Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karybos analitikas: Ukrainos pajėgos gali būti priverstos sprukti iš Donbaso ir greitai
18:48
Ukrainos kariuomenei gresia naujo apsupimo galimybė Donecko srityje. Rusijos pajėgos šiame fronto ruože bando žengti į priekį iš dviejų pusių, rašo vokiečių leidinio „BILD“ karybos analitikas Julianas Ropke.
Pasak jo, Rusijos kariai iš šiaurės rytų pajudėjo prie Kurakhovės užtvankos krantų Donecko srityje. Tuo pat metu jie juda link jo iš pietvakarių nuo Vuhledaro.
Analitikas įvertino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gresia pavojus, kad, jei jos nesitrauks, gali atsidurti aplink Kurachovės miestą esančioje apsuptyje.
„Rusijos kariuomenė užėmė Maksymivkos kaimą Donecko srityje. Kadangi Ukraina neturi rezervų ir „antrosios“ gynybos linijos šiame rajone, Rusijos pažanga tebėra maždaug 2 km per dieną ir kelia dar vienos didelės apsupties grėsmę. Tikėtina, kad Ukrainos kariuomenė šios grėsmės išvengs dar vienu plataus masto atsitraukimu iš maždaug 20 gyvenviečių į pietryčius nuo Andriivkos kaimo“, – rašė analitikas.
Pasak naujienų svetainės „Forbes“ žurnalistų, kol Rytų Ukrainoje tęsiasi lemiami mūšiai, Ukraina perkelia geriausius savo ginklus į Kursko sritį. Jų nuomone, strateginiai Kursko operacijos tikslai vis dar neaiškūs.
Tuo tarpu stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai pranešė apie dar vieną rusų žygį Donecko srityje. Ekspertai pažymėjo, kad Rusijos kariams pavyko užimti Stepanivkos kaimą Kramatorsko rajone.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše J.Ropke pažymėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra įsikūrusios vos už 21 kilometro nuo Ukrainos Dnipro regiono ribos ir toliau žengia į priekį Donecko srityje.
Rusai pradėjo spaudimą prie Torecko ir ruošiasi mūšiams prie Časiv Jaro
00:48
Rusai pradėjo didinti puolimų skaičių prie Torecko, taip pat kaupia išteklius prie Časiv Jaro.
Apie tai teletilto eteryje kalbėjo operatyvinės-taktinės grupės „Luhansk“ atstovė spaudai Anastasija Bobovnikova. Pasak jos, Torecko srityje sutelkta rimta grupė – motorizuotosios šaulių brigados ir kiti daliniai, įskaitant Centrinės karinės apygardos specialiąsias pajėgas:
„Dabar taip pat matome, kad jie kaupia įrangą, kaupia išteklius. Ir jau pradėjo didinti puolimų skaičių. Jei prieš kelias dienas buvo palyginti ramu, tai dabar priešas jau pradeda spausti ir spausti. Ir situacija darosi vis sudėtingesnė“.
A.Bobovnikova pridūrė, kad Rusijos okupacinės pajėgos nemažina apšaudymų ir antskrydžių skaičiaus, jų lygis išlieka stabiliai aukštas. Ji pažymėjo, kad prie Časiv Jaro, palyginti su kitomis kryptimis, išpuolių skaičius šiek tiek sumažėjo, tačiau Rusijos kariai taip pat kaupia resursus.
„Matome, kad jie ruošiasi aktyviems koviniams veiksmams. Kiekvieną naktį jie įveda personalą po priedanga, atveža jiems šaudmenų ir ginklų kuo arčiau kovinio kontakto linijos, įrengia ryšio ir elektroninės kovos įrangą ant technikos“, – pridūrė spaudos atstovė.
V.Putinas pareigūnę, kurios sūnus žuvo Ukrainoje, paskyrė gubernatore
23:36
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareigūnę, kurios sūnus žuvo Ukrainoje, antradienį paskyrė srities gubernatore.
