Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis pasirašė įstatymą dėl užsieniečių tarnavimo Ukrainos pajėgose
- Įvardijo, kiek Šiaurės Korėjos karių artimiausiu metu Rusija dislokuos Kursko srityje
- Atsargos pulkininkas paaiškina Šiaurės Korėjos įsitraukimą: „Tai iš esmės keičia šį karą“
- Analitikai: V.Putinas pervertina Rusijos pažangą Kursko srityje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis pasirašė įstatymą dėl užsieniečių tarnavimo Ukrainos pajėgose
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį užsieniečiams ir asmenims be pilietybės tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose kaip karininkams.
Pažymima, kad spalio 25 d. įstatymas buvo grąžintas su prezidento parašu.
Spalio 10 d. Aukščiausioji Rada priėmė visą įstatymo projektą „Dėl kai kurių Ukrainos įstatymų pakeitimų dėl užsieniečių ir asmenų be pilietybės sutartinės karinės tarnybos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, Valstybinėje specialiojoje transporto tarnyboje ir Ukrainos nacionalinėje gvardijoje tvarkos“.
Anksčiau užsieniečiai galėjo tarnauti tik eiliniais ir seržantais.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad poreikis tobulinti teisės aktus atsirado dėl sudėtingos operatyvinės situacijos, susiklosčiusios fronto linijoje ir reikalaujančios gerokai padidinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių formuočių kovinio personalo skaičių.
V.Zelenskis: Ukraina bus priversta prieš Šiaurės Korėją kovoti Europoje
22:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino partnerius daryti didesnį spaudimą Rusijai ir paremti Ukrainą po to, kai buvo paskelbta, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė artimiausiomis dienomis tikriausiai įsitrauks į karą prieš Ukrainą.
„Kiekviena tokia karo diena įrodo, kad Maskva pasiryžusi tęsti agresiją. Jie nieko kito ten nenori. Štai kodėl jie stengiasi padidinti savo gynybos produkciją, apeidami sankcijas. Todėl jie vis dažniau laiko Šiaurės Korėją savo sąjungininke, o jų kariai bet kurią dieną gali atsidurti mūšio lauke prieš Ukrainą. Ukraina bus priversta iš tikrųjų kovoti prieš Šiaurės Korėją Europoje.
Tokiomis sąlygomis, kai partneriai nesiima ryžtingesnių sprendimų paremti Ukrainą, tai tik skatina (Vladimirą – red. past.) Putiną toliau investuoti į terorą.
Pasaulis gali sustabdyti karą. Neužtenka abstrakcijų ir žodžių – reikia konkrečių veiksmų. Visus tokius žingsnius pateikėme „Pergalės plane“. Tai neleis karo kaltininkams tapti dar agresyvesniems. Tikimės būtino didesnio spaudimo Rusijai. Tikimės didesnės paramos Ukrainai. Ir ji bus sąžininga.“
V.Zelenskis paskelbė, kad kitą savaitę „labai aktyviai dirbs su partneriais, siekdamas paremti karius fronte ir įgyvendinti Ukrainos strategiją, kuria siekiama priversti Rusiją nutraukti karą“.
V.Zelenskis pasirašė įstatymą dėl užsieniečių tarnavimo Ukrainos pajėgose
21:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį užsieniečiams ir asmenims be pilietybės tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose kaip karininkams.
Pažymima, kad spalio 25 d. įstatymas buvo grąžintas su prezidento parašu.
Spalio 10 d. Aukščiausioji Rada priėmė visą įstatymo projektą „Dėl kai kurių Ukrainos įstatymų pakeitimų dėl užsieniečių ir asmenų be pilietybės sutartinės karinės tarnybos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, Valstybinėje specialiojoje transporto tarnyboje ir Ukrainos nacionalinėje gvardijoje tvarkos“.
Anksčiau užsieniečiai galėjo tarnauti tik eiliniais ir seržantais.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad poreikis tobulinti teisės aktus atsirado dėl sudėtingos operatyvinės situacijos, susiklosčiusios fronto linijoje ir reikalaujančios gerokai padidinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių formuočių kovinio personalo skaičių.
