Svarbiausios naujienos
- „Politico“: J.Bidenas planuoja Ukrainai skubiai suteikti 6 mlrd. JAV dolerių pagalbą
- Šaltiniai: nemažai Šiaurės Korėjos karių jau žuvo per pirmus mūšius Kursko srityje
- Analitikai: rusų kariai spalį užėmė daugiausia Ukrainos teritorijos
- Rusų pajėgos nusitaikė į dar vieną miestą: ukrainiečių padėtis nepavydėtina
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą“: Vašingtonas rezga planą taikai Ukrainoje
10:25
JAV prezidento rinkimus laimėjusio Donaldo Trumpo patarėjai pateikė ne vieną galimą taikos Ukrainoje plano versiją. Vieni iš jų visiškai nerealūs ir pataikauja Maskvos interesams, kiti pasižymi veiksmingomis galimo konflikto įšaldymo strategijomis.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis D.Trumpui artimais asmenimis, skelbia, kad naujausias iš galimos taikos planų numato, kad Ukraina galėtų 20-čiai metų atsisakyti stoti į NATO.
Šis planas apima fronto linijos įšaldymą ir beveik 1 300 km ilgio demilitarizuotos zonos sukūrimą. Kol kas neaišku, kas saugotų šią zoną, tačiau pažymima, kad JAV pajėgos nebūtų įtrauktos į taikos palaikymo misiją ir jos nefinansuotų.
„Galbūt teiksime mokymus ir kitokią paramą, tačiau ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą. Mes nesiųsime amerikiečių vyrų ir moterų palaikyti taikos Ukrainoje. Ir už tai nemokėsime. Tegul tai daro lenkai, vokiečiai, britai ir prancūzai“, – aiškino D.Trumpo komandos narys.
Tuo tarpu Vašiingtonas ketintų tiekti Ukrainai ginklus, kad atgrasytų būsimą Rusijos puolimą. Anot naujausio plano, būtų raginama palikti Rusijai apie 20 proc. agresorės užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Šis pasiūlymas tam tikrais aspektais atkartoja išrinktojo viceprezidento J.D.Vance'o rugsėjo mėn. interviu metu išsakytus komentarus, kai jis pasiūlė, kad galutinis Ukrainos ir Rusijos susitarimas galėtų apimti demilitarizuotą zoną, kuri būtų „taip stipriai įtvirtinta, kad rusai vėl neįsiveržtų“. Rusija, tęsė J.D.Vance'as, galėtų pasilikti užgrobtas žemes ir būtų užtikrinta, kad Ukraina bus neutrali.
„Ji neprisijungtų prie NATO, neprisijungtų prie jokių sąjungininkų institucijų“, – sakė jis tinklalaidėje „The Shawn Ryan Show“.
Anksčiau D.Trumpui buvo pristatytas dar vienas planas. Buvę jo patarėjai Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas, anksčiau dirbę pirmuosiuose D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose, siūlo nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui iki tol, kol Ukraina sutiks pradėti taikos derybas su Rusija. Esą Ukraina vis dar galėtų bandyti susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau tai turėtų daryti diplomatinėmis derybomis. Be to, Rusijai irgi būtų iškeltas ultimatumas sėsti prie derybų stalo, to nepadarius, Vašingtonas galėtų stiprinti ginklų tiekimą, priminė „The Wall Street Journal“.
Kurią iš šių strategijų – visą ar dalį – D.Trumpas taikys, neaišku. Tačiau bet koks bandymas pradėti taikos derybas susiduria su daugybe spąstų. Pirma, Ukraina ir Rusija vis dar turi labai skirtingus karo tikslus ir nenori jų keisti. Kremlius teigia, kad reikia siekti „specialiosios karinės operacijos“, o Ukraina bet kokį susitarimą su Rusija vertina kaip kapituliaciją.
Be to, tikėtina, kad griežtai priešinsis kai kurios NATO sąjungininkės ypač tos, kurios Rusiją laiko tiesiogine grėsme savo šalims.
