Svarbiausios naujienos
- „The Economist“: kodėl D.Trumpo pergalė gali būti gera žinia V.Zelenskiui?
- Kremlius bijo: prieš pasitraukdamas J.Bidenas gali priimti lemtingą sprendimą dėl Ukrainos
- „Ginklo vamzdis bus nukreiptas į Europą“: Vašingtonas rezga planą taikai Ukrainoje
- Po ilgos tylos S.Šoigu pasirodė su grasinimu: Vakarai turi rinktis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas nori naujos Rusijos: pasirengęs „perkrovimui“ su JAV pagal savo scenarijų
09:27
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando formuoti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką ir pasiekti dar vieną Rusijos ir JAV „perkrovimą" pagal Rusijos sąlygas, naujausioje ataskaitoje pareiškė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ketvirtadienį V.Putinas kalbėjo 21-ajame metiniame Valdajaus diskusijų klubo susitikime ir pasisakė už JAV ir Rusijos santykių „perkrovimą“. Kremliaus vadovas užsiminė, kad D.Trumpo prezidentinė kampanija pademonstravo „norą atkurti santykius su Rusija, padėti užbaigti Ukrainos krizę“, o vėliau pažymėjo, kad Rusija yra atvira „galimybei atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.“
V.Putinas bandė kaltinti Jungtines Valstijas dėl JAV ir Rusijos santykių pablogėjimo, pažymėdamas, kad Vašingtonas įvedė sankcijas ir apribojimus Rusijai ir nusprendė paremti Kyjivą – nepaminėdamas, kad šios priemonės buvo atsakas į neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pasak analitikų, iš V.Putino pareiškimo matyti, kad Rusija sutiktų su bet kokiu JAV ir Rusijos santykių atkūrimu tik tuo atveju, jei JAV atsisakytų sankcijų ir apribojimų Rusijai bei nustotų remti Ukrainą – faktiškai tik tokiomis sąlygomis, kurios būtų naudingos Rusijai.
V.Putinas pakartojo šablonišką pasakymą, kad NATO yra „akivaizdus anachronizmas“, apkaltino Vakarus, kad šie palaiko bloko mentalitetą, ir sąmoningai iškreipė savo invaziją į Ukrainą kaip NATO pastangas išlikti svarbiai. V.Putinas bandė įvardyti BRICS kaip neblokinę alternatyvą NATO ir melagingai užsiminė, kad Rusija nesuinteresuota tapti hegemonu, nors akivaizdu, kad Kremlius formuoja naują antivakarietišką bloką, kurį sudaro Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija.
Nebenori ankstesnės Rusijos
Kalbėdamas Valdajaus diskusijų klubo plenariniame posėdyje V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija neturėtų grįžti į prieš karą Ukrainoje buvusią padėtį, nes šalis „negali egzistuoti kaip pavaldi ar pusiau pavaldi valstybė“.
„Nenorėčiau, kad Rusija grįžtų į kelią, kuriuo ėjo iki 2022 m. <...> Tai buvo kelias, kuris apėmė tokią paslėptą, užslėptą intervenciją prieš mūsų šalį, kuria buvo siekiama ją pajungti kai kurių kitų šalių interesams“, – pabrėžė Kremliaus vadovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Pasak jo, Rusijos žmonės suprato, ką su šalimi nori padaryti jos geopolitiniai priešininkai, o supratus „kardinalius, strateginius Rusijos interesus“ atsirado precedento neturinti visuomenės konsolidacija.
Kartu jis patikslino, kad, kalbėdamas apie Rusijos strateginius interesus, turi omenyje „jos nepriklausomybės, savarankiškumo ir suvereniteto stiprinimą“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, V.Putinas apkaltino Vakarų šalis bandymu „išardyti istorinę Rusiją“ ir pavadino Vakarus Maskvos „priešu“, kuris nori „sunaikinti Rusijos valstybingumą“ ir „pasiekti strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke“.
2022 m. pabaigoje V.Putinas karo Ukrainoje pradžios priežastį siejo su tuo, kad Vakarai nori „skaldyti ir valdyti“.
„O mūsų tikslas yra kitoks: suvienyti rusų tautą“, – anksčiau sakė Rusijos prezidentas.
Vertinant V.Putino pareiškimą apie visuomenės konsolidaciją, iki 2024 m. rudens Rusijoje padaugėjo piliečių, manančių, kad invazija į Ukrainą padarė daugiau žalos nei naudos.