Dronai atakavo Rusijos Lipecko aerodromą
19:13
Šeštadienio popietę dronai atakavo Rusijos Lipecko miesto aerodromą, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su diversijomis centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„Lipecko aerodromą atakuoja bepiločiai lėktuvai“, – rašė jis.
Rusijos viešojoje erdvėje buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose girdėti sirenos garsai ir sprogimai mieste.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešė apie mėginimą numalšinti ataką.
„Budinčios priešlėktuvinės gynybos sistemos virš Lipecko srities teritorijos sunaikino keturis ukrainiečių bepiločius orlaivius“, – rašoma pranešime.
EK pirmininkė smerkia Rusijos hibridinį karą prieš demokratines valstybes
19:08
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį pasmerkė Rusijos hibridinius išpuolius prieš demokratines valstybes ir pareiškė, kad Europos Sąjunga kasdien kovoja, siekdama paneigti dezinformaciją.
U.von der Leyen atvyko į Kosovą, tęsdama šios savaitės kelionę po ES narystės siekiančias Vakarų Balkanų šalis, kurias ji nori patikrinti, kad ES plėtra tebėra vienas iš 27 valstybių bloko prioritetų.
EK pirmininkė pasmerkė Rusijos pastangas „destabilizuoti šias demokratines valstybes“ ir pridūrė, kad Briuselis dirba, siekdamas „viso regiono naudai“ demaskuoti propagandą.
„Mes galime pasisakyti už tiesą, skaidrumą ir labai aiškius pranešimus. Taigi šiuo atveju mes iš tikrųjų atremiame hibridinę ataką, kuriai prieš demokratijas vadovauja Rusija“, – sakė ji spaudos konferencijoje Kosovo sostinėje Prištinoje.
U.von der Leyen į Kosovą atvyko iš kaimyninės Serbijos, kuri palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir atsisakė prisijungti prie tarptautinių sankcijų, paskelbtų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Ji neužsiminė apie 13 metų trunkantį ES vadovaujamą dialogą, kuriuo siekiama normalizuoti Serbijos ir jos buvusios provincijos – Kosovo – santykius, o daugiausia dėmesio skyrė bloko pastangoms skatinti regiono ekonomiką.
Kosovo ir Serbijos santykiai tebėra įtempti, nors jau praėjo 25 metai po 1999-ųjų NATO bombardavimo kampanijos, kuri tęsėsi 78 dienas ir užbaigė Serbijos vyriausybės pajėgų ir etninių albanų separatistų karą Kosove, per kurį žuvo apie 13 tūkst. žmonių, daugiausia etninių albanų.
2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę, kurios Belgradas iki šiol nepripažino.
Praėjusiais metais ES pareigūnai Vakarų Balkanų šalims pasiūlė 6 mlrd. eurų vertės ekonomikos augimo planą, kuriuo siekiama per ateinantį dešimtmetį padvigubinti regiono ekonomiką ir paspartinti regiono šalių pastangas prisijungti prie bloko.
U.von der Leyen savo kelionę užbaigs vizitu Juodkalnijoje.
Įvardijo, kiek Šiaurės Korėjos karių artimiausiu metu Rusija dislokuos Kursko srityje
16:30
Keli tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių jau atvyko į Rusijos Kursko sritį, kad sustiprintų Rusijos karius, dalyvaujančius kontrpuolime, kuriuo siekiama išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš šios teritorijos.
Kaip rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis gerai informuotais Ukrainos ir JAV pareigūnais, pirmieji Šiaurės Korėjos kariai į Kursko sritį atvyko trečiadienį, o iki pirmadienio, spalio 28 d., turėtų susirinkti iki 5 000 Šiaurės Korėjos karių.
„The New York Times" pašnekovai pažymėjo, kad šie kariai priklauso elitiniam Korėjos liaudies armijos daliniui. Jie iš Vladivostoko lėktuvu Il-76 perkeliami į karinį aerodromą vakarų Rusijoje, o tada siunčiami į karo zoną.
Ukrainos ir JAV pareigūnų teigimu, Šiaurės Korėjos kariai dar neįsitraukė į mūšį ir kol kas neaišku, koks jų vaidmuo šiame fronto sektoriuje.
