Svarbiausios naujienos
- Benamiais tapę Kursko srities gyventojai kreipėsi į V.Putiną: „Užbaikite šitą prakeiktą karą"
- Kremlius pripažino: V.Putinas atšaukia vizitus į užsienį dėl vienos pikantiškos priežasties
- Išlikimo klausimą sprendžiantis O.Scholzas turi pasiteisinimą dėl Ukrainos
- Lenkijos prezidentas kategoriškas: jokių naikintuvų Ukrainai, kol NATO nepadarys vieno dalyko
- WSJ įvertino, kokie iš tikrųjų yra D.Trumpo ir V.Putino santykiai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Benamiais tapę Kursko srities gyventojai kreipėsi į V.Putiną: „Užbaikite šitą prakeiktą karą"
21:29
Kursko srities Olgovkos kaimo gyventojai įrašė vaizdo pranešimą Rusijos valdovui Vladimirui Putinui. Jame jie pasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė po to, kai buvo evakuoti iš gimtojo kaimo, ir ragino jį „užbaigti šį prakeiktą karą“.
Pasak žmonių, nuo rugpjūčio 6 d., kai pasienio zonoje prasidėjo aktyvūs mūšiai, jų gyvenimas pasidalijo į „prieš ir po“, ir dabar kaimas primena siaubo filmą, o patys žmonės tapo benamiais.
„Kai kurie kaimo gyventojai žuvo, kai kurie dingo be žinios, nes evakuacija nebuvo paskelbta ir ne visi spėjo išvykti. Kai kurie liko, nes manė, kad tai truks tik dvi ar tris dienas“, – nurodoma pareiškime.
Vaizdo įraše pasakojama, kad kaimo gyventojai prarado viską ir dabar yra priversti atstatyti savo namus. Tuo pat metu nuomojami butai viršija jų galimybes, jie ne visada nori įdarbinti žmones, o valdžios institucijų skiriamos išmokos daugeliui jau baigėsi. Tuo pat metu, valdžios institucijų teigimu, kaimui atkurti prireiks penkerių metų, tačiau daugelis bijo ten grįžti.
„Tris mėnesius buvome pragare. Kur galime kreiptis, kur galime rasti išgelbėjimą? Prašome jūsų nutraukti šį prakeiktą karą, nusinešusį daug nekaltų gyvybių. Norime, kad mūsų vaikai matytų taikų dangų, o ne klausytųsi signalo „raketų pavojus“. Išspręskite šią situaciją ir įsiklausykite į pasienio gyventojus. Ne savo noru visa tai kenčiame“, – sakė Kursko srities gyventojai.
Kaip pranešė UNIAN, Kursko srities gyventojai skundžiasi dėl Rusijos karių plėšikavimų. Kartu daugelis nukentėjusiųjų bijo kalbėti apie tai, kad juos užpuolė plėšikai.
103-iosios atskirosios kariuomenės brigados būrio vadas Jurijus Turlajus, šaukinys „Rudolfas“, atsakė į klausimą, kas galėtų priversti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas palikti Kursko sritį. Pasak jo, Ukrainos gynybos pajėgų pasitraukimas iš Kursko srities galėtų įvykti, jei joms tektų ginti Dnieprą nuo Rusijos okupantų.
Pentagonas paskelbė pareiškimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai iki J.Bideno kadencijos pabaigos
00:25
Pentagonas ketina skirti Ukrainai 7,1 mlrd. dolerių pagalbą – likusią anksčiau patvirtinto finansavimo dalį iki dabartinio JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos.
„Kol mes toliau papildysime savo atsargas, matysite, kad ginklai bus toliau perduodami (Ukrainai – red.)“, – per brifingą sakė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.
Pasak JAV Gynybos departamento atstovės spaudai pavaduotojos, iki naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo pradžios Baltuosiuose rūmuose liko mažiau nei 70 dienų. Ji pažymėjo, kad per šį trumpą laikotarpį Pentagonas „yra pajėgus atlikti neįtikėtiną darbą“.
S.Singh priminė, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra aiškiai pareiškęs, jog nori suteikti visą Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai iki savo kadencijos pabaigos.
„Mes labai stengsimės užtikrinti, kad tai įvyktų“, – pridūrė ji.
