Karas Ukrainoje. „DeepState“ analitikai apie Zaporižios puolimą: tokio didelio susitelkimo ten nėra

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pentagonas

Jungtinių Valstijų gynybos departamentas turi dar 9,3 mlrd. dolerių, skirtų padėti Ukrainai. Visą šią sumą žadama panaudoti, teigė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis

Pagal Prezidento įgaliojimų mažinti lėšas programą liko daugiau kaip 7 mlrd. dolerių (4,3 mlrd. dolerių, kuriuos balandžio mėn. patvirtino Kongresas, ir 2,8 mlrd. dolerių, kurie atsirado po perskaičiavimo). Dar apie 2,2 mlrd. eurų galima gauti pagal USAI (Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos) programą.

P.Ryderis taip pat sakė, kad nuo balandžio iki spalio vidurio Jungtinės Valstijos Ukrainai pristatė 83 proc. žadėtos amunicijos, 67 proc. priešlėktuvinės gynybos sistemų ir 60 proc. kitų ugnies pajėgumų.

Borisas Johnsonas / „Scanpix“ nuotr.

Jungtinei Karalystei gali tekti siųsti karius į Ukrainą, jei Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti pareigas, sumažins finansavimą. Tai interviu „GB News“ pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

Jis pabrėžė, kad parama Ukrainai yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad Rusija nekeltų grėsmės kitoms Europos valstybėms. Pasak B.Johnsono, jei Ukraina žlugs, tai sukels „dar didesnę grėsmę mūsų sienoms, Europos žemyno sienoms ten, kur demokratijos susiduria su Rusija“.

Buvęs ministras pirmininkas ypač pabrėžė galimą pavojų Baltijos šalims ir Gruzijai, teigdamas, kad Ukrainos pralaimėjimas turėtų toli siekiančių pasekmių visai Europai. Jis taip pat perspėjo, kad tokiu atveju Didžiosios Britanijos išlaidos gynybai gerokai padidės, palyginti su dabartine parama Ukrainai.

B.Johnsonas pažymėjo, kad Ukrainos pralaimėjimo pasekmės neapsiribos vien Europa, bet turės įtakos saugumui Ramiojo vandenyno regione ir Pietų Kinijos jūroje.

„Donaldo Trumpo komandoje yra daug skirtingų balsų, o Respublikonų partijos priešakyje, iš tikrųjų nemažai jų, kurie laikosi neteisingos pozicijos Ukrainos klausimu“, – sakė jis.

Jis kritikavo kai kuriuos respublikonus už tai, kad jie „susižavėję Vladimiru Putinu“ ir turi „kažkokį keistą Putino gerbėjų požiūrį“.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė degalų ir tepalų sandėliui Rusijos Belgorodo srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Atakos padariniai tikslinami.

„Lapkričio 12 d. naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų ir specialiųjų operacijų pajėgų padaliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų padaliniais, surengė ugnies ataką prieš degalų ir tepalų sandėlį „Oskolneftesnab“ netoli Senojo Oskolio miesto Rusijos Federacijos Belgorodo srityje“, – sakoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, dėl ukrainiečių atakos objekte kilo gaisras.

„Tokių objektų sunaikinimas sukelia rimtų logistinių problemų Rusijos okupantų kariuomenei ir gerokai sumažina jos puolamąjį potencialą“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Eugen Kotenko/UKRINFORM/SIPA / Eugen Kotenko/UKRINFORM/SIPA

Dauguma ukrainiečių nepritaria bet kokių Rusijos užgrobtų žemių perleidimui mainais į taiką, net ir tuo metu, kai jų kariuomenė yra nepalankioje padėtyje kovoje su pirmyn besiveržiančiomis Rusijos pajėgomis, rodo antradienį paskelbta apklausa.

Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas apklausą atliko likus mėnesiui iki Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, kuri atgaivino nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali priversti Ukrainą atiduoti žemes.

„2024 metų spalio pradžioje, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, dauguma ukrainiečių – 58 proc. – pasisakė prieš bet kokias teritorines nuolaidas“, – sakoma apklausos ataskaitoje.

Kyjivas, turintis mažiau ginklų ir pajėgų nei Maskva, jau ne vieną savaitę stengiasi sulaikyti nuolatinį Rusijos pajėgų veržimąsi į priekį rytinėje Donecko srityje.

Diplomatiniame fronte jis susidūrė su kai kurių Vakarų sąjungininkų nuovargiu nuo karo. Tarp tų sąjungininkų yra ir pagrindinė Kyjivo rėmėja – Jungtinės Valstijos, kuriose prezidento rinkimai atgaivino diskusijas dėl pagalbos Ukrainai.