Tačiau, pasak jų, bet koks didelis Šiaurės Korėjos karių kontingentas leistų Rusijai palikti daugiau savo pajėgų Rytų Ukrainoje, kur jos sutelktų dėmesį į tai, kad iki žiemos pradžios užimtų kuo daugiau Ukrainos teritorijos.
Kaip rašo „The New York Times“, Šiaurės Korėjos kariai gali netapti itin efektyvia kovine jėga, jei atsidurs fronte, tačiau tai nebus pagrindinė jų užduotis.
„Kažkas turi žūti mūšio lauke, ir rusų požiūriu, žinoma, geriau, jei tas kažkas bus ne rusas“, – sakė Suomijos „Black Bird Group“ karinis ekspertas Emilis Kastekhelmi.
V.Zelenskis prabilo apie galingą Rusijos smūgį Ukrainai: žudikai grįžo prie įprastų darbų
14:57
Rusijos žudikai grįžo prie savo įprasto darbo ir vėl smogė Ukrainos miestams, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale, komentuodamas naujus Rusijos pajėgų smūgius.
„Po viso to, kas buvo pasakyta Kazanėje, rusų žudikai grįžo prie savo įprastų darbų. Ir tai dar kartą įrodo, kad agresiją galima sustabdyti ne kalbomis, o tik ryžtingais veiksmais ginant valstybę ir žmones, prieš kuriuos buvo pradėtas karas“, – sakė jis.
V.Zelenskis priminė, kad praėjusį vakarą ir naktį Rusijos kariai puolė Kyjivo, Dniepro, Sumų, Chmelnyckio sritis ir kitus Ukrainos regionus.
Dniepro mieste buvo apgadinta viena svarbiausių Ukrainos ligoninių – Mečnikovo ligoninė, taip pat gyvenamieji namai.
„Deja, yra trys žuvusieji, tarp jų – vaikas“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kyjive Rusijos smūgis nusinešė vos 14 metų mergaitės gyvybę.
„Užuojauta šeimai ir draugams. Dėl šių smūgių yra daug sužeistųjų. Visiems jiems buvo suteikta reikiama pagalba“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad šis karas tęsiasi jau trečius metus ir „turi tik vieną kaltininką – Maskvą“.
„Todėl mums reikia tokio spaudimo agresoriui, kuris priverstų jį nutraukti terorą ir karą. Ilgalaikė taika ir saugumas įgyjami tik pasitelkus jėgą ir ryžtą“, – sakė V.Zelenskis.
G7 suteiks Ukrainai 50 mlrd. dolerių vertės paskolų
13:29
G7 susitarė suteikti Ukrainai maždaug 50 mlrd. dolerių paskolų, užtikrintų pajamomis, gautomis iš Rusijos užsienio turto, spalio 25 d. paskelbė G7.
„Mūsų tikslas – pradėti mokėti lėšas iki metų pabaigos“, – sakoma G7 vadovų pareiškime.
Birželio mėn. Italijoje vykusiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime G7 lyderiai viešai patvirtino susitarimą dėl plano suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą. Netrukus po to pareigūnai pranešė, kad planas bus baigtas įgyvendinti spalio mėn.
„Šiandien mes, Septynių valstybių grupės (G7) vadovai, pasiekėme sutarimą dėl to, kaip suteikti Ukrainai maždaug 50 mlrd. dolerių vertės paskolą, skirtą nepaprastosioms pajamoms padidinti“, – sakoma spalio 25 d. pareiškime.
„Šios paskolos bus aptarnaujamos ir grąžinamos iš būsimų neeilinių pajamų srautų, atsirasiančių dėl Rusijos valstybės turto imobilizavimo, kaip numatyta atitinkamose G7 teisinėse sistemose ir tarptautinėje teisėje“, – rašoma pranešime.
Šiomis lėšomis bus remiami Ukrainos ekonominiai, gynybos ir atstatymo poreikiai.
Nors Vakarų šalys yra įšaldžiusios 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos turtą, jos gali naudotis tik šių lėšų metinėmis pajamomis – maždaug 3,2 mlrd. dolerių. JAV dolerių paskolą Kyjivui, o didžioji dalis turto įšaldyta Europos šalyse.
