Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja grėsmė pietiniame fronte: kam ruošiasi Rusijos kariuomenė
11:56
Artimiausiu metu Ukrainos pietuose gali kilti dar viena grėsmė. Baiminamasi, kad rusų pajėgos gali pradėti puolamuosius veiksmus Zaporižios regione, rašo portalas rbc.ua.
Per pastarąją savaitę rusams pavyko užimti bene didžiausią Ukrainos teritorijos plotą nuo šių metų pradžios. Intensyviausių kovų epicentras – pietinė Donecko srities dalis. Kol kas nekalbama apie Ukrainos fronto žlugimą, be to, padėtis ne visose srityse yra vienodai kritiška, pažymi portalas.
Tačiau iš karto keliomis kryptimis – Kupianskas, Pokrovskas, Kurachovė ir Vuhledaras – „šliaužiantis“ rusų puolimas tęsiasi ir nelėtėja. Be to, kyla grėsmė, kad rusų kariuomenės puolimas gali suaktyvėti kitame – šiuo metu palyginti stabiliame – rajone.
Pasak šaltinių, teorinės smūgio kryptys yra kelios gyvenvietės, kur pastaruoju metu padažnėjo Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių išpuoliai.
Galimas rusų tikslas – bandyti pasistūmėti bent 30 kilometrų gilyn, kad priartėtų prie Zaporižios ir atitrauktų Ukrainos kariuomenę nuo Enerhodaro miesto ir atominės elektrinės, o tada pradėti derybas iš ultimatumo pozicijos.
Kaip pažymima straipsnyje, ukrainiečių kariuomenė ruošiasi tokiam scenarijui pasipriešinti.
Anksčiau karinis ekspertas Ivanas Stupakas teigė, kad gynybos pajėgos, esančios Zaporižios kryptimi, jau kelis mėnesius laukia, kad „kažkas turi prasidėti“.
Pasak jo, sprendžiant klausimą dėl puolimo mieste pavojaus, reikėtų apsvarstyti blogiausius variantus.
Spalio mėn. kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos pajėgos galbūt planuoja didelio masto puolimą, siekdamos įtvirtinti Zaporižios kontrolę.
Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas sakė, kad rusai pietų Ukrainoje sutelkė apie 200 000 karių, įskaitant okupacines pajėgas Kryme.
Š.Korėjos ministrė Maskvoje: Pchenjanas palaikys Rusiją iki pergalės Ukrainoje
12:09 Atnaujinta 12:59
Šiaurės Korėja palaikys Rusiją iki jos pergalės Ukrainoje, penktadienį Maskvoje pareiškė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui. Be to, ji prakalbo apie toliau didinsimus Šiaurės Korėjos branduolinius pajėgumus.
Maskvoje penktadienį įvyko Sergejaus Lavrovo ir Choe Son Hui susitikimas, vyraujant nuogąstavimams, kad Pchenjano kariai bus panaudoti kare Ukrainoje.
„Kartojame, kad iki pat pergalės dienos visuomet tvirtai palaikysime savo Rusijos draugus“, – sakė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė.
„Nė kiek neabejojame, kad išmintingai vadovaujant garbingajam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos kariuomenė ir žmonės tikrai pasieks didžiulę pergalę savo šventoje kovoje ginant suverenias teises ir savo valstybės saugumą“, – pridūrė ji.
Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas po derybų su Šiaurės Korėjos atstove pareiškė, kad Maskvos ir Pchenjano kariuomenės ir specialiosios tarnybos palaiko „labai glaudžius ryšius“.
Šią vasarą Maskva su Pchenjanu pasirašė abipusės gynybos paktą.
„Tarp abiejų šalių kariuomenių ir specialiųjų tarnybų užmegzti labai glaudūs ryšiai“, – sakė S.Lavrovas po derybų su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministre
Jis pridūrė, kad „tai taip pat leis išspręsti svarbius mūsų ir jūsų piliečių saugumo tikslus“.