Išrinktasis prezidentas D.Trumpas yra tvirtinęs, kad nutrauks kovas per 24 valandas, tačiau nepateikė detalių, kaip tai būtų padaryta.

Tačiau karinės ir diplomatinės nesėkmės neturėjo didelės įtakos apklausoms, kurios parodė, kad „nuo 2024 metų gegužės iki spalio pradžios situacija iš tikrųjų nepasikeitė – šiuo metu teritorinėms nuolaidoms yra pasirengę 32 proc. respondentų“.

Nuo karo pradžios, kai už tam tikrų teritorijų atsisakymą pasisakė 10 proc., šis skaičius padidėjo triskart.

Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą būtų išankstinė sąlyga taikos deryboms. Tačiau Kyjivas šį reikalavimą atmeta.

Nors į klausimą, ar pritartų bendroms teritorinėms nuolaidoms, dauguma ukrainiečių atsakė „ne“, apklausos dalyvių paklausus, ar atsisakyti kai kurių sričių būtų sunku, bet priimtina, rezultatai buvo nevienodi.

Apklausos duomenimis, maždaug 46 proc. ukrainiečių būtų pasirengę sutikti atsisakyti Donbaso ir Krymo, o 39 proc. teigė, kad kompromisas būtų sudėtingas.

Donbasas yra rytinė sritis, apimanti Donecką ir Luhanską, kuri šiuo metu yra daugiausia okupuota Rusijos pajėgų, o Krymas yra pusiasalis, kurį Rusija okupavo 2014 metais ir vėliau aneksavo.

Šią vasarą Ukraina pradėjo puolimą ir užėmė dalį Rusijos teritorijos, tikėdamasi, kad tai galėtų pagerinti jos pozicijas, jei ji būtų priversta derėtis.

Atsiskaitymas banko kortele / MIGUEL MEDINA / AFP

Iranietiškomis bankų kortelėmis jau galima naudotis Rusijoje, mat abi šalys sujungė savo bankų sistemas, pirmadienį pranešė valstybinė televizija. 

Nuo 2018 metų Irano bankai pašalinti iš SWIFT – tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo, leidžiančio greitai ir saugiai vykdyti tarptautines operacijas. 

Tai yra dalis sankcijų, įvestų Iranui po to, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vienašališkai pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos. 

Pirmadienį valstybinis televizijos kanalas IRINN pranešė, kad iranietiškomis banko kortelėmis jau galima naudotis Rusijoje. 

IRINN pridūrė, kad tokia galimybė atsirado po to, kai Irano tarpbankinis tinklas „Shetab“ buvo sujungtas su analogišku Rusijos tinklu „Mir“. 

Pasak IRINN, iraniečiai dabar jau gali išsigryninti pinigus Rusijoje, o ateityje kortelėmis galės atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse. 

„Planas taip pat bus įgyvendinamas kitose šalyse, turinčiose įvairių finansinių ir socialinių ryšių su Iranu, pavyzdžiui, Irake, Afganistane ir Turkijoje“, – teigiama išplatintame pranešime. 

Tiek Iranas, tiek Rusija stengiasi neutralizuoti sankcijų poveikį savo ekonomikai.

Vakarai dėl Rusijos karo Ukrainoje yra pritaikę Maskvai virtinę sankcijų. Rusijos santykiai su Teheranu sustiprėjo nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje. 

Nuo pat invazijos pradžios Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai kaltina Iraną, kad šis tiekia Rusijai dronus ir raketas, kuriomis Maskva atakuoja Ukrainą. 

Birželį Teheranas ir Maskva pasirašė susitarimą stiprinti bendradarbiavimą bankų sektoriuje.

IRINN pridūrė, kad ateityje rusai taip pat galės naudotis savo banko kortelėmis Irane. Daugiau informacijos kol kas nepateikta.

Rusija siekia sukurti tarptautinę mokėjimų platformą kaip alternatyvą SWIFT paslaugai. 2022 metais pagrindiniai Rusijos bankai buvo pašalinti iš SWIFT.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Radikalūs Donaldo Trumpo politikos šalininkai nori sumažinti JAV pagalbą Ukrainai ir to paties tikisi iš Europos šalių. Tai interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė Steve'as Bannonas, D.Trumpo patarėjas ir judėjimo MAGA (Make America Great Again) lyderis.

Pabrėžęs, kad kalba judėjimo MAGA, o ne paties D.Trumpo vardu, S.Bannonas visų pirma išreiškė nepasitenkinimą Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni, kuri pakeitė savo anksčiau gana dešiniąsias pažiūras į kiek nuosaikesnes, politika. Be kita ko, jis priekaištavo G.Meloni dėl jos paramos Ukrainai.

