Svarbiausios naujienos
- Įvardijo, kodėl Šiaurės Korėjos kariai nori prisijungti prie karo Ukrainoje
- Slovakijos premjeras – pirmas ES šalies vadovas propagandinėje Rusijos laidoje
- Ką veikė V.Putinas, kol jo apsauginiai bėgiojo šalia rūmų Gelendžike
- V.Zelenskis – apie slaptų detalių paviešinimą: kaip tai suprasti?
- Įvardijo specifinę Ukrainos problemą: dėl to nukenčia ir derybos su amerikiečiais
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Įvardijo, kodėl Šiaurės Korėjos kariai nori prisijungti prie karo Ukrainoje
21:25
Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė tūkstančius jaunų karių, iš kurių dauguma yra elitinių specialiųjų pajėgų kariai, tačiau ekspertai mano, kad dėl kovinės patirties stokos, vietovės neišmanymo ir dalyvavimo žiauriausiuose mūšiuose jie greičiausiai masiškai žus kare, rašo „Independent“.
Pasak leidinio, buvę Šiaurės Korėjos kariškiai pažymi, kad šie kariai gali nesuvokti savo liūdnos ateities ir su pasididžiavimu žiūri į „kelionę po Rusiją“ kaip į retą progą užsidirbti pinigų, pirmą kartą pamatyti svetimą šalį ir gauti privilegijuotą gydymą savo šeimoms namuose.
„Jie dar per jauni ir nesupranta, ką tai reiškia. Jie paprasčiausiai manys, kad tai yra garbė būti išrinktiems į Rusiją tarp daugybės Šiaurės Korėjos karių. Tačiau manau, kad dauguma jų vargu ar grįš namo gyvi“, – sakė į Pietų Korėją emigravęs buvęs Šiaurės Korėjos karys Ri Woon-gilas.
Kaip pažymi buvęs Šiaurės Korėjos kariuomenės pirmasis leitenantas Ahnas Chang-ilas, KLDR tikriausiai siūlys šiems kariams įvairias paskatas, gerinančias jų socialinę padėtį, pavyzdžiui, narystę valdančiojoje Darbo partijoje ir teisę persikelti į Pchenjaną. Net į Rusiją siunčiamų karių šeimos nariai gali gauti tokių lengvatų kaip geri namai ar priėmimas į gerus universitetus.
„Šiaurės Korėjos kariai kelionę į Rusiją vertina kaip kartą gyvenime pasitaikančią galimybę“, – sakė Ahnas Chang-ilas.
Nors dideli Šiaurės Korėjos karių nuostoliai būtų rimtas politinis smūgis šalies vadovui Kim Jong Unui, ekspertai teigia, kad jis gali tai vertinti kaip būdą gauti iš Rusijos reikiamą užsienio valiutą ir paramą saugumo srityje.
„Kim Jong Unas leidžiasi į didelį nuotykį. Jei aukų nebus daug, jis tam tikru mastu gaus tai, ko nori. Tačiau viskas labai pasikeis, jei mūšyje žus daug jo karių“, – sakė Ahnas Chang-ilas.
Ekspertų teigimu, jei Šiaurės Korėjos kariai pamatys, kad masiškai žūsta jų kolegos, daugelis jų gali pasiduoti Ukrainos kariams ir paprašyti persikelti į Pietų Korėją.
„Šiaurės Korėja ir toliau slėps savo karių išsiuntimo faktą nuo savo žmonių, nes gyventojai bus sujaudinti, jei sužinos, kad jų kariai siunčiami į užsienį žudyti“, – sakė buvęs Pietų Korėjos šnipinėjimo agentūros analitinio centro direktorius Nam Soon-wookas.
Rusai pataikė į daugiaaukštį Charkive: nukentėjo bent 14 žmonių
00:00
Trečiadienio vakarą Rusijos kariai pataikė į Charkive esančio daugiaaukščio pastato ketvirtą aukštą. Buvo sužeisti bent 14 žmonių.
