Svarbiausios naujienos
- „The Wall Street Journal“ atskleidė pavojingą draugystę: E.Muskas jau dvejus metus bendrauja su V.Putinu
- V.Putinas rado silpną Vakarų vietą: iš šešėlių kursto kito karo ugnį
- Čečėnijoje užpulta rusų karinė kolona
- V.Putinas pareiškė gavęs slaptą pasiūlymą iš Ukrainos
- „Kim Jong Unas juos pardavė Kremliui ir nesitiki jų grįžtant“: įvardijo Šiaurės Korėjos karių problemas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas rado silpną Vakarų vietą: iš šešėlių kursto kito karo ugnį
09:04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įvykdyti savo grasinimą suduoti „asimetrišką atsaką“, jei Vakarai ir toliau svarstys suteikti Ukrainai leidimą smūgiuoti Rusijos teritorijai.
Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, Rusijos vadovas perdavė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad šie galėtų sėkmingai šaudyti į laivus Raudonojoje jūroje.
Anksčiau prieš Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą surengtoje spaudos konferencijoje V.Putinas pagrasino, kad yra pasirengęs duoti „asimetrinį atsaką“ Vakarams, jei šie atlaisvins apribojimus Kyjivui dėl tiekiamų ginklų naudojimo.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų smogta į mūsų teritoriją ir tai sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus suduoti jautrūs smūgiai prieš objektus tų šalių, kurios tai daro Rusijos atžvilgiu“, – tada kalbėjo V.Putinas.
Jis taip pat pagrasino panašiai reaguoti į tai, kad „šalys [Vakarų] yra įtraukiamos į karą prieš mus, ir tai yra jų tiesioginis dalyvavimas kare prieš Rusiją“.
Jemeno husių kovotojai pradėjo puldinėti Vakarų laivus Raudonojoje jūroje po to, kai 2023 m. pabaigoje įsiplieskė Izraelio ir „Hamas“ karas. Nuo tų metų lapkričio mėn. grupuotė apšaudė daugiau kaip 100 laivų, du iš jų nuskandino ir vieną užgrobė.
Du Europos kariuomenės pareigūnai leidiniui tvirtino, kad Rusijos perduoti palydoviniai duomenys leido grupuotei išplėsti smūgių skaičių. Vienas iš pašnekovų sakė, kad duomenys buvo perduodami per Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusą.
Tokie išpuoliai sutrikdė pasaulinę prekybą, nes krovinių siuntėjai turėjo nukreipti laivus ilgesniu maršrutu aplink Afriką.
Pasak straipsnio autorių, tokia pagalba tik dar kartą įrodo, kaip toli V.Putinas pasirengęs eiti, kad pakenktų JAV vadovaujamai Vakarų ekonominei ir politinei tvarkai.
Analitikai teigia, kad Rusija siekia kurstyti nestabilumą nuo Artimųjų Rytų iki Azijos, kad sukeltų problemų Jungtinėms Valstijoms. Besiplečiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kurį išprovokavo praėjusių metų spalio 7 d. išpuolis prieš Izraelį, pareikalavo išteklių ir dėmesio tuo metu, kai Vašingtonas stengėsi susifokusuoti į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.
„Rusijai bet kokia žiežirba bet kurioje vietoje yra gera žinia, nes tai atitraukia pasaulio dėmesį nuo Ukrainos, o JAV turi skirti išteklių – „Patriot“ sistemų ar artilerijos sviedinių – ir, kai žaidžiama Artimuosiuose Rytuose, aišku, ką pasirinks JAV“, – „The Wall Street Journal“ sakė Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Rugpjūčio 3 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad liepos pabaigoje Rusija ruošėsi perduoti ypač galingų raketų ir kitą karinę įrangą Jemeno husių judėjimui, tačiau vėliau, spaudžiama Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos, šių planų atsisakė.
Husių išpuoliai Raudonojoje jūroje
Jemeno husiai nuo 2023 m. lapkričio mėn. puldinėja laivus Raudonojoje jūroje. Konkrečiai – Bab al Mandebo sąsiauryje, kuris skalauja Jemeno husių kontroliuojamas pakrančių teritorijas ir per kurį laivai įplaukia į Raudonąją jūrą, kad pasiektų Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą.
Anot husių, jų išpuoliai prieš šį svarbų laivybos kelią yra bandymas sustabdyti Izraelio išpuolius prieš palestiniečius Gazos Ruože. Jie tvirtina, kad puola tik laivus, „susijusius su Izraeliu“.