Dieną anksčiau buvusį merą, kovojusį Maskvos pajėgų gretose Ukrainoje, jis paskyrė vadovauti kitai sričiai.
V.Putinas ne kartą yra sakęs, kad Ukrainos puolime dalyvaujantys rusai ir jų šeimos nariai sudarys šalies „naująjį elitą“, ir pasisakė už jų paskyrimą į įtakingus postus.
Šįkart Rusijos lyderis Mariją Kostiuk – aukštas pareigas jau užimančią Tolimųjų Rytų žydų autonominės srities pareigūnę – paskyrė vadovauti šiai sričiai.
M.Kostiuk, užimanti aukštas pareigas šioje su Kinija besiribojančioje srityje, yra dalyvavusi Ukrainoje žuvusių karių motinų susitikimuose su V. Putinu.
„Noriu padėkoti jums už tai, kad užauginote tikrą rusų karį“, – pasakė V. Putinas M. Kostiuk, kai per susitikimą Kremliuje paprašė jos sutikti vadovauti sričiai.
Maždaug trečdalis Rusijos branduolinio arsenalo yra Ukrainos dronų ir raketų veikimo zonoje
22:35
Apie 30 proc. Rusijos branduolinio arsenalo, kurį sudaro maždaug 5580 kovinių galvučių, yra Ukrainos bepiločių lėktuvų ir raketų veikimo zonoje, rašo amerikiečių žurnalas apie tarptautinius santykius ir JAV užsienio politiką „Foreign Affairs“.
„Kadangi Ukrainos bepiločiai orlaiviai jau pasiekė Maskvą, akivaizdu, kad mažiausiai 14 Rusijos branduolinių saugyklų dabar yra Ukrainos bepiločių orlaivių veikimo zonoje. Bent 2 iš šių objektų yra mažiau nei už 100 mylių nuo Ukrainos sienos, t. y. Ukrainos jau turimų galingesnių raketų veikimo zonoje, o dar 5 objektai yra mažiau nei už 200 mylių nuo sienos – maždaug Vakarų suteiktų modernių raketų, kurias Ukraina prašo leisti naudoti prieš įprastinius taikinius Rusijoje, veikimo zonoje“, – rašoma žurnale.
Straipsnio autorius pabrėžia, kad nėra jokių požymių, jog Ukrainos pajėgos sąmoningai taikosi į branduolinių kovinių galvučių saugyklas. Kartu jis pabrėžia, kad atsakomybė už savo branduolinių galvučių perkėlimą nuo pavojaus tenka Rusijos vyriausybei.
„Rusija žino, kad jos kovinės galvutės neturėtų būti netoli karinių operacijų: Po to, kai 2023 m. pavasarį Ukraina pradėjo pirmąsias raketų ir dronų atakas prieš Belgorodą, Rusija greitai paskelbė, kad jos Belgorodo saugykloje nebėra branduolinių kovinių galvučių – pripažindama, kad kovinių galvučių nereikėtų laikyti šalia aktyvių karo veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad Rusija nepateikė jokių pareiškimų apie kitose savo saugyklose laikomų kovinių galvučių būklę“, – rašoma straipsnyje.
Žiniasklaida: ES po JAV prezidento rinkimų rezultatų patikslins tolesnę paramą Ukrainai
21:44
Europos Sąjungoje tolesnė pozicija dėl pagalbos Ukrainai bus apibrėžta priklausomai nuo rinkimų JAV rezultatų, tačiau bendra linija dėl paramos Ukrainai nesikeis.
Tai antradienį su anonimiškumo sąlyga žurnalistams sakė aukšto rango ES pareigūnas, rašo „Europos tiesa“ su nuoroda į DW.
Pasak žurnalistų pašnekovo, Europos Sąjunga „sulaikiusi kvėpavimą“ laukia JAV rinkimų rezultatų, po kurių paaiškės jos pozicija dėl tolesnės paramos Ukrainai.
