Svarbiausios naujienos
- Įvardijo, kodėl Šiaurės Korėjos kariai nori prisijungti prie karo Ukrainoje
- Slovakijos premjeras – pirmas ES šalies vadovas propagandinėje Rusijos laidoje
- Ką veikė V.Putinas, kol jo apsauginiai bėgiojo šalia rūmų Gelendžike
- V.Zelenskis – apie slaptų detalių paviešinimą: kaip tai suprasti?
- Įvardijo specifinę Ukrainos problemą: dėl to nukenčia ir derybos su amerikiečiais
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dar trys šalys pasirengusios siųsti karius į karą Ukrainoje
07:26
Yra dar trys šalys, pasirengusios siųsti karius į karą Ukrainoje. Tai komentare Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje pareiškė buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri.
Pasak jo, Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Rusiją patvirtina tai, ko baiminosi Vakarai, – Rusijos sąjungininkės aktyviai padės Kremliui kare.
„Mums turėtų kelti nerimą tai, kad yra dar kelios šalys, kurios stovi Rusijos pusėje, visų pirma Iranas, Sirija, Kinija, ir jos gali padėti patenkinti žmonių, kuriuos galima siųsti į Ukrainą, poreikį.“
D.Tafuri taip pat pažymėjo, kad Rusija Ukrainoje jau prarado daug karių, todėl Šiaurės Korėja tenkina gyvosios jėgos poreikį ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino reputacinį poreikį parodyti pasauliui, kad Maskva turi sąjungininkų.
„Jie taip pat gali tiekti kai kuriuos komponentus ir dalykus, kurių Rusijai reikia, kad jos karinis-pramoninis kompleksas veiktų“, – sakė buvęs Valstybės departamento pareigūnas.
Kai kas V.Putino elitą gąsdina labiau nei karas: „Dabar viskas yra aišku“
11:22
Trečius metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą, dėl kurio Maskva sulaukė rekordinio kiekio sankcijų ir prarado apie 600 tūkst. žmonių, kurių dalis buvo sužeista ir dalis žuvo, Rusijos elitui kelia baimę dėl ateities.
Nors valdžios pareigūnai ir turtingiausi šalies verslininkai yra pavargę nuo karo, galima jo pabaiga juos gąsdina net labiau, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“, remdamasi Rusijos vyriausybei ir prezidento administracijai artimais šaltiniais.
Vienas pašnekovas iš Kremliaus aplinkos žurnalistams sakė, kad, viena vertus, visi yra pavargę ir norėtų, kad viskas baigtųsi, nes „niekas nenori amžino karo“.
Anot jo, karo šalininkai gali aiškinti, kad jis turėtų baigtis tik Rusijos sąlygomis, bet pabrėžė, kad vis tiek kalbama apie taiką: „Ypač aktyviai apie tai buvo kalbama po [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] invazijos į Kursko sritį. Dabar šalies aukščiausiosios vadovybės pasirengimas taikos deryboms esą gali būti „didesnis nei rugpjūtį“.
Vasarą valdžiai lojalūs pareigūnai ir verslininkai tikėjosi rimto konflikto paaštrėjimo dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Kursko sritį.
„Kremlius padarė išvadą: dabar mes tikrai sunaikinsime Ukrainos valstybę. Dabar viskas kvepia kovomis be taisyklių – abi pusės galvoja, kaip viena kitai pabloginti padėtį“, – tuomet leidiniui „Faridaily" aiškino šaltinis Rusijos vyriausybėje.
Šiuo metu nuotaikos Rusijos elite esą vėl pasikeitė, tęsė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis: „Jau nebėra ankstesnio šoko“.
„Tačiau neaišku, kaip reikės gyventi po „specialiosios karinės operacijos“, – kalbėjo jis. – Kokių tikslų sieks šalis? Dabar viskas aišku: mes kariaujame, ir dauguma sprendimų priimami atsižvelgiant į tai. Po „specialiosios karinės operacijos" turėsime galvoti apie ateitį, tikslus ir strategijas. Ir tai tikrai gąsdina“.