Pasak srities karinės administracijos, rusai smogė Charkivo Saltivkos rajonui. Preliminariai yra aukų, taip pat, tikėtina, kad jų yra ir po griuvėsiais.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas, pranešė, kad atakos vietoje kilo gaisras. Buvo sunaikintas beveik visas namo įėjimas. Apgadinti automobiliai.
Charkivo srities karinės administracijos meras Ihoris Terechovas pranešė, kad sužeista 14 žmonių. Visiškai sunaikinti 9 aukštų pastato aukštai nuo 6-ojo iki 1-ojo aukšto. Viršutiniuose aukštuose užblokuoti praėjimai. Tarp sužeistųjų yra du sunkiai sužeisti žmonės – 11 metų vaikas ir 22 metų vyras.
„DeepState“: rusų pajėgos užėmė Selydovę ir dar dvi gyvenvietes
23:50
Rusijos kariuomenė užėmė Donecko srities Pokrovsko rajono Selydovos miestą, Vyšnevės kaimą ir Zorianės kaimą, taip pat pasistūmėjo į priekį netoli Novoukrainkos, Novodmytrivkos ir Kurachivkos, pranešė stebėsenos projektas „DeepState“.
„Priešas užėmė Selydovę, Vyšnevę, Zorianę, taip pat pasistūmėjo į priekį prie Novoukrainkos, Novodmytrivkos ir Kurachivkos“, – rašoma pranešime.
Įvardijo, kodėl Šiaurės Korėjos kariai nori prisijungti prie karo Ukrainoje
21:25
Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė tūkstančius jaunų karių, iš kurių dauguma yra elitinių specialiųjų pajėgų kariai, tačiau ekspertai mano, kad dėl kovinės patirties stokos, vietovės neišmanymo ir dalyvavimo žiauriausiuose mūšiuose jie greičiausiai masiškai žus kare, rašo „Independent“.
Pasak leidinio, buvę Šiaurės Korėjos kariškiai pažymi, kad šie kariai gali nesuvokti savo liūdnos ateities ir su pasididžiavimu žiūri į „kelionę po Rusiją“ kaip į retą progą užsidirbti pinigų, pirmą kartą pamatyti svetimą šalį ir gauti privilegijuotą gydymą savo šeimoms namuose.
„Jie dar per jauni ir nesupranta, ką tai reiškia. Jie paprasčiausiai manys, kad tai yra garbė būti išrinktiems į Rusiją tarp daugybės Šiaurės Korėjos karių. Tačiau manau, kad dauguma jų vargu ar grįš namo gyvi“, – sakė į Pietų Korėją emigravęs buvęs Šiaurės Korėjos karys Ri Woon-gilas.
Kaip pažymi buvęs Šiaurės Korėjos kariuomenės pirmasis leitenantas Ahnas Chang-ilas, KLDR tikriausiai siūlys šiems kariams įvairias paskatas, gerinančias jų socialinę padėtį, pavyzdžiui, narystę valdančiojoje Darbo partijoje ir teisę persikelti į Pchenjaną. Net į Rusiją siunčiamų karių šeimos nariai gali gauti tokių lengvatų kaip geri namai ar priėmimas į gerus universitetus.
„Šiaurės Korėjos kariai kelionę į Rusiją vertina kaip kartą gyvenime pasitaikančią galimybę“, – sakė Ahnas Chang-ilas.
Nors dideli Šiaurės Korėjos karių nuostoliai būtų rimtas politinis smūgis šalies vadovui Kim Jong Unui, ekspertai teigia, kad jis gali tai vertinti kaip būdą gauti iš Rusijos reikiamą užsienio valiutą ir paramą saugumo srityje.
„Kim Jong Unas leidžiasi į didelį nuotykį. Jei aukų nebus daug, jis tam tikru mastu gaus tai, ko nori. Tačiau viskas labai pasikeis, jei mūšyje žus daug jo karių“, – sakė Ahnas Chang-ilas.
Ekspertų teigimu, jei Šiaurės Korėjos kariai pamatys, kad masiškai žūsta jų kolegos, daugelis jų gali pasiduoti Ukrainos kariams ir paprašyti persikelti į Pietų Korėją.
