Svarbiausios naujienos
- A.Jermakas: po trejų metų sunku tęsti kovą, todėl kalbamės dėl derybų
- G.Shappsas: Jei Putinas laimės Ukrainoje, tai kariaus visas pasaulis
- BI: Ukrainai dabar reikia F-16, bet tinkamiausi naikintuvai būtų švediški „Gripen“
- „Rheinmetall“ pradeda pažangių „Lynx“ šarvuočių gamybą Ukrainoje
- Rusai beveik apsupo Selydovės miestą, ukrainiečiai planuoja atsitraukti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“ brėžia kitokį ukrainiečių puolimo Kurske paveikslą: „Miestas virto pragaru“
09:49
Amerikiečių leidinio „The New York Times“ žurnalistai savo tyrime bandė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko rugpjūčio mėnesį netoli Korenevo vietovės ir Kurilovkos gyvenvietės Kursko srityje.
Jų atspirties tašku tapo rusų tinklaraštininko Platono Mamatovo ugpjūčio 17 d. dronu nufilmuotas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą užfiksuotos civilių žūtys Koreneve per Kursko puolimą. Jame matyti civiliais drabužiais apsirengusių žuvusių žmonių kūnai, o Kurilovkoje pranešta, kad buvo apšaudyti išvykti bandžiusių civilių gyventojų automobiliai. Skelbiama, kad tokiomis aplinkybėmis žuvo mažiausiai du žmonės.
Straipsnio autorių išvados daromos remiantis patikrintais vaizdo įrašais, palydovinėmis nuotraukomis ir beveik 20 Kursko srities gyventojų liudijimais.
Minimas vaizdo įrašas, kuriame matomi mažiausiai aštuoni civiliais drabužiais vilkintys kūnai, buvo padarytas pirmosiomis Ukrainos puolimo, pirmosios invazijos į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, dienomis.
Aplink Korenevą vyko intensyvūs Rusijos ir Ukrainos karių susirėmimai, buvo šaudoma abiem kryptimis, todėl pagal turimą informaciją neįmanoma nustatyti, kas atsakingas už rusų civilių mirtį.
„Žūtys Koreneve yra ryškiausias žinomas pavyzdys, kiek Rusijos civilių gyventojų aukų pareikalavo Ukrainos teritorijos užėmimas Kurske. Jie taip pat išryškina netikėtą Ukrainos padėtį – pirmą kartą per dvejus su puse metų trunkantį karą ji yra įsiveržusi ir okupacinė jėga“, – atkreipė dėmesį „The New York Times“.
Nuo tada, kai Ukrainos pajėgos daugiau nei prieš du mėnesius netikėtai įsiveržė į vakarų Rusiją, paprastų rusų patirtį sunku įvertinti, atkreipė dėmesį žurnalistai.
Mobiliojo ryšio bokštai sunaikinti, todėl gyventojus sunku pasiekti. Regionas beveik neprieinamas nepriklausomiems žurnalistams, o naujienų reportažuose vyrauja propaganda, nes tiek Rusija, tiek Ukraina turi priežasčių sumenkinti žmonių aukų skaičių.
Civiliai, kurie nuvyko į įvykio vietą Koreneve po to, kai Rusijos kariuomenė išstūmė Ukrainos pajėgas, aprašė chaotiškų ir smurtinių susidūrimų likučius.
„Kiekvienas automobilis, kuris privažiuodavo prie tos vietos, buvo apšaudomas, – sakė savanorė Marija Skrob, kuri padėjo nugabenti kūnus į provincijos sostinės morgą. – Visi bandė ištrūkti, bet, kaip matote, jiems nepavyko“.
Dronų filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose buvo matyti aštuoni kūnai. M.Skrob apibūdino nuo karščio neatpažįstamus palaikus ir sakė, kad iš viso įvykio vietoje buvo rasta 15 kūnų – šio skaičiaus nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.
Interviu ji tvirtino, kad Ukrainos kariai šaudė į bėgančius civilius Koreneve, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Netoliese esančio Kurilovkos kaimo gyventojai taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos šaudė į bėgančius civilius. Ukraina šiuos kaltinimus paneigė, ir nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Gyventojai teigė, kad ankstesniais mėnesiais periodiškai vykęs ukrainiečių apšaudymas ir vietos pareigūnų įspėjimų trūkumas privertė daugelį vietos gyventojų nekreipti dėmesio į artėjančio mūšio ženklus ir likti namuose, kol buvo per vėlu.