Jis sakė, kad Maskva yra „labai dėkinga mūsų draugams korėjiečiams už jų principingą poziciją dėl įvykių Ukrainoje“.
Nė vienas iš ministrų nepaminėjo Vakarų pranešimų apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą.
Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiomis dienomis stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Pasak A.Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
JAV valstybės sekretorius nurodė, kad Rusija apmokė Pchenjano karius pagrindinių artilerijos, dronų operacijų ir pėstininkų taktikų. Jis pažymėjo, kad tai rodo, jog Rusija šias pajėgas naudos operacijoms fronte.
„Jei šie kariai įsitrauktų į kovos ar kovinės paramos operacijas prieš Ukrainą, jie taptų teisėtais kariniais taikiniais“, – po JAV ir Pietų Korėjos derybų spaudos konferencijoje teigė jis.
Žada stiprinti branduolinius pajėgumus
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Maskvoje taip pat sakė, kad Pchenjanas toliau stiprins savo branduolinį arsenalą.
„Dar kartą jus patikinu, kad mūsų šalis jokiu būdu nekeis savo branduolinių pajėgų stiprinimo kurso“, – teigė Choe Son Hui, kaltindamas Vakarus kuriant „pavojingą situaciją“ Korėjos pusiasalyje, kuri „bet kurią akimirką gali baigtis sprogimais“.
Pietų Korėjos ir Vakarų šalių pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Rusija gali pasiūlyti technologijų, kurios galėtų padidinti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir raketų programos keliamą grėsmę.
Maskva ir Pchenjanas miglotai atsakė į Pietų Korėjos ir Vakarų šalių pareiškimus apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje, pabrėždami, kad jų karinis bendradarbiavimas atitinka tarptautinę teisę, bet tiesiogiai nepripažindami Šiaurės Korėjos pajėgų buvimo Rusijoje.
JAV ir jų sąjungininkės taip pat kaltina Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos ji galėtų panaudoti savo kare prieš Ukrainą.
Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. raketų ir milijonus šaudmenų.
Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinusi dėl padėties Korėjos pusiasalyje, Pchenjanui pranešus, jog išbandė vieną galingiausių savo raketų, kad sustiprintų savo branduolinio atgrasymo priemones.
Seulo kariškiai teigė, kad raketa nuskrido apie 1 tūkst. kilometrų.
Tuo metu Tokijas teigė, kad ICBM klasės raketa skrido ilgiau nei bet kuri kita anksčiau Šiaurės Korėjos bandyta raketa – ji ore buvo apie 86 minutes ir pasiekė 7 tūkst. km aukštį.
Seulas, Vašingtonas ir Tokijas – pagrindiniai regiono sąjungininkai – žada atsakyti į šį bandymą bendromis karinėmis pratybomis.
S.Lavrovas ir Šiaurės Korėjos ministrė anksčiau atidengė atminimo lentą, skirtą 1949 metais įvykusiam Šiaurės Korėjos lyderio Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) vizitui į SSRS atminti.
Nauja grėsmė pietiniame fronte: kam ruošiasi Rusijos kariuomenė
11:56
Artimiausiu metu Ukrainos pietuose gali kilti dar viena grėsmė. Baiminamasi, kad rusų pajėgos gali pradėti puolamuosius veiksmus Zaporižios regione, rašo portalas rbc.ua.
Per pastarąją savaitę rusams pavyko užimti bene didžiausią Ukrainos teritorijos plotą nuo šių metų pradžios. Intensyviausių kovų epicentras – pietinė Donecko srities dalis. Kol kas nekalbama apie Ukrainos fronto žlugimą, be to, padėtis ne visose srityse yra vienodai kritiška, pažymi portalas.
