Karas Ukrainoje. Ukrainos dronas smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai, esančiai už 1500 km nuo sienos

„Reuters“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasiūlė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis lygiosiomis, ir pakartojo raginimą nedelsiant pradėti derybas.

Pasak Rusijos propagandos agentūros „Interfax“, šias pastabas jis išsakė spalio 31 d. Minske vykusioje saugumo konferencijoje.

„Mano pastarieji kontaktai su protingais „civilizuotų Vakarų“ atstovais rodo, kad įvyko tam tikras poslinkis“, – sakė A.Lukašenka.

„Vakarai pagaliau suprato, kad Ukrainoje būtinos derybos. Lygiosios yra įmanomos, būtent dabar. Aš kalbu sporto terminais“.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė nepritarimą Lukašenkos komentarams ir pareiškė, kad Rusijai nepriimtinos „lygiosios“.

Socialinių tinklų nuotr./Sergejus Lavrovas

„Lygiosios ne visai atspindi būtinybę patikimai užtikrinti kiekvienos pusės interesus, taip pat ir viso žemyno mastu“, – į A.Lukašenkos pastabas atsakė S.Lavrovas.

Spalio 25 d. A.Lukašenka pareiškė, kad Rusija neva niekada neketino užgrobti Ukrainos.

Stop kadras/Kovos mašina „M2 Bradley“ ir tankas „M1 Abrams“ naikina rusų pajėgas Kursko srityje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia karinę operacią Kursko srityje. Nepaisant rusų bandymų susigrąžinti prarastą teritoriją, Ukrainos gynėjai laikosi ir rengia skaudžias kontratakas Kursko srityje, skelbia „Defense Express“.

Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-osios mechanizuotosios brigados pėstininkų kovos mašina „M2 Bradley“ ir tankas „M1 Abrams“ naikina rusų pajėgas Kursko srities Sudžansko rajone.

Mūšis vyko netoli Novoivanovkos kaimo. Vaizdo įrašas padeda įvertinti amerikiečių tanko ir pėstininkų kovos mašinos galią.

„Ar kas nors prieš pusmetį galėjo įsivaizduoti, kad amerikiečių technika bus priešo teritorijoje? Šiame vaizdo įraše demonstruojame pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir tanko „Abrams“ sąveiką. Ekipažai nušlavė priešo karinę poziciją, sunaikino rusų slėptuves su prieštankine raketa „TOW“ ir suteikė galingą ugnies paramą mūsų pėstininkams“, – vaizdo įrašą komentavo brigada.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis / Czarek Sokolowski / AP

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad NATO ir Jungtinės Valstijos pakeis savo poziciją ir leis sąjungininkų oro gynybos pajėgoms numušti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos. Tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis, praneša „Ukrinform“ .

Jo teigimu, asmeninė R.Sikorskio nuomonė apie būtinybę sąjungininkų pajėgoms numušinėti Rusijos raketas, skrendančias Lenkijos kryptimi, dar virš Ukrainos teritorijos, yra žinoma.

Kartu atstovas pabrėžė, kad dėl šios pozicijos, kurios jis tebesilaiko, Lenkijos ministras „ne kartą buvo kritikuojamas NATO viduje“.

„Kaip žinome, NATO šalys, pati organizacija išreiškė neigiamą nuomonę apie šią iniciatyvą, neigiami balsai pasigirdo ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau ministras R.Sikorskis tikisi, kad sąjungininkės pakeis šią poziciją“, – pridūrė P.Vronskis.

123RF.com nuotr./„Google“

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad milžiniška Rusijos „Google“ skirta bauda iš esmės yra daugiau simbolinė ir ja siekiama paskatinti bendrovę panaikinti apribojimus rusiškiems „YouTube“ kanalams.

Pasak Rusijos naujienų portalo RBK, bendra teisinių ieškinių suma prieš „Google“ Rusijoje pasiekė du undecilijonus rublių (maždaug 2 decilijonus eurų). 

Decilijonas – skaičius, išreikštas vienetu su 33 nuliais.

Ši suma yra gerokai didesnė nei bendrovės vertė – 2 trln. JAV dolerių.

Maža to, ši bauda yra daug didesnė už bendrą pasaulio BVP, kuris, Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, siekia 110 trln. JAV dolerių.

Bauda pasiekė tokį milžinišką dydį, nes kiekvieną dieną, kai ji nesumokama, ji padvigubėja.

„Net negaliu ištarti šio skaičiaus, bet labiau tikėtina, kad jis turi simboliką“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Google“ neturėtų riboti mūsų transliuotojų veiksmų, tačiau taip yra. Tai turėtų būti priežastis „Google“ vadovybei atkreipti į tai dėmesį ir ištaisyti padėtį“, – pridūrė jis. 

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva skiria dideles baudas socialinių tinklų bendrovėms, kaltinamoms Kremlių kritikuojančio ar proukrainietiško turinio platinimu. 

Rusijoje vis dar galima naudotis „YouTube“, tačiau valdžios institucijos grasina sustabdyti jos veiklą dėl draudimų transliuoti rusišką propagandinį turinį. 

Tai ne pirmas kartas, kai Rusija baudžia „YouTube“ savininkę „Google“. Maskva bando priversti technologijų milžinę vykdyti Kremliaus reikalavimus, ir jos bauda kasdien vis didėja.

Pati bendrovė dar nekomentavo šio klausimo.