„Manau, kad jos požiūris pasikeis atėjus prezidentui (Donaldui - red. past.) Trumpui, kuris ją įtikins. Priešingu atveju, jei ji tikrai tiki tuo, ką kalbėjo pastaraisiais metais, ji turi būti pasirengusi kartu su kitais Europoje investuoti į ją, išrašyti kalbų dydžio čekius. Mes, judėjimo MAGA nariai, esame tvirtai nusistatę, kad Atstovų rūmuose norime 100 proc. apkarpyti lėšas Ukrainai“, – sakė S.Bannonas.

Pripažindamas, kad judėjimo MAGA ir paties D.Trumpo požiūriai gali šiek tiek skirtis, S.Bannonas pažymėjo, kad naujai išrinktas JAV prezidentas nori taikos Ukrainoje.

„Nekalbu už jį, bet akivaizdu, kad jis nori nutraukti šią pusiau maniją stumti NATO beveik į Rusijos teritoriją“, – sakė S.Bannonas.

Pavel Bednyakov / AP

Kremliui tęsiant susidorojimą su kitaminčiais, viena gydytoja, kuri, pasak kaltintojų, vieno iš savo pacientų ir jo motinos akivaizdoje kritikavo Rusijos karą Ukrainoje, antradienį buvo pripažinta kalta dėl melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo ir nuteista kalėti pusšeštų metų.

68 metų gydytoja Nadežda Bujanova buvo sulaikyta vasarį. Pareigūnams apie ją pranešė vieno iš pacientų mama, Anastasija Akinšina, teigusi, kad gydytoja jai ir jos sūnui pasakė, kad jo tėvas, Ukrainoje žuvęs rusų karys, buvo teisėtas Kyjivo pajėgų taikinys, ir kaltino Maskvą dėl karo.

Vaizdo įrašas, kuriame pasipiktinusi A. Akinšina skundžiasi N. Bujanova, buvo plačiai paskleistas, o Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas asmeniškai pareikalavo iškelti gydytojai baudžiamąją bylą.

Vakarų Ukrainoje gimusi N. Bujanova neigė kaltinimus ir tvirtino niekada nesakiusi to, kuo buvo kaltinama. Praėjusią savaitę teisme sakydama ašaringą baigiamąją kalbą ji ragino teismą ją išteisinti.

N. Bujanovos gynyba teigė, kad prokuratūra nepateikė įrodymų, jog tariamas pokalbis įvyko, ir tvirtino, kad moteris, kuri pranešė apie Lvive gimusią gydytoją, išgalvojo šią istoriją, būdama priešiškai nusiteikusi prieš ukrainiečius, rašo nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“, kuri pranešė apie visus teismo posėdžius.

Savo baigiamojoje kalboje teismui N. Bujanova sakė, kad jai buvo skaudu skaityti kaltinamajame akte pateiktus kaltinimus, ir apsipylė ašaromis.

„Gydytojas, ypač pediatras, negali norėti pakenkti vaikui, jo motinai ar traumuoti vaiko psichiką. Tik monstras pajėgus tai padaryti, kaip ir pasakyti tuos žodžius, kuriuos tariamai jiems pasakiau“, – jos žodžius citavo „Mediazona“.

N. Bujanovos byla sulaukė nacionalinio dėmesio – daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių internete pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama ją paleisti, o jos šalininkai nuolat lankėsi teismo posėdžiuose. Teisėjui perskaičius nuosprendį, jie šaukė: „Gėda!“, kol teismo pareigūnai visus išvedė iš teismo salės.

N. Bujanovos advokatas Oskaras Čerdžijevas žurnalistams sakė, kad nuosprendis buvo „netikėtai griežtas“ ir „siaubingai žiaurus“.

„Mes to nesitikėjome“, – sakė jis.

„Melagingos“ informacijos apie kariuomenę skleidimas Rusijoje nuo 2022 metų kovo yra baudžiamasis nusikaltimas. Rusija tuomet priėmė keletą įstatymų, kuriais draudžiama bet kokia viešai išsakoma nuomonė apie invaziją, kuri nukrypsta nuo oficialaus naratyvo, ir valdžia ėmė aktyviai juos naudoti prieš savo kritikus ir protestuotojus.

Politines represijas Rusijoje stebinčios teisių gynimo grupės „OVD-info“ duomenimis, baudžiamosiose bylose dėl kaltinimų, susijusių su pasisakymais ar veiksmais prieš karą Ukrainoje, dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.