Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV ir Ukrainos bendravimą apsunkina A.Jermako ir V.Zelenskio bandymas per derybas kalbėti angliškai
09:41
Aukščiausio lygio Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiuose, taip pat ir dėl kvietimo į NATO perspektyvų, iškilo gana specifinė bendravimo problema, visų pirma dėl to, kad kai kurie Ukrainos vadovai bando kalbėti angliškai be vertėjų žodžiu.
Apie tai rašoma įtakingo Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) straipsnyje „Ypatingas kanclerio kelias“ („Der Sonderweg des Kanzlers“), kuris buvo išspausdintas ant FAZ numerio viršelio. Straipsnyje analizuojamos tiek NATO sąjungininkų pozicijos dėl Ukrainos pakvietimo į Aljansą perspektyvų, tiek oficialaus Kyjivo lūkesčiai ir galimas Ukrainos pusės pasirengimas eiti į tam tikrus kompromisus.
Leidinio autoriai kalbėjosi su keliais šaltiniais Ukrainoje, JAV ir Prancūzijoje ir teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas per derybas su amerikiečiais dažnai patys kalba angliškai, užuot skyrę laiko vertėjams.
„Tačiau V.Zelenskio anglų kalba yra tik vidutiniška, o A.Jermako – atvirai bloga“, – rašo Vokietijos leidinys. – Todėl amerikiečiai, [FAZ šaltinių] teigimu, dažnai nėra tikri, ar teisingai supranta du vadovaujančius Ukrainos politikus, kai šie tiesiogiai su jais susisiekia. Jie [JAV atstovai] taip pat negali įvertinti, ar jų pačių paaiškinimai buvo teisingai suprasti [Ukrainos pusės]“.
Nepaisant šių sunkumų, Ukrainos šaltinių teigimu, JAV Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnų grupė šiuo metu ieško būdų, kaip padaryti, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. „Matyt, kalbos problema dabar ne tokia rimta, nes iš Ukrainos pusės derybų detales perėmė vicepremjerė Olga Stefanyšyna kartu su Ukrainos generalinio štabo vadovu Anatolijumi Barhilevičiumi. O O.Stefanyšyna gerai kalba angliškai“, – teigė laikraštis.
Baltarusijos komisija pritarė A.Lukašenkos kandidatūrai, atmetė du opozicijos kandidatus
10:33
Baltarusijos nacionalinė rinkimų komisija antradienį įregistravo iniciatyvinę grupę, siekiančią autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos septintosios kadencijos, tačiau atmetė dviejų opozicijos politikų bandymus tapti kandidatais rinkimuose.
Rinkimai, kuriuos planuojama surengti sausio 26 dieną, įvyks praėjus puspenktų metų po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio griežtą susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol.
Per represijas, kurių metu buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba pabėgo iš šalies.
Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 1,3 tūkst. politinių kalinių ir kad daugeliui jų nesuteikiama tinkama medicininė priežiūra, kad jiems neleidžiama bendrauti su artimaisiais.
Nuo pat atėjimo į valdžią 1994 metais A.Lukašenka atkakliai slopina opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Centrinė rinkimų komisija antradienį pradėjo registruoti iniciatyvines grupes, kurios iki gruodžio 6 dienos turi surinkti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų, kad galėtų iškelti savo kandidatą.
Komisija atmetė judėjimo „Už laisvę“ lyderio Juryjaus Hubarevičiaus iniciatyvinės grupės registraciją, motyvuodama „dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimu“. Taip pat buvo atsisakyta įregistruoti politiką Aliaksandrą Drazdovą.
„Tai ne rinkimai, o rinkimų farsas, o Centrinės rinkimų komisijos veiksmai tik įrodo, kad rinkimuose nebus leista dalyvauti nė vienam tikram Lukašenkos oponentui“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė J.Hubarevičius.