Korenevo gyventoja Olga su žurnalistais pasidalijo, kad ji su šeima sėdėjo prie pietų stalo, kai išgirdo sprogimus.
„Korenevas virto pragaru, – sakė ji interviu telefonu. – Niekas neatvyko mūsų evakuoti, niekas mums nesakė išvykti“.
Vietos pareigūnams pabėgus, gyventojai patys ėmėsi evakuoti tuos, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos. Tačiau rugpjūčio 10 d. Koreneve tebesantys rusų kareiviai savanoriui Ivanui Naumovui pasakė, kad pasilikti čia per daug pavojinga.
„Ten kišti nosį beprasmiška – jis yra ginklų taikiklyje, – sakė I.Naumovas, ugniagesys gelbėtojas, kitiems savanoriams „The New York Times‘ skirtoje balso žinutėje. – Tai prilygsta mirčiai.“
Jis liepė kitiems vengti eiti per tiltą per Krepnos upę į rytinį Korenevo priemiestį.
Vėliau kūnai buvo aptikti netoli I.Naumovo įvardinto tilto.
Rusijos vyriausybė nepateikė išsamios informacijos apie mirtis Koreneve. Ukrainos kariuomenė savo pareiškime atmetė žūčių aprašymus ar pasakojimus apie jas kaip Rusijos propagandą.
Ukrainiečių invazija sukuria moralinę naštą vyriausybei Kyjive, su leidinio autoriais nuomonėmis dalijosi sociologai ir karo analitikai.
Kurske ukrainiečių kariai atsidūrė vertindami tikrų ir įsivaizduojamų šnipų bei diversantų keliamas grėsmes ir susidurdami su tūkstančiais piliečių tautos, kuri sunaikino dalį jų tėvynės.
Pasak „The New York Times“ žurnalistų dabar Ukrainos kariuomenė stebima, ar ji laikosi tų pačių karo taisyklių, kurias Rusijos kariai tūkstančius kartų pažeidė Ukrainoje – vykdydami egzekucijas, kankinimus, prievartavimus ir prievarta išveždami ukrainiečių vaikus į Rusiją, kaip užfiksavo Ukrainos ir tarptautiniai prokurorai.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas dar kartą patikino, kad jo šalis laikysis humanitarinių įstatymų.
„Mes esame kitokie, – sakė jis interviu netrukus po įsiveržimo į Kursko sritį. – Tai pagrindinis argumentas mūsų tarptautiniams partneriams teikti pagalbą“.
Ukrainos kariuomenė pareiškime teigė, kad Kurske „neužfiksuota jokių Ženevos konvencijų pažeidimų“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai pristato vandenį Sudžos gyventojams.
Ukraina rugpjūčio mėn. įsteigė karinę administraciją Kurske, kad okupuotame krašte teiktų humanitarinę pagalbą, užtikrintų viešąją tvarką ir pagrindines paslaugas. Rugsėjo 18 d. Ukrainos karinės administracijos Kurske atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis agentūrai „Agence France-Presse“ sakė, kad tuo metu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje liko „keli tūkstančiai“ civilių gyventojų.
Tačiau vyriausybė Kyjive pateikė nedaug kitos informacijos apie institucijos darbą, o O.Dmytraševskis neatsakė į prašymus duoti interviu.
Civiliai gyventojai pateikė nevienareikšmišką Ukrainos veiksmų Kurske vaizdą.
Kai kurie rusai sakė, kad pirmąją invazijos dieną, rugpjūčio 6 d., bėgdami saugiai praėjo pro Ukrainos karius.
„Kelyje vos neatsitrenkiau į juos, – sakė Korenevo gyventojas Sergejus, aprašydamas savo susidūrimą su Ukrainos šarvuočių kolonomis. – Kažkodėl niekas į mane nešaudė“.
Laikraštis „The New York Times“ kalbėjosi su trimis žmonėmis, kurie pabėgo į saugesnes vietoves, tačiau spėjo pasikalbėti su pasilikusiais šeimos nariais. Jie pasakojo apie gana geranorišką elgesį.
Vienas pagyvenęs vyras sakė, kad ukrainiečių kariai jam atnešė šviežios duonos ir mėsos konservų. Rusijos karys ir tinklaraštininkas Platonas Mamatovas teigė, kad per dronų skrydžius virš okupuotos teritorijos aptiko kasdienės rutinos ženklų, įskaitant filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota moteris, dirbanti sode, ir vyras, semiantis vandenį iš šulinio.