Jis pridūrė, kad respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pergalės atveju ir galimo jo sprendimo nutraukti pagalbos teikimą Ukrainai atveju „ES linija išliks tokia pati kaip ir anksčiau – remti Ukrainą“.
„Tačiau ar visos 27 Europos Sąjungos narės tęs šią liniją, yra kitas klausimas“, – sakė ES pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad Europos Sąjungai visada pavykdavo išlaikyti vienybę šiuo klausimu, tačiau tarp valstybių narių vienybės nėra – visų pirma kalbama apie Vengriją, kuri blokuoja ES sprendimą teikti pagalbą Kyjivui ir teikia nekoordinuotas vienašališkas iniciatyvas.
Pareigūnas pažymėjo, kad net jei Vašingtonas atsisakys remti Kyjivą, tai nebūtinai reikš, kad Europa pasuks tuo pačiu keliu; priešingai, ji gali nuspręsti padidinti savo pagalbą.
Panašiai, pašnekovo nuomone, jei „JAV nuspręs vesti dialogą su Rusija, tai nebūtinai įtikins kitus pasielgti taip pat“.
Rusai nušovė paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius
19:54 Atnaujinta 20:25
Rusijos okupacinės pajėgos įvykdė dar vieną karo nusikaltimą Ukrainoje. Rusai nušovė šešis į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius, praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
Apie tai pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba. Pažymima, kad rusų teroristai ukrainiečių gynėjus žudė Pokrovsko kryptimi.
Operatyviniais duomenimis, 2024 m. spalio 23 d. per Selidovės miesto puolimą Rusijos kariuomenė paėmė į nelaisvę tris ukrainiečių kovotojus. Po kurio laiko okupantai neginkluotus belaisvius sušaudė.
Lapkričio 1 d. per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įtvirtinimų puolimą toje pačioje Pokrovsko kryptyje Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš automatinių ginklų nukovė dar tris karo belaisvius.
Šie veiksmai pažeidžia Ženevos konvencijas ir yra priskiriami tarptautiniams nusikaltimams, pabrėžė Generalinė prokuratūra.
Pagal Donecko srities prokuratūros procesinius nurodymus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų, dėl kurių žuvo karo belaisviai (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Čečėnija ėmėsi brutalių priemonių naujų karių paieškai
18:54
Čečėnijoje masiškai sulaikomi vyrai ir siunčiami į karą po to, kai buvo apšaudytas „Rosgvardijos“ konvojus. „Rosgvardijos“ ir Čečėnijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai pradėjo belstis į kiekvienų namų duris ir sulaikyti vyrus, kurie bus siunčiami į karą Ukrainoje, pranešė žmogaus teisių centras „Memorial“.
Pasak pranešimo, Čečėnijos saugumo pajėgos grįžo prie 2000-ųjų pradžioje taikytos „apsiausties“ praktikos po to, kai spalio 24 d. Grozno rajono Petropavlovskajos kaime buvo apšaudytas „Rosgvardijos“ konvojus.
Teisėsaugos pareigūnai ėmė tikrinti pasus ir transporto priemonių dokumentus, apžiūrinėti namus ir ieškoti neregistruotų asmenų.
Radę menkiausių pažeidimų, jie sulaikydavo tinkamus karinei tarnybai vyrus ir pristatydavo juos į policijos nuovadas. Tada buvo konfiskuoti jų telefonai, kuriuos teisėsaugininkai patikrino, ar jie nėra užsiprenumeravę Čečėnijos valdžios kritikams skirtų „Telegram" kanalų. Jei tokių buvo rasta, sulaikytiesiems buvo pasiūlyta rinktis: arba jie bus išsiųsti į frontą, arba jiems bus iškelta baudžiamoji byla, pažymėjo „Memorial“.