Rugsėjo mėnesį Levados centro atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. šalies gyventojų įžvelgia daugiau karo žalos, o 28 proc. mato daugiau naudos. Rugsėjo mėn. 54 proc. respondentų pasisakė už taikos derybų pradžią, t.y. 4 proc. daugiau nei rugpjūtį.
Be to, 49 proc. rusų rugsėjį teigė esantys pasirengę pritarti Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos, nepasiekus „specialiosios karinės operacijos" tikslų, apie kuriuos kalbėjo V. Putinas, parodė projekto „Chronicles“ ir tyrimų grupės „Extreme Scan“ atlikta apklausa. Tai didžiausias rodiklis nuo karo pradžios.
Ukraina skelbia sunaikinusi 62 rusų dronus bei keturias raketas
09:54
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 62 rusų dronus bei keturias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido į Ukrainą penkias įvairaus tipo raketas bei 92 dronus.
Charkivo ir Sumų regionuose rusų aviacija sudavė valdomų raketų smūgių.
Numuštos keturios valdomos aviacinės raketos Ch-59/69 bei 62 atakos dronai. Dar 27 dronai nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Odesos, Mykolajivo, Kyjivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio bei Ivano Frankivsko srityse.
V.Putinas nori naujos Rusijos: pasirengęs „perkrovimui“ su JAV pagal savo scenarijų
09:27
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando formuoti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką ir pasiekti dar vieną Rusijos ir JAV „perkrovimą" pagal Rusijos sąlygas, naujausioje ataskaitoje pareiškė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ketvirtadienį V.Putinas kalbėjo 21-ajame metiniame Valdajaus diskusijų klubo susitikime ir pasisakė už JAV ir Rusijos santykių „perkrovimą“. Kremliaus vadovas užsiminė, kad D.Trumpo prezidentinė kampanija pademonstravo „norą atkurti santykius su Rusija, padėti užbaigti Ukrainos krizę“, o vėliau pažymėjo, kad Rusija yra atvira „galimybei atkurti santykius su Jungtinėmis Valstijomis.“
V.Putinas bandė kaltinti Jungtines Valstijas dėl JAV ir Rusijos santykių pablogėjimo, pažymėdamas, kad Vašingtonas įvedė sankcijas ir apribojimus Rusijai ir nusprendė paremti Kyjivą – nepaminėdamas, kad šios priemonės buvo atsakas į neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pasak analitikų, iš V.Putino pareiškimo matyti, kad Rusija sutiktų su bet kokiu JAV ir Rusijos santykių atkūrimu tik tuo atveju, jei JAV atsisakytų sankcijų ir apribojimų Rusijai bei nustotų remti Ukrainą – faktiškai tik tokiomis sąlygomis, kurios būtų naudingos Rusijai.
V.Putinas pakartojo šablonišką pasakymą, kad NATO yra „akivaizdus anachronizmas“, apkaltino Vakarus, kad šie palaiko bloko mentalitetą, ir sąmoningai iškreipė savo invaziją į Ukrainą kaip NATO pastangas išlikti svarbiai. V.Putinas bandė įvardyti BRICS kaip neblokinę alternatyvą NATO ir melagingai užsiminė, kad Rusija nesuinteresuota tapti hegemonu, nors akivaizdu, kad Kremlius formuoja naują antivakarietišką bloką, kurį sudaro Iranas, Šiaurės Korėja ir Kinija.
Nebenori ankstesnės Rusijos
Kalbėdamas Valdajaus diskusijų klubo plenariniame posėdyje V.Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija neturėtų grįžti į prieš karą Ukrainoje buvusią padėtį, nes šalis „negali egzistuoti kaip pavaldi ar pusiau pavaldi valstybė“.
„Nenorėčiau, kad Rusija grįžtų į kelią, kuriuo ėjo iki 2022 m. <...> Tai buvo kelias, kuris apėmė tokią paslėptą, užslėptą intervenciją prieš mūsų šalį, kuria buvo siekiama ją pajungti kai kurių kitų šalių interesams“, – pabrėžė Kremliaus vadovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Pasak jo, Rusijos žmonės suprato, ką su šalimi nori padaryti jos geopolitiniai priešininkai, o supratus „kardinalius, strateginius Rusijos interesus“ atsirado precedento neturinti visuomenės konsolidacija.