„Šiaurės Korėja ir toliau slėps savo karių išsiuntimo faktą nuo savo žmonių, nes gyventojai bus sujaudinti, jei sužinos, kad jų kariai siunčiami į užsienį žudyti“, – sakė buvęs Pietų Korėjos šnipinėjimo agentūros analitinio centro direktorius Nam Soon-wookas.
JAV pritaikė sankcijas beveik 400 fizinių ir juridinių asmenų
21:09
Trečiadienį JAV įvedė sankcijas beveik 400 juridinių ir fizinių asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusių remiant Rusiją jos kare prieš Ukrainą, pranešė JAV valstybės departamentas.
Pasak JAV Iždo departamento, naujausi apribojimai taikomi bendrovėms, dalyvaujančioms sankcijų vengimo tinkluose 17 jurisdikcijų, įskaitant Kiniją, Indiją, Malaiziją, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Tailandą ir Turkiją.
JAV Iždo departamentas į sankcijų sąrašą įtraukė apie 40 užsienio bendrovių ir išplėtė beveik 50 kitų organizacijų kontrolę, siekdamas apriboti neteisėtą „jautrių dvejopo naudojimo prekių“ srautą į Rusiją.
Prekursorių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją taip pat buvo apribotas siekiant užkirsti kelią komponentų, kurie galėtų būti naudojami mūšio lauke, gamybai.
JAV ir jų sąjungininkės reguliariai nustato naujus apribojimus subjektams ir asmenims, kurie skatina Rusijos agresiją Ukrainoje ir padeda Rusijai apeiti sankcijas.
JAV ir Pietų Korėja ragina Šiaurės Korėją išvesti karius iš Rusijos
20:21 Atnaujinta 22:45
Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos gynybos vadovai trečiadienį paragino Šiaurės Korėją išvesti savo karius iš Rusijos, kur, Vašingtono teigimu, Šiaurės Korėja nusiuntė apie 10 tūkst. karių, kurie netrukus gali būti išsiųsti į frontą Ukrainoje.
„Raginu ją išvesti savo karius iš Rusijos“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, per bendrą spaudos konferenciją Pentagone pakartojęs Pietų Korėjos gynybos ministro Kim Yong-hyuno raginimą.
L.Austinas sakė, kad Jungtinės Valstijos „toliau dirbs su sąjungininkais ir partneriais, siekdamos atgrasyti Rusiją nuo šių karių panaudojimo kovoje“, tačiau perspėjo, kad Maskva greičiausiai taip ir padarys.
Pentagonas praėjusią dieną nurodė, kad yra požymių, kad palyginti nedaug Šiaurės Korėjos karių jau yra Kursko srityje, kur Rusija nuo rugpjūčio stengiasi atremti Ukrainos puolimą.
Ekspertai teigia, kad mainais už karius Šiaurės Korėja tikriausiai siekia įsigyti karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – ir galimų saugumo garantijų iš Maskvos.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino karinį ir politinį bendradarbiavimą. Abiem šalims taikomos JT sankcijos – Pchenjanui nuo 2006 metų dėl uždraustų branduolinių ir balistinių raketų programų, o Maskvai – dėl invazijos į Ukrainą.
M.Podoliakas sureagavo į pareiškimus apie derybas su Rusija dėl atakų energetikos srityje
20:03
Informacija apie galimas Rusijos ir Ukrainos derybas dėl abipusio smūgių nutraukimo energetikos sektoriuje yra iš piršto laužta, ir Rusija su tuo nesutiks, nes nežino, kaip kitaip kovoti. Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas tai pareiškė, komentuodamas neseniai pasirodžiusią „Financial Times“ publikaciją šia tema.
Jis pažymėjo, kad jau ne pirmą kartą girdi apie tariamas derybas, kuriose, tarpininkaujant Katarui, siekiama sustabdyti energetikos objektų puolimus. Tačiau, kaip pažymėjo M.Podoliakas, čia verta kelti priešpriešinį klausimą – ar apskritai įmanoma, kad Rusija savanoriškai nutrauktų tokius smūgius.
Atsižvelgiant į tai, kokį karą vykdo Rusija, ir į tai, kad ši strategija yra pagrindinis psichoemocinio spaudimo tiek Ukrainai, tiek partneriams elementas, Rusijos smūgių nutraukimas tikrai mažai tikėtinas, pabrėžia jis.
