Svarbiausios naujienos
- A.Jermakas: po trejų metų sunku tęsti kovą, todėl kalbamės dėl derybų
- G.Shappsas: Jei Putinas laimės Ukrainoje, tai kariaus visas pasaulis
- BI: Ukrainai dabar reikia F-16, bet tinkamiausi naikintuvai būtų švediški „Gripen“
- „Rheinmetall“ pradeda pažangių „Lynx“ šarvuočių gamybą Ukrainoje
- Rusai beveik apsupo Selydovės miestą, ukrainiečiai planuoja atsitraukti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
A.Duda prakalbo apie naują „geležinę uždangą“
23:51
Nepaisant politinių Lenkijos ir Ukrainos nesutarimų, Varšuva ir toliau tvirtai laikosi pozicijos, kad Kyjivas turi gauti viską, ko reikia, kad pasiektų visišką pergalę kare su Rusija – ir dėl savęs, ir dėl visos Europos. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai sakė interviu PAP.
Jis pabrėžė, kad būtų katastrofiška klaida atiduoti Rusijai nors centimetrą Ukrainos teritorijos. Jis taip pat pakomentavo Rusijos kiekybinį pranašumą kare prieš Ukrainą, pažymėdamas, kad Kyjivas realiai gali susigrąžinti visas okupuotas teritorijas.
„Jei esate tokie dosnūs Rusijai, kodėl neatiduoti jai gabalėlio savo žemės? Bet kuri suvereni šalis, pavyzdžiui, Rusija – kokiu pagrindu, klausiu jūsų, Rusija ko nors nusipelnė – ypač svetimoje teritorijoje?“ – klausė A.Duda.
Jis taip pat sakė, kad vadinamasis „Rytų skydo“ projektas taps nauja „geležinės uždangos“ versija. Jis teigė, kad rytinės sienos įtvirtinimų sistema, kurios statyba bus pradėta netrukus, yra atsakas į Rusijos „nepasotinamus imperinius planus“.
„Kai kurie politikai Vakaruose į tai žiūri su siaubu. Paskutinis dalykas, kurį jie nori matyti, yra „geležinės uždangos“ atkūrimas. Pasakysiu taip: jei mano tėvynainių saugumas bus užtikrintas keliant geležinę uždangą, tada gerai, geležinė uždanga bus“.
WP: ES žada remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, tačiau yra niuansų
20:42
Iki JAV prezidento rinkimų likus kiek daugiau nei savaitei, NATO būstinėje didžiausią jaudulį kelia JAV kurso pasikeitimo galimybė. Apie tai rašo „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais Aljanse ir Vakarų pareigūnais.
Pažymima, kad Europos lyderiai laukia galimo prezidento, kuris kritikavo NATO ir grasino nusigręžti nuo artimiausių Vašingtono karinių ir diplomatinių partnerių, sugrįžimo. Nors nedaug politikų mano, kad su Donaldo Trumpo atėjimu JAV pasitrauks iš Aljanso, daugelis baiminasi, kad JAV požiūris į NATO taps labiau transakcinis ar nepastovus.
Romos tarptautinių santykių instituto direktorė Nathalie Tocci tuo pat metu pastebi, kad Europos šalių vyriausybės noriai didina išlaidas gynybai ir pamažu pradėjo skirti daugiau lėšų Kyjivui. Tačiau jos susidurtų su didele problema, jei JAV dalis „staiga dingtų“.
„Netgi prezidentė Kamala Harris būtų tam tikras klaustukas. Demokratų partijos kandidatė pareiškė „nepajudinamai“ remianti Ukrainą, o Europos pareigūnai tikisi, kad ji apskritai tęs Joe Bideno administracijos politiką. Tačiau norint gauti papildomą finansavimą, jai reikės Kongreso paramos, o tai, priklausomai nuo rinkimų rezultatų ir nuotaikų šalyje, gali tapti dar sunkiau nei iki šiol“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnio autoriai teigia, kad nors daugelyje Europos šalių dauguma vis dar pritaria ginklų tiekimui Ukrainai, laikui bėgant ši parama sumažėjo. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri yra antroji pagal dydį Kyjivo karinė partnerė po Jungtinių Valstijų, dalis žmonių, teigiančių, kad finansinė parama Ukrainai yra per didelė, beveik padvigubėjo – nuo 21 proc. pirmosiomis karo savaitėmis iki 41 proc. šių metų pradžioje.