2023 m. gruodžio mėn. reaguodamos į husių išpuolius JAV pradėjo operaciją „Prosperity Guardian“, kad apsaugotų laivybą regione. Operacijoje dalyvauja Jungtinė Karalystė, Bahreinas, Kanada, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Norvegija, Seišeliai, Prancūzija ir Ispanija.
Kovo 2 d. Raudonojoje jūroje dėl Irano remiamų Jemeno husių išpuolių nuskendo pirmasis laivas. Tai buvo krovininis laivas „Rubymar“, kurį jie užpuolė vasario 18 d.
Kovo 6 d. CNN rašė, kad Adeno įlankoje per balistinės raketos smūgį į komercinį laivą „True Confidence“ žuvo žmonių.
Balandžio 26 d. britų eskadrinis minininkas HMS Diamond, saugodamas komercinį laivą Adeno įlankoje, pirmą kartą nuo 1991 m. numušė husių Jemene paleistą raketą.
Gegužės 27 d. husiai Raudonojoje jūroje smogė naftos tanklaiviui „Andromeda Star“, kuris plaukė iš Rusijos į Indiją.
Birželio 13 d. CENTCOM pranešė, kad Adeno įlankoje husių grupuotė dviem sparnuotosiomis raketomis atakavo laivą „Verbena“, sužeisdama vieną jūreivį ir sukeldama gaisrą laive. Laivas „Verbena“ priklauso Ukrainai, plaukioja su Palau vėliava, o jį valdo Lenkija. Įgulos narių pilietybė nėra žinoma.
Birželio 16 d. įgula paliko apgadintą laivą.
„The Wall Street Journal“ atskleidė pavojingą draugystę: E.Muskas jau dvejus metus bendrauja su V.Putinu
10:25
Elonas Muskas, turtingiausias pasaulio žmogus ir verslininkas, turintis prieigą prie tam tikro kiekio slaptos informacijos Jungtinėse Valstijose, nuo 2022 m. pabaigos nuolat bendrauja su Vladimiru Putinu, skelbia amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ tyrimo išvados.
Keli esami ir buvę JAV, Europos ir Rusijos pareigūnai leidiniui patvirtino, kad šių reguliarių E.Musko ir V.Putino kontaktų ir pokalbių temos apima geopolitiką, verslo ir asmeninius reikalus.
Milijardierius užmezgė glaudžius verslo ryšius su JAV karinėmis ir žvalgybos agentūromis, todėl turi išskirtinę galimybę susipažinti su kai kuriomis jautriausiomis Amerikos kosmoso programomis.
Bendrovė „SpaceX“, teikianti paslaugą „Starlink“, 2021 m. laimėjo 1,8 mlrd. dolerių vertės įslaptintą sutartį ir yra pagrindinė Pentagono ir NASA raketų paleidėja. Be to, E.Muskas turi saugumo leidimą, leidžiantį jam prieiti prie tam tikros įslaptintos informacijos.
Straipsnyje rašoma, kad V.Putinas „prašė milijardieriaus neaktyvuoti jo palydovinio interneto paslaugos „Starlink" Taivane“, kad padarytų paslaugą Kinijos vadovui Xi Jinpingui, tai žurnalistams atskleidė bent du informuoti šaltiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas rado silpną Vakarų vietą: iš šešėlių kursto kito karo ugnį
09:04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įvykdyti savo grasinimą suduoti „asimetrišką atsaką“, jei Vakarai ir toliau svarstys suteikti Ukrainai leidimą smūgiuoti Rusijos teritorijai.
Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, Rusijos vadovas perdavė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad šie galėtų sėkmingai šaudyti į laivus Raudonojoje jūroje.
Anksčiau prieš Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą surengtoje spaudos konferencijoje V.Putinas pagrasino, kad yra pasirengęs duoti „asimetrinį atsaką“ Vakarams, jei šie atlaisvins apribojimus Kyjivui dėl tiekiamų ginklų naudojimo.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų smogta į mūsų teritoriją ir tai sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus suduoti jautrūs smūgiai prieš objektus tų šalių, kurios tai daro Rusijos atžvilgiu“, – tada kalbėjo V.Putinas.
Jis taip pat pagrasino panašiai reaguoti į tai, kad „šalys [Vakarų] yra įtraukiamos į karą prieš mus, ir tai yra jų tiesioginis dalyvavimas kare prieš Rusiją“.