Žmogaus teisių gynėjų teigimu, vien Staropromyslovsko departamente laikoma 20 sulaikytųjų grupė, o iš viso Grozno rajone per „valymo operacijas“ buvo sulaikyta šimtai žmonių. Jų giminaičiai bijo ką nors pasakyti, bijodami apsunkinti savo artimųjų likimą.
Oficialiais duomenimis, spalio 24 d. apšaudžius „Rosgvardijos“ konvojų, vienas saugumo agentūros darbuotojas žuvo, dar vienas buvo sužeistas. Žmogaus teisių gynėjų kalbinti vietos gyventojai išsakė prielaidą, kad teisėsaugininkai patys įvykdė šį išpuolį, siekdami atlikti atsakomuosius „valymus“ ir surinkti žmones, kurie bus siunčiami į karą Ukrainoje.
Karybos analitikas: Ukrainos pajėgos gali būti priverstos sprukti iš Donbaso ir greitai
18:48
Ukrainos kariuomenei gresia naujo apsupimo galimybė Donecko srityje. Rusijos pajėgos šiame fronto ruože bando žengti į priekį iš dviejų pusių, rašo vokiečių leidinio „BILD“ karybos analitikas Julianas Ropke.
Pasak jo, Rusijos kariai iš šiaurės rytų pajudėjo prie Kurakhovės užtvankos krantų Donecko srityje. Tuo pat metu jie juda link jo iš pietvakarių nuo Vuhledaro.
Analitikas įvertino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gresia pavojus, kad, jei jos nesitrauks, gali atsidurti aplink Kurachovės miestą esančioje apsuptyje.
„Rusijos kariuomenė užėmė Maksymivkos kaimą Donecko srityje. Kadangi Ukraina neturi rezervų ir „antrosios“ gynybos linijos šiame rajone, Rusijos pažanga tebėra maždaug 2 km per dieną ir kelia dar vienos didelės apsupties grėsmę. Tikėtina, kad Ukrainos kariuomenė šios grėsmės išvengs dar vienu plataus masto atsitraukimu iš maždaug 20 gyvenviečių į pietryčius nuo Andriivkos kaimo“, – rašė analitikas.
Pasak naujienų svetainės „Forbes“ žurnalistų, kol Rytų Ukrainoje tęsiasi lemiami mūšiai, Ukraina perkelia geriausius savo ginklus į Kursko sritį. Jų nuomone, strateginiai Kursko operacijos tikslai vis dar neaiškūs.
Tuo tarpu stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai pranešė apie dar vieną rusų žygį Donecko srityje. Ekspertai pažymėjo, kad Rusijos kariams pavyko užimti Stepanivkos kaimą Kramatorsko rajone.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše J.Ropke pažymėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos yra įsikūrusios vos už 21 kilometro nuo Ukrainos Dnipro regiono ribos ir toliau žengia į priekį Donecko srityje.
Per rusų ataką Zaporižioje žuvo šeši, sužeisti 23 žmonės
16:32
Per Rusijos smūgį infrastruktūros objektui Ukrainos Zaporižios mieste netoli fronto linijos žuvo šeši žmonės ir dar 23 buvo sužeisti, antradienį pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Anksčiau skelbta apie devynis sužeistuosius.
Ankstesniame įraše gubernatorius sakė, kad Rusijos pajėgos smogė vienam miesto infrastruktūros objektui, bet detalių nepateikė.
Prokurorai sakė, kad per balistinių raketų ataką buvo apgadintas civilinės infrastruktūros objektas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad šis Rusijos smūgis iliustruoja, kad jo šaliai reikia daugiau sąjungininkų paramos.
„Šis smurtas turi būti sustabdytas stipriais veiksmais. Reikia tvirtesnės sąjungininkų pozicijos“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Pramoninis miestas, kuriame prieš karą gyveno daugiau nei 700 tūkst. žmonių, yra maždaug 35 km nutolęs nuo artimiausių Rusijos pajėgų postų.