„Politikai, kadaise išdrįsę mesti iššūkį Lukašenkai, dabar tiesiogine to žodžio prasme kankinimo sąlygomis pūva kalėjime, su jais jau daugiau kaip metus nepavyksta susisiekti, o kai kurių iš jų sveikata labai prasta“, – sakė Pavelas Sapelka, žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ atstovas.
„Viasna“ įkūrėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis, taip pat yra kalinamas.
Tarp devynių sužeistų per naujausią Rusijos dronų ataką prieš Kyjivą – vaikas
10:15
Devyni žmonės, įskaitant vaiką, buvo sužeisti per 19-ąją Rusijos bepiločio lėktuvo ataką Ukrainos sostinėje šį mėnesį, spalio 30 d. „Telegram“ pranešė Kyjivo gubernatorius Serhijus Popko.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, nuo perimtų dronų nuolaužų Solomjanskio rajone užsidegė devynių aukštų gyvenamasis namas ir aštuonių aukštų administracinis pastatas.
Oro pavojaus aliarmas truko daugiau nei dvi valandas. Naktį buvo neutralizuoti visi iš įvairių krypčių ir skirtinguose aukščiuose prie sostinės artėję priešo bepiločiai orlaiviai.
Valstybinė žiniasklaida: Eurazijos saugumo konferencijoje Minske dalyvaus vengrų ministras
10:12
Minsko organizuojamoje antroje Eurazijos saugumo konferencijoje dalyvaus 45 šalių atstovai, tarp jų Vengrijos užsienio reikalų ministras, antradienį sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.
Jį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
A.Glazo teigimu, į konferenciją, vyksiančią spalio 31–lapkričio 1 dienomis, atvyksta apie 600 dalyvių iš 45 šalių, o ketvirtadienį kalbas joje, be kitų, sakys vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, Rusijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Bassamas al Sabbaghas.
Ukrainos oro pajėgos numušė 33 rusų dronus
10:06
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 33 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą viena raketa ir 62 dronais. Be to, Rusijos aviacija leidžia valdomas bombas į pafrontės teritorijas.
33 rusų dronai buvo numušti Kyjivo, Čerkasų, Chmelnyckio, Charkivo, Zaporižios, Donecko, Dnipropetrovsko, Sumų, Černihivo ir Poltavos srityse.
Dar 25 dronai nukrito nepasiekę taikinių.
Suomijoje areštuota kelios dešimtys Rusijos valstybės turto objektų
09:51
Suomijoje areštuota maždaug 40 Rusijos valstybės turto objektų, kurių bendra vertė viršija 35 mln. eurų, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“, remdamasi Suomijos antstolių tarnyba.
Dauguma šių nekilnojamojo turto objektų yra Helsinkyje, tačiau jų sąraše yra ir butų šalies pietvakariniame Turku mieste bei kituose Suomijos miestuose.
Vienas tokių objektų yra Rusijos mokslo ir kultūros centras Helsinkyje, kitas – oficiali Rusijos generalinio konsulato Turku rezidencija.
Šie Suomijos teisėsaugos institucijų veiksmai susiję su Hagos arbitražo pernai balandį priimta nutartimi, kuriuo Rusija buvo įpareigota sumokėti Ukrainos „Naftogaz“ 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų) kaip kompensaciją už nuostolius, kuriuos nacionalinė Ukrainos energetikos įmonė patyrė dėl 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Kremlius į šią informaciją sureagavo.
„Mes ginčysime tai teisme. Rusijos Federacija gins savo interesus, turtinius interesus, todėl naudosime visus teisinius mechanizmus, kad apsaugotume savo interesus“, – agentūra „Interfax“ citavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą.
JAV ir Ukrainos bendravimą apsunkina A.Jermako ir V.Zelenskio bandymas per derybas kalbėti angliškai
09:41
Aukščiausio lygio Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiuose, taip pat ir dėl kvietimo į NATO perspektyvų, iškilo gana specifinė bendravimo problema, visų pirma dėl to, kad kai kurie Ukrainos vadovai bando kalbėti angliškai be vertėjų žodžiu.