Taip pat buvo pastebėta griežtesnio elgesio ženklų.
Viename „The New York Times“ patikrintame vaizdo įraše du Ukrainos kariškiai tyčiojasi iš pagyvenusio ruso kelyje už okupuoto Sudžos miesto.
„Tu esi rusiška kiaulė“, – tyčiodamasis vokiškai sako vienas ukrainiečių kareivis.
Pasak Kursko operacijoje dalyvavusių karių, ukrainiečių vadai nurodė savo daliniams su civiliais žmoniškai elgtis. 61-osios mechanizuotosios brigados nariams buvo liepta „vengti konfliktų“ su civiliais gyventojais ir „teikti pagalbą taip, kaip tai darytų gydytojai“, sakė brigados vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevičius.
Tačiau intensyvėjant Rusijos pastangoms susigrąžinti teritoriją, didėja ir pavojus civiliams gyventojams, teigė karo analitikai.
M.Simonian paskelbė šokiruojančią žinią apie propagandinio RT kanalo vedėjus
10:47
„Didelė dalis“ RT televizijos laidų vedėjų neegzistuoja, juos sukūrė dirbtinis intelektas, TVC sakė Rusijos propagandinio kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian. Pasak propagandininkės, „dirbtiniai“ vedėjai taip pat turi savo socialinių tinklų paskyras.
„Turime nemažą dalį televizijos laidų vedėjų, kurie neegzistuoja. Jie neegzistuoja, jie yra visiškai dirbtiniai. Tokio žmogaus nėra ir niekada nebuvo. Nėra šio veido, mes sukūrėme balsą, visa kita, charakterį“, – sakė RT vadovė, kurią cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Viena iš neegzistuojančių vedėjų pasiūlė užsiprenumeruoti jos „Telegram“ kanalą, žadėdama pirmiesiems skaitytojams amnestiją, „kai mes ateisime į valdžią“, perpasakojo M.Simonian „kolegos“ pokštą.
Tiesa, M.Simonian nepateikė įrodymų, kad didžiąją dalį RT vedėjų sudarytų dirbtinio intelekto sukurti asmenys.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis deda daug vilčių į Indiją: N.Modi kol kas laikosi savo
10:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi gali daryti įtaką Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigai, skelbia leidinys „Times of India“.
„Narendra Modi yra tikrai didžiulės šalies premjeras... Tokia šalis negali tiesiog pasakyti, kad mes suinteresuoti karo pabaiga – mes visi esame tuo suinteresuoti“, – interviu metu sakė Ukrainos vadovas.
Pasak V.Zelenskio, Indijos premjeras gali daryti įtaką karo Ukrainoje baigčiai blokuodamas Rusijos ekonomiką, energetikos išteklius ir gynybos pramonę.
Ukrainos prezidentas taip pat pripažino galimybę surengti Ukrainos ir Rusijos derybas Indijoje.
„Be abejo, tai gali būti Indijoje, ir ministras pirmininkas Narendra Modi iš tiesų gali tai padaryti. Tačiau manau, kad reikia pasirengti ir tik pagal mūsų formatą, nes karas vyksta mūsų žemėje. Mes turime platformą – taikos aukščiausiojo lygio susitikimą“, – pabrėžė jis.
Per praeitą savaitę vykusį BRICS viršūnių susitikimą Rusijos Kazanės mieste N.Modi prezidentui Vladimirui Putinui pasiūlė bet kokią įmanomą pagalbą „sureguliuojant“ Rusijos karą prieš Ukrainą.
Leidinys „Politico“ anksčiau pažymėjo, kad Ukraina pasirinko Indijos ministrą pirmininką pagrindiniu tarpininku derybose su Rusija. Neįvardytas Ukrainos pareigūnas patvirtino, kad Indija yra didžioji Kyjivo viltis sudaryti taikos sutartį su Rusijos Federacija.
Ukrainos ambasadorius Indijoje Oleksandras Poliščukas sakė, kad Kyjivas nori, jog Indija pasinaudotų savo ryšiais su Rusija ir įtikintų Maskvą sėsti prie derybų stalo.
„The New York Times“ brėžia kitokį ukrainiečių puolimo Kurske paveikslą: „Miestas virto pragaru“
09:49
Amerikiečių leidinio „The New York Times“ žurnalistai savo tyrime bandė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko rugpjūčio mėnesį netoli Korenevo vietovės ir Kurilovkos gyvenvietės Kursko srityje.