D.Trumpo patarėjai pabrėžia, kad jis pats nuspręs, kaip užbaigti konfliktą.
„Bet kas – nesvarbu, kaip aukštai D.Trumpo artimiausioje aplinkoje, – kas teigia turintis kitokį požiūrį ar detalesnį supratimą apie jo planus dėl Ukrainos, paprasčiausiai nežino, apie ką kalba, arba nesupranta, kad jis pats priima sprendimus dėl nacionalinio saugumo“, – aiškino buvęs D.Trumpo patarėjas Nacionalinio saugumo taryboje.
Pasak „The Wall Street Journal“, D.Trumpo artimiausia aplinka šiuo klausimu taip pat yra susiskaldžiusi. Tradiciškiau nusiteikę sąjungininkai, tokie kaip Mike'as Pompeo, buvęs valstybės sekretorius, kuris dabar kandidatuoja į Pentagono vadovo postą, greičiausiai sieks susitarimo, kad neatneštų didelės pergalės Maskvai.
Kiti patarėjai, ypač Richard Grenellis, pagrindinis kandidatas į Valstybės departamento vadovus arba nacionalinio saugumo patarėjus, gali teikti pirmenybę D.Trumpo norui kuo greičiau užbaigti karą, net jei tai reikštų priversti Kyjivą padaryti didelių nuolaidų.
Respublikonas D.Trumpas anksčiau ne kartą žadėjo užbaigti karą Ukrainoje per tris ar net vieną dieną, jei bus perrinktas prezidentu. Jis patikino, kad galėtų tai padaryti dar iki savo oficialios inauguracijos 2025 m. sausį.
Per savo rinkimų į Baltuosius rūmus kampaniją D.Trumpas peikė prezidento Joe Bideno elgesį su Ukraina, perspėdamas, kad dėl to didėja Trečiojo pasaulinio karo tikimybė ir aiškino, jog Kyjivas apgavo JAV, nemokamai gaudamas milijardų dolerių vertės ginklų.
Jis sakė, kad galėtų greitai išspręsti konfliktą, susodindamas abi puses prie derybų stalo, tačiau neatskleidė, kaip tai padarytų.
„Negaliu jums pateikti tų planų, nes jei pateiksiu tuos planus, negalėsiu jų panaudoti“, – kalbėjo jis per rinkimų kampaniją.
„Ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą“: Vašingtonas rezga planą taikai Ukrainoje
10:25
JAV prezidento rinkimus laimėjusio Donaldo Trumpo patarėjai pateikė ne vieną galimą taikos Ukrainoje plano versiją. Vieni iš jų visiškai nerealūs ir pataikauja Maskvos interesams, kiti pasižymi veiksmingomis galimo konflikto įšaldymo strategijomis.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis D.Trumpui artimais asmenimis, skelbia, kad naujausias iš galimos taikos planų numato, kad Ukraina galėtų 20-čiai metų atsisakyti stoti į NATO.
Šis planas apima fronto linijos įšaldymą ir beveik 1 300 km ilgio demilitarizuotos zonos sukūrimą. Kol kas neaišku, kas saugotų šią zoną, tačiau pažymima, kad JAV pajėgos nebūtų įtrauktos į taikos palaikymo misiją ir jos nefinansuotų.
„Galbūt teiksime mokymus ir kitokią paramą, tačiau ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą. Mes nesiųsime amerikiečių vyrų ir moterų palaikyti taikos Ukrainoje. Ir už tai nemokėsime. Tegul tai daro lenkai, vokiečiai, britai ir prancūzai“, – aiškino D.Trumpo komandos narys.
Tuo tarpu Vašiingtonas ketintų tiekti Ukrainai ginklus, kad atgrasytų būsimą Rusijos puolimą. Anot naujausio plano, būtų raginama palikti Rusijai apie 20 proc. agresorės užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Šis pasiūlymas tam tikrais aspektais atkartoja išrinktojo viceprezidento J.D.Vance'o rugsėjo mėn. interviu metu išsakytus komentarus, kai jis pasiūlė, kad galutinis Ukrainos ir Rusijos susitarimas galėtų apimti demilitarizuotą zoną, kuri būtų „taip stipriai įtvirtinta, kad rusai vėl neįsiveržtų“. Rusija, tęsė J.D.Vance'as, galėtų pasilikti užgrobtas žemes ir būtų užtikrinta, kad Ukraina bus neutrali.