„Galbūt nuo pat pradžių nebuvo aiškiai pasakyta, kad tai, ką darome, nėra trumpalaikis veiksmas, kad tai yra kažkas ilgalaikio“, – sakė Vokietijos ekonomikos instituto vyresnysis ekonomistas Thomas Obstas.
N.Tocci kalba, kad „paralyžius Berlyne“ ir „trapumas Prancūzijoje“ kelia didesnę riziką nei viešoji nuomonė ir gali užkirsti kelią „tikrai ryžtingiems sprendimams dėl Ukrainos, kurių prireiktų D.Trumpo scenarijaus atveju“: „E. Macronas yra įstrigęs politiniame chaose, nes jo judėjimas pralaimėjo Europos ir nacionalinio parlamento rinkimuose. O Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo valdančioji koalicija, kurią nugalėjo kraštutiniai dešinieji ir kurią kamuoja vidinės kovos, neatrodo pasirengusi žengti daug drąsių žingsnių prieš kitais metais vyksiančius federalinius rinkimus.“
Aukšto rango NATO pareigūnas teigė, kad jei kitais metais aljansas Ukrainai išleis milijardus, kiekvienai šaliai narei bus sunku.
„Mes neužsiimame labdara; mes suinteresuoti, kad Putinas nenugalėtų. Tačiau kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau teks dirbti, kad išlaikytumėte paramą, nes atsiras daugiau balsų, kurie sakys: „Kodėl mes vilkiname šį konfliktą?“ – aiškino leidinio pašnekovas.
Čeliabinske rosgvardijos pareigūnai nušovė „Wagner“ samdinį, kuris su peiliu puolė žmones
19:50
Rusijos mieste Čeliabinske šeštadienio vakarą rosgvardijos pareigūnai nušovė privačios karinės kompanijos samdinį, su peiliu puldinėjusį žmones Traktorozavodsko rajone. Versijos apie tai, kas tiksliai įvyko, vis dar skiriasi, praneša 74.ru.
Vieno šaltinio teigimu, pusnuogį neadekvatų vyrą gatvėje pastebėjo praeiviai. Kitų teigimu, teisėsaugininkus iškvietė išsigandęs jaunuolis, atsitiktinai atsidūręs tame pačiame bute.
Pirminiais duomenimis, patrulinės tarnybos pareigūnai atvyko į iškvietimą, tačiau pusnuogis neadekvatus užpuolikas nuo jų pabėgo į butą. Tada į įvykio vietą atvyko rosgvardijos pareigūnai, o agresyvus vyras ėmė juos pulti. SOBR pareigūnai iššovė įspėjamąjį šūvį į orą ir tada panaudojo ginklus prieš užpuoliką.
Kaip 74.ru informavo šaltiniai, nušautas vyras buvo privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovotojas. Anksčiau jis buvo nuteistas už narkotikų vartojimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą.
WP: Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos aljansas priartina košmarišką scenarijų
18:54
Vakarų šalys turi aktyviai ruoštis pasipriešinti Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos aljansui. Nors šis aljansas ir nėra griežtai tarpusavyje suderintas, trys iš šių šalių turi branduolinių ginklų.
Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) politinės ekonomikos skyriaus vedėjas Nicholas Eberstadtas „The Washington Post“ skiltyje rašo, kad būtent tokiam strateginiam netikėtumui dėl naujos Rusijos ir Šiaurės Korėjos partnerystės Vakarų šalių vyriausybės turėtų ruoštis.
Nesvarbu, kaip vystysis karas Ukrainoje, Šiaurės Korėjos pajėgų dislokavimas siekiant paremti Vakarų demokratijos puolimą taip toli nuo Pchenjano turėtų padėti Vašingtonui suprasti naują politiką po Šaltojo karo.
