Svarbiausios naujienos
- Ukraina pirmą kartą atakavo V.Putino karius iš Šiaurės Korėjos
- „Foreign Affairs“: Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės privalo žengti lemtingą nepatogų žingsnį
- Sulaikytas milžinišką kyšį paėmęs „Rosgvardijos“ generolas majoras
- Ukraina apmovė Kremlių pritaikiusi Antrojo pasaulinio karo taktiką: Rusija nieko negalėjo padaryti
- Kyjivas įsiutęs: „Google Maps“ netyčia atskleidė ukrainiečių karinių objektų lokaciją
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: Rusijos Kursko srityje dislokuota 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių
20:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad, Kyjivo žvalgybos agentūrų duomenimis, 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių pasiekė Rusijos pasienio Kursko sritį, ir apgailestavo, kad Vakarų šalių sąjungininkai nereagavo aktyviau.
„Kursko srityje jau yra 11 tūkst. (šiaurės korėjiečių)“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi ir pridūrė, kad apie karių judėjimą jį informavo jo žvalgybos komanda.
„Matome, kad šiaurės korėjiečių skaičius auga, o mūsų partnerių reakcija netampa aktyvesnė“, – pažymėjo jis.
Šiaurės Korėjos URM susitiko su V.Putinu Maskvoje
00:58
Lapkričio 4 d. Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nes tęsiasi Choe Son Hui valstybinis vizitas Rusijoje.
Choe Son Hui vizitas vyksta tuo metu, kai, kaip pranešama, 11 000 Šiaurės Korėjos karių ruošiasi stoti į kovą kartu su Rusijos pajėgomis Kursko srityje.
Per susitikimą, kai Rusija švenčia valstybinę šventę „Vienybės dieną“, Choe Son Hui perdavė Putinui „nuoširdžius, šiltus, draugiškus linkėjimus“ nuo Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jung-Uno.
Lapkričio 1 d. po savo atvykimo Choe Son Hui Maskvoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pažadėjo, kad Šiaurės Korėja derybose palaikys Rusiją „iki pergalės dienos“.
Jokios papildomos informacijos apie Choe Son Hui ir V.Putino susitikimą nepateikta.
Žiniasklaida: iš Lietuvos siųstos savaime užsidegančios siuntos buvo dalis slaptos Rusijos operacijos
00:12
Liepos mėn. Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę padegamieji įtaisai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis Vakarų saugumo pareigūnais. Šie prietaisai buvo siųsti iš Lietuvos.
Liepos mėn. sprogimai DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje, davė pradžią įtariamųjų paieškos lenktynėms, pranešė WSJ.
Paklaustas apie šiuos incidentus, „DHL Express“ atstovas spaudai CNN sakė, kad bendrovė „žino apie du neseniai įvykusius incidentus, susijusius su mūsų tinkle esančiomis siuntomis“, ir pridūrė, kad „bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis“.
Įrenginiai, kurie, kaip pranešama, buvo elektriniai masažuokliai su implantuota degia medžiaga magnio pagrindu, buvo išsiųsti į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos ir „atrodo, kad tai buvo bandomasis važiavimas siekiant išsiaiškinti, kaip tokius padegamuosius įrenginius įkelti į lėktuvus, skrendančius į Šiaurės Ameriką“, pranešė WSJ.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Vokietija skirs 217 mln. dolerių humanitarinę žiemos pagalbą Ukrainai
23:50
Lapkričio 4 d. Kyjive apsilankiusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paskelbė, kad šalis suteiks 200 mln. eurų (217 mln. JAV dolerių) humanitarinę žiemos pagalbą, nes Ukraina ruošiasi naujoms Rusijos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.
A.Baerbock sakė, kad pagalbos lėšos bus naudojamos nuo didelių energijos tiekimo sutrikimų nukentėjusiems asmenims paremti, kad „ukrainiečiai būtų aprūpinti būtiniausiais daiktais, pavyzdžiui, antklodėmis ar šiltais žieminiais apsiaustais, kurie apsaugotų juos nuo šalčio“.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad Maskva prieš žiemą ruošiasi smogti Ukrainos energetikos objektams, siekdama panardinti šalį į ilgalaikį šaltį, kuriuo siekiama palaužti ukrainiečių ryžtą.