Jų atspirties tašku tapo rusų tinklaraštininko Platono Mamatovo ugpjūčio 17 d. dronu nufilmuotas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą užfiksuotos civilių žūtys Koreneve per Kursko puolimą. Jame matyti civiliais drabužiais apsirengusių žuvusių žmonių kūnai, o Kurilovkoje pranešta, kad buvo apšaudyti išvykti bandžiusių civilių gyventojų automobiliai. Skelbiama, kad tokiomis aplinkybėmis žuvo mažiausiai du žmonės.
Straipsnio autorių išvados daromos remiantis patikrintais vaizdo įrašais, palydovinėmis nuotraukomis ir beveik 20 Kursko srities gyventojų liudijimais.
Minimas vaizdo įrašas, kuriame matomi mažiausiai aštuoni civiliais drabužiais vilkintys kūnai, buvo padarytas pirmosiomis Ukrainos puolimo, pirmosios invazijos į Rusijos teritoriją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, dienomis.
Aplink Korenevą vyko intensyvūs Rusijos ir Ukrainos karių susirėmimai, buvo šaudoma abiem kryptimis, todėl pagal turimą informaciją neįmanoma nustatyti, kas atsakingas už rusų civilių mirtį.
„Žūtys Koreneve yra ryškiausias žinomas pavyzdys, kiek Rusijos civilių gyventojų aukų pareikalavo Ukrainos teritorijos užėmimas Kurske. Jie taip pat išryškina netikėtą Ukrainos padėtį – pirmą kartą per dvejus su puse metų trunkantį karą ji yra įsiveržusi ir okupacinė jėga“, – atkreipė dėmesį „The New York Times“.
Nuo tada, kai Ukrainos pajėgos daugiau nei prieš du mėnesius netikėtai įsiveržė į vakarų Rusiją, paprastų rusų patirtį sunku įvertinti, atkreipė dėmesį žurnalistai.
Mobiliojo ryšio bokštai sunaikinti, todėl gyventojus sunku pasiekti. Regionas beveik neprieinamas nepriklausomiems žurnalistams, o naujienų reportažuose vyrauja propaganda, nes tiek Rusija, tiek Ukraina turi priežasčių sumenkinti žmonių aukų skaičių.
Civiliai, kurie nuvyko į įvykio vietą Koreneve po to, kai Rusijos kariuomenė išstūmė Ukrainos pajėgas, aprašė chaotiškų ir smurtinių susidūrimų likučius.
„Kiekvienas automobilis, kuris privažiuodavo prie tos vietos, buvo apšaudomas, – sakė savanorė Marija Skrob, kuri padėjo nugabenti kūnus į provincijos sostinės morgą. – Visi bandė ištrūkti, bet, kaip matote, jiems nepavyko“.
Dronų filmuotoje medžiagoje ir nuotraukose buvo matyti aštuoni kūnai. M.Skrob apibūdino nuo karščio neatpažįstamus palaikus ir sakė, kad iš viso įvykio vietoje buvo rasta 15 kūnų – šio skaičiaus nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti.
Interviu ji tvirtino, kad Ukrainos kariai šaudė į bėgančius civilius Koreneve, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Netoliese esančio Kurilovkos kaimo gyventojai taip pat teigė, kad Ukrainos pajėgos šaudė į bėgančius civilius. Ukraina šiuos kaltinimus paneigė, ir nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Gyventojai teigė, kad ankstesniais mėnesiais periodiškai vykęs ukrainiečių apšaudymas ir vietos pareigūnų įspėjimų trūkumas privertė daugelį vietos gyventojų nekreipti dėmesio į artėjančio mūšio ženklus ir likti namuose, kol buvo per vėlu.
Korenevo gyventoja Olga su žurnalistais pasidalijo, kad ji su šeima sėdėjo prie pietų stalo, kai išgirdo sprogimus.
„Korenevas virto pragaru, – sakė ji interviu telefonu. – Niekas neatvyko mūsų evakuoti, niekas mums nesakė išvykti“.
Vietos pareigūnams pabėgus, gyventojai patys ėmėsi evakuoti tuos, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos. Tačiau rugpjūčio 10 d. Koreneve tebesantys rusų kareiviai savanoriui Ivanui Naumovui pasakė, kad pasilikti čia per daug pavojinga.
