Svarbiausios naujienos
- „The Economist“: kodėl D.Trumpo pergalė gali būti gera žinia V.Zelenskiui?
- Kremlius bijo: prieš pasitraukdamas J.Bidenas gali priimti lemtingą sprendimą dėl Ukrainos
- „Ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą“: Vašingtonas rezga planą taikai Ukrainoje
- Pirmas V.Zelenskio vizitas Vengrijoje nuo 2022 m.: susitiko su V.Orbanu
- Po ilgos tylos S.Šoigu pasirodė su grasinimu: Vakarai turi rinktis
- Kentės ne tik Rusija: Ukrainos dronai pirmą kartą pasiekė Kaspijos jūrą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“: kodėl D.Trumpo pergalė gali būti gera žinia V.Zelenskiui?
22:35
Kyjivas taip pavargo nuo JAV prezidento Joe Bideno savikontrolės politikos JAV pagalbos Ukrainai klausimais, kad Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose iš baisiausio košmaro virto vilties spindulėliu Ukrainos vadovybei, rašo dienraštis „The Economist“.
Nors rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą kritikavo Amerikos pagalbą Ukrainai ir atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją, po pergalės Volodymyras Zelenskis suskubo pasveikinti respublikoną.
„Tikimės stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų eros, kuriai ryžtingai vadovaus prezidentas D.Trumpas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Tokie iškalbingi sveikinimai, pasak publikacijos autorių, dar kartą patvirtina nusivylimą J.Bidenu, kurį Ukrainos pareigūnai išreiškia privačiuose pokalbiuose.
JAV atsisakymas leisti Ukrainai naudoti suteiktas raketas smogti Rusijai, nuolatinis karinės pagalbos tiekimo vėlavimas ir nesugebėjimas pasiūlyti Ukrainai patikimų saugumo garantijų buvo suvokiami kaip silpnumas ir veidmainystė. Todėl D.Trumpo pergalė galėtų pasiūlyti Ukrainai išeitį iš to, ką žurnalas „The Economist“ geriausiu atveju apibūdino kaip „kruviną aklavietę“, o blogiausiu – kaip pralaimėjimą.
Nors D.Trumpo rinkimų partneris, naujai išrinktas viceprezidentas J.D.Vance'as anksčiau išreiškė ketinimus įšaldyti karą, priversti Ukrainą laikytis neutralumo, niekaip nebaudžiant agresoriaus, publikacijos autoriai nemano, kad naujasis JAV prezidentas visiškai „parduos“ Ukrainą.
„Jis tikrai nenorės būti Ukrainos pralaimėjimo autorius ir savininkas. Tačiau tikėtina, kad D.Trumpas kažko pareikalaus iš Ukrainos mainais. Tai gali būti, pavyzdžiui, galimybė naudotis jos gamtiniais ištekliais. Jam daug mažiau rūpės kokios nors liberalios vertybės“, – rašo „The Economist“.
Nežinomasis elementas išlieka V.Putinas ir tai, su kuo jis pasirengęs sutikti dėl taikos. Rusijos vadovui artimi šaltiniai pateikė prieštaringų signalų dėl jo pasirengimo deryboms. Vienas šaltinis įspėja, kad dėl „sudėtingų klausimų“ greitas taikos susitarimas yra „nerealus“. Be to, V.Putinas mano, kad jo pajėgos laimi ir jis susidoros su nusilpusiais ukrainiečiais.
„Logiška, kad jis judės į priekį. Tačiau karinė sėkmė yra apgaulingas dalykas. Niekada negali būti tikras, kas nutiks rytoj“, – sakė Ukrainos saugumo pareigūnas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV įvertino V.Putino pasirengimą deryboms
01:12
Jungtinės Amerikos Valstijos nemato jokių įrodymų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs derėtis dėl prieš Ukrainą pradėto karo nutraukimo savo sąlygomis.
Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris. Pasak jo, Kremliaus vadovas nėra pasirengęs atsisakyti savo ketinimų užkariauti Ukrainą.
„Nematome įrodymų, kad V.Putinas pasirengęs atsisakyti reikalavimo toliau pasisavinti Ukrainos teritoriją“, – sakė atstovas.
M.Milleris išreiškė įsitikinimą, kad yra derybų, su kuriomis V.Putinas sutiktų ir kuriose jis gautų „viską, ko nori, o Ukraina negautų nieko iš to, kas jai priklauso pagal JT statutą“.