Laikinasis Ukrainos valstybinio elektros tinklų operatoriaus „Ukrenergo“ vadovas Oleksijus Brechtas spalio 29 d. sakė, kad šalis gali susidurti su sunkiausia žiema nuo pat Rusijos visiškos invazijos pradžios.
Vokietijos ministrė apie pagalbos skyrimą pranešė po susitikimo su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Prieš šį žiaurumą mes pasisakome savo žmogiškumu ir parama, kad ukrainiečiai galėtų ne tik išgyventi žiemą, bet ir kad jų šalis galėtų išgyventi“, – atvykęs į šalį sakė A.Baerbock, praneša „Reuters“.
Papildoma humanitarinė pagalba skiriama atskirai nuo ankstesnių Vokietijos įsipareigojimų stiprinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą prieš artėjančią žiemą.
Pasak A.Baerbock, Berlynas įsipareigojo papildomai skirti 170 mln. eurų (185 mln. JAV dolerių) Ukrainos energetikos infrastruktūrai stiprinti.
Vokietija suvaidino svarbų vaidmenį teikiant Ukrainai energetinę paramą ir stiprinant šalies priešlėktuvinę gynybą, reikalingą tolesnėms atakoms atremti.
Per susitikimą Kijeve delegacijos taip pat aptarė „būtinybę imtis ryžtingų veiksmų“ reaguojant į Šiaurės Korėjos karių, esančių palei Ukrainos rytinį frontą, buvimą, sakė A.Sybiha.
JAV valstybės departamentas: Šiaurės Korėjos kariai Kursko srityje artimiausiomis dienomis gali įsitraukti į mūšį
22:37
JAV užregistravo apie 10 000 Šiaurės Korėjos karių Kursko regione. Artimiausiomis dienomis jie gali stoti į mūšį.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio pranešimu.
„Kaip ketvirtadienį sakė valstybės sekretorius (Anthony Blinkenas – red.), į Kursko sritį atvyko apie 8 000 Šiaurės Korėjos karių. Dabar, mūsų skaičiavimais, į Kursko sritį atvyko apie 10 000 ir artimiausiomis dienomis gali pradėti kovą“, – sakė M.Milleris.
Jis taip pat patikslino, kad negali patvirtinti gandų, jog Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kare prieš Ukrainos gynėjus. Tačiau jei Šiaurės Korėjos kariai įsitrauks į kovą, jie bus teisėti taikiniai.
Kyjivas ir Pasaulio bankas pasirašė 600 mln. dolerių vertės susitarimą dėl Ukrainos ekonomikos skatinimo
22:12
Lapkričio 4 d. ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pranešė, kad Ukraina ir Pasaulio bankas pasirašė susitarimus, pagal kuriuos beveik 600 mln. dolerių bus skirta Ukrainos privačiam sektoriui remti.
Pasak D.Šmyhalio, Pasaulio banko vykdomu projektu „Atsparios, įtraukios, tvarios ir aplinką tausojančios įmonės“ (RISE) siekiama remti mažąsias ir vidutines įmones, skatinti perėjimą prie žaliosios energetikos, gerinti verslo aplinką, skaitmeninimą ir patekimą į naujas rinkas. Bendra programos, kuri tęsis iki 2027 m., suma siekia daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.
„Tai labai sustiprins Ukrainos ekonomiką ir padės Ukrainos mažosioms ir vidutinėms įmonėms atremti šiuolaikinius iššūkius“, – sakė D.Šmyhalis.
Gynė patėvis, o uošvę įkalino: istorijos, kaip rusai bėga iš kariuomenės
21:22
Nors Rusijos propaganda ir pareigūnai teigia, kad mobilizuoti Rusijos piliečiai nevengia pareigos „ginti tėvynę“, kuria Rusija vadina agresyvų karą prieš Ukrainą, žmonės vis dar bėga nuo okupacinės kariuomenės.
2024 m. Rusijos teismus pasiekė rekordinis skaičius bylų dėl dezertyravimo ir savavališko pasitraukimo iš tarnybos vietos.