Apie tai rašoma įtakingo Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) straipsnyje „Ypatingas kanclerio kelias“ („Der Sonderweg des Kanzlers“), kuris buvo išspausdintas ant FAZ numerio viršelio. Straipsnyje analizuojamos tiek NATO sąjungininkų pozicijos dėl Ukrainos pakvietimo į Aljansą perspektyvų, tiek oficialaus Kyjivo lūkesčiai ir galimas Ukrainos pusės pasirengimas eiti į tam tikrus kompromisus.
Leidinio autoriai kalbėjosi su keliais šaltiniais Ukrainoje, JAV ir Prancūzijoje ir teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas per derybas su amerikiečiais dažnai patys kalba angliškai, užuot skyrę laiko vertėjams.
„Tačiau V.Zelenskio anglų kalba yra tik vidutiniška, o A.Jermako – atvirai bloga“, – rašo Vokietijos leidinys. – Todėl amerikiečiai, [FAZ šaltinių] teigimu, dažnai nėra tikri, ar teisingai supranta du vadovaujančius Ukrainos politikus, kai šie tiesiogiai su jais susisiekia. Jie [JAV atstovai] taip pat negali įvertinti, ar jų pačių paaiškinimai buvo teisingai suprasti [Ukrainos pusės]“.
Nepaisant šių sunkumų, Ukrainos šaltinių teigimu, JAV Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnų grupė šiuo metu ieško būdų, kaip padaryti, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO. „Matyt, kalbos problema dabar ne tokia rimta, nes iš Ukrainos pusės derybų detales perėmė vicepremjerė Olga Stefanyšyna kartu su Ukrainos generalinio štabo vadovu Anatolijumi Barhilevičiumi. O O.Stefanyšyna gerai kalba angliškai“, – teigė laikraštis.
ES sankcijų „bosas“ kirčius Kremliui vadina „stebuklu“: koks likimas laukia Vladimiro Putino
08:40
Nepaisant to, kad Europos Sąjunga Rusijai taiko griežtas sankcijas, Maskva vis dar randa būdų, kaip jas apeiti, pripažįsta ES specialusis pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O'Sullivanas. Jo teigimu, nors Europos Sąjungos priemonės sėkmingai padidino Kremliaus išlaidas ir apsunkino prieigą prie gyvybiškai svarbių karinių technologijų, tačiau visiškai nesuvaržė Rusijos galimybių finansuoti karą.
Pokalbyje su leidiniu TVNET Davidas O'Sullivanas išdėstė, ką reikia daryti, kad tai būtų pasiekta. Jis taip pat įvardijo, kokių netikėtų pasekmių sukėlė sankcijos ir kokie veiksniai trukdo priimti sprendimus.
Prekės vis dar patenka į Kremliaus rankas
Kai viešojoje erdvėje diskutuojama apie ES sankcijų politiką, dažniausiai minimas politikų, valstybių ar institucijų vaidmuo. Ir nors tai neginčytina, dažnai didžiausią įtaką daro tie, kurių žodžiai tokiose diskusijose beveik negirdimi.
Davidą O'Sullivaną galima priskirti antrajai kategorijai. Šis diplomatas, dirbęs ES ambasadoriumi JAV, 2023 m. tapo specialiuoju pasiuntiniu sankcijų klausimais. Šiuo metu pagrindinis jo prioritetas – užtikrinti Sąjungos sankcijų Rusijai įgyvendinimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:30
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 693 640 karių, spalio 30 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 560 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 9 137 tankų, 18 433 šarvuotų kovos mašinų, 27 840 automobilių ir degalų cisternų, 19 955 artilerijos sistemų, 1 242 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 986 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 369 lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 17 979 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusijos hibridinės atakos Lenkijoje: kokių priemonių ėmėsi Kremlius
08:09
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, šią savaitę paskelbęs apie Rusijos diplomatinės atstovybės uždarymą, sakė, kad turima daiktinių įrodymų apie daugybę naujų sabotažo bandymų Lenkijos teritorijoje ir kitose sąjungininkėse šalyse. Rusijos rengiamų hibridinio karo operacijų pobūdis Lenkijoje – platus.