„Ten kišti nosį beprasmiška – jis yra ginklų taikiklyje, – sakė I.Naumovas, ugniagesys gelbėtojas, kitiems savanoriams „The New York Times‘ skirtoje balso žinutėje. – Tai prilygsta mirčiai.“
Jis liepė kitiems vengti eiti per tiltą per Krepnos upę į rytinį Korenevo priemiestį.
Vėliau kūnai buvo aptikti netoli I.Naumovo įvardinto tilto.
Rusijos vyriausybė nepateikė išsamios informacijos apie mirtis Koreneve. Ukrainos kariuomenė savo pareiškime atmetė žūčių aprašymus ar pasakojimus apie jas kaip Rusijos propagandą.
Ukrainiečių invazija sukuria moralinę naštą vyriausybei Kyjive, su leidinio autoriais nuomonėmis dalijosi sociologai ir karo analitikai.
Kurske ukrainiečių kariai atsidūrė vertindami tikrų ir įsivaizduojamų šnipų bei diversantų keliamas grėsmes ir susidurdami su tūkstančiais piliečių tautos, kuri sunaikino dalį jų tėvynės.
Pasak „The New York Times“ žurnalistų dabar Ukrainos kariuomenė stebima, ar ji laikosi tų pačių karo taisyklių, kurias Rusijos kariai tūkstančius kartų pažeidė Ukrainoje – vykdydami egzekucijas, kankinimus, prievartavimus ir prievarta išveždami ukrainiečių vaikus į Rusiją, kaip užfiksavo Ukrainos ir tarptautiniai prokurorai.
Ukrainos žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas dar kartą patikino, kad jo šalis laikysis humanitarinių įstatymų.
„Mes esame kitokie, – sakė jis interviu netrukus po įsiveržimo į Kursko sritį. – Tai pagrindinis argumentas mūsų tarptautiniams partneriams teikti pagalbą“.
Ukrainos kariuomenė pareiškime teigė, kad Kurske „neužfiksuota jokių Ženevos konvencijų pažeidimų“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos kariai pristato vandenį Sudžos gyventojams.
Ukraina rugpjūčio mėn. įsteigė karinę administraciją Kurske, kad okupuotame krašte teiktų humanitarinę pagalbą, užtikrintų viešąją tvarką ir pagrindines paslaugas. Rugsėjo 18 d. Ukrainos karinės administracijos Kurske atstovas spaudai Oleksijus Dmytraševskis agentūrai „Agence France-Presse“ sakė, kad tuo metu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje liko „keli tūkstančiai“ civilių gyventojų.
Tačiau vyriausybė Kyjive pateikė nedaug kitos informacijos apie institucijos darbą, o O.Dmytraševskis neatsakė į prašymus duoti interviu.
Civiliai gyventojai pateikė nevienareikšmišką Ukrainos veiksmų Kurske vaizdą.
Kai kurie rusai sakė, kad pirmąją invazijos dieną, rugpjūčio 6 d., bėgdami saugiai praėjo pro Ukrainos karius.
„Kelyje vos neatsitrenkiau į juos, – sakė Korenevo gyventojas Sergejus, aprašydamas savo susidūrimą su Ukrainos šarvuočių kolonomis. – Kažkodėl niekas į mane nešaudė“.
Laikraštis „The New York Times“ kalbėjosi su trimis žmonėmis, kurie pabėgo į saugesnes vietoves, tačiau spėjo pasikalbėti su pasilikusiais šeimos nariais. Jie pasakojo apie gana geranorišką elgesį.
Vienas pagyvenęs vyras sakė, kad ukrainiečių kariai jam atnešė šviežios duonos ir mėsos konservų. Rusijos karys ir tinklaraštininkas Platonas Mamatovas teigė, kad per dronų skrydžius virš okupuotos teritorijos aptiko kasdienės rutinos ženklų, įskaitant filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota moteris, dirbanti sode, ir vyras, semiantis vandenį iš šulinio.
Taip pat buvo pastebėta griežtesnio elgesio ženklų.
Viename „The New York Times“ patikrintame vaizdo įraše du Ukrainos kariškiai tyčiojasi iš pagyvenusio ruso kelyje už okupuoto Sudžos miesto.
„Tu esi rusiška kiaulė“, – tyčiodamasis vokiškai sako vienas ukrainiečių kareivis.
Pasak Kursko operacijoje dalyvavusių karių, ukrainiečių vadai nurodė savo daliniams su civiliais žmoniškai elgtis. 61-osios mechanizuotosios brigados nariams buvo liepta „vengti konfliktų“ su civiliais gyventojais ir „teikti pagalbą taip, kaip tai darytų gydytojai“, sakė brigados vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevičius.