Pasak kito „Meduza“ pašnekovo, neaiškią ateitį mato ir stambusis verslas, kuris dėl sankcijų prarado jėgą Vakarų rinkose, o kartu ir pajamas bei galimybę investuoti.
„Draugiškos“ valstybės, tokios kaip Kinija ar Turkija, iš dalies laikosi Vakarų apribojimų, ir greičiausiai net pasibaigus karui ‚visa tai nebus atšaukta‘, įsitikinimą išreiškė „Meduza“ šaltinis.
Po invazijos į Ukrainą, sako jis, verslo planavimo horizontas susitraukė, tačiau buvo aišku, ką daryti: Vakarų bendrovės paliko Rusiją, palikdamos nišas, kurias reikia užimti.
„Tačiau dabar neliko nieko seno, neatsiranda nieko naujo, ir viskas pradeda stagnuoti“, – pabrėžė šaltinis.
Grandioziniai ekonominiai projektai, apie kuriuos anksčiau skelbė prezidentas Vladimiras Putinas, žadėdamas šaliai ir ekonomikai „suverenią“ ateitį, taip ir liko popieriuje. Lėktuvų gamyklos jau dvejus metus negamina civilinių lėktuvų, laivų statyklos negali pradėti tanklaivių gamybos dėl vakarietiškų technologijų stygiaus, o importo pakeitimo programos pramonėje nuėjo perniek.
Rugsėjo mėnesį Rusijos mokslų akademijos atlikta apklausa parodė, kad kas antra įmonė negali rasti analogų importuojamai įrangai Rusijoje, o kas trečia – net „draugiškose“ šalyse.
Ekonomikos augimo iliuzija, kurią sukūrė trilijoninės injekcijos į gynybos gamyklas ir visą parą veikianti tankų ir bombų gamyba, taip pat žlunga: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, nuo 2025 m. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės tris kartus – iki 1,3 proc., o Rusijos centrinis bankas neatmeta perėjimo prie stagnacijos (tik 0,5 proc. augimas). Ekonomikos rezervai yra „praktiškai išsemti“, liepos mėn. pareiškė Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.
Tačiau Kremlius mano kitaip ir reikalauja daugiau pinigų biudžetui, kuris ir taip kas trečią rublį išleidžia karui.
2022-2024 m. vyriausybė jau padidino naftos ir dujų naudingųjų iškasenų gavybos mokestį, įvedė „perteklinio pelno mokestį“ ir valiutos keitimo mokesčius stambiajam verslui. O 2025 m. prasidės didžiausia per pastaruosius dešimtmečius mokesčių reforma: bus padidintas pelno mokestis, įvesta diferencijuota gyventojų pajamų mokesčio skalė, be to, padidės muitai ir akcizai, įskaitant degalų. Finansų ministerijos skaičiavimais, tai kitais metais į biudžetą atneš 3,6 trilijono rublių, o per šešerius metus – beveik 15 trilijonų rublių.
Tačiau net ir šių pinigų greičiausiai nepakaks, leidiniui „The Moscow Times“ įvertino „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova: „Jei ne 2025 m., tai per kelerius ateinančius metus vėl iškils klausimas, iš kur gauti papildomų pajamų“.
Paradoksalu, bet karo pabaiga ekonomikai gali būti tokia pat skausminga kaip ir pats karas, pažymėjo Elina Rybakova, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji tyrėja.
Pasak jos, išlaidos gynybai siekia 6 proc. BVP, o jei jos bus nutrauktos, kils klausimas, ką daryti su gamyklomis ir jose dirbančiais žmonėmis. Ji pabrėžė, kad posūkis į karo ekonomiką yra struktūrinis, o tolesnė agresija yra būtina, kad ekonomika veiktų.