„Ir tai nėra derybos, kuriomis suinteresuotas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir neturėtų būti suinteresuotas“, – pabrėžė Valstybės departamento atstovas.
Rusija pradėjo naują puolimo bangą Kursko regione
23:28
Rusijos kariai pradėjo naują puolamųjų operacijų bangą Kursko srities teritorijoje, pranešė stebėsenos projektas „DeepState“.
Analitikai pažymėjo, kad Kursko srityje esančių Ukrainos gynybos pajėgų dalinių diena buvo sunki. Priešas atnaujino puolamąsias operacijas prie Pogrebkio, Zelenio Šliacho, Darino ir Sudžos.
„Pastarajame vektoriuje situacija aiškėja, o kituose objektuose pagrindinis puolimas buvo sustabdytas. Žinoma, kacapai ties tuo nesustos ir dar ne kartą bandys vykdyti masinius puolimus naujai atvykusiais daliniais“, – sakoma pranešime.
„The Economist“: kodėl D.Trumpo pergalė gali būti gera žinia V.Zelenskiui?
22:35
Kyjivas taip pavargo nuo JAV prezidento Joe Bideno savikontrolės politikos JAV pagalbos Ukrainai klausimais, kad Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose iš baisiausio košmaro virto vilties spindulėliu Ukrainos vadovybei, rašo dienraštis „The Economist“.
Nors rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą kritikavo Amerikos pagalbą Ukrainai ir atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją, po pergalės Volodymyras Zelenskis suskubo pasveikinti respublikoną.
„Tikimės stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų eros, kuriai ryžtingai vadovaus prezidentas D.Trumpas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Tokie iškalbingi sveikinimai, pasak publikacijos autorių, dar kartą patvirtina nusivylimą J.Bidenu, kurį Ukrainos pareigūnai išreiškia privačiuose pokalbiuose.
JAV atsisakymas leisti Ukrainai naudoti suteiktas raketas smogti Rusijai, nuolatinis karinės pagalbos tiekimo vėlavimas ir nesugebėjimas pasiūlyti Ukrainai patikimų saugumo garantijų buvo suvokiami kaip silpnumas ir veidmainystė. Todėl D.Trumpo pergalė galėtų pasiūlyti Ukrainai išeitį iš to, ką žurnalas „The Economist“ geriausiu atveju apibūdino kaip „kruviną aklavietę“, o blogiausiu – kaip pralaimėjimą.
Nors D.Trumpo rinkimų partneris, naujai išrinktas viceprezidentas J.D.Vance'as anksčiau išreiškė ketinimus įšaldyti karą, priversti Ukrainą laikytis neutralumo, niekaip nebaudžiant agresoriaus, publikacijos autoriai nemano, kad naujasis JAV prezidentas visiškai „parduos“ Ukrainą.
„Jis tikrai nenorės būti Ukrainos pralaimėjimo autorius ir savininkas. Tačiau tikėtina, kad D.Trumpas kažko pareikalaus iš Ukrainos mainais. Tai gali būti, pavyzdžiui, galimybė naudotis jos gamtiniais ištekliais. Jam daug mažiau rūpės kokios nors liberalios vertybės“, – rašo „The Economist“.
Nežinomasis elementas išlieka V.Putinas ir tai, su kuo jis pasirengęs sutikti dėl taikos. Rusijos vadovui artimi šaltiniai pateikė prieštaringų signalų dėl jo pasirengimo deryboms. Vienas šaltinis įspėja, kad dėl „sudėtingų klausimų“ greitas taikos susitarimas yra „nerealus“. Be to, V.Putinas mano, kad jo pajėgos laimi ir jis susidoros su nusilpusiais ukrainiečiais.
„Logiška, kad jis judės į priekį. Tačiau karinė sėkmė yra apgaulingas dalykas. Niekada negali būti tikras, kas nutiks rytoj“, – sakė Ukrainos saugumo pareigūnas.
V.Zelenskis: už Rusiją kovojantys Š.Korėjos kariai jau patyrė nuostolių mūšio lauke
21:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos kariai jau kovoja už Rusiją ir patyrė nuostolių mūšio lauke.
Budapešte po Europos aukščiausiojo lygio susitikimo kalbėjęs V.Zelenskis žurnalistams sakė, kad Rusijos vakarinėje Kursko srityje yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.
„Kai kurie iš jų jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos kariuomenę. Jau užfiksuota nuostolių“, – pridūrė jis.