„Ji neprisijungtų prie NATO, neprisijungtų prie jokių sąjungininkų institucijų“, – sakė jis tinklalaidėje „The Shawn Ryan Show“.
Anksčiau D.Trumpui buvo pristatytas dar vienas planas. Buvę jo patarėjai Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas, anksčiau dirbę pirmuosiuose D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose, siūlo nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui iki tol, kol Ukraina sutiks pradėti taikos derybas su Rusija. Esą Ukraina vis dar galėtų bandyti susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau tai turėtų daryti diplomatinėmis derybomis. Be to, Rusijai irgi būtų iškeltas ultimatumas sėsti prie derybų stalo, to nepadarius, Vašingtonas galėtų stiprinti ginklų tiekimą, priminė „The Wall Street Journal“.
Kurią iš šių strategijų – visą ar dalį – D.Trumpas taikys, neaišku. Tačiau bet koks bandymas pradėti taikos derybas susiduria su daugybe spąstų. Pirma, Ukraina ir Rusija vis dar turi labai skirtingus karo tikslus ir nenori jų keisti. Kremlius teigia, kad reikia siekti „specialiosios karinės operacijos“, o Ukraina bet kokį susitarimą su Rusija vertina kaip kapituliaciją.
Be to, tikėtina, kad griežtai priešinsis kai kurios NATO sąjungininkės ypač tos, kurios Rusiją laiko tiesiogine grėsme savo šalims.
D.Trumpo patarėjai pabrėžia, kad jis pats nuspręs, kaip užbaigti konfliktą.
„Bet kas – nesvarbu, kaip aukštai D.Trumpo artimiausioje aplinkoje, – kas teigia turintis kitokį požiūrį ar detalesnį supratimą apie jo planus dėl Ukrainos, paprasčiausiai nežino, apie ką kalba, arba nesupranta, kad jis pats priima sprendimus dėl nacionalinio saugumo“, – aiškino buvęs D.Trumpo patarėjas Nacionalinio saugumo taryboje.
Pasak „The Wall Street Journal“, D.Trumpo artimiausia aplinka šiuo klausimu taip pat yra susiskaldžiusi. Tradiciškiau nusiteikę sąjungininkai, tokie kaip Mike'as Pompeo, buvęs valstybės sekretorius, kuris dabar kandidatuoja į Pentagono vadovo postą, greičiausiai sieks susitarimo, kad neatneštų didelės pergalės Maskvai.
Kiti patarėjai, ypač Richard Grenellis, pagrindinis kandidatas į Valstybės departamento vadovus arba nacionalinio saugumo patarėjus, gali teikti pirmenybę D.Trumpo norui kuo greičiau užbaigti karą, net jei tai reikštų priversti Kyjivą padaryti didelių nuolaidų.
Respublikonas D.Trumpas anksčiau ne kartą žadėjo užbaigti karą Ukrainoje per tris ar net vieną dieną, jei bus perrinktas prezidentu. Jis patikino, kad galėtų tai padaryti dar iki savo oficialios inauguracijos 2025 m. sausį.
Per savo rinkimų į Baltuosius rūmus kampaniją D.Trumpas peikė prezidento Joe Bideno elgesį su Ukraina, perspėdamas, kad dėl to didėja Trečiojo pasaulinio karo tikimybė ir aiškino, jog Kyjivas apgavo JAV, nemokamai gaudamas milijardų dolerių vertės ginklų.
Jis sakė, kad galėtų greitai išspręsti konfliktą, susodindamas abi puses prie derybų stalo, tačiau neatskleidė, kaip tai padarytų.