Rusija iš „Google“ reikalauja neregėtos sumos: 2 undecilijonų rublių
10:47
Rusijos teismui 17 televizijos kanalų pateikė pretenzijas bendrovei „Google“ dėl jų vaizdo įrašų blokavimo „YouTube“ platformoje. Bendra pretenzijų suma siekia net 2 undecilijonus rublių – stulbinamai milžinišką sumą, kuri ir paaiškina tariamo teisinio proceso „racionalumą“, skelbia „moscowtimes.ru“.
Būtent toks baudos dydis – dvejetas net su 36 nuliais – buvo svarstomas spalio 28 dieną vykusiame Rusijos teismo posėdyje. Prieš tai teismas įpareigojo „Google“ atkurti Rusijos žiniasklaidos paskyras įmonei priklausančioje vaizdo įrašų talpinimo platformoje, o nesilaikant reikalavimų – sumokėti baudą, pranešė „rbc.ru“ šaltinis, susipažinęs su teisinio proceso eiga.
Už kiekvieną dieną – kone tūkstančio eurų bauda
Teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas per devynis mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos. Už kiekvieną nesilaikymo dieną buvo skirta 100 tūkstančių rublių (apie 950 eurų) bauda. Suma kas savaitę padvigubėja, kol bus įvykdytas teismo sprendimas. Tačiau bendra baudos suma neribojama.
Plačiau skaitykite ČIA.
Briuselis tikisi proveržio derybose su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES
10:30
Europos Komisija (EK) trečiadienį išreiškė viltį, kad derybos su Ukraina ir Moldova dėl įstojimo į Bendriją 2025 metais kuo greičiau pereis į kitą etapą.
Kasmet atnaujinamoje Europos Sąjungos (ES) plėtros proceso ataskaitoje EK taip pat dar kartą patvirtino, kad Sakartvelo stojimo į bloką procesas yra de facto sustabdytas, jei kartvelų valdančioji partija nepakeis savo kurso po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad ji grąžina šalį į Kremliaus orbitą.
Birželį Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo į ES derybas. Jų ilgą kelią į bloką greičiausiai trukdys Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį.
Pasak EK, siekis patikrinti, kiek Ukrainos ir Moldovos įstatymai atitinka ES standartus ir kiek dar reikia nuveikti, vykdomas sklandžiai.
Po pirmojo etapo bus galima pradėti tikras derybas dėl 35 temų – nuo mokesčių iki aplinkosaugos politikos.
EK, kalbėdama apie Ukrainą ir Moldovą, išreiškė viltį, kad „derybos dėl įvairių temų bus pradėtos (...) kuo greičiau 2025 metais“, jei tam pritars 27 ES valstybės narės.
Iki šiol Ukraina sulaukė pagyrų, kad pradėjo daugybę reformų, kuriomis siekiama pažaboti korupciją ir politinį kišimąsi, net ir vykstant karui.
„Ukrainiečiai vienu metu kovoja du mūšius“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Vienas mūšis vyksta mūšio lauke, tikras karas, o kitas – siekiant įgyvendinti reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos nare“, – pažymėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kongresmenai ragina J.Bideną leisti Lenkijai numušti Rusijos raketas virš Ukrainos
09:59
Grupė JAV kongresmenų tiek iš Demokratų, tiek iš Respublikonų partijų kreipėsi į prezidentą Joe Bideną su prašymu leisti Lenkijai „perimti ir neutralizuoti“ virš Ukrainos teritorijos skriejančias raketas, „ypač tas, kurios gali kelti grėsmę Lenkijos oro erdvei“, skelbia naujienų svetainė „The Hill“, remdamasis redakcijos gautu laiško tekstu.
„Lenkijos prašymas suteikti galimybę perimti ir sunaikinti virš Ukrainos skriejančias raketas yra neatidėliotina ir būtina priemonė Ukrainai paremti ir NATO sienoms apsaugoti“, – teigė kreipimosi autoriai.