Ji taip pat pažymėjo, kad iš pradžių Jungtinės Valstijos Ukrainai skyrė gana didelius pagalbos paketus. Pastaruoju metu apie pristatymus buvo skelbiama labai dažnai, beveik kiekvieną savaitę:
„Tikiuosi, kad per ateinančius šios administracijos mėnesius ir toliau matysite, kaip šie paketai bus skiriami iš mūsų turimų atsargų“.
S.Singh taip pat pareiškė, kad Ukraina gaus ginklų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Ši programa numato sudaryti sutartis dėl naujų ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gamybos Amerikos įmonėse.
Pažymima, kad ginklai iš JAV kariuomenės rezervų bus išsiųsti per trumpą laiką. Tuo pat metu tiekimas per USAI truks daug ilgiau – kartais tai gali užtrukti net kelerius metus.
Ekspertai įvertino, ar Ukraina iš tikrųjų galėtų sukurti branduolinį ginklą ir kas jai iš to
23:39
Trečiadienį britų leidinys „The Times“ paskelbė, kad, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas imsis Ukrainai nepalankių veiksmų, Kyjivas vos per kelis mėnesius galėtų pasigaminti atominę bombą. Kitą dieną Užsienio reikalų ministeriją žinią paneigė, sakydama, kad Ukraina laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir tokių ginklų nekuria. Lietuvos ir Ukrainos ekspertai įvertino, ar ji iš esmės galėtų tai padaryti ir ką tai reikštų.
Anot straipsnio, remiantis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu, šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man).
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos Manhatano projektą, po 80 metų nebūtų sunki užduotis“, – teigiama dokumente.
Ten pat rašoma, kad neturėdama laiko pastatyti ir eksploatuoti didelių įrengimų, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų panaudoti plutonį, išgautą iš panaudotų kuro strypų, išimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar kontroliuoja devynis veikiančius reaktorius ir turi nemažai branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
Pranešama apie masinę ataką Odesoje: yra žuvusių, pažeistas pagrindinis šilumos tiekimo vamzdynas
23:29
Ketvirtadienio vakarą Rusija surengė masinę ataką Odesoje. Pranešama, kad mieste kyla gaisrai, pažeistas pagrindinis šilumos tiekimo vamzdynas. Kaip praneša UNIAN korespondentas, sprogimai mieste prasidėjo lapkričio 14 d. vėlai vakare per oro pavojaus signalą.
Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas pranešė, kad Rusijos teroristai vėl surengė masinę bepiločių lėktuvų ataką prieš Odesą ir regioną.
„Yra žuvusių ir sužeistų žmonių, apgadinta civilinė infrastruktūra. Dėl bepiločių lėktuvų atakos Odesoje žuvo moteris. Mažiausiai du žmonės buvo sužeisti. Buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, bažnyčia, automobiliai. Kai kuriose vietovėse kilo gaisrai. Taip pat buvo pažeistas pagrindinis šilumos tiekimo vamzdynas. Visos atitinkamos gelbėjimo tarnybos dirba šalindamos padarinius“, – rašė jis.
Rusijos kariuomenė, preliminariais duomenimis, atakavo Odesą dviem sparnuotosiomis valdomomis oro raketomis Kh-59/69, smogdama civilinei infrastruktūrai.
Karinis-politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko pareiškė, kad Odesa šiuo metu masiškai puolama.
„Odesa, mes laikomės! Atrodo, kad tai vienas iš masiškiausių puolimų pastaruoju metu“, – pabrėžė jis.
Žmonės socialiniuose tinkluose rašo, kad yra smūgių gyvenamajame sektoriuje, pranešta apie mažiausiai du gaisrus, apgadintus namus, viešojo transporto stoteles. Mieste tebesitęsia sprogimai.
Prezidento kanceliarijos vadovas pakomentavo Rusijos išpuolį. Jis rašė: „Rusijos kariuomenė, kaip ir kiti Rusijos piliečiai, jaučiasi gerai:
„Dar vienas rusų teroristinis išpuolis Odesoje. Smūgis į gyvenamąjį namą. Putinui tiesiog patinka kovoti su civiliais. Jis niekam nekelia pagarbos, jis yra eilinis liguistas teroristas“.