Kartu jis patikslino, kad, kalbėdamas apie Rusijos strateginius interesus, turi omenyje „jos nepriklausomybės, savarankiškumo ir suvereniteto stiprinimą“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, V.Putinas apkaltino Vakarų šalis bandymu „išardyti istorinę Rusiją“ ir pavadino Vakarus Maskvos „priešu“, kuris nori „sunaikinti Rusijos valstybingumą“ ir „pasiekti strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke“.
2022 m. pabaigoje V.Putinas karo Ukrainoje pradžios priežastį siejo su tuo, kad Vakarai nori „skaldyti ir valdyti“.
„O mūsų tikslas yra kitoks: suvienyti rusų tautą“, – anksčiau sakė Rusijos prezidentas.
Vertinant V.Putino pareiškimą apie visuomenės konsolidaciją, iki 2024 m. rudens Rusijoje padaugėjo piliečių, manančių, kad invazija į Ukrainą padarė daugiau žalos nei naudos.
Rugsėjo mėnesį Levados centro atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. šalies gyventojų įžvelgia daugiau karo žalos, o 28 proc. mato daugiau naudos. Rugsėjo mėn. 54 proc. respondentų pasisakė už taikos derybų pradžią, t.y. 4 proc. daugiau nei rugpjūtį.
Be to, 49 proc. rusų rugsėjį teigė esantys pasirengę pritarti Rusijos karių išvedimui iš Ukrainos, nepasiekus „specialiosios karinės operacijos" tikslų, apie kuriuos kalbėjo V. Putinas, parodė projekto „Chronicles“ ir tyrimų grupės „Extreme Scan“ atlikta apklausa. Tai didžiausias rodiklis nuo karo pradžios.
V.Zelenskis ir E.Macronas aptarė karinę pagalbą Ukrainai
09:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė aptaręs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu karinę pagalbą Ukrainai.
Pokalbis įvyko Europos lyderių susitikimo Budapešte kuluaruose, atsiradus tam tikrai nežiniai dėl Vakarų paramos Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
Lyderiai per derybas aptarė karinę pagalbą, ukrainiečių karių apmokymą Prancūzijoje ir tolimojo nuotolio pajėgumus.
Rusija į Charkivą nukreipė 500 kg bombas: apgriautas daugiabutis, dešimtys sužeistų
08:23
Naktį, apie 3.30 val. rusų okupacinės pajėgos atakavo Charkivą 500 kilogramų aviacinėmis bombomis.
Kaip pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas, raketai pataikius į daugiabutį Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive, buvo sužeisti mažiausiai 25 žmonės, penki iš jų paguldyti į ligoninę. Jų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo ir lengva. Be to, buvo evakuota 30 žmonių, tarp jų keturi vaikai.
Dabar gelbėtojai toliau šalina griuvėsius. Aviacinė bomba sugriovė įėjimą į pastatą nuo 1-ojo iki 3-iojo aukšto. Taip pat apgadinti šalia esantys gyvenamieji namai, 5 automobiliai ir metro stoties išėjimai.
„Pačiame centre priešas smogė atviroje teritorijoje, apgadindamas istorinius pastatus, viešąsias vietas ir gyvenamuosius namus. Dar vienas smūgis smogė netoli gyvenamojo rajono, taip pat centrinėje miesto dalyje. Buvo apgadinti mažiausiai 6 daugiaaukščiai pastatai, parduotuvės, prekybos paviljonai, automobiliai ir metro stoties išėjimai. Laimei, nukentėjusiųjų nebuvo“, – rašo O.Sinegubovas.
Kaip pridūrė ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas, po griuvėsiais vis dar yra žmonių.
„Keli aukštai buvo sugriauti. Daugybė žmonių, tarp jų ir vaikai, buvo sužeisti! Kiek dar civilių gyventojų turi žūti, kol pasaulis sustabdys Rusijos agresorių?“ – piktinosi jis.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas apkaltino Rusiją tyčia smogus į daugiabutį.
„Rusai taip pat raketomis atakuoja Kyjivą“, – pridūrė jis.
Atskirai Kyjivo karinė administracija pranešė, kad sostinėje veikia priešraketinės oro gynybos sistemos.