Pastarosiomis savaitėmis Zaporožią vis dažniau bombarduoja Rusijos aviacija, o analitikai spėja, kad Kremlius šią žiemą gali pradėti miesto puolimą.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi keturis Ukrainos regionus, įskaitant Zaporižią, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.
Per atskirą išpuolį šiaurės rytiniame Charkivo regione žuvo du žmonės.
Pareigūnai pranešė, kad Rusijos apšaudymas Gluškivkos kaime pareikalavo vyro ir moters gyvybių – abu jie buvo 48 metų amžiaus.
Rusijos pajėgos taip pat veržiasi į priekį Charkivo srityje ir daro spaudimą Kupjanskui, iš kur valdžia ragina civilius bėgti.
„Foreign Affairs“: karas Ukrainoje gali „netyčia“ peraugti į branduolinį konfliktą
16:30
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios karas Ukrainoje galėjo kelis kartus peraugti į branduolinį konfliktą dėl rusų branduolinių galvučių laikymo karinėse bazėse „ypatumų“, įtakingam žurnalui „Foreign Affairs“ sakė kalbinti ekspertai.
Be to, Rusijos nenoras tinkamai apsaugoti branduolinius arsenalus šalies vakaruose kelia didžiulį pavojų, nes ir toliau didėja Ukrainos noras smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijos viduje.
„Ukraina turi pilną teisę taip gintis, ir nėra jokių požymių, kad Ukrainos pajėgos sąmoningai taikytųsi į branduolinių galvučių objektus. Tačiau kadangi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai jau pasiekė Maskvą, akivaizdu, kad mažiausiai 14 Rusijos branduolinių saugyklų dabar yra jų bepiločių orlaivių veikimo zonoje“, – rašoma straipsnyje.
Pranešama, kad du iš šių objektų yra maždaug už 150 kilometrų nuo Ukrainos sienos; dar penki objektai yra maždaug už 250-300 kilometrų. Tokie atstumai patenka į modernių raketų, kurias Vakarų sąjungininkės tiekia Ukrainai ir kuriomis kol kas negalima smūgiuoti į Rusijos teritoriją, veikimo zoną.
Teigiama, kad atsakomybė už branduolinių kovinių galvučių judėjimą tenka tiesiogiai Rusijos vyriausybei.
„Rusija žino, kad jos kovinių galvučių neturėtų būti šalia įprastinių karinių veiksmų: po to, kai 2023 m. pavasarį Ukraina pradėjo pirmuosius bepiločių orlaivių ir raketų smūgius į Belgorodą, Rusija greitai paskelbė, kad jos Belgorodo saugykloje nebėra branduolinių galvučių, nes supranta, kad kovinės galvutės neturėtų būti laikomos šalia aktyvių karo veiksmų“, – rašo „Foreign Affairs“.
Dėl kitose saugyklose esančių branduolinių galvučių Rusija jokių pareiškimų apie jų statusą nepateikė. Žurnalistai tai aiškino keliomis priežastimis, įskaitant tai, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas branduolinių ginklų judėjimą gali laikyti silpnumo ženklu.
Be to, aukščiausioji Rusijos vadovybė „gali nesuvokti“ savo branduolinių ginklų keliamo pavojaus ir „baimintis“, kad NATO šalys gali neteisingai interpretuoti kovinių galvučių judėjimo procesą ir suduoti prevencinį smūgį šiems objektams.
„Galimybė, kad Ukrainos dronas ar raketa pataikys į kovinę galvutę ir sukels sprogimą, kuris paskleis skiliąją medžiagą, jau yra rimtas pavojus. Tačiau tai ne vienintelė rizika“, – įvertino ekspertai.