Keturios agresyvios diktatūros – Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja – strategiškai bendradarbiauja, jų bendradarbiavimas gilėja ir tampa vis labiau suderintas. Trys iš jų turi branduolinių ginklų, o Iranas trokšta prisijungti prie šio klubo.
Istorikas Halas Brandsas pažymėjo, kad nors šios šalys ir nesudaro glaudžiai koordinuojamo aljanso, kaip NATO, jos jau dabar yra glaudžiau ekonomiškai ir kariniu požiūriu integruotos nei Antrojo pasaulinio karo laikų Ašies šalys.
Kinija ir Rusija subsidijuoja Šiaurės Korėją. Rusija remiasi Kinijos rinkomis, Irano dronais ir Šiaurės Korėjos karine įranga bei kariais. Iranas gauna karinių technologijų iš Šiaurės Korėjos ir ekonomiškai bendradarbiauja su Rusija ir Kinija. Be to, jos veikia kaip viena kitos advokatės tarptautiniuose ir diplomatiniuose forumuose.
„Turime suprasti, kad Irano patikėtinių vykdomas karas Gazoje ir Libane prieš Izraelį yra Rusijos karas prieš Ukrainą, kaip ir karas Taivane, kurį Kinija gali pradėti Pekinui patogiu metu. Nesėkmės viename karo teatre sukels dar daugiau nesėkmių“, – apibendrina N.Eberstadtas.
A.Jermakas: po trejų metų sunku tęsti kovą, todėl kalbamės dėl derybų
16:18
Po trejų didelio masto karo metų Ukrainai darosi vis sunkiau kariauti, todėl Ukraina dirba dėl derybų. Tai interviu laikraščiui „Corriere Della Sera“ pareiškė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Taip, po trejų metų sunku tęsti kovą. Aš tai gerai žinau. Štai kodėl mes dirbame dėl derybų. Tačiau Kurske mes parodėme rusų silpnumą“, – pabrėžė A.Jermakas.
Pasak Prezidento kanceliarijos vadovo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas Kursko srityje buvo teisingas sprendimas, nepaisant to, kad rusų okupantai nepaliko savo pozicijų Donecko srityje.
„Mūsų karinė vadovybė priėmė sprendimą atsižvelgdama į situaciją, ir manau, kad jis buvo teisingas. Kurskas sugriovė Rusijos naratyvą ir privertė suabejoti Putino galia. Mes neturime alternatyvos, karas tęsiasi“, – pažymėjo A.Jermakas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad rusai jau beveik trejus metus vykdo plataus masto invaziją, tačiau Ukraina toliau kovoja: „Niekas nė už ką nėra pasirengęs pasiduoti. Kaip galėtume tai paaiškinti mūsų žuvusiųjų šeimoms? Pasiduoti rusams, nes europiečiai pavargo? Tai mūsų šalis, mūsų žemė. Nesustokime, vieną dieną prarandame, o kitą žengiame į priekį.“
Leidinio žurnalistas, kalbėdamas su A.Jermaku, pažymėjo, kad nė vienas sąjungininkas nėra pasirengęs priimti Ukrainos kaip visateisės NATO narės, į ką jis atsakė: „Tai netiesa. Jau pasirašėme kelias dešimtis dvišalių saugumo susitarimų, pagal kuriuos kiekviena šalis remia mūsų stojimą į NATO artimiausiais metais.“
Pasak jo, dar prieš pradėdama derybas su Rusija, Ukraina turėtų gauti kvietimą į aljansą.
„Mūsų plane įrašyta, kad prieš pradėdami derybas prašysime kvietimo tapti NATO nare. Įstoti galėsime pasibaigus karui“, – aiškino jis.