Tačiau intensyvėjant Rusijos pastangoms susigrąžinti teritoriją, didėja ir pavojus civiliams gyventojams, teigė karo analitikai.
Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Charkivą: sužeistas 21 žmogus, įskaitant penkis vaikus
09:15
Per masinį Rusijos pajėgų apšaudymą Charkivo srityje buvo sužeistas 21 žmogus, įskaitant penkis vaikus, skelbia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Praėjusį vakarą ir naktį Rusijos pajėgos smogė Charkivo miesto Ševčenkovskio, Saltovskio ir Cholodnohorskio rajonams, taip pat Charkivo srities Čuhovo miestui.
Teigiama, kad buvo sugriauta ir apgadinta gyvenamoji infrastruktūra.
Čuhovo mieste kilo gaisras ūkiniame pastate, kurį operatyviai užgesino Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai.
Tuo pat metu Charkivo Cholodnohorsko rajone tęsiami neatidėliotini gelbėjimo darbai.
Rusija artėja prie Ukrainos pramonės centro: užėmė dar vieną gyvenvietę
09:04
Rusija sekmadienį pranešė, kad jos kariuomenė toliau veržiasi į priekį Rytų Ukrainoje ir užėmė pasienio kaimą, esantį vos už kelių kilometrų į šiaurę nuo pagrindinio Ukrainos kontroliuojamo pramonės centro.
Jau kelis mėnesius Maskva mūšio lauke nuolat veržiasi į priekį, kovodama su mažesnėmis ir prasčiau apginkluotomis Ukrainos pajėgomis.
Rusų kariuomenės daliniai „išvadavo Izmailovkos gyvenvietę“, nurodė Rusijos gynybos ministerija, vartodama rusišką Izmailivkos kaimo pavadinimą.
Prieš karą Izmailivkoje gyveno šiek tiek mažiau nei 200 žmonių.
Jis yra už aštuonių kilometrų į šiaurę nuo svarbiausio pramonės centro Kurachovės ir vos už kelių kilometrų į šiaurę nuo Kurachivkos – nedidelio miestelio, esančio fronto ruože, kurį Maskva bando apsupti.
Po šio pranešimo Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad rusai numušė 109 Ukrainos dronus, skridusius virš kelių regionų, įskaitant netoli sienos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį perspėjo,kad Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jei Vakarų šalys leis Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus prieš Rusijos teritorijos gilumoje.
„Dar per anksti apie tai kalbėti, bet, žinoma, mūsų karinis departamentas apie tai galvoja ir pasiūlys įvairių būdų, kaip į tai atsakyti“, – valstybinės televizijos žurnalistui per sekmadienį transliuotą pokalbį sakė V.Putinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kelis mėnesius prašo Vakarų sąjungininkų leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas prieš Rusijos teritorijos gilumoje esančius taikinius, teigdamas, kad toks žingsnis motyvuotų Maskvą siekti taikos.
Praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė (JK) pranešė, kad sprendimas šiuo klausimu yra neišvengiamas, tačiau vėliau jį atidėjo po to, kai V. Putinas perspėjo, kad rizikuoja sukelti NATO karą su Maskva.
Sekmadienį V.Putinas išreiškė viltį, kad Vakarų šalys išgirdo šį perspėjimą.
„Jie man apie tai nieko nepasakė, bet tikiuosi, kad išgirdo“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
Ukraina smogė dar dviems spirito varykloms Rusijoje
08:56
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo dvi pramonės įmones Voronežo srityje, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas, nenurodydamas, apie kokius objektus kalbama.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Shot“ įvardijo, kad buvo atakuojamos dvi spirito varyklos. Aninsko rajone įsikūrusioje Aninsko spirito varykloje dėl bepiločio orlaivio atakos gamykloje kilo gaisras, kuris apėmė kelis pastatus ir įvairios paskirties statinius, taip pat šalia stovėjusias mašinas.
„Du įmonės darbuotojai buvo sužeisti. Vienas jų išsiųstas gydytis stacionare, antrasis – ambulatoriškai“, – teigė gubernatorius. Be to, jo duomenimis, už gamyklos ribų ugnis paveikė du garažus su transporto priemonėmis. Nukentėjo vieno gyvenamojo namo langai ir elektros linijos atkarpa.