Jemeno husių kovotojai pradėjo puldinėti Vakarų laivus Raudonojoje jūroje po to, kai 2023 m. pabaigoje įsiplieskė Izraelio ir „Hamas“ karas. Nuo tų metų lapkričio mėn. grupuotė apšaudė daugiau kaip 100 laivų, du iš jų nuskandino ir vieną užgrobė.
Du Europos kariuomenės pareigūnai leidiniui tvirtino, kad Rusijos perduoti palydoviniai duomenys leido grupuotei išplėsti smūgių skaičių. Vienas iš pašnekovų sakė, kad duomenys buvo perduodami per Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusą.
Tokie išpuoliai sutrikdė pasaulinę prekybą, nes krovinių siuntėjai turėjo nukreipti laivus ilgesniu maršrutu aplink Afriką.
Pasak straipsnio autorių, tokia pagalba tik dar kartą įrodo, kaip toli V.Putinas pasirengęs eiti, kad pakenktų JAV vadovaujamai Vakarų ekonominei ir politinei tvarkai.
Analitikai teigia, kad Rusija siekia kurstyti nestabilumą nuo Artimųjų Rytų iki Azijos, kad sukeltų problemų Jungtinėms Valstijoms. Besiplečiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kurį išprovokavo praėjusių metų spalio 7 d. išpuolis prieš Izraelį, pareikalavo išteklių ir dėmesio tuo metu, kai Vašingtonas stengėsi susifokusuoti į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.
„Rusijai bet kokia žiežirba bet kurioje vietoje yra gera žinia, nes tai atitraukia pasaulio dėmesį nuo Ukrainos, o JAV turi skirti išteklių – „Patriot“ sistemų ar artilerijos sviedinių – ir, kai žaidžiama Artimuosiuose Rytuose, aišku, ką pasirinks JAV“, – „The Wall Street Journal“ sakė Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Rugpjūčio 3 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad liepos pabaigoje Rusija ruošėsi perduoti ypač galingų raketų ir kitą karinę įrangą Jemeno husių judėjimui, tačiau vėliau, spaudžiama Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos, šių planų atsisakė.
Husių išpuoliai Raudonojoje jūroje
Jemeno husiai nuo 2023 m. lapkričio mėn. puldinėja laivus Raudonojoje jūroje. Konkrečiai – Bab al Mandebo sąsiauryje, kuris skalauja Jemeno husių kontroliuojamas pakrančių teritorijas ir per kurį laivai įplaukia į Raudonąją jūrą, kad pasiektų Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą.
Anot husių, jų išpuoliai prieš šį svarbų laivybos kelią yra bandymas sustabdyti Izraelio išpuolius prieš palestiniečius Gazos Ruože. Jie tvirtina, kad puola tik laivus, „susijusius su Izraeliu“.
2023 m. gruodžio mėn. reaguodamos į husių išpuolius JAV pradėjo operaciją „Prosperity Guardian“, kad apsaugotų laivybą regione. Operacijoje dalyvauja Jungtinė Karalystė, Bahreinas, Kanada, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Norvegija, Seišeliai, Prancūzija ir Ispanija.
Kovo 2 d. Raudonojoje jūroje dėl Irano remiamų Jemeno husių išpuolių nuskendo pirmasis laivas. Tai buvo krovininis laivas „Rubymar“, kurį jie užpuolė vasario 18 d.
Kovo 6 d. CNN rašė, kad Adeno įlankoje per balistinės raketos smūgį į komercinį laivą „True Confidence“ žuvo žmonių.
Balandžio 26 d. britų eskadrinis minininkas HMS Diamond, saugodamas komercinį laivą Adeno įlankoje, pirmą kartą nuo 1991 m. numušė husių Jemene paleistą raketą.
Gegužės 27 d. husiai Raudonojoje jūroje smogė naftos tanklaiviui „Andromeda Star“, kuris plaukė iš Rusijos į Indiją.
Birželio 13 d. CENTCOM pranešė, kad Adeno įlankoje husių grupuotė dviem sparnuotosiomis raketomis atakavo laivą „Verbena“, sužeisdama vieną jūreivį ir sukeldama gaisrą laive. Laivas „Verbena“ priklauso Ukrainai, plaukioja su Palau vėliava, o jį valdo Lenkija. Įgulos narių pilietybė nėra žinoma.
Birželio 16 d. įgula paliko apgadintą laivą.