Po D.Trumpo pergalės – kur kas intensyvesnės dronų atakos į Ukrainą
22:22
Per savaitę nuo išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Rusija maždaug 44 proc. padidino tolimojo nuotolio dronų atakų prieš Ukrainos miestus intensyvumą, rodo „ABC News“ analizė.
Pažymima, kad D. Trumpo pergalė rinkimuose, patvirtinta lapkričio 6 d. anksti ryte, sutapo su tuo, kad Maskva ėmė aktyviau naudoti Irano gamybos atakos bepiločius orlaivius „Shahed“ Ukrainos objektams visoje šalyje bombarduoti.
Per savaitę nuo D. Trumpo pergalės Rusija į Ukrainą paleido 641 atakos bepilotį orlaivį, remiantis Ukrainos karinių oro pajėgų skelbiamais dienos duomenimis – vidutiniškai daugiau nei 91 bepilotį orlaivį per dieną.
Tačiau bendra tendencija yra ta, kad dronų išpuoliai vis dažniau ir reguliariau vykdomi, rašo leidinys.
Benamiais tapę Kursko srities gyventojai kreipėsi į V.Putiną: „Užbaikite šitą prakeiktą karą"
21:29
Kursko srities Olgovkos kaimo gyventojai įrašė vaizdo pranešimą Rusijos valdovui Vladimirui Putinui. Jame jie pasakojo apie problemas, su kuriomis susidūrė po to, kai buvo evakuoti iš gimtojo kaimo, ir ragino jį „užbaigti šį prakeiktą karą“.
Pasak žmonių, nuo rugpjūčio 6 d., kai pasienio zonoje prasidėjo aktyvūs mūšiai, jų gyvenimas pasidalijo į „prieš ir po“, ir dabar kaimas primena siaubo filmą, o patys žmonės tapo benamiais.
„Kai kurie kaimo gyventojai žuvo, kai kurie dingo be žinios, nes evakuacija nebuvo paskelbta ir ne visi spėjo išvykti. Kai kurie liko, nes manė, kad tai truks tik dvi ar tris dienas“, – nurodoma pareiškime.
Vaizdo įraše pasakojama, kad kaimo gyventojai prarado viską ir dabar yra priversti atstatyti savo namus. Tuo pat metu nuomojami butai viršija jų galimybes, jie ne visada nori įdarbinti žmones, o valdžios institucijų skiriamos išmokos daugeliui jau baigėsi. Tuo pat metu, valdžios institucijų teigimu, kaimui atkurti prireiks penkerių metų, tačiau daugelis bijo ten grįžti.
„Tris mėnesius buvome pragare. Kur galime kreiptis, kur galime rasti išgelbėjimą? Prašome jūsų nutraukti šį prakeiktą karą, nusinešusį daug nekaltų gyvybių. Norime, kad mūsų vaikai matytų taikų dangų, o ne klausytųsi signalo „raketų pavojus“. Išspręskite šią situaciją ir įsiklausykite į pasienio gyventojus. Ne savo noru visa tai kenčiame“, – sakė Kursko srities gyventojai.
Kaip pranešė UNIAN, Kursko srities gyventojai skundžiasi dėl Rusijos karių plėšikavimų. Kartu daugelis nukentėjusiųjų bijo kalbėti apie tai, kad juos užpuolė plėšikai.
103-iosios atskirosios kariuomenės brigados būrio vadas Jurijus Turlajus, šaukinys „Rudolfas“, atsakė į klausimą, kas galėtų priversti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas palikti Kursko sritį. Pasak jo, Ukrainos gynybos pajėgų pasitraukimas iš Kursko srities galėtų įvykti, jei joms tektų ginti Dnieprą nuo Rusijos okupantų.
Ukraina neturi galimybių prisijungti prie NATO iki 2029 m.: ekspertas įvardijo priežastis
19:46
Ukraina neturi jokių galimybių įstoti į NATO iki 2029 m., kol JAV prezidentu bus Donaldas Trumpas. Tokią nuomonę eteryje išsakė visos Ukrainos visuomeninės organizacijos „Ukrainą į NATO“ pirmininkas ir Atlanto tarybos narys Jurijus Romančiukas.