Tačiau iš karto keliomis kryptimis – Kupianskas, Pokrovskas, Kurachovė ir Vuhledaras – „šliaužiantis“ rusų puolimas tęsiasi ir nelėtėja. Be to, kyla grėsmė, kad rusų kariuomenės puolimas gali suaktyvėti kitame – šiuo metu palyginti stabiliame – rajone.
Pasak šaltinių, teorinės smūgio kryptys yra kelios gyvenvietės, kur pastaruoju metu padažnėjo Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių išpuoliai.
Galimas rusų tikslas – bandyti pasistūmėti bent 30 kilometrų gilyn, kad priartėtų prie Zaporižios ir atitrauktų Ukrainos kariuomenę nuo Enerhodaro miesto ir atominės elektrinės, o tada pradėti derybas iš ultimatumo pozicijos.
Kaip pažymima straipsnyje, ukrainiečių kariuomenė ruošiasi tokiam scenarijui pasipriešinti.
Anksčiau karinis ekspertas Ivanas Stupakas teigė, kad gynybos pajėgos, esančios Zaporižios kryptimi, jau kelis mėnesius laukia, kad „kažkas turi prasidėti“.
Pasak jo, sprendžiant klausimą dėl puolimo mieste pavojaus, reikėtų apsvarstyti blogiausius variantus.
Spalio mėn. kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Rusijos pajėgos galbūt planuoja didelio masto puolimą, siekdamos įtvirtinti Zaporižios kontrolę.
Pietų gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas sakė, kad rusai pietų Ukrainoje sutelkė apie 200 000 karių, įskaitant okupacines pajėgas Kryme.
Kinija: stiprėjantys Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai yra jų pačių reikalas
11:26
Kinija penktadienį tvirtino, kad stiprėjantys Pchenjano ir Maskvos ryšiai jai nerūpi, Jungtinėms Valstijoms perspėjus, kad iki 8 tūkst. apmokytų Šiaurės Korėjos karių pasiekė Rusijos Kursko sritį.
„Šiaurės Korėja ir Rusija yra dvi nepriklausomos suverenios valstybės. Kaip jos plėtos dvišalius santykius, yra jų pačių reikalas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
Prezidentas Vladimiras Putinas, ieškodamas pranašumo invazijoje į Ukrainą, pasitelkė karius ir karinę techniką iš Šiaurės Korėjos – tai pirmas kartas per daugiau nei šimtmetį, kai Rusija į savo teritoriją pasikvietė užsienio pajėgas.
Remdamasis JAV žvalgybos duomenimis, valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad apie 8 tūkst. iš 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie, kaip manoma, yra Rusijoje, pasiekė Kursko pasienio regioną.
Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją taip pat išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. raketų ir milijonus šaudmenų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė sąjungininkų neveiklumą Šiaurės Korėjos karinių pajėgų atžvilgiu ir pareiškė, kad jį stebina Kinijos tyla.
„Mane stebina Kinijos tyla. Nesakau, kad Kinija yra mūsų pusėje, bet ji yra vienas iš saugumo garantų jūsų regione, bent jau taip manėme, – ketvirtadienį teigė V.Zelenskis. – O dabar yra tokia tyla.“
Atsakydamas į tai, Pekinas penktadienį pareiškė, kad „nežino konkrečios Šiaurės Korėjos ir Rusijos dvišalių mainų ir bendradarbiavimo padėties“.
„Kinijos pozicija tikintis, kad įvairios šalys skatins padėties švelninimą ir sieks politinio krizės Ukrainoje sprendimo, nepasikeitė“, – sakė Lin Jianas.
Ministerija: Maskvoje prasideda rusų ir Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrų derybos
11:25
Maskvoje penktadienį prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegės iš Šiaurės Korėjos Choe Son Hui derybos, vyraujant nuogąstavimams, kad Pchenjano kariai bus panaudoti kare Ukrainoje.
„Susitikimas prasidėjo (Maskvos) Jaroslavlio geležinkelio stotyje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ir pridūrė, kad derybos bus tęsiamos rusų Užsienio reikalų ministerijoje.
Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiomis dienomis stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Pasak A.Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
JAV valstybės sekretorius nurodė, kad Rusija apmokė Pchenjano karius pagrindinių artilerijos, dronų operacijų ir pėstininkų taktikų. Jis pažymėjo, kad tai rodo, jog Rusija šias pajėgas naudos operacijoms fronte.
„Jei šie kariai įsitrauktų į kovos ar kovinės paramos operacijas prieš Ukrainą, jie taptų teisėtais kariniais taikiniais“, – po JAV ir Pietų Korėjos derybų spaudos konferencijoje teigė jis.
Vakarų šalių lyderiai Šiaurės Korėjos karių dislokavimą vadino rimta eskalacija, taip pat galinčia pakenkti santykiams Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Pietų Korėjos ir Vakarų šalių pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Rusija gali pasiūlyti technologijų, kurios galėtų padidinti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir raketų programos keliamą grėsmę.
Maskva ir Pchenjanas miglotai atsakė į Pietų Korėjos ir Vakarų šalių pareiškimus apie Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Rusijoje, pabrėždami, kad jų karinis bendradarbiavimas atitinka tarptautinę teisę, bet tiesiogiai nepripažindami Šiaurės Korėjos pajėgų buvimo Rusijoje.
JAV ir jų sąjungininkės taip pat kaltina Šiaurės Korėją tiekiant Rusijai milijonus raketų ir artilerijos sviedinių, kuriuos ji galėtų panaudoti savo kare prieš Ukrainą.
Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. raketų ir milijonus šaudmenų.
P.Korėjos gynybos ministras: Š.Korėja Rusijai yra nusiutusi daugiau kaip 1 tūkst. raketų
10:09
Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 tūkst. raketų.
„Buvo pristatyta daugiau kaip 1 tūkst. raketų“, – spaudos konferencijoje Vašingtone teigė ministras, sakydamas, kad Šiaurės Korėja taip pat atsiuntė milijonus šaudmenų.
Taip pat ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiomis dienomis stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Pasak A.Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
„Kol kas nematėme, kad šie kariai kovotų prieš Ukrainos pajėgas, tačiau manome, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis“, – teigė A.Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius nurodė, kad Rusija apmokė Pchenjano karius pagrindinių artilerijos, dronų operacijų ir pėstininkų taktikų. Jis pažymėjo, kad tai rodo, jog Rusija šias pajėgas naudos operacijoms fronte.
„Jei šie kariai įsitrauktų į kovos ar kovinės paramos operacijas prieš Ukrainą, jie taptų teisėtais kariniais taikiniais“, – po JAV ir Pietų Korėjos derybų spaudos konferencijoje sakė jis.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai nepakankamai reaguoja į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą į karą Ukrainoje.
Seulas jau seniai kaltina Šiaurės Korėją siunčiant ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti jos plataus masto kare Ukrainoje. Birželį Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasirašė abipusės gynybos susitarimą, kuriame, kaip manoma, taip pat susitarta dėl Pchenjano karių siuntimo į karą Ukrainoje.
Rusijoje dronas nukrito naftos saugyklos teritorijoje: kilo gaisras
09:27
Rusijos mieste Svetlograde dronas nukrito naftos saugyklos teritorijoje.
Incidentas įvyko penktadienio naktį savo „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Vladimiras Vladimirovas. Pasak jo, dėl incidento esą niekas nenukentėjo.
„Šią naktį dronas nukrito į Svetlogrado naftos bazės teritoriją... Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma priešo pareigūno pareiškime.
Telegramos kanalas „Baza“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Stavropolio krašte nukrito dronas.
„Bepilotis orlaivis nukrito Svetlogrado miesto naftos saugyklos teritorijoje. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, po sprogimo kilo gaisras“.