Čečėnijoje užpulta rusų karinė kolona
08:22
Vienas rusų karys žuvo ketvirtadienį Čečėnijoje užpuolus karinę koloną, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Nežinomi užpuolikai karinių automobilių koloną atakavo Šiaurės Kaukaze esančio regiono sostinės Grozno pakraštyje.
„Nežinomi žmonės Grozno priemiesčiuose atakavo karinę koloną“, – pranešė Rusijos nacionalinės gvardijos vietos junginys. Pranešimą citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Vienas karys žuvo, o kitas buvo sužeistas, – sakoma pranešime. – Imamasi priemonių užpuolikams surasti ir sulaikyti.“
Maskva praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje kariavo virtinę kruvinų karų dėl Čečėnijos ir galiausiai sunaikino sukilėlių pajėgas, kurios siekė regiono atsiskyrimo nuo Rusijos ir kurias Kremlius kaltino dėl išpuolių visoje šalyje.
Diktatoriškas vietos lyderis Ramzanas Kadyrovas regioną valdo beveik du dešimtmečius, užsitikrinęs didžiules išmokas iš Maskvos mainais į tvirtą ištikimybę prezidentui Vladimirui Putinui.
Nepriklausomos teisių gynimo grupės sako, kad R. Kadyrovas regione tvarkosi kaip savo asmeninėse valdose, negailestingai susidorodamas su oponentais ir drastiškai varžydamas žmogaus teises.
„Kim Jong Unas juos pardavė Kremliui ir nesitiki jų grįžtant“: įvardijo Šiaurės Korėjos karių problemas
08:05
Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, pirmieji Šiaurės Korėjos karių daliniai į Kursko sritį turėjo atvykti jau šį trečiadienį. Kiek jų gali būti ir ar tai padės rusams susigrąžinti savo teritorijas Kurske? Į tokį Kremliaus kariuomenės papildymą Estijos saugumo ekspertas Raineris Sakas žvelgia skeptiškai – leidiniui „Postimees“ jis išdėstė, kodėl tai nepadės Rusijai vykdant puolimą.
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra praėjusią savaitę paskelbė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daug savo karių padėti Rusijai Ukrainoje, taip įtvirtindama Pchenjano karinį aljansą su Maskva.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nekomentavo įtariamo karių dislokavimo. Rusija taip pat karių dislokavimo nepatvirtino.
Pietų Korėja jau seniai tvirtina, kad branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja siunčia ginklus Rusijai, panaudoti kare Ukrainoje. Seulas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių siuntimo į Rusiją.
Situaciją apžvelgia ir vertinimus, ko galima tikėtis iš Šiaurės Korėjos karių, apžvelgia saugumo ekspertas Raineris Saksas.
– Atrodo, kad Šiaurės Korėjos kariai jau atvyko į Rusiją, o kaip dėl jų atvykimo į Ukrainos frontą?
– Neturime apie tai labai tikslios informacijos, bet jie tikrai nekariauja fronte. Jie tikrai tikrai yra Rusijoje ir jų ten yra tūkstančiai, nėra pagrindo tuo abejoti.
Mes tiksliai nežinome, kur ir ar jie bus naudojami fronte. Ukrainos žvalgyba sako, kad jie bus nugabenti į Kursko sritį, bet mes vis dar nežinome, ar jie pradės kovoti fronte, ar darys ką nors kita.
BRICS susitikimo užkulisiai: instrukcijos propagandininkams ir plataus masto botų kampanija
07:38
Kremlius stengiasi pateikti BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje kaip plataus tarptautinio palaikymo Rusijai įrodymą, ypač vidaus auditorijai Rusijoje, savo apžvalgoje skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Spalio 24 d. Rusijos opozicijos leidinys „Meduza“ pranešė, kad susipažino su Rusijos prezidento administracijos instrukcijomis Rusijos valstybinei žiniasklaidai ir propagandininkams, kuriose pateikiamos rekomendacijos, kaip nušviesti BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje.
Pasak pranešimų, instrukcijose pabrėžiamos trys temos:
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „neformalus pasaulio daugumos lyderis“;
- Vakarų elitas „panikuoja“;
- „nerimas“ vyrauja visuose Vakaruose.
JT vadovas pasakė V.Putinui, kad jo invazija neteisėta
07:11 Atnaujinta 08:28
JT vadovas Antonio Guterresas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad jo invazija į kaimyninę Ukrainą pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją ir tarptautinę teisę.