M.Podoliakas teigė, kad tokių teiginių logika yra „keista“.
„Man visada neaišku, kokia logika remdamiesi jie apie tai kalba. Kodėl Rusija turėtų atsisakyti tokio karo, kokį ji kariauja, jei ji nežino, kaip kariauti kitaip?“ – retoriškai klausė jis.
V.Zelenskis: Rusija daro vis didesnę įtaką Sakartvele
17:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija daro vis didesnę įtaką Sakartvele, kur valdančioji partija, kaltinama šalies kreipimu Kremliaus pusėn, praėjusį savaitgalį laimėjo ginčijamus parlamento rinkimus.
Kelios Europos Sąjungos (ES) šalys paragino atlikti tyrimą dėl Sakartvele šeštadienį įvykusių rinkimų pažeidimų.
Sakartvelo parlamento rinkimuose pergalę iškovojo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, pasisakanti už susitaikėlišką politiką siekiant išvengti karo su Rusija.
„Rusija laimėjo Sakarvele. (Rusija) atėmė iš jų laisvę“, – sakė V.Zelenskis prezidentūros paskelbtuose komentaruose.
2008 metais kilo karas tarp Maskvos ir Tbilisio. Rusija vis dar kontroliuoja Sakartvelo separatistinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus.
„Pirmiausia jie paėmė dalį Sakartvelo. Paskui pakeitė policiją, pakeitė vyriausybę ir dabar turi prorusišką vyriausybę“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad kartvelai pasirinko „draugystę su Rusija“, o ne stojimą į ES.
Sakartvelo siekis tapti ES ir NATO nariu yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jį remia dauguma gyventojų.
Tačiau valdančiąją partiją „Sakartvelo svajonė“ opozicija jau seniai kaltina tuo, kad ji nukreipia Sakartvelą nuo tikslo įstoti į ES ir grąžina šalį į Kremliaus orbitą.
V.Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas apkaltino Rusiją įtaka rinkimams.
„Kiekvienas, kuris matė, kaip Rusija įgyvendina „kišimosi į rinkimus“ strategiją vienoje šalyje, greitai atpažins ją kitoje“, – socialiniuose tinkluose pažymėjo jis.
„Stilius visada toks pats“, – pridūrė M.Podoliakas.
Per Rusijos smūgius Chersono ir Sumų srityse žuvo du žmonės
17:58
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose trečiadienį žuvo du ukrainiečiai, pranešė vietos pareigūnai.
Apie jų žūtis pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai per rusų dronų ataką Kyjive buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant 11 metų mergaitę.
Atakos Sumų ir Chersono srityse įvykdytos tuo metu, kai rusų kariai vis sparčiau stumiasi į priekį rytiniame fronte.
Sumų pareigūnai pranešė, kad per rusų smūgius vienose kapinėse žuvo 73-jų moteris ir buvo sužeistas 42-jų vyras.
Chersono srityje, kurią Rusija skelbia aneksavusi, rusų kariai iš artilerijos pabūklų apšaudė Mykilskės kaimą, kur žuvo 38-erių vyras, pranešė vietos pareigūnai.
Per rusų dronų ataką Kyjive praėjusią naktį buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų 11 metų mergaitė, trečiadienį pranešė pareigūnai, Maskvai intensyvinant Ukrainos sostinės bombardavimą iš oro.
Ukrainos sostinės valdžia ir gelbėjimo tarnybos nurodė, kad miesto centre kilo gaisras viename devynaukštyje ir kad buvo apgadintas vienas vaikų darželis.
„Sužeisti devyni žmonės. Taip pat kilo gaisras aštuonių aukštų administraciniame pastate“, – socialiniuose tinkluose parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Pasak jo, žalą padarė vieno sunaikinto drono nuolaužos.
Rusijos pajėgos dronais ir raketomis Ukrainos miestus atakuoja nuo pat didelio masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį virš 10 šalies regionų ir Kyjivo numušė 33 iš 62 rusų dronų.