Kyjivas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad pirmą kartą Kurske įsitraukė į mūšius su Šiaurės Korėjos kariais, o V.Zelenskis sakė, kad Šiaurės Korėjos karių skaičius šioje Rusijos srityje išaugo iki 11 tūkstančių.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiu metu stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
A.Blinkenas tuomet sakė, kad Rusijos teritorijoje šiuo metu iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
Seulas ir Vašingtonas jau seniai kaltina Šiaurės Korėja, kad ši tiekia Maskvai ginklus, kurie yra naudojami mūšio lauke Ukrainoje.
Pchenjanas šiuo metu yra vienas aktyviausių ir svarbiausių Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje rėmėjų.
V.Zelenskis apie D.Trumpo planą užbaigti karą: „Jei jis nori, tai nereiškia, kad taip ir bus“
20:48 Atnaujinta 21:33
Greita karo pabaiga, kurią pažadėjo JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas, neabejotinai reikštų tam tikrus Ukrainos nuostolius, spaudos konferencijoje Budapešte pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau esminės būsimojo JAV prezidento taikos iniciatyvos su Kyjivu dar nebuvo aptartos.
V.Zelenskis pažymėjo, kad pastaruoju metu turėjo keletą pokalbių su D.Trumpu, ypač malonų susitikimą Niujorke rugsėjo mėn.
Pasak Ukrainos prezidento, D.Trumpas tikrai nori greito sprendimo karui užbaigti.
„Jei jis nori, tai nereiškia, kad taip ir bus. Ir aš čia esu aukščiau už visus priekaištus. Tiesiog sakau, kad esame ten, kur esame, ir kariaujame su rusais. Ir tai yra faktas. Tai sunkiausias šio amžiaus priešas“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, būtina pasirengti bet kokiam sprendimui.
„Norime teisingos karo pabaigos. Esu įsitikinęs, kad greita karo pabaiga yra nuostolinga. Manau, kad jei labai greitai... Aš nežinau, kokia idėja. Su prezidentu D.Trumpu apie tai nekalbėjome. Manau, kad jis su savo komanda ruošiasi vienam ar kitam pasiūlymui. Manau, kad visa tai jo laukia. Viena, kas man aišku, yra tai, kad jis nori pabaigos, bet dar kartą sakau ir tikiu, jei tai bus labai greita „pabaiga dėl pačios pabaigos“... Mes visi norime pabaigos. Tikrai norime teisingos pabaigos“, – sakė V. Zelenskis.
D.Trumpas ne kartą yra sakęs, kad jei jis laimės prezidento rinkimus, Jungtinės Valstijos galės užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas. Tačiau jis niekada neatskleidė savo plano detalių.
Rugsėjį Niujorke susitikęs su V.Zelenskiu D.Trumpas pažadėjo, kad jei laimės rinkimus, dar iki inauguracijos „ką nors nuveiks“, kad būtų nutrauktas Ukrainos ir Rusijos karas.
V.Zelenskio kalba nebuvo rodoma aukščiausiojo lygio susitikimo Budapešte transliacijos metu
19:54
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba nebuvo parodyta per oficialią ketvirtadienį Budapešte vykstančio Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo transliaciją, paskelbė „Radio Liberty“.
Oficialioje programoje V.Zelenskis kalbėjo po Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono.
V.Orbano ir E.Macrono kalbos buvo transliuojamos ir skelbiamos internete atskirai, o Ukrainos prezidento kalbos organizatoriai netransliavo ir neskelbė, teigia „Radio Liberty“.
Vengrijos renginio organizatorių atstovas žurnalistams sakė, kad V.Zelenskio kalba esą „nebuvo vieša“, tačiau vaizdo įrašas buvo perduotas jo komandai.
Ukrainos valdžios atstovai su kuriais susisiekė žurnalistai šį teiginį pavadino melagingu.
„Prezidento kalbos visada yra viešos, jei tai numatyta renginio formate. Mes nepateikėme jokių prašymų netransliuoti ar neskelbti kalbos“, – rašoma komentare.
V.Zelenskis dalyvavo Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime Budapešte. Tai pirmasis jo vizitas nuo 2022 m. į Vengriją, kurios vyriausybė laikosi dviprasmiškos pozicijos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Savo kalboje aukščiausiojo lygio susitikime V.Zelenskis sakė, kad Ukrainai nepriimtina bet kokių nuolaidų Rusijai idėja, jis mano, kad tai būtų savižudybė visai Europai.