Kai žurnalistas A.Jermako paklausė, kas bus, jei po JAV rinkimų sąjungininkai lieps Ukrainai dabar ieškoti kompromiso ir pažadės saugumo garantijas, jis atsakė: „Mes tai jau padarėme 1994 m. Budapešto susitarimais, kai mūsų branduoliniai ginklai išvažiavo į Maskvą, o mums garantavo visi – nuo pačių rusų iki europiečių, kinų ir amerikiečių. Tos garantijos nepasiteisino. Mes išmokome istorijos pamoką: Zelenskis aiškiai leido suprasti, kad vienintelė konkreti garantija yra narystė NATO.“
V.Putinas žada atsakyti, jei Vakarai padės Ukrainai įsigyti ilgojo nuotolio raketų
15:54
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad šalies gynybos ministerija rengia strategiją, kaip atsakyti, jei Vakarai padės Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusijos gilumą, skelbia leidinys „Politico“.
Duodamas interviu Rusijos valstybinei televizijai V.Putinas sakė, kad dar per anksti tiksliai pasakyti, kaip Rusija pasipriešintų tokiam žingsniui, tačiau Maskva turės atitinkamai reaguoti.
Rusijos gynybos ministerija „galvoja, kaip atsakyti į galimus tolimojo nuotolio raketų smūgius Rusijos teritorijoje“, – sakė V.Putinas.
Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusijos pareigūnai teigia, kad karas Ukrainoje įžengė į pavojingiausią etapą, o pastarosiomis savaitėmis Maskva signalizavo NATO ir sąjungininkams, kad jei jie duos leidimą Ukrainai smogti į Rusijos gilumą Vakarų tiekiamomis raketomis, Kremlius tai laikys dideliu eskalavimu.
Praėjusį mėnesį V.Putinas sakė, kad toks žingsnis reikštų „tiesioginį NATO šalių įsitraukimą į karą Ukrainoje“.
G.Shappsas: Jei Putinas laimės Ukrainoje, tai kariaus visas pasaulis
15:42
Daugelis žmonių nesuvokia artėjančio karo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione svarbos. Išvengti fizinio konflikto tarp Kinijos ir Taivano reiškia ne tik apsaugoti laisvės ir demokratijos principus, bet ir išvengti pasekmių pasaulinei ekonomikai.
Buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas laikraščio „The Times“ skiltyje rašo, kad jei Kinija blokuotų Taivaną, visame pasaulyje pritrūktų puslaidininkių, kurie reikalingi išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, skalbimo mašinoms, automobiliams ir kitiems prietaisams. Infliacija pašoktų iki dangaus, sumažėtų darbo vietų. Pasaulis galėtų nugrimzti į gilią recesiją, kuri kainuotų trilijonus ir sutrikdytų visų pramonės šakų – nuo technologijų iki gynybos – veiklą, tikriausiai pranokdama koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje padarytą finansinę žalą.
Pasaulis turėtų būti suinteresuotas užkirsti kelią Taivano blokadai. Pasak G.Shappso, yra galimybė aiškiai parodyti Kinijos vadovybei, kad kaimyninės demokratinės šalies pajungimas jėga niekada nebus priimtinas.
Prieš beveik 1000 dienų, po tokio aiškaus signalo, V.Putinas užpuolė Kyjivą. Jis tikėjosi per kelias dienas įtvirtinti savo kontrolę, tačiau ukrainiečiai neketino nusilenkti, kad jų demokratiją sutriuškintų kaimynas. Didžioji Britanija buvo pirmoji iš Ukrainos sąjungininkių, priėmusi iššūkį ir suteikusi ginklų, ėmusis organizuoti mokymus ir dalintis žvalgybos duomenimis, kad padėtų atremti V.Putino invaziją.
„Mūsų vaidmuo buvo labai svarbus, nes, kaip ne kartą man sakė prezidentas Zelenskis, be Didžiosios Britanijos šiandien iš esmės nebūtų laisvos Ukrainos. Mes įtikinėjome, rodėme pavyzdį ir gėdinome kitas šalis, ragindami prisijungti prie mūsų. Tai egzistencinis išbandymas Vakarams. Mes pasakėme, kad nepriimtina, jog demokratinę Ukrainą puola didesnė autokratinė kaimynė. Mes pažadėjome paramą, įvedėme sankcijas, teikėme ginklus ir mokymus“, – rašo buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras.