Tuo metu rusų Gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį Rusijos teritorijoje buvo numušti 23 ukrainiečių dronai.
Slovakijos premjeras – pirmas ES šalies vadovas propagandinėje Rusijos laidoje
17:11
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico davė interviu Rusijos propagandinio televizijos kanalo „Rossija“ vedėjai Olgai Skabejevai.
Interviu ištraukas „Telegram“ paskelbė pati O.Skabejeva. Jas taip pat paskelbė Slovakijos žiniasklaida, pažymėdama, kad R.Fico buvo pirmasis einantis ES šalies vadovo pareigas, pasirodęs Rusijos televizijoje nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Vėliau interviu buvo parodytas O.Skabejevos laidoje „60 minučių“ per televizijos kanalą „Rossija-1“.
Slovakijos premjeras kritikavo ES šalis, kurių daugelis taip pat yra Slovakijos sąjungininkės NATO, teigdamas, kad jų parama Ukrainai esą tik pratęsia karą. Jis taip pat gynė ir kitas Rusijos valdžios institucijų ir jų kontroliuojamos žiniasklaidos skleidžiamas tezes – kad Ukraina atsisakė taikos susitarimų Stambule dėl Vakarų spaudimo ir kad Vakarų sankcijos Rusijai „neveikia“, pastebi Laisvės radijas.
Slovakijos vadovas taip pat suabejojo versija, kad už „Nord Stream“ dujotiekio pakenkimo slypi privati kelių Ukrainos piliečių iniciatyva, ir užsiminė apie galimą specialiųjų tarnybų dalyvavimą.
R.Fico nekritikavo Rusijos, bet kritikavo Vakarus už tai, kad, jo teigimu, jie stengiasi Rusiją parklupdyti ant kelių, o ne pasiekti taiką.
„Nuo pat pirmos dienos sakiau: priverskime Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas pradėti derybas“, – sakė jis. R.Fico taip pat sakė, kad norėtų atvykti į Maskvą per 80-ąsias Pergalės metines, ir išreiškė padėką Raudonajai armijai.
R.Fico ir anksčiau yra išsakęs panašių minčių, jo retorika karo Ukrainoje atžvilgiu faktiškai atitinka jo sąjungininko, Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano retoriką. Tačiau net ir V.Orbanas, nors ir buvo nuvykęs į Maskvą ir susitikęs su V.Putinu, Rusijos televizijoje nesirodė.
Slovakijos liberalioji opozicija kritikavo ministrą pirmininką už interviu, sakydama, kad R.Fico turi laiko „tarnauti Putinui“, bet neturi laiko spręsti Slovakijos problemų.
R.Fico vadovauja pernai į valdžią atėjusiai koalicinei vyriausybei. Jo vadovaujama Slovakija nutraukė karinę paramą Ukrainai. Tuo pat metu Bratislava neblokuoja sankcijų Rusijai išplėtimo ir pratęsimo bei oficialiai vis dar remia Ukrainos teritorinį vientisumą.
Kilo skandalas: Vengrijos diplomatijos vadovas kartu su rusais ir sirais vyksta į Minską
16:18
Vėlų antradienį pasipylė kritika dėl Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto kelionės į Minską dalyvauti saugumo forume su Rusijos, Baltarusijos ir Sirijos aukšto rango pareigūnais, skelbia leidinys „Politico“.
Dabartiniai ir buvę aukšto rango pareigūnai peikia Vengriją – NATO karinio aljanso narę – dėl jos vis glaudesnių santykių su Rusija, kuri kariauja Ukrainoje.
„Vengrijos vyriausybė niekada nepraleidžia progos mus sugėdinti“, – sakė Europos Parlamento narė iš Prancūzijos Nathalie Loiseau, atstovaujanti frakcijai „Atsinaujinkime Europą“ ir dirbanti Parlamento Užsienio reikalų komitete.
„Prancūzų kalboje mes sakome: „Kai peržengi ribas, ribų nėra“, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Camille‘is Grandas. Jis pridūrė, kad tai kelia didžiulį nerimą.
Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas pritarė jų nusivylimui ir klausė: „Kiek dar ilgai?“
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