Laiške kongresmenai priminė 2022 m. lapkričio 15 d. įvykusį incidentą, kai Rusijos pajėgos surengė masinį raketų smūgį prieš Ukrainos infrastruktūrą, o viena iš raketų nukrito Lenkijos teritorijoje, netoli sienos su Ukraina esančiame Pševoduvo kaime.
Liepos 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą, kuriame numatyta sukurti bendrą mechanizmą, pagal kurį Lenkijos kariuomenė galėtų numušti Rusijos raketas ir bepiločius orlaivius Ukrainos oro erdvėje, jei jie būtų nukreipti į Lenkiją.
Po pasirašymo V.Zelenskis sakė, kad artimiausiu metu bus imtasi būtinų techninių ir organizacinių veiksmų.
Tačiau jau liepos 10 d. Lenkijos gynybos ministras Vladyslavas Kosyniakas-Kamyšas pareiškė, kad Lenkija nenumušinės Rusijos raketų virš Ukrainos teritorijos be kitų NATO narių sutikimo. Ministras šią poziciją aiškino Vašingtono atsargumu, kuris nenori išprovokuoti papildomo „konflikto eskalavimo“.
Prieš pat tai Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby, komentuodamas iniciatyvą suteikti Lenkijai teisę numušinėti Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos, pareiškė, kad tokia priemonė gali paskatinti tolesnę konflikto eskalaciją, kuri, jo žodžiais tariant, nebūtų palanki „nei ukrainiečiams, nei lenkams, nei kam nors kitam“.
Kartu jis pabrėžė, kad JAV yra pasirengusios ieškoti alternatyvių būdų, kaip padidinti Ukrainos gynybos veiksmingumą.
Incidentai, kai Rusijos raketos pataiko į Lenkijos teritoriją, yra gana dažni. Pavyzdžiui, kovo 24 d. naktį Rusijos tolimojo nuotolio raketa 39 sekundes praleido Lenkijos oro erdvėje. Panašus incidentas įvyko ir praėjusių metų gruodžio 29 d.: radarai užfiksavo neatpažintą objektą netoli Lenkijos Hrubešuvo miesto per masinį Ukrainos puolimą. 2023 m. balandį Lenkijos teritorijoje buvo rastos raketos „oras-oras“ su užrašais rusų kalba nuolaužos.
2022 m. lapkritį Lenkijoje nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Rusija teigė, kad raketos tariamai priklausė Ukrainos priešlėktuvinei gynybai. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda incidentą pavadino „nelaimingu atsitikimu“, pabrėždamas, kad niekas nerodo tyčinio Lenkijos teritorijos apšaudymo.
Dėl panašių nelaimingų atsitikimų Lenkija pradėjo kelti savo naikintuvus į orą per didelio masto Rusijos vykdomus Ukrainos apšaudymus.
Pavyzdžiui, liepos 8 d. Lenkijos lėktuvai patruliavo oro erdvėje, reaguodami į Rusijos raketų smūgius Kyjivui, Kryvyj Rihui, Dniprui ir Donecko srities miestams. Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad šalis yra pasirengusi numušti virš Ukrainos skrendančias Rusijos raketas, nes jos ne kartą pažeidė respublikos oro erdvę.
Spalio 12 d. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis šalyje bus atidaryta JAV priešraketinės gynybos bazė. Pasak jo, ji perims ne tik Irano raketas, skrendančias į JAV, bet ir Rusijos raketas, skrendančias į Lenkiją.
Ukrainos oro pajėgos numušė 17 rusų dronų ir dvi raketas
09:33
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 17 rusų dronų ir dvi raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai paleido į Ukrainą keturias balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, aštuonias valdomas aviacines raketas Ch-59/69 bei 43 atakos dronus.