Jis paaiškino, kad Ukrainos narystė Šiaurės Atlanto aljanse visiškai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų nuomonės. Todėl ketverius metus – D. Trumpo kadencijos laikotarpį – Ukrainos galimybės įstoti į Aljansą yra lygios nuliui.
„D.Trumpas dirbs tik ketverius metus, nors tai nėra faktas, nes jis jau yra juokavęs, kad gali būti atėjęs ne vienai kadencijai. Nors pagal JAV Konstituciją, apskritai negalima eiti pareigų ilgiau nei dvi kadencijas. Galbūt jis turi iliuzijų, kad jam pavyks pakeisti Konstituciją, nors tai visiškai nerealu, nes niekas neleis to padaryti... Atėjus D. Trumpui, Ukrainos galimybės įstoti į NATO bus absoliučiai lygios nuliui, kol 2029 m., pasibaigus D. Trumpo kadencijai, neateis naujas JAV prezidentas“, – sakė J.Romančiukas.
Jis paaiškino, kodėl D. Trumpui, ne kartą skeptiškai pasisakiusiam apie NATO egzistavimą, rūpi Ukrainos buvimas Aljanse.
„Kol JAV yra NATO, jam, kaip prezidentui, vyriausiajam JAV kariuomenės vadui, tai tikrai rūpi. Jis tikrai nenori būti įtrauktas į jokį karą, kuris gali kilti tarp NATO ir trečiųjų šalių. Jis tikrai to nenorėtų...“ – tikina J.Romančiukas.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad NATO turėtų padėti Ukrainai užbaigti Rusijos sukeltą karą derybomis, tačiau iš jėgos pozicijos. Pasak jo, tik Kyjivas gali nuspręsti, kada pradėti derybas su Rusija, kad būtų nutrauktas karas. Kartu NATO šalys narės turėtų toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų derėtis iš jėgos pozicijų.
Žadėtos Vakarų paramos Ukraina vis dar laukia: „Turime sunaikinti rusus, bet su kuo?“
19:40
Ukrainos kariuomenė pamažu atsitraukia beveik visame fronte, tačiau didžiausi rūpesčiai dar priešakyje: mobilizacija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, o klausimas, kaip apginkluoti naujus ir esamus dalinius, tampa vis aktualesnis. Apie tai pasakoja leidinys „Postimees“, kurio žurnalistas lankėsi fronte, kur kalbino ukrainiečius.
Tarp mobilizacijos ir ginkluotės yra aiškus ryšys. Vyrai nenori eiti į kariuomenę, kai mato, kad nėra pakankamai ginkluotės kovai.
Jei Ukraina dabar mobilizuotų 300 tūkst. vyrų, tai neturėtų didelės prasmės, nes daugumai jų galima duoti tik lengvąją ginkluotę, sako įtakingiausio Ukrainos karinio leidinio „Defense Express“ vadovas, buvęs Ukrainos kariuomenės karininkas Serhijus Zhurecas.
„Lengvai ginkluotos pėstininkų brigados mums reiškia tik didelius nuostolius“, – aiškina jis.
„Sunkiai galime išvesti vyrus į frontą, bet juos taip lengvai prarasime“, – priduria karininkas.
ES pirmą kartą finansavo bendrą ginklų pirkimą, dalis jų bus pristatyti Ukrainai
18:53
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą.
ES jau yra finansavusi ginklų pirkimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau tai buvo daroma ne iš Bendrijos biudžeto, o naudojant ad hoc finansinį instrumentą.
„Tai pirmas kartas, kai ES biudžeto lėšomis remiame valstybių narių bendrą gynybos priemonių įsigijimą“, – nurodė Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager.
EK pareiškė, kad blokas investavo 300 mln. eurų, siekdamas padėti iki devynių šalių narių grupėms įsigyti oro gynybos sistemas, šarvuočius ir artilerijos sviedinius.
„Svarbu tai, kad atrinktais projektais taip pat padidinsime savo paramą Ukrainai ir suteiksime papildomos gynybos įrangos“, – pridūrė M.Vestager.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, ES stengiasi skatinti šalių narių gynybos pramonę, kad galėtų apginkluoti Ukrainą ir sustiprinti savo turimus pajėgumus.