Dar pavojingesnė situacija būtų saugyklos pervedimas į „operatyvinio chaoso“ būseną teritorijos, kurioje yra branduolinis ginklas, užgrobimo atveju, kuris leistų „subjektams“ jį užgrobti arba netyčia išprovokuotų Rusiją panaudoti branduolinį ginklą prieš savo priešą.
Be to, Rusija pažeidė „šventą branduolinio saugumo principą“, kai 2022 m. vasario 24 d. pradėjo raketų atakas prieš Ukrainą, o vėliau – ir iš karinių bazių, kuriose laikomi branduoliniai ginklai, nes tokios vietos tampa teisėtais atsakomojo smūgio taikiniais.
2022 m. kovą Rusija panaudojo Engels-2 oro pajėgų bazę atakoms su raketomis „Kinžal“, kurios taip pat gali nešti branduolinį krovinį. Pranešama, kad Ukraina kelis kartus atakavo bazę bepiločiais orlaiviais. Panaši situacija stebima ir Jeisko bei Morozovsko bazėse.
Tačiau kalbinti ekspertai pabrėžė, kad smūgis branduolinių ginklų saugyklai nesukeltų kovinių galvučių sprogimo, nebent jos būtų pervežamos techninei priežiūrai arba būtų geležinkelio perkrovimo punkte – tokiu atveju įvyktų galingas sprogimas.
Straipsnyje teigiama, kad norėdama iš tiesų apsaugoti savo branduolinį arsenalą, Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje. Kol tai įvyks, ji turėtų perkelti tokias kovines galvutes iš visų bazių, esančių netoli karo zonos, ir oro bazių, iš kurių vykdomi smūgiai prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras paskelbė, kad Rusija rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.
„Viena vertus, mes privalome ją apsaugoti, kita vertus, pasaulis turi reaguoti aštriai ir griežtai, kad užkirstų tam kelią“, – kalbėjo Andrijus Sybiha.
Savo ruožtu Rusija antradienį apkaltno Ukrainą, kad jos įsiveržimo į Kursko sritį pagrindinis tikslas buvo užimti Kursko atominę elektrinę ir surengti branduolinę katastrofą.
Rengia atsaką į Šiaurės Korėjos karių įsitraukimą Rusijos kare prieš Ukrainą
16:17
Australijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados užsienio reikalų ministrai bei Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis rengia atsaką į Šiaurės Korėjos kariuomenės įvedimą į Rusijos teritoriją ir nusiteikimą prisijungti prie karo veiksmų Ukrainoje, rašo ukrainiečių naujienų svetainė „New Voice“.
„Dar kartą patvirtiname, kad esame tvirtai įsipareigoję remti Ukrainą, kai ji gina savo laisvę, suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Kartu su tarptautiniais partneriais rengiame koordinuotą atsaką į šį naują įvykį“, – sakoma bendrame pareiškime.
Ministrai taip pat išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Pchenjano karių dislokavimo Rusijos Kursko srityje.
Pareiškime teigiama, kad tiesioginė Šiaurės Korėjos parama Rusijos karui prieš Ukrainą reiškia desperatiškus šalies agresorės bandymus kompensuoti savo nuostolius, taip pat pavojingą konflikto plėtrą, kuri turės rimtų pasekmių taikai ir saugumui Europoje ir Indijos vandenyno regione.
Šalys griežčiausiai pasmerkė sustiprėjusį Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinį bendradarbiavimą.
Jos priminė, kad šių karių priėmimas ar teikimas jiems bet kokių mokymų ar kitokios pagalbos, susijusios su balistinių raketų ar ginklų naudojimu, yra tiesioginis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas.
„Taip pat esame labai susirūpinę dėl galimo bet kokio branduolinių ar su balistinėmis raketomis susijusių technologijų perdavimo iš Rusijos į Šiaurės Korėją pažeidžiant atitinkamas JT ST rezoliucijas. Raginame Pchenjaną nustoti padėti Rusijai vykdyti agresyvų karą“, – sakoma pareiškime.