Dronais taip pat buvo atakuota Ukrainos pietuose esanti Odesa bei jos priemiesčiai, sužeisti mažiausiai du žmonės, sakė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Ketvirtadienį per Rusijos pajėgų surengtą masinę dronų ataką prieš Kyjivą buvo sužeisti du žmonės, apgadinta pastatų, keliuose rajonuose kilo gaisrai, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Nuo pat pirmos invazijos dienos – 2022-ųjų vasario 24-osios – Rusija nuolat atakuoja Ukrainos sostinę dronais ir raketomis.
Ukrainos pareigūnai šalies sąjungininkių prašo oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti rusų atakas.
V.Zelenskis: raginimai nutraukti ugnį Ukrainoje yra pavojingi ir neatsakingi
07:57
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad raginimai nutraukti ugnį Ukrainoje yra pavojingi ir neatsakingi, nereiškiantys jokių saugumo garantijų Ukrainai.
„Taip pat esama labai pavojingos retorikos (...) dėl ugnies nutraukimo“, – Budapešte po Europos lyderių susitikimo žurnalistams sakė V.Zelenskis.
„Turi būti aiškus planas“, – sakė jis, atmesdamas vengrų premjero Viktoro Orbano tvirtinimus, kad visų prima reikėtų nutraukti ugnį.
„Pirma ugnies nutraukimas, o tada – „mes pažiūrėsime“. Kas yra „mes“? Ar jūsų vaikai žūsta, ar jūsų namai griaunami? Apie ką kalbate?“ – sakė V.Zelenskis.
V.Putinas ir D.Trumpas sako, kad yra pasirengę kalbėtis
06:37 Atnaujinta 08:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį užsiminė, kad gali surengti derybas, pastarajam laimėjus rinkimų kovą dėl Baltųjų rūmų.
„Naudojuosi proga jį pasveikinti“, – sakė V.Putinas Valdajaus politiniame forume pietiniame Sočio mieste, respublikonui D.Trumpui per antradienio rinkimus įveikus demokratų viceprezidentę Kamalą Harris.
Paklaustas, ar galėtų surengti derybas su D.Trumpu, Rusijos lyderis atsakė: „Pasirengęs.“
D.Trumpas užsiminė, kad taip pat yra pasirengęs tam tikram pokalbiui. Interviu televizijai „NBC News“ jis sakė: „Manau, kad pasikalbėsime.“
Vengrijos premjero Viktoro Orbano patarėjas išreiškė įsitikinimą, kad D.Trumpas turėtų paskambinti V.Putinui.
Pasak Balazso Orbano, tai turėtų būti padaryta siekiant užmegzti ryšį su Rusija ir prisidėti prie paliaubų Ukrainoje, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo Budapešte kuluaruose B.Orbanas pareiškė, kad kuo greičiau turėtų būti atkurti visi ryšių su Rusija kanalai.
Žurnalistai priminė, kad artimus ryšius su V.Putinu palaikantis V.Orbanas buvo didžiausias ES Ukrainos kritikas ir primygtinai reikalavo nutraukti pagalbą Kijevui, kuri, jo nuomone, paskatintų Ukrainą sudaryti susitarimą su Rusija.
Premjero patarėjas, komentuodamas D.Trumpo teiginį, kad jis gali užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas, pripažino, kad tai greičiausiai bus sudėtingas procesas. Jo teigimu, taikos procesas diplomatiniu požiūriu yra labai sudėtingas klausimas, kuris visų pirma susijęs su ryšių kanalų atkūrimu.
„O tada jau pokalbis apie trumpalaikes paliaubas. Kuo greičiau tai pradėsime, tuo geriau visiems“, – sakė B.Orbanas.
„The Economist“: kodėl D.Trumpo pergalė gali būti gera žinia V.Zelenskiui?
06:33
Kyjivas taip pavargo nuo JAV prezidento Joe Bideno savikontrolės politikos JAV pagalbos Ukrainai klausimais, kad Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose iš baisiausio košmaro virto vilties spindulėliu Ukrainos vadovybei, rašo dienraštis „The Economist“.
Nors rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą kritikavo Amerikos pagalbą Ukrainai ir atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją, po pergalės Volodymyras Zelenskis suskubo pasveikinti respublikoną.
„Tikimės stiprių Jungtinių Amerikos Valstijų eros, kuriai ryžtingai vadovaus prezidentas D.Trumpas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Tokie iškalbingi sveikinimai, pasak publikacijos autorių, dar kartą patvirtina nusivylimą J.Bidenu, kurį Ukrainos pareigūnai išreiškia privačiuose pokalbiuose.