Pavyko numušti dvi Ch-59/69 raketas ir 17 dronų. 23 bepiločiai nukrito nepasiekę taikinių, dar trys – nuskrido Rusijos ir okupuotų teritorijų link.
Oro gynyba veikė Odesos, Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Charkivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Donecko ir Poltavos srityse.
Rusai ruošiasi puolimui Zaporižios srityje
08:13
Rusijos okupacinės pajėgos Vremivkos kryptimi ruošiasi puolimui su šarvuočiais. Pėstininkų šturmo grupės atakuos su ugnies parama, komentaruose liga.net sakė Ukrainos kariuomenės Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas, remdamasis žvalgybos duomenimis.
Kaip sakė jis, šarvuotąją techniką naudoti gyvosios jėgos paramai planuojama prie Pryjutnės ir Levadnės Zaporižios srityje. Rusai jau surengė atitinkamas pratybas viename iš poligonų laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje. Be to, okupantai rengiasi aktyviau vykdyti kovines operacijas prisidengdami bepiločiais orlaiviais ir naudodami įvairius antiterminius apsiaustus.
„Šiuolaikiniame kare technika nėra panacėja. Šiuolaikinėmis kovos sąlygomis ji yra gana pažeidžiama, todėl ne visada veiksminga. Ypač pietuose, kur mūšio linija faktiškai eina stepių zonoje, technika matoma iš toli, todėl ją lengviau atakuoti dronais ar artilerija“, – sakė V.Vološynas.
Po Rusijos valstybės turto arešto Maskva iškvietė Suomijos ambasadorių
07:47 Atnaujinta 07:56
Maskva piktai reagavo į Helsinkio praėjusią savaitę įvykdytą Rusijos valstybės turto areštavimą ir iškvietė Suomijos ambasadorių Rusijoje bei išsiuntė diplomatinių notų, trečiadienį pranešė suomių užsienio reikalų ministerija.
Praėjusią savaitę buvo areštuota kelios dešimtys Rusijos valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų Suomijoje. Tokių veiksmų imtasi vykdant rugpjūtį Helsinkio teismo priimtą teismo sprendimą.
Nurodymas areštuoti Rusijos turtą Suomijoje buvo priimtas po to, kai Hagos arbitražas pernai nusprendė, kad Rusija turi sumokėti Ukrainos naftos ir dujų bendrovei „Naftogaz“ 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų).
Tai – kompensacija už bendrovės finansinius nuostolius, patirtus per 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šios sumos Maskva iki šiol nesumokėjo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija JT pasižymėjo cinišku pareiškimu apie Šiaurės Korėjos karius
07:40 Atnaujinta 08:32
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad karių perkėlimas iš Šiaurės Korėjos į Rusiją yra „dezinformacija“, kuria siekiama „pateisinti NATO sprendimą siųsti savo karius“ į Ukrainą.
Toks ciniškas Rusijos atstovo pareiškimas nuskambėjo per JT Saugumo Tarybos posėdį dėl karių iš Šiaurės Korėjos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą.
„Kalbant apie KLDR karių perkėlimą į Rusiją – tai dezinformacija. Spektaklis, kurį pamatėme šiandien, yra bandymas pateisinti savo sprendimą siųsti NATO karius Ukrainos prezidento „režimui“ paremti“, – pareiškė V.Nebenzia.
Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėja yra artima Rusijos partnerė ir Maskva yra „atvira“ bendradarbiavimui su Pchenjanu.
„Mūsų sąveika yra skaidraus pobūdžio. Tai yra mūsų suvereni teisė. Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos Federacijos bendradarbiavimas su KLDR karinėje ir kitose srityse nepažeidžia tarptautinės teisės, nes toks bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš trečiąją šalį“, – sakė šalies agresorės atstovas.
Tačiau kiti Saugumo Tarybos nariai išreiškė susirūpinimą.
Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward įspėjo dėl naudos, kurią Pchenjanas gali gauti iš Maskvos, ypač dėl karinės pagalbos, kuri „gali dar labiau padidinti įtampą Korėjos pusiasalyje“ ir pakenkti saugumui Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Jei Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų dislokuoti Rusijoje, tai bus vertinama kaip „priešiškas veiksmas, turintis tiesioginių pasekmių Europos saugumui, tarptautinei taikai ir saugumui, ir tik padidins Ukrainos žmonių kančias“, sakė Prancūzijos ambasadorius Nicolas de Riviere'as.
Jungtinės Tautos pareiškė, kad jos rimtai susirūpinusios stebi įvykius.
„Jungtinės Tautos neturi jokios papildomos informacijos apie šiuos įvykius ir negali patikrinti ar patvirtinti pateiktų teiginių ar pranešimų“, – sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Europai Miroslavas Jenča.
Per Rusijos ataką Ukrainos Charkive žuvo du, sužeisti mažiausiai 34 žmonės
07:30
Per Rusijos ataką Ukrainos Charkivo mieste trečiadienį žuvo du ir buvo sužeisti mažiausiai 34 žmonės, pranešė pareigūnai.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, valdoma aviacinė bomba – galingas ginklas, kurį plačiai naudoja Rusija – pataikė į pastatą šiame dideliame šiaurės rytiniame mieste.
Naujausiais vietos gubernatoriaus Oleho Synjehubovo duomenimis, per išpuolį žuvo du žmonės: 11 metų berniukas ir dar vienas žmogus, kurio tapatybė nustatinėjama.
Po išpuolio skelbta, kad 29 žmonės buvo sužeisti, tačiau ketvirtadienio rytą sužeistųjų skaičius išaugo iki 34
Miesto meras Ihoris Terechovas anksčiau sakė, kad žmonės įstrigę viršutiniuose pastato aukštuose.
Jis pridūrė, kad atakos metu buvo sugriauti keli namo aukštai.
Internete išplatintame vaizdo įraše matyti, kad devynaukščio pastato fasade žiojėja skylė.
Charkivas įsikūręs maždaug už 30 km nuo Rusijos sienos ir per dvejus su puse metų karo dažnai apšaudomas.
Trečiadienio vakarą V.Zelenskis paragino savo Vakarų sąjungininkus imtis veiksmų reaguojant į smūgį.
„Kiekvienas jų delsimas priimti sprendimą reiškia mažiausiai dešimtis ar net šimtus tokių Rusijos bombų prieš Ukrainą. Jų sprendimai reiškia mūsų žmonių gyvybes“, – sakė jis pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
V.Zelenskis paprašė Vakarų šalių aprūpinti Ukrainą geresnėmis gynybos priemonėmis, ypač tolimojo nuotolio ginklais.
Dar trys šalys pasirengusios siųsti karius į karą Ukrainoje
07:26
Yra dar trys šalys, pasirengusios siųsti karius į karą Ukrainoje. Tai komentare Ukrainos nacionalinio teletilto eteryje pareiškė buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri.
Pasak jo, Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Rusiją patvirtina tai, ko baiminosi Vakarai, – Rusijos sąjungininkės aktyviai padės Kremliui kare.
„Mums turėtų kelti nerimą tai, kad yra dar kelios šalys, kurios stovi Rusijos pusėje, visų pirma Iranas, Sirija, Kinija, ir jos gali padėti patenkinti žmonių, kuriuos galima siųsti į Ukrainą, poreikį.“
D.Tafuri taip pat pažymėjo, kad Rusija Ukrainoje jau prarado daug karių, todėl Šiaurės Korėja tenkina gyvosios jėgos poreikį ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino reputacinį poreikį parodyti pasauliui, kad Maskva turi sąjungininkų.
„Jie taip pat gali tiekti kai kuriuos komponentus ir dalykus, kurių Rusijai reikia, kad jos karinis-pramoninis kompleksas veiktų“, – sakė buvęs Valstybės departamento pareigūnas.