„Reikalaujame nutraukti hibridinį karą prieš Lenkiją ir jos sąjungininkes. Jei jis tęsis, pasiliekame teisę imtis tolesnių ryžtingų veiksmų“, – sakė R.Sikorskis.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova į tai reagavo komentaru, kad Lenkijos sprendimas yra dar vienas priešiškas žingsnis, ir pažadėjo skaudų atsaką, pranešė „TVP World“.
Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ neseniai skelbė, kad šalyje buvo sulaikytas su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejamas 51 metų asmuo, planavęs padegti dažų gamyklą Vroclave, vakarų Lenkijoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Su sabotažo aktais Lietuvoje siejama Rusijos karinė žvalgyba
07:45
Su šiais metais vykdytais pavykusiais ir nepavykusiais sabotažo aktais Lietuvoje bei Lenkijoje siejamas Kaliningrado srityje dislokuotas Rusijos karinės žvalgybos padalinys, trečiadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT, atlikęs tyrimą su kitais tarptautiniais partneriais.
Tyrime aprašomas 390-asis žvalgybos punktas, rengiantis žvalgus diversantus, gebančius veikti NATO valstybėse, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje.
Apie galimus sabotažo aktus NATO šalyse pareigūnai prabilo anksčiau šiemet ir su jais siejo Lietuvoje ir kitur vykusius gaisrus ar paminklų išniekinimus.
LRT taip pat paskelbė nustačiusi, kad Rusijos pajėgumai Kaliningrado srityje po invazijos į Ukrainą smarkiai sumažėjo, tačiau, Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininko generolo majoro Remigijaus Baltrėno teigimu, jų atkūrimas, tai esant labai dideliam prioritetui, galėtų užtrukti kelias savaites.
Lietuva su Airija ir Italijos atstovais pasirašys susitarimus dėl Ukrainos atstatymo
07:22
Užsienio reikalų ministerijoje (URM) trečiadienį bus pasirašytas susitarimo memorandumas su Airija dėl bendradarbiavimo statant slėptuves prie Ukrainos mokyklų ir sutartis su tarptautinio architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ laureatais iš Italijos.
Kaip praneša URM, Airija skirs 3 mln. eurų slėptuvių prie Ukrainos mokyklų statyboms, šios lėšos bus pervestos į Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą, iš kurio finansuojami Ukrainos atstatymo projektai.
Taip pat bus pasirašyta sutartis su Lietuvos inicijuoto tarptautinio architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ laureatais iš Italijos – kompanija „Scandurra Studio Architettura“.
Italijos bendrovė rengs tipinį mokyklos techninį projektą, pagal kurį bus atstatytos per karą Ukrainoje sugriautos švietimo įstaigos.
Anot URM, tą pačią dieną, ministerijoje vyks ir metinė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo konferencija, kurios tema – atsparumo stiprinimas pasitelkiant tarptautines partnerystes.
Konferenciją atidarys užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jos metu bus pasirašomas susitarimo memorandumas su Taivanu dėl tolesnio bendradarbiavimo atstatant Ukrainą.
Taivaniečių atstovybė Lietuvos įgyvendinamoms Ukrainos atstatymo iniciatyvoms skirs 5 mln. eurų.
Analitikai: Rusijos puolimo tempas padidėjo, bet išlieka lėtas
07:20 Atnaujinta 08:47
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai nurodo, kad Rusijos puolimo tempas Ukrainoje didėja, tačiau, pasak ekspertų, šis tempas išlieka lėtas ir atitinka pozicinį karą.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos puolimo Ukrainoje tempas padidėjo, tačiau jis išlieka lėtas ir atitinka veikiau tranšėjinį karą, o ne greitus mechanizuotus manevrus, pabrėždamas, koks stagnuojantis apskritai buvo Rusijos puolimas po daugiau nei dvejų su puse metų karo“, – sako ISW.