Tačiau jis pabrėžė, jog Kinija ir kitos autoritarinės valstybės nori, kad Vakarai žlugtų, nes joms nerūpi demokratija ir jų piliečių teisės, nes jų tikslas – pakeisti pasaulio tvarką taip, kad ji atitiktų jų pačių totalitarinius režimus.
„Jei dabar nepadarysime to, kas būtina, kad Putinas pralaimėtų, kentėsime pasekmes ne tik Europoje, bet ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione bei visame pasaulyje. Leidimo naudoti mūsų ginklus net Rusijos viduje kaina bus minimali, palyginti su Putino pergalės pasekmėmis – ir taip leisime kitiems patikėti, kad galima nepaisyti Vakarų interesų. Todėl dabar pats metas ne tik leisti vykdyti raketų „Storm Shadow“ smūgius, bet ir tai daryti nelaukiant Vašingtono sprendimo“, – įsitikinęs G.Shappsas.
Be to, jis mano, kad būtina žengti dar toliau – padvigubinti paramą Ukrainai ir paraginti NATO nares bei kitas civilizuotas šalis paremti šią iniciatyvą. Jis įsitikinęs, kad šios išlaidos yra niekis, palyginti su didelio masto Kinijos ir Taivano konflikto pasekmėmis.
Rusija teigia numušusi 51 ukrainiečių droną
14:45
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad rusai numušė 51 Ukrainos droną, skridusį virš kelių regionų, įskaitant netoli sienos.
18 jų buvo perimta Tambovo srityje, maždaug už 400 km nuo Ukrainos sienos, o 16 – pasienio miesto Belgorodo apylinkėse, sakoma ministerijos pranešime platformoje „Telegram“.
Kiti buvo numušti Oriolo, Briansko, Lipecko ir Voronežo regionuose.
Vienas iš jų buvo perimtas Kursko srityje, kur Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo antžeminį puolimą ir kontroliuoja kelis šimtus kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
Rusija beveik kasdien skelbia apie sunaikintus Ukrainos dronus.
Kyjivas tvirtina, kad šie smūgiai, dažnai nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą, yra atsakas į Rusijos vykdomus Ukrainos teritorijos bombardavimus.
Rusija teigia užėmusi kaimą Rytų Ukrainoje
13:47
Rusija sekmadienį pranešė, kad jos kariuomenė užėmė Izmailivkos kaimą Rytų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad užimtas Izmailivkos kaimas, esantis į pietus nuo Pokrovsko, Donecko srityje.
Nuo vasaros Maskva reguliariai skelbia apie savo pažangą Donecko srityje, Ukrainos rytuose, ir artėja prie logistikos centro Pokrovsko.
Pastaraisiais mėnesiais iš fronto zonų pabėgo tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų, Pokrovsko valdžiai paspartinus evakuaciją.
Tuo tarpu Kyjivas jau daugiau nei du mėnesius kontroliuoja dalį Rusijos Kursko srities.
V.Putiną vis dar persekioja TBT orderis, o istorinis precedentas nieko gero nežada
12:08
Vladimiras Putinas šią savaitę švenčia diplomatinę pergalę – į Kazanėje vykstantį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko daugiau kaip 20 šalių vadovai. Tačiau pats V.Putinas pastaruoju metu retai pasirodo užsienyje, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovą išdavė V.Putino arešto orderį dėl Ukrainos vaikų deportacijos – tai laikoma karo nusikaltimu. JAV atstovė primena, kad V.Putinas vis dar gali būti suimtas – tam yra ir istorinis precedentas.
Teoriškai tai reiškia, kad TBT narės turėtų areštuoti V.Putiną, kai tik jis įžengs į jų teritoriją. Tačiau tikrovė yra kitokia.
Šių metų rugsėjį Rusijos lyderis lankėsi Mongolijoje, kuri yra TBT narė.
Užuot suėmęs V.Putiną už karo nusikaltimus, Mongolijos prezidentas nutiesė Kremliaus vadovui raudoną kilimą.
Anksčiau V.Putinas buvo atsargesnis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