Kremlius bijo: prieš pasitraukdamas J.Bidenas gali priimti lemtingą sprendimą dėl Ukrainos
18:56
Rusijos valdžios institucijos baiminasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo administracija, prieš perduodami valdžią Donaldui Trumpui, gali imtis drastiškų priemonių prieš Rusiją, sakė šaltinis diplomatiniuose sluoksniuose.
Pasak jo, toks žingsnis galėtų būti, pavyzdžiui, „žalia šviesa“ Kyjiui smogti gilyn į Rusijos teritoriją tolimojo nuotolio JAV ginklais, rašo laikraštis „The Moscow Times“.
2016 m., D. Trumpo pirmosios kadencijos išvakarėse, kadenciją baigiančio Baracko Obamos administracija išsiuntė iš Jungtinių Valstijų 36 Rusijos diplomatus ir atėmė diplomatines vilas Niujorke ir Merilande, tuo labai papiktindama Maskvą.
„Kadangi demokratai neturi ko prarasti, jie gali priimti sprendimus, kurie ateityje apsunkins dialogą. Pavyzdžiui, jie leis naudoti amerikiečių ginklus smūgiams giliai į Rusijos teritoriją“, – sakė diplomatinis šaltinis.
Dabar, kaip pabrėžė Rusijos diplomatas ir Užsienio reikalų ministerijai artimas pašnekovas, Rusijos ir JAV dialogas yra įšaldytas tiek oficialiu, tiek ekspertiniu lygiu. Po D.Trumpo darbo pradžios „tikriausiai galima atsargiai prognozuoti tam tikrą kontaktų atkūrimą“, sakė Rusijos diplomatas. Jis, be kita ko, prognozuoja, kad po D.Trumpo inauguracijos į JAV grįš Rusijos ambasadorius.
Jau daugiau nei metus Kyjivas siekia, kad Vakarai ir JAV tiektų tolimojo nuotolio ginklus ir leistų smogti Rusijos teritorijoje siekiant sunaikinti ginklų sandėlius ir aerodromus, iš kurių Rusijos lėktuvai kyla bombarduoti Ukrainos. Šie apribojimai buvo iš dalies panaikinti 2024 m. pavasarį – JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leido Ukrainai smogti Rusijos taikiniams netoli sienos. Rudenį Volodymyras Zelenskis dar kartą pabandė panaikinti draudimus, kai Vakarų sąjungininkams pateikė „Pergalės planą“. Pasak „The Times“, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pritarė tolimojo nuotolio smūgiams, tačiau V.Zelenskiui tuomet nepavyko įtikinti JAV.
Vašingtonas baiminasi, kad Maskva šį žingsnį įvertins kaip „rimtą eskalaciją“, spalio mėn. sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
A.Lukašenka tvirtina suteikęs malonę 31 politiniam kaliniui
18:26
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka suteikė malonę 31 politiniam kaliniui, paskelbė šalies prezidentūra.
Tai būtų dar vienas tokio pobūdžio žingsnis likus dviem mėnesiams iki rinkimų, kai A. Lukašenka turi pratęsti jau 30 metų trunkantį savo valdymą.
„Suteikta malonė dviem moterims ir 29 vyrams“, – sakoma prezidentūros pranešime. Jame nurodoma, kad 17 šių asmenų serga lėtinėmis ligomis, o septyni turi mažų vaikų.
Žmogaus teisių gynimo grupė „Viasna“ savo ruožtu trečiadienį pranešė, kad nuo praėjusio ketvirtadienio visoje šalyje buvo sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių.
Teisių gynėjai teigia, kad Baltarusijos pareigūnai pradėjo naują sulaikymų bangą, siekdami nutildyti bet kokius kritiškus balsus prieš sausį vyksiančius rinkimus, kai A.Lukašenka sieks septintos kadencijos prezidento poste.
Per rusų smūgį Zaporižiai apgadinta ligoninė, žuvo žmogus
17:42
Per rusų smūgį netoli fronto linijos Ukrainos pietryčiuose esančiai Zaporižiai buvo apgadinta ligoninė, žuvo vienas ir buvo sužeista dar 10 žmonių, įskaitant mediką ir vaiką, socialiniuose tinkluose paskelbė Zaporižios srities gubernatorius.
„Vienas žmogus žuvo, o dar 10, įskaitant vienų metų vaiką, buvo sužeisti. Dviejų (sužeistų) žmonių, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotoją, būklė sunki“, – parašė gubernatorius Ivanas Fedorovas.