Atsargos pulkininkas paaiškina Šiaurės Korėjos įsitraukimą: „Tai iš esmės keičia šį karą“
13:24
Prieš penkis mėnesius Rusijos ir Šiaurės Korėjos autokratai pasirašė sutartį dėl abipusės gynybos. Dabar Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas pasiuntė karius padėti Maskvai kariauti Ukrainoje. „Tai iš esmės keičia šį karą“, – 15min studijoje sakė Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
– Šiaurės Korėjos kariai jau yra Rusijoje. Apie tai skelbia Vakarų, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgyba.
Pirmiausia jie buvo atplukdyti į Vladivostoko uostą Tolimuosiuose Rytuose, paskui paskirstyti po dalinius, poligonus Rusijos rytuose. Ukrainiečiai skelbia užfiksavę pirmuosius šiaurės korėjiečius Kursko srityje.
Kuo svarbus Šiaurės Korėjos įsitraukimas?
– Rusijai trūksta savo karių. Pasirodo žinių, kad Rusijos generalinis štabas prašo mobilizacijos, bet žinodamas darbo jėgos trūkumą ir ekonomines problemas Kremlius bent jau artimiausiu metu to nedrįs daryti. Todėl jis ima personalą iš Šiaurės Korėjos.
Rusijos Dūma atitinkamai ratifikavo sutartis dėl strateginės partnerystės, kur yra abipusės gynybos principas.
Beje, ukrainiečių šaltiniai skelbia, kad jie jau anksčiau buvo pastebėję Rusijoje Šiaurės Korėjos lakūnus, gebančius skraidyti su „MiG-29“ ir „Su-25“. Be to, Šiaurės Korėja iki šiol tiekė Rusijai 152 mm artilerijos amuniciją ir balistinių raketų.
Labai tikėtina, kad Rusija Šiaurės Korėjai perduoda kažkokias technologijas, įskaitant raketų technologijas.
Plačiau skaitykite čia.
Pamatykite: ukrainiečiai sunaikino rusų sistemą „Buk-M3“ ir radiolokatorių stotį
12:02
Naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją Ukrainos ginkluotųjų pajėgos sunaikino rusų raketų kompleksą „Buk-M3“ ir raketų sistemos „9S36 Buk-M2“ raketų nukreipimo radiolokatorių, rašo „Defence Express“.
Šie taikiniai aptikti Rusijos laikinai okupuotoje Luhansko srityje, už keliasdešimt kilometrų nuo fronto linijos.
Plačiau skaitykite čia.
Per Rusijos išpuolius Dnipro mieste ir Ukrainos sostinėje žuvo 6 žmonės
09:49 Atnaujinta 13:31
Per Rusijos raketų smūgius Ukrainos Dnipro mieste žuvo keturi žmonės, įskaitant vaiką, o dar du žuvo per išpuolius Kyjive ir jo apylinkėse, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Smūgiai buvo suduoti praėjus mažiau nei 48 valandoms po to, kai Rusijos Kazanės mieste baigėsi BRICS grupės aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sulaukė BRICS narių raginimų nutraukti daugiau nei dvejus metus besitęsiančią Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Po visko, kas buvo pasakyta Kazanėje, Rusijos žudikai grįžo prie savo įprasto darbo“, – šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai dar kartą įrodo, kad agresijos negalima sustabdyti kalbomis, o tik ryžtingais veiksmais ginant valstybę“, – pridūrė jis.
Valdžios institucijų teigimu, vėlų penktadienio vakarą per smūgius Dnipro mieste žuvo keturi žmonės ir buvo apgadinta keletas pastatų, įskaitant ligoninę.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad per smūgius buvo sužeista mažiausiai 20 žmonių, įskaitant keturis vaikus.
S. Lysakas taip pat pasidalijo įvykio vietoje dirbančių gelbėtojų ir apgadintos ligoninės vaizdais.
Per kitus atskirus apšaudymus Ukrainos sostinėje ir gretimuose teritorijose žuvo du žmonės, įskaitant paauglę, pranešė valdžios institucijos.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad dronas įsirėžė į 25 aukštų daugiabutį, žuvo 15-metė ir buvo sužeisti dar du žmonės.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko teigė, kad Rusijos dronų ataka truko kiek daugiau nei septynias valandas ir kad visą naktį mieste kaukė oro pavojaus sirenos.