Analitikai pažymi, kad naujausi Vakarų pranešimai, kuriuose Rusijos pažangos tempai 2024 m. rugsėjį siejami su Rusijos pažanga karo pradžioje, yra labai klaidinantys.
ISW vertinimais, 2022 m. kovą Rusijos pajėgos per dieną vidutiniškai pasistūmėjo 1265 kvadratinių kilometrų – beveik 90 kartų greičiau nei maždaug 14 kvadratinių kilometrų, kuriuos, ekspertų vertinimu, Rusijos pajėgos per dieną pasistūmėjo 2024 m. rugsėjį.
„Spartus Rusijos pajėgų veržimasis gilyn į Ukrainos teritoriją, įskaitant laikiną didelių Kyjivo, Černihivo, Sumų ir Charkivo sričių dalių užgrobimą, buvo būdingas pirmajam visavertės Rusijos invazijos mėnesiui, o pastaruoju metu Rusijos puolamiesiems veiksmams būdingi nedideli, vietiniai, taktiniai laimėjimai“, – pridūrė ISW.
Kaimas po kaimo
Trečiadienį analitinis projektas „DeepState“ pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Bohojavlinkos ir Novoukrainkos kaimus Donecko srityje. Be to, rusai taip pat pažengė į priekį Selidovėje ir Jasnaja Polianoje.
Spalio 16 d. vokiečių leidinio „Bild“ ekspertas Julianas Ropke teigė, kad Selidovė buvo užimta puslankiu ir Ukrainos gynybos pajėgos bus priverstos palikti miestą.
Spalio 22 d. 24-osios atskirosios šturmo brigados „Aidar“ vadas Stanislavas Bunjatovas pranešė, kad rusai žengia į Selidovę ir jau užėmė dalį gyvenvietės.
Spalio 28 d. ISW analitikai patvirtino, kad rusai žengia Selidovės centro link. Geolokuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos kariai virš Selidovės miesto tarybos pastato iškelia Rusijos vėliavą.
Miestą ginanti „Kara-Dag“ brigada pranešė apie Selidovės apsupimo grėsmę, į kurios puolimą rusai metė labai galingas pajėgas.
Europos Komisija nerekomenduos paspartinti Ukrainos stojimo į ES
07:16
Spalio 30 d. Europos Komisija ketina paskelbti ataskaitą, kurioje bus išsamiai aprašyta šalių kandidačių, įskaitant Ukrainą ir Moldovą, pažanga siekiant narystės ES.
Tačiau, pasak šaltinių, kuriuos spalio 29 d. citavo laikraštis „Financial Times“, ataskaitoje nebus pateikta oficiali rekomendacija, kaip paspartinti jų stojimą.
Leidinys praneša, kad nors Komisijos ataskaitoje pabrėžiama kelių šalių, ypač Ukrainos ir Moldovos, padaryta pažanga, joje nepateikiama oficiali rekomendacija dėl jų stojimo į ES.
Ataskaitoje Ukraina ir Moldova apibūdinamos kaip „labiausiai konfliktų veikiamos šalys“, padariusios didžiausią pažangą siekiant narystės ES.
Komisija taip pat nerekomenduos konkrečių veiksmų Sakartvelui.
Pareigūnas paragino vyriausybę Tbilisyje „greitai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti“ rinkimų pažeidimus ir pridūrė, kad ES valstybės narės turi savarankiškai ieškoti išeičių iš susidariusios padėties.
Pentagonas: Kursko srityje dislokuotas nedidelis Šiaurės Korėjos karių skaičius
06:33
Pentagonas antradienį paskelbė, kad Rusijos Kursko srityje dislokuotas nedidelis Šiaurės Korėjos karių skaičius.
Tai pirmasis JAV patvirtinimas apie Pchenjano karių dislokavimą Kursko srityje, kur Ukraina nuo rugpjūčio pradžios vykdo sausumos puolimą ir kontroliuoja kelis šimtus kilometrų Rusijos teritorijos.