Ana Daukševič nuotr./Rytų Ukraina

Vokiečių prokurorai ketvirtadienį paskelbė, kad dvigubą Rusijos ir Vokietijos pilietybę turinčiam asmeniui, kovojusiam prorusiškų pajėgų pusėje Rytų Ukrainoje, pateikti kaltinimai teroro nusikaltimais ir grėsmės valstybės saugumui kėlimu.

Įtariamasis įvardijamas kaip Dieteris S.

Teigiama, kad jis yra vienas iš dviejų balandį sulaikytų vyrų, įtariamų planavus išpuolius Vokietijoje siekiant pakenkti pagalbai Ukrainai. Kaip pranešama, vienas iš taikinių buvo JAV karinės bazės. 

Federalinė prokuratūra paskelbė, kad Dieteris S. kaltinamas „rimto smurto akto, keliančio grėsmę valstybės saugumui, rengimu“. Daugiau informacijos apie įtariamo sąmokslo pobūdį nebuvo pateikta. 

Jis taip pat kaltinamas 2014–2016 metais kovojęs prorusiškame apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ ginkluotame dalinyje Rytų Ukrainoje. 

Pasak prokurorų, pajėgos, kurioms priklausė šis vyras, ne kartą naudojo smurtą prieš civilius gyventojus. 

Valdžios institucijos teigė, kad Dieteris S. „palaikė ryšius su asmeniu, siejamu su Rusijos žvalgybos agentūra“. Jos pridūrė, kad jis nuo praėjusių metų spalio su Rusijos žvalgybos agentūra keitėsi informacija apie galimas sabotažo operacijas Vokietijoje.

Ketvirtadienį prokurorai nurodė, kad netrukus turėtų būti baigtas atskiras tyrimas dėl galimų kaltinimų Dieteriui S. „dalyvavimu žvalgybos veikloje“.

Vokietija, viena pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, ir toliau išlieka itin budri dėl galimų sabotažo veiksmų ir išpuolių prieš karinius objektus. 

Rugpjūtį kelios Vakarų Vokietijos karinės bazės buvo susidūrusios su trumpalaikiu galimo sabotažo pavojumi. 

Lloydas Austinas / Pavlo Bahmut / ZUMAPRESS.com

Jungtinės Valstijos greitu metu paskelbs apie naują karinę paramą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos paskelbs apie papildomą saugumo pagalbą Ukrainai“, – nurodė jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Šiaurės Korėjos kariai

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai nepakankamai reaguoja į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. 

Prezidento komentarai pasirodė po to, kai JAV ir Pietų Korėjos gynybos vadovai paragino Pchenjaną išvesti savo karius iš Rusijos.

Taip pat manoma, kad Šiaurės Korėjos kariai rusiškomis uniformomis jau buvo dislokuoti galimiems veiksmams prieš Ukrainos pajėgas.

Pasak V.Zelenskio, taip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrina Vakarų, NATO šalių ir Pietų Korėjos reakciją.“

„Ir jei nieko nebus – o aš manau, kad reakcija į tai yra nulinė – tuomet Šiaurės Korėjos karių skaičius mūsų pasienyje bus padidintas“, – interviu Pietų Korėjos televizijos kanalui KBS sakė jis. 

Seulas jau seniai kaltina Šiaurės Korėją siunčiant ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti jos plataus masto kare Ukrainoje. Birželio mėnesį V.Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė abipusės gynybos susitarimą, kuriame, kaip manoma, taip pat susitarta dėl Pchenjano karių siuntimo į karą Ukrainoje. 

„Mane stebina Kinijos tyla. Nesakau, kad Kinija yra mūsų pusėje, bet ji yra vienas iš saugumo garantų jūsų regione, bent jau taip manėme, – nurodė V.Zelenskis. – O dabar yra tokia tyla“.

„Manau, kad Japonija ir Pietų Korėja – abi esate stiprios šalys – turėtų užmegzti ryšius su Kinija ir turėti Kiniją kaip sąjungininkę dėl to, ką dabar daro Šiaurės Korėja, – pridūrė prezidentas. – Šiaurės Korėja dabar įtraukia visą jūsų regioną į karą.“

15min koliažas/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad Pergalės plane nėra nieko nereikalingo, ko partneriai negalėtų duoti Ukrainai. Prezidentas tai sakė interviu Pietų Korėjos televizijos kanalui KBS.

„Tai, kas buvo amerikiečių spaudoje, deja, manau, yra tiesiog negražu [apie prašymą aprūpinti Ukrainą raketomis „Tomahawk“ – red.past.]. Išsakyti tokie priekaištai, kad Ukraina nori per daug. Arba kad Ukraina nori atitinkamų raketų, kurių jos partneriai nesitiki, ir taip toliau. Tai nėra rimta“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Pergalės planas Ukrainai yra ambicingas.

„Tačiau pasaulio šalys, patikėkite manimi, neturi nieko, kuo negalėtų pasidalyti ir paprasčiausiai mums padėti. Čia nėra nieko perdėto!“ pabrėžė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad savo pergalės planu Ukraina tiesiog ruošia sau tvirtą poziciją būsimose derybose.

„Ir jeigu šioje stiprioje pozicijoje Rusija yra pasirengusi kalbėti, tai mes visi ir mus remiančios šalys – mes visi esame pasirengę kalbėti.

Ir jeigu šioje tvirtoje pozicijoje Rusija tęs karą – tada ši tvirta pozicija suteiks mums galimybę apsiginti. Tiesiog apsiginti, išlikti ir pastatyti Putiną į vietą“, – pabrėžė V.Zelenskis.