Bendrija sukūrė finansinės paramos mechanizmą, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares pirkti šaudmenis. Tačiau ES dar neįvykdė pernai duoto pažado iki kovo pabaigos Kyjivui pristatyti milijoną artilerijos sviedinių.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažadėjo, kad šis tikslas bus pasiektas iki metų pabaigos.
„Paskutinis desperatiškas Europos prašymas“: „Bloomberg“ atskleidė jo detales
16:52
Europos šalių lyderiai ragina JAV prezidento Joe Bideno administraciją padidinti paramą Ukrainai, kad Kyjivas kuo labiau sustiprintų savo pozicijas prieš į valdžią ateinant naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, skelbia „Bloomberg“ naujienų agentūra.
Žemyne jau kurį laiko tvyro nerimas, kad būsimas taikos susitarimas, kurį gali pasiūlyti D.Trumpas, bus nepalankus Ukrainai ir atiduos Rusijai po 2022 m. invazijos užimtas teritorijas.
Pasak agentūros pašnekovų, Europos lyderiai ir pareigūnai prašė Vašingtono aprūpinti Ukrainą didesniu kiekiu ginklų ir artilerijos, įvesti papildomas sankcijas pagrindiniams Rusijos pajamų srautams ir apriboti Maskvos galimybes įsigyti uždraustų technologijų, naudojamų ginklų gamyboje.
Pažymima, kad daugelis Europos prašymų buvo neformalaus pobūdžio.
Agentūra „Bloomberg“ šiuos kreipimusis pavadino „paskutiniu desperatišku Europos atstovų kreipimusi“ prieš administracijos pasikeitimą Jungtinėse Valstijose.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos jau rengia naujas sankcijas Rusijos naftos sektoriui ir Šiaurės Korėjai, kuri pasiuntė karius į pagalbą Maskvai, sprendimai turėtų būti priimti iki lapkričio pabaigos.
Keli Europos Sąjungos lyderiai taip pat ragino JAV leisti Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijos teritorijoje. Šis žingsnis, pasak Kyjivo ir sąjungininkų, labai pagerintų galimybes apsisaugoti nuo Maskvos atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
J.Bidenas iki šiol atkakliai priešinosi šiam prašymui, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atvirai jam prieštaravo. Žmonės, susipažinę su JAV pozicija, mano, kad tai turėtų ribotą poveikį mūšio lauke ir nėra verta eskalacijos rizikos.
Savo ruožtu Europos Sąjunga ruošiasi „trikdančiam“ D.Trumpo prezidentavimui, baimindamasi, kad blokui teks didinti pagalbą Kyjivui dėl mažėjančios JAV paramos.
Rusija ruošiasi smūgiuoti Irano raketomis: įvardijo galimus taikinius
16:40
Pigesnės Irano trumpojo nuotolio balistinės raketos „Fath-360“ ir trumpojo nuotolio balistinės raketos „Ababil“ atveria Rusijai naujas galimybes – padaryti fronto liniją Ukrainoje dar pavojingesne, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
„Tikėtina, kad Rusija daugiausia dėmesio skirs jų naudojimui smūgiuojant taktiniams taikiniams trumpuoju nuotoliu“, – įvertino Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) raketų technologijų ekspertas Timothy Wrightas.
Pasak jo, panašu, kad Rusijos kariai vis dar ketina naudoti šias raketas, o jų planas – smogti taikiniams „netoli fronto linijos“. Kol kas nežinoma, ar Rusija jau panaudojo kurią nors iš šių raketų, pažymėjo „Business Insider“.
Oslo branduolinio projekto tyrėjas Fabianas Hoffmanas taip pat išsakė nuomonę, kad Irano raketos „leis Rusijai daryti dar didesnį spaudimą taikiniams prie fronto linijos“.
IISS raketų ekspertas Fabianas Hintzas anksčiau teigė, kad trumpesnio nuotolio Irano raketų naudojimas galėtų atlaisvinti Rusijos ilgesnio nuotolio raketas „Iskander“ „papildomoms atakoms prieš taikinius giliau Ukrainoje“.
„Nors šios Irano raketos gali nesuteikti naujų pajėgumų Rusijos karo veiksmams, jos suteiks daugiau lankstumo ir, svarbiausia, papildomą skaičių“, – rašė jis vienoje