„DeepState“ papasakojo apie pokyčius fronte
09:15
Rusijos pajėgos iš įvairių pusių veržiasi į Kurachivės miestą (Donecko sritis) ir sulaukė sėkmės.
Jie ypač pasistūmėjo Maksymilianovkos kaimo rajone, pranešė stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai.
Pasak analitikų, priešams taip pat pavyko pasistūmėti prie Kostiantynivkos, Peremohos, Novoukrainkos ir Bohoiavlenkos.
Rusai pradėjo naudoti bepiločius orlaivius su termobarinėmis kovinėmis galvutėmis
09:09
Rusijos kariai pradėjo naudoti bepiločius orlaivius „Shahed-136“ su termobarinėmis kovinėmis galvutėmis.
Karo tyrimų instituto duomenimis, tokią išvadą padarė Kyjivo teismo ekspertizės tyrimų institutas, ištyręs bepiločių lėktuvų, kuriais rusai spalio 26-29 d. smogė ukrainiečiams, nuolaužas.
Be to, Rusijos valstybiniam gynybos konglomeratui „Rostec“ priklausanti antrinė įmonė „Ruselectronics“ sukūrė naują dangą termobarinėms artilerijos sistemoms TOS-1A „Solntsepek“.
Jis sugeria radijo bangas, todėl šie mirtini įrenginiai tampa „nematomi“ šiuolaikinėms orientavimo sistemoms ir termovizoriams.
Pietų Korėja ketina siųsti personalą į Ukrainą stebėti Šiaurės Korėjos pajėgų
08:41
Pranešama, kad Pietų Korėjos vyriausybė ketina pasiųsti į Ukrainą nenurodytą skaičių Pietų Korėjos darbuotojų, kurie stebėtų Šiaurės Korėjos karius, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ketvirtadienį Pietų Korėjos laikraštis „Hankyoreh“ pranešė, kad spalio 30 d. aukštas Pietų Korėjos prezidento kanceliarijos pareigūnas pareiškė, jog Pietų Korėja turi „teisėtą poreikį“ analizuoti Šiaurės Korėjos karinę veiklą kare Ukrainoje ir „jaučia būtinybę“ įsteigti grupę, kuri stebėtų Šiaurės Korėjos karius ir padėtį mūšio lauke.
Ketvirtadienį Pietų Korėjos gynybos ministras Kim Yong-hyunas pranešė, kad Pietų Korėjos gynybos ministras gali priimti sprendimą dėl stebėjimo grupės dislokavimo be parlamento pritarimo.
Spalio 22 d. Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad Pietų Korėjos vyriausybės šaltinis teigė, jog Pietų Korėja svarsto galimybę siųsti į Ukrainą Pietų Korėjos karinį personalą, greičiausiai iš žvalgybos padalinių, kuris stebėtų Šiaurės Korėjos pajėgų taktiką ir kovinius pajėgumus bei apklaustų į nelaisvę paimtus šiaurės korėjiečius.
Spalio 29 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk Yeol aptarė glaudesnį bendradarbiavimą žvalgybos srityje.
Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko pranešė, kad Kursko srityje yra 3 000 Šiaurės Korėjos kariškių ir kad „atskiri“ Šiaurės Korėjos inžinieriai taip pat yra okupuotoje Donecko srityje.
Vakarų žvalgybos pareigūnai spalio 30 d. CNN pranešė, kad okupuotoje Ukrainoje yra nedidelis Šiaurės Korėjos personalo skaičius, tačiau nenurodė jų buvimo vietos, o Ukrainos ir Pietų Korėjos pareigūnai 2024 m. spalio pradžioje pranešė, kad okupuotame Donecko mieste yra nedidelis Šiaurės Korėjos personalo, daugiausia inžinerinio personalo, skaičius.
A.Kovalenkos pareiškime patikslinama, kad Šiaurės Korėjos personalas, kaip pranešama, yra daugiau nei vienoje kovų zonos vietoje.