JT generalinis sekretorius susitiko su V.Putinu BRICS susitikime Kazanėje, Rusijoje. Šį susitikimą kritikavo Ukraina.
A.Guterresas „pakartojo savo poziciją, kad Rusijos invazija į Ukrainą pažeidė Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę“, sakoma JT vadovo atstovo spaudai perskaitytoje ataskaitoje.
A.Guterresas taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą „įtvirtinti laivybos laisvę Juodojoje jūroje“, sakydamas, kad šis žingsnis gyvybiškai svarbus tiek Ukrainai, tiek Rusijai, tiek pasauliniam „maisto ir energijos saugumui“.
Juodoji jūra yra svarbus Ukrainos – vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje – prekybos kelias, tačiau nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija, jis yra apsunkintas.
JT tarpininkaujant sudarytas susitarimas sudarė sąlygas Ukrainai eksportuoti žemės ūkio produktus Juodąja jūra, tačiau 2023 metais Maskva pasitraukė iš šio susitarimo.
Kyjivas tuomet sukūrė jūrų koridorių, leidžiantį tęsti prekybą.
A.Guterresas ir V.Putinas, kurie praėjusį kartą buvo susitikę 2022-ųjų balandį, taip pat aptarė konfliktą Artimuosiuose Rytuose, „ypač absoliučią būtinybę nutraukti ugnį Gazos Ruože ir Libane, taip pat būtinybę vengti tolesnio eskalavimo regione“, sakoma atstovo pranešime.
Neliko sužavėtas
Rusijos prezidentui V.Putinui JT Generalinio sekretoriaus A.Guterreso kalba BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, kurioje jis paragino siekti taikos Gazoje ir Libane, taip pat Ukrainoje, nepadarė įspūdžio, rašo vokiečių leidinys „Die Welt“.
„Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui JT generalinio sekretoriaus kalba įspūdžio nepadarė – tiesą sakant, jis išjuokė vieną teiginį. V.Putinas pašaipiai atmetė A.Guterreso pareiškimą, kad pasaulis gali išspręsti problemas tik kartu, kaip „pasaulinė šeima“. „Deja, šeimose dažnai kyla nesutarimų, skandalų, ginčų dėl turto. Kartais vyksta muštynės“, – cituojamas V.Putinas.
JT generalinio sekretoriaus kelionę į Rusiją lydėjo griežta Vakarų kritika. Buvo pabrėžiama, kad jis nuvyko į Kazanę, tačiau Libano konferencijoje Paryžiuje prisijungė tik vaizdo ryšiu. Jis taip pat nedalyvavo birželio mėnesį Šveicarijoje vykusioje taikos konferencijoje dėl Ukrainos.
„JT generalinio sekretoriaus biuras į kaltinimus atsakė, kad JT generalinis sekretorius ir anksčiau dalyvavo BRICS susitikimuose. Ši organizacija yra tokia svarbi tarptautiniu lygmeniu, kad jos negalima ignoruoti. Taip pat būtina pakartoti reikalavimus Rusijai dėl teisingos taikos Ukrainoje“, – rašoma straipsnyje.
V.Putinas pareiškė gavęs slaptą pasiūlymą iš Ukrainos
06:22 Atnaujinta 08:32
Karo nusikaltimais įtariamas Rusijos vadovas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime pareiškė, neva Turkijos atstovas rugsėjį Niujorke vykusioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje gavo pasiūlymą iš Ukrainos Rusijai. Šią informaciją jis perdavė Kremliui.
Kas konkrečiai buvo pasiūlyta Kremliaus vadovui, jis nepasakė.
„Turkija taip pat ėmėsi iniciatyvos dėl padėties Juodojoje jūroje: užtikrinti saugią laivybą, sudaryti tam tikrus susitarimus ir sutartis dėl branduolinės energetikos objektų saugumo“, – sakė atstovas.
V.Putinas, pasak jo, sutiko su pasiūlymu.
Tačiau kitą dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą pareiškė, kad neketina vesti jokių derybų su šalimi agresore.
Rusijos prezidentas aiškino, kad Ukraina neva ne kartą bandė „užmegzti dialogą, o paskui pati iš jo atsitraukė“. V.Putinas pridūrė, kad tuomet V.Zelenskis paskelbė savo Pergalės planą.
Šį mėnesį V. Zelenskis pristatė savo pergalės planą, kurio vienas esminių raginimų – Ukrainą nedelsiant pakviesti prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso.