Tokios bylos masiškai pradėtos kelti po 2022 m. rugsėjo, kai Rusijoje buvo paskelbta mobilizacija ir kartu įvestas draudimas kariams savanoriškai pasitraukti iš tarnybos iki „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusijoje vis dar vadinama invazija į Ukrainą) pabaigos.
Dezertyrai iš kariuomenės dažniausiai pasikliauja artimųjų pagalba – pasakojame, kaip rusai bėga nuo fronto kovų.
Didžiosios Britanijos transliuotojo BBC rusų redakcija kalba surinko keletą tokių žmonių istorijų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusijos Kursko srityje dislokuota 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių
20:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad, Kyjivo žvalgybos agentūrų duomenimis, 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių pasiekė Rusijos pasienio Kursko sritį, ir apgailestavo, kad Vakarų šalių sąjungininkai nereagavo aktyviau.
„Kursko srityje jau yra 11 tūkst. (šiaurės korėjiečių)“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi ir pridūrė, kad apie karių judėjimą jį informavo jo žvalgybos komanda.
„Matome, kad šiaurės korėjiečių skaičius auga, o mūsų partnerių reakcija netampa aktyvesnė“, – pažymėjo jis.
L.Kasčiūnas Kyjive su R.Umerovu aptarė paramą Ukrainai
20:26
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį Kyjive su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė Lietuvos paramą Ukrainai.
„Su ministru R.Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie situaciją fronte, kokios paramos jiems šiuo metu labiausiai reikia, kuo dar galime padėti. Lietuva nenutrūkstamai tiekia paramą Ukrainai ir neketiname sustoti“, – pirmadienį išplatintame Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas L.Kasčiūnas.
„Praeitą savaitę Ukraina iš Lietuvos sulaukė siuntos su minosvaidžių minomis, generatoriais ir kita parama, o artimiausiu metu į Ukrainą iškeliaus termovizoriai, dronai ir kita, kasdien mūšio lauke reikalinga įranga“, – teigė ministras.
Anot pranešimo, Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai yra perkopusi vieną milijardą eurų.
Susitikime taip pat kalbėta apie tęstinę Lietuvos dronų programą ir Lietuvos siekį plėtoti dronų pramonės pajėgumus. Kitais metais Lietuva skirs dar 10 mln. eurų įvairių rūšių dronų, skirtų Ukrainai, įsigijimui iš Lietuvos gamintojų.
2025 metais Lietuva taip pat planuoja skirti 30 mln. eurų Išminavimo koalicijai, prisidės prie Čekijos amunicijos iniciatyvos tęstinumo, investuos į Ukrainos gynybos pramonę. Lietuva su Ukraina bendradarbiauja ir kontrmobilumo srityje.
Susitikimo pabaigoje buvo pasirašytas susitarimas tarp Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų ir Ukrainos Gynybos ir Strateginių pramonės šakų ministerijų dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje, siekiant paremti ginklų ir amunicijos gamybą bei kitų gynybos pramonės projektų įgyvendinimą.
Rusija apkaltino Vakarų šalis kišimusi į Moldovos prezidento rinkimus
20:08
Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.
Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad per balsavimą buvo pastebėtas „akivaizdus Vakarų šalių kišimasis“, ir apkaltino Moldovos pareigūnus „precedento neturinčiomis represijomis prieš (prorusišką) opoziciją“.
Kanada siunčia pirmąją NASAMS sistemą į Ukrainą
19:29
Lapkričio 4 d. Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pranešė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad Kanada išsiuntė Ukrainai pirmąją JAV pagamintą nacionalinę pažangiąją priešlėktuvinių raketų sistemą (NASAMS).
„Tikimės ją gauti iki šių metų pabaigos“, – po pokalbio sakė V.Zelenskis.
J.Trudeau paskelbė, kad 2023 m. sausį šalis Kyjivui nupirks 406 mln. dolerių vertės NASAMS. Kanada pranešė, kad už sistemą sumokėjo vėliau pavasarį, tačiau jos pristatymas buvo atidėtas.
Anksčiau tą pačią dieną V.Zelenskis sakė, kad Ukraina pradėjo gauti vis daugiau karinės pagalbos iš partnerių, būtent artilerijos.