Kitas dronų taikinys buvo etanolio gamykla Novokhopersko rajone, rašo „Shot“. Vienas iš dronų nukrito ant ūkinio pastato stogo ir apgadino pramoninę talpyklą, tačiau gaisro nesukėlė. Vienas žmogus buvo sužeistas. Be to, buvo apgadinti du gyvenamieji namai ir vienas ūkinis pastatas.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusią naktį virš Rusijos teritorijos iš viso buvo numuštas 21 Ukrainos dronas. Daugiausia (13) dronų buvo numušta virš Belgorodo srities, šeši – virš Voronežo srities ir po vieną – virš Kursko ir Voronežo sričių.
Savaitę anksčiau, spalio 22 d., Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo tris spirito varyklas Rusijoje: dvi Tulos srityje ir vieną Tambovės srityje. Tarp jų buvo užpulta viena iš pirmaujančių šalies etilo rektifikuoto alkoholio gamintojų „Zernoprodukt“. Nė viena iš gamyklų nepatyrė didelės žalos, aukų nebuvo.
Ukrainos pusė išpuolį aiškino tuo, kad spirito varyklose galėjo būti gaminamas kuras raketoms, kurias Rusija naudoja smogti Ukrainai.
„Visi šie objektai yra kariniai, nepaisant to, kad jie užmaskuoti kaip kažkas kita“, – įvertino Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovas Andrijus Kovalenka.
Analitikai įvardijo, kas privers V.Putiną pakeisti savo strategiją
07:31
Ekonominės problemos ir žmogiškųjų išteklių trūkumas gali priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti svarbius sprendimus, kaip aprūpinti Rusijos karą ištekliais arba pakeisti karo vedimo būdą, kad jo režimas išliktų stabilus, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pasak jų, karo palaikymo sąnaudos didės, nes Rusija ir toliau fronte eikvos žmogiškuosius išteklius ir medžiagas. Rusijos ištekliai yra riboti, ir V.Putinas negali ignoruoti šių išlaidų neribotą laiką. Rusijos ekonomika pasieks perdegimo tašką. Šis perdegimo taškas padarys didžiulę žalą Rusijos visuomenei, o tai gali priversti V.Putiną priimti svarbius sprendimus, kaip aprūpinti Rusijos karą ištekliais arba pakeisti karo vedimo būdą, kad išlaikytų savo režimo stabilumą.
Rusijos ekonomika ir karo pastangos patiria vis didesnę įtampą, todėl V.Putino gebėjimui išlaikyti karą ilguoju laikotarpiu kils vis daugiau iššūkių.
Spalio 27 d. laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad Rusijos ekonomikai „gresia perkaitimas“, pažymėdamas, kad pernelyg didelės Rusijos karinės išlaidos skatino ekonomikos augimą taip, kad Rusijos įmonės buvo priverstos dirbtinai didinti darbo užmokestį, kad patenkintų darbo jėgos paklausą ir išliktų konkurencingos dėl didelių Rusijos kariškių atlyginimų.
Laikraštis „The Washington Post“ citavo Rusijos centrinio banko vadovę Elvyrą Nabiulliną, kuri 2024 m. liepą įspėjo, kad Rusijos darbo jėga ir gamybos pajėgumai „beveik išsekę“.
Laikraštis „The Washington Post“ rašė, kad privačios Rusijos bendrovės stengiasi neatsilikti nuo Rusijos kariškių atlyginimų ir vis dažniau yra priverstos siūlyti atlyginimus, kurie kelis kartus viršija įprastus pramonės vidurkius.
ISW neseniai pranešė, kad Rusijos regioninės valdžios institucijos, siekdamos išlaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo tempą (maždaug 30 000 karių per mėnesį), smarkiai didina vienkartines priemokas už sutarčių pasirašymą Rusijos sutartininkams.
Tai rodo, kad Rusija neturi begalinio darbo jėgos rezervo ir turi finansiškai ir socialiai skaitytis su vis didėjančiomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių fronte papildymu įvairiais ginkluotųjų pajėgų dislokavimo būdais.
V.Putinas greičiausiai mano, kad paskelbti dar vieną dalinės mobilizacijos bangą arba įvesti visuotinę mobilizaciją jo režimui kainuotų per brangiai, todėl griebėsi kriptomobilizacijos veiksmų, kurie, atrodo, vis labiau apkrauna Rusijos karo meto ekonomiką.
Neseniai Rusijos teritorijoje pasirodę Šiaurės Korėjos kariai ir pranešimai apie jų dislokavimą karo veiksmų zonoje Kursko srityje dar kartą rodo, kad visa V.Putino jėgos generavimo sistema yra labai trapi.