Pentagono atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis nurodė, kad yra „požymių, kad nedidelis skaičius (Šiaurės Korėjos) karių jau yra Kursko srityje, o dar pora tūkstančių yra beveik ten arba netrukus atvyks.“
„Esame susirūpinę, kad jie ketina panaudoti šias pajėgas kovai su ukrainiečiais arba bent jau paremti kovines operacijas prieš ukrainiečius Kursko regione“, – teigė jis.
Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad Pchenjano kariai jau yra Kursko srityje. Tuo tarpu JAV dėl šių veiksmų tik išreiškė susirūpinimą, tačiau šios informacijos nebuvo patvirtinusios.
Vašingtono teigimu, Šiaurės Korėja nusiuntė apie 10 tūkst. karių į Rusiją apmokymams.
Ekspertai mano, kad siųsdama karius į Rusiją Šiaurės Korėja siekia karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – ir galimų saugumo garantijų iš Maskvos.
„Mediazona“ patvirtino daugiau nei 75 000 Ukrainoje žuvusių Rusijos karių tapatybes
06:32
Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ kartu su „BBC Russia“, atlikusi tyrimą iš atvirų šaltinių, patvirtino 75 382 rusų karių, žuvusių nuo Rusijos invazijos pradžios, vardus ir pavardes.
Nuo spalio vidurio, kai „Mediazona“ paskutinį kartą atnaujino duomenis, į žuvusiųjų sąrašą buvo įtrauktos 2 483 rusų karių pavardės.
Žurnalistai pažymi, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes jų patikrinta informacija gauta iš viešų šaltinių, pavyzdžiui, nekrologų, artimųjų pranešimų, regioninės žiniasklaidos pranešimų ir vietos valdžios institucijų pareiškimų.
Pastarosiomis savaitėmis, vykstant mūšiams Ukrainos rytinėse srityse, taip pat Rusijos Kursko srityje, Rusijos pajėgos patyrė vienus didžiausių nuostolių nuo visaverčio karo pradžios.
Spalio 25 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią dieną žuvo 1 630 rusų karių, ir tai buvo antra pagal žuvusiųjų skaičių diena nuo karo pradžios. Šis skaičius viršijo ankstesnį antrą pagal dydį skaičių – 1 530, kuris buvo užfiksuotas prieš savaitę.
Kruviniausia diena Maskvos pajėgoms buvo gegužės 13 d., kai jos patyrė 1740 aukų.
Kai kurių ekspertų nuomone, pastarųjų mėnesių nuostolių padidėjimas gali būti vienas iš veiksnių, lėmusių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje, kurie, kaip pranešama, spalio 29 d. ribotais kiekiais pradėjo kovoti kartu su Rusijos pajėgomis.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, kovose Ukrainoje žuvo daugiau kaip 4 200 karių. Analitikai taip pat pažymi, kad Ukrainos rytiniame fronte žuvo mažiausiai 14 095 rusų kariai.
Nuo 2024 m. spalio 29 d., Ukrainos kariuomenės vertinimu, Rusijos koviniai nuostoliai siekia 692 080 karių.
„Financial Times“: Kyjivas ir Maskva derasi dėl abipusių smūgių prieš energetikos objektus nutraukimo
06:16
Kyjivas ir Maskva derasi dėl abipusių oro antskrydžių prieš energetikos infrastruktūros objektus nutraukimo.
Apie tai rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais pašnekovais. Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis sumažėjo smūgių energetikos sektoriui dažnumas. Pažymima, kad toks susitarimas atitinka abiejų šalių interesus.
Žurnalistai pažymėjo, kad Kremliaus valdovas V.Putinas gali nesutikti su tokiomis sąlygomis, kol Ukrainos pajėgos yra Kursko srityje. Be to, Ukraina neketina nutraukti atakų prieš Rusijos Federacijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai žurnalistams sakė, kad toks susitarimas padėtų užbaigti karštąją karo fazę. Kartu tai nereikštų, kad Ukrainos kariuomenė nustos gintis ir pulti, pridūrė jis.