„Negaliu jums pateikti tų planų, nes jei pateiksiu tuos planus, negalėsiu jų panaudoti“, – kalbėjo jis per rinkimų kampaniją.
Buvęs NATO generalinis sekretorius teigia, kad nenuspėjamas D.Trumpas gali būti raktas į taiką Ukrainoje
08:28
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad Donaldo Trumpo „nenuspėjamumas“ gali būti raktas į taiką Ukrainoje, praneša „Politico“.
Pasak A.F.Rasmusseno, kitas būdas, kuris galėtų pasiteisinti, yra apeliuoti į D.Trumpo ego. „Galėtume pasinaudoti D.Trumpo nenuspėjamumo ir jo noro būti nugalėtoju deriniu ir paversti tai stipria formule taikos procesui Ukrainoje skatinti“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Jis pridūrė, kad D.Trumpas turėtų „pasakyti Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų karą“.
Nepaisant teigiamų D.Trumpo komentarų apie V.Putiną, Rusijos prezidento viešai nepasveikino jo su pergale rinkimuose, nes Maskvos ir Vašingtono santykiai išlieka įtempti. Tačiau rusų žiniasklaida skelbia, kad Rusijos vadovo ir jo elito sveikinimai buvo perduoti "per draugus".
A.F.Rasmussenas pripažino riziką, kad D.Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, tačiau išreiškė abejonę, ar jis privers ukrainiečius sutikti su nesąžiningu taikos susitarimu:
„Nemanau, kad jis norėtų būti vaizduojamas kaip nesėkmingas“.
D.Trumpo išrinkimas įvyko kritiniu momentu Rusijos kare prieš Ukrainą.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą kreipėsi į tarptautinius sąjungininkus, įskaitant Jungtines Valstijas, prašydamas padidinti paramą Kyjivui, Rusija sulaukė pastiprinimo iš Šiaurės Korėjos karių.
Ukraina skelbia kitąmet pradėsianti gaminti savo balistines ir sparnuotąsias raketas
07:57
Ukraina jau 2025 m. viduryje gali pradėti gaminti savo balistines ir sparnuotąsias raketas, interviu OBOZ.UA sakė valstybinės įmonės „Spectechnoexport“ direktorius Aleksejus Petrovas . Pasak jo, jau vyksta ukrainietiškų raketų skrydžio bandymai, ir „yra rezultatų“, rašo moscowtimes.ru.
„Galiu pasakyti, kad tiek valstybinis, tiek privatus sektorius juda šia kryptimi. Sprendimas panaikinti monopolį raetų pramonėje pasirodė esąs protingas. Todėl manau, kad dar iki kitų metų vidurio turėsime savo raketas, tarkime sparnuotąsias ir balistines“, – pabrėžė V.Petrovas.
Įmonės vadovas pažymėjo, kad Ukrainos gamyklos pradėjo gaminti 155 mm sviedinius pagal NATO standartus, galinčius veikti dideliu atstumu kovojant su priešu, o tai suteikia pranašumo kovoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Pietų Korėjos prezidentas sako neatmetantis tiesioginio ginklų tiekimo Ukrainai galimybės
07:18
Seulas neatmeta galimybės tiesiogiai tiekti ginklus Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas.
Pietų Korėja nuo seno laikosi griežtos politikos netiekti ginklų kariaujančioms šalims. Tačiau Seulas prabilo apie šios politikos pakeitimą Ukrainos atžvilgiu po to, kai Pchenjanas pasiuntė savo karius padėti rusams kovoti su ukrainiečiais.
Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, Pietų Korėja prisidėjo prie JAV vadovaujamų sankcijų Maskvai ir teikia Kyjivui humanitarinę bei finansinę paramą.
„Dabar, priklausomai nuo Šiaurės Korėjos įsitraukimo lygio, palaipsniui, etapais, koreguosime savo paramos strategiją. Tai reiškia, kad neatmetame galimybės suteikti ginklų“, – spaudos konferencijoje Seule pareiškė prezidentas.
Pchenjanas šiuo metu yra viena aktyviausių ir svarbiausių Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje rėmėjų.
