengė komentuoti pranešimus ir pridūrė, kad žurnalistai turėtų paklausti Pchenjano, kur yra jo kariai.
„Kur jie yra – prašome išsiaiškinti su Pchenjanu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
TBT kaltina Mongoliją nebendradarbiavimu sulaikant Rusijos prezidentą
19:15 Atnaujinta 19:57
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino savo narę Mongoliją nebendradarbiavus sulaikant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per jo vizitą šalyje praėjusio mėnesio pradžioje ir pareiškė, kad perduoda bylą tolesniems veiksmams.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo teismui, neįvykdė teismo prašymo bendradarbiauti“, – teigiama TBT išplatintame pranešime.
TBT steigimo sutartyje – Romos statute, kurį yra pasirašiusios visos šalys narės, – teigiama, kad valstybės narės yra įpareigotos sulaikyti ieškomus asmenis.
„Valstybės, šios Konvencijos Šalys, ir Teismo jurisdikciją pripažįstančios šalys privalo suimti ir perduoti asmenis, kuriems išduoti TBT orderiai, neatsižvelgiant į oficialias pareigas ar pilietybę“, – sakė TBT teisėjai.
„Atsižvelgdama į tai, kad Mongolija rimtai nebendradarbiauja su Teismu, kolegija nusprendė, kad būtina perduoti šį klausimą svarstyti Valstybių, šios Konvencijos Šalių, asamblėjai“, – pridūrė jie, turėdami omenyje TBT priežiūros instituciją.
TBT pernai V.Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Šis orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoravo.
Ukraina į šią V.Putino kelionę sureagavo itin neigiamai ir kaltino Mongoliją, kad jai tenka dalis atsakomybės už Rusijos prezidento karo nusikaltimus, nes pareigūnai jo nesulaikė oro uoste.
Kyjivas ragino Mongolijos valdžią įvykdyti arešto orderį, o TBT pareiškė, kad visos jo šalys narės privalo sulaikyti Teismo ieškomus asmenis.
Mongolijos vyriausybė raginimų suimti V.Putiną nekomentavo.
Pirmieji Šiaurės Korėjos daliniai jau atvyko į frontą
19:00 Atnaujinta 19:50
Pirmieji Šiaurės Korėjos kariniai daliniai, kurie buvo apmokyti Rytų Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, trečiadienį, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris generolus.
„Kariai aprūpinami amunicija, patalyne, žiemine apranga ir avalyne, taip pat higienos priemonėmis. Kiekvienam šiaurės korėjiečiui Maskva kas mėnesį pagal nustatytas normas skirs 50 metrų tualetinio popieriaus ir 300 gramų muilo“, – sakoma pranešime.
Užsienio kariai ruošiami karui penkiuose poligonuose. Veiksmų suderinimui skiriamos kelios savaitės. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Junus-Bekas Jevkurovas yra atsakingas už karių mokymo ir adaptacijos priežiūrą.
Vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikyti 6 žmonės
18:40
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų).
Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.
Pasipylė kaltinimai korupcija. Kilo keli skandalai dėl pareigūnų kyšių ėmimo mainais už medicininių dokumentų, atleidžiančių vyrus nuo karinės tarnybos, išdavimą.
Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (SBI) pareiškė, kad Kyjive sulaikė tris verbavimo centro pareigūnus ir tris civilius, kurie organizavo privalomosios karinės tarnybos vengimo schemą.
„Buvo rasta ir paimta daugiau nei 1,2 mln. dolerių (1,11 mln. eurų) ir 45 tūkst. eurų grynaisiais. Be to, paimta 11 prabangių automobilių, kurių kiekvieno vertė viršija 100 tūkst. JAV dolerių“, – rašoma pareiškime.
SBI nurodė, kad šį procesą koordinavo civilis, kuris veikė kaip ryšininkas tarp verbavimo centro pareigūnų ir ukrainiečių, siekiančių išvengti šaukimo į kariuomenę.
Biuro teigimu, išbraukimo iš šauktinių sąrašo kaina svyravo nuo 2 iki 15 tūkst. JAV dolerių (nuo 1 850 iki 13 880 eurų), o ši schema galėjo padėti tūkstančiams karių išvengti tarnybos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę nurodė panaikinti centrinę instituciją, išduodančią medicinines neįgalumo pažymas.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paskelbė atsistatydinantis, šalies saugumo tarnybų tyrimui atskleidus didelio masto korupcinę schemą, pagal kurią vyriausybės pareigūnams buvo suteikiamos išimtys dėl šaukimo į kariuomenę.
G.Nausėda nesiima vertinti Šiaurės Korėjos karių Rusijoje, laukia daugiau informacijos
18:39
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol neturės „aiškesnės ir solidesnės“ informacijos, nesiims vertinti pranešimų apie Šiaurės Korėjos karių buvimą Rusijoje.
„Kol kas viskas, ką mes turime, tai yra pačios Ukrainos informacija, kol kas ji nėra patvirtinta NATO sąjungininkų, taip, buvo kalbama apie tai, kad jie iš tikrųjų ten yra, bet šitų karių paskirtis ir misija Rusijos Federacijoje kol kas yra neaiški“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė prezidentas.
„Kol neturime aiškesnės ir solidesnės informacijos apie tai, ar jie ten yra, ir jei taip, kokiems tikslams jie bus panaudoti, aš susilaikyčiau nuo savo vertinimo“, – teigė jis.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį patvirtino, kad Rusijoje esama Šiaurės Korėjos karių, tačiau neaišku, ką konkrečiai jie ten daro.
Jei šie kariai įsitrauks į karą Ukrainoje Rusijos pusėje, tai bus „labai, labai rimta problema“, sakė L.Austinas ir pridūrė, kad tai turės įtakos tiek Europai, tiek Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie Rusijos teritorijoje besitreniruojančius tūkstančius karių iš Šiaurės Korėjos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie klausimo dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Vakarams reikia grįžti ne tik prie diskusijų, bet ir imtis veiksmų.
Kiek anksčiau šią savaitę prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą nėra prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktame pergalės plane.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, Emmanuelis Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau tuomet pagrindiniu prioritetu įvardyta parama ginklais ir amunicija.