Rusija teigia numušusi 109 ukrainiečių dronus
06:51
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad rusai numušė 109 Ukrainos dronus, skridusius virš kelių regionų, įskaitant netoli sienos.
Su Ukraina ir Baltarusija besiribojančioje Briansko srityje iš viso buvo perimti 45 droniai, o 26 buvo sunaikinti piečiau esančioje Rusijos Belgorodo srityje.
18 jų buvo perimta Tambovo srityje, maždaug už 400 km nuo Ukrainos sienos.
Penki iš jų buvo perimti Kursko srityje, kur Ukrainos kariai nuo rugpjūčio vykdo antžeminį puolimą ir kontroliuoja kelis šimtus kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
Vienas žmogus buvo lengvai sužeistas, kai Rusijos Vakaruose esančiame Voroneže sudužo ir užsidegė dronas pramoniniame objekte, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
Daugiau dronų buvo numušta kitur Rusijoje, kuri beveik kasdien skelbia apie sunaikintus ukrainiečių bepiločius orlaivius.
Kyjivas tvirtina, kad šie smūgiai, dažnai nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą, yra atsakas į Rusijos vykdomus Ukrainos teritorijos bombardavimus.
V.Putinas – priešas ar sąjungininkas?: D.Trumpo dešinioji ranka nerado konkretaus atsakymo
06:50
JAV Respublikonų senatorius ir kandidatas į viceprezidentus J.D.Vance'as sekmadienį interviu „NBC News“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra labiau JAV „konkurentas“ ar „priešininkas“ nei priešas.
J.D.Vance'o komentarai pasirodė likus kiek daugiau nei savaitei iki JAV prezidento rinkimų, kurie yra labai svarbūs JAV karinės paramos Ukrainai ateičiai.
„Manau, kad jis yra aiškus priešininkas. Jis yra konkurentas“, – sakė J.D.Vance'as „NBC News“, paklaustas, ar laiko V.Putiną sąjungininku, ar priešu.
„Tačiau manau, kad turime būti išmintingi ir diplomatijos srityje. Tai, kad mums kas nors nepatinka, nereiškia, kad kartais negalime su jais kalbėtis“, – teigė jis.
Respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo santykiai su V.Putinu buvo atidžiau nagrinėjami atsižvelgiant į naujausius įtarimus, kad jis, palikęs Baltuosius rūmus, daug kartų kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu.
D.Trumpas kampanijos metu dažnai pabrėžia savo gerus santykius su V.Putinu ir kaltino JAV prezidentą Joe Bideną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl plataus masto Rusijos invazijos, tačiau nepaminėjo V.Putino. Jis ne kartą pavadino V.Zelenskį „pardavėju“, kuriam reikia „sudaryti sandorį“ su Rusija.
J.D.Vance'as interviu taip pat teigė, kad derybos su Maskva yra „būtina dalis“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
„Manau, kad jei kada nors ketiname užbaigti karą Ukrainoje, iš esmės tam tikru lygiu turėsime pradėti tam tikras derybas tarp Ukrainos, Rusijos ir mūsų NATO sąjungininkų Europoje“, – sakė jis.
J.D.Vance'as nedetalizavo jokių galimų šių derybų rezultatų, tačiau anksčiau yra sakęs, kad D.Trumpo taikos planas galėtų apimti vadinamosios „demilitarizuotos zonos“ tarp Ukrainos ir Rusijos sukūrimą, tikriausiai panašią į dabartinę demarkacijos liniją tarp šalių.
V.Zelenskis J.D.Vance'o planą pavadino „pernelyg radikaliu“ ir sakė, kad nepritaria planams užbaigti karą Ukrainos sąskaita.
J.D.Vance'as ne kartą sakė, kad jam „nerūpi Ukraina“, taip pat ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
„DeepState“: rusai užėmė dar vieną miestą
06:12
Sekmadienį rusų pajėgos užėmė Donecko srities Pokrovsko rajono Kurachovsko miesto bendruomenės Hirnyko miestą, pranešė stebėsenos projektas „DeepState“.
Prieš plataus masto Rusijos karą Ukrainoje Hirnyko mieste gyveno daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
2018 m. rugsėjį mieste pastatytas naujas 190 metrų aukščio televizijos bokštas. Jis buvo skirtas Ukrainos televizijos programoms transliuoti į laikinai okupuotą Donecko srities teritoriją.