Seulas ir Vašingtonas jau seniai kaltina Šiaurės Korėja, kad ši tiekia Maskvai ginklus, kurie yra naudojami mūšio lauke Ukrainoje.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad maždaug 8 tūkst. Šiaurės Korėjos karių buvo dislokuoti Rusijos Kursko srityje ir yra pasirengę artimiausiu metu stoti į kovą su Ukrainos pajėgomis.
Pasak A.Blinkeno, šiuo metu Rusijos teritorijoje iš viso yra apie 10 tūkst. Pchenjano karių.
Anot Yoon Suk-yeolo, Pietų Korėja atidžiai stebi įvykius, susijusius su Rusijoje dislokuotais Pchenjano kariais. Prezidentas pridūrė, kad jei bus nuspręsta siųsti ginklų Ukrainai, pirmoji partija bus gynybinė.
„Jei imsimės ginkluotės paramos, pirmiausia pirmenybę teiksime gynybinei ginkluotei“, – sakė jis, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Seimas, apsispręs, ar šalinti su Rusija siejamą verslą iš visų strateginių pirkimų
06:45
Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs, ar šalinti su Rusija siejamą verslą iš viešųjų pirkimų gynybos, energetikos, vandentvarkos, transporto ar pašto paslaugų srityse.
Iš viešųjų pirkimų siūloma eliminuoti Lietuvos įmones, tebeveikiančias Rusijoje, jos aneksuotame Kryme, Moldovos vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrėje, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat Baltarusijoje.
Parlamentas tokias Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymų pataisas priėmė svarstyti rugsėjo pabaigoje.
Jos leistų perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo siūlymą, jei jis tiesiogiai ar per susijusius asmenis veiktų šiose šalyse ar teritorijose.
Nuo šių metų birželio institucijos jau gali iš viešųjų pirkimų šalinti šalyse-agresorėse tebeveikiančias Lietuvos įmones, o šiomis pataisomis būtų praplečiamos galimybės neleisti tokioms įmonėms dalyvauti ir viešuosiuose pirkimuose valstybės strateginėse srityse.
Rusijos ataka Kyjive apgadino gyvenamąjį namą ir automobilių remonto dirbtuves
06:32
Lapkričio 6 d. naktį Rusija surengė bepiločio lėktuvo ataką prieš Kyjivą ir smogė sostinės gyvenamajam pastatui, pranešė Kijevo miesto karinė administracija.
Pasak karinės administracijos, dronų smūgis padarė „didelę žalą“ daugiabučio gyvenamojo namo korpusui miesto Hološevskio rajone.
Preliminariais duomenimis, per išpuolį nekilo gaisras ir žmonės nenukentėjo.
Karinė administracija taip pat pranešė, kad netoliese esančioje automobilių remonto dirbtuvėje kilo didelis gaisras, kurį sukėlė krintančios dronų nuolaužos. Šiuo metu gelbėtojai vyksta gesinti gaisro.
Pasak vietoje esančio „Kyiv Independent“ žurnalisto, apie 1 val. nakties vietos laiku Kyjivo pakraštyje buvo girdimi keli sprogimai.
Ukrainos karinės oro pajėgos visą naktį perspėjo, kad netoli miesto yra Rusijos atakos dronų.
V.Zelenskis telefonu kalbėjosi su D.Trumpu: ką jie aptarė
06:25
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį surengė pokalbį su naujai išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Puikiai susiskambinau su prezidentu Trumpu ir pasveikinau jį su istorine pergale, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė V.Zelenskis. – Sutarėme palaikyti glaudų dialogą ir plėtoti bendradarbiavimą. Stipri ir neabejotina JAV lyderystė yra gyvybiškai svarbi pasauliui ir teisingai taikai.“
Antroji D.Trumpo kadencija kelia klausimų dėl ilgalaikės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau beveik trejus metus kovoja su Rusijos invazija, nes respublikonų kandidatas labai kritikavo JAV karinę pagalbą Kyjivui.