JAV atsisakymas leisti Ukrainai naudoti suteiktas raketas smogti Rusijai, nuolatinis karinės pagalbos tiekimo vėlavimas ir nesugebėjimas pasiūlyti Ukrainai patikimų saugumo garantijų buvo suvokiami kaip silpnumas ir veidmainystė. Todėl D.Trumpo pergalė galėtų pasiūlyti Ukrainai išeitį iš to, ką žurnalas „The Economist“ geriausiu atveju apibūdino kaip „kruviną aklavietę“, o blogiausiu – kaip pralaimėjimą.
Nors D.Trumpo rinkimų partneris, naujai išrinktas viceprezidentas J.D.Vance'as anksčiau išreiškė ketinimus įšaldyti karą, priversti Ukrainą laikytis neutralumo, niekaip nebaudžiant agresoriaus, publikacijos autoriai nemano, kad naujasis JAV prezidentas visiškai „parduos“ Ukrainą.
„Jis tikrai nenorės būti Ukrainos pralaimėjimo autorius ir savininkas. Tačiau tikėtina, kad D.Trumpas kažko pareikalaus iš Ukrainos mainais. Tai gali būti, pavyzdžiui, galimybė naudotis jos gamtiniais ištekliais. Jam daug mažiau rūpės kokios nors liberalios vertybės“, – rašo „The Economist“.
Nežinomasis elementas išlieka V.Putinas ir tai, su kuo jis pasirengęs sutikti dėl taikos. Rusijos vadovui artimi šaltiniai pateikė prieštaringų signalų dėl jo pasirengimo deryboms. Vienas šaltinis įspėja, kad dėl „sudėtingų klausimų“ greitas taikos susitarimas yra „nerealus“. Be to, V.Putinas mano, kad jo pajėgos laimi ir jis susidoros su nusilpusiais ukrainiečiais.
„Logiška, kad jis judės į priekį. Tačiau karinė sėkmė yra apgaulingas dalykas. Niekada negali būti tikras, kas nutiks rytoj“, – sakė Ukrainos saugumo pareigūnas.
Pagalba Ukrainai prieš D.Trumpo inauguraciją ir po: Pentagonas atsakė, ar kas keisis
06:28
Pentagonas ketina panaudoti visas turimas priemones, kad padėtų Ukrainai iki Joe Bideno prezidentinės kadencijos pabaigos – iki Donaldo Trumpo inauguracijos sausio 20 d.
Tai pareiškė Amerikos gynybos departamento atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh, rašo „ Voice of America „. Šiuo metu Gynybos ministerija Ukrainai turi 6 mlrd. dolerių. Kalbama apie 4 mlrd. prezidento įgaliojimų programai (PDA), pagal kurią ginklai atsiimami iš JAV kariuomenės sandėlių, ir apie 2 mlrd. pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI), pagal kurią ginklai užsakomi tiesiogiai iš gamintojų.
Kalbėdama apie PDA tiekimus, S.Singh pažymėjo, kad kai kurie ginklai Ukrainą pasiekia per kelias dienas ar savaites. Kiti gali užtrukti ilgiau, priklausomai nuo jų prieinamumo JAV sandėliuose.
„Mes visada žiūrime į pajėgumus, kurių Ukrainai reikia mūšio lauke, kuriuos Ukrainos kariai gali naudoti, kurie padarys didžiausią skirtumą. Šiandien neturiu naujų pajėgumų ar naujų dalykų, į kuriuos žiūrime, rinkinio, tačiau kiekvieną kartą, kai skelbiame apie pagalbos paketą ar naują įsipareigojimą, tai yra investicija į mūšio lauke kovojančių ukrainiečių sėkmę“, – pridūrė Pentagono atstovės spaudai pavaduotoja.
Pasak jos, po valdžios perdavimo naujoji administracija (prezidento D. Trumpo, – UNIAN) kartu su Kongresu formuos paramos Ukrainai politiką ateityje. Kartu S.Singh pabrėžė, kad Ukrainą remia abi JAV Kongreso partijos.
„Respublikonai ir demokratai yra prisiėmę įsipareigojimus Ukrainai balsų ir pinigų pavidalu. Naujoji komanda bendradarbiaus su Kongresu, o Kongrese yra palaikymas toliau padėti Ukrainai“, – sakė ji.
Be to, S.Singh priminė, kad Ukrainą remia ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir kitos šalys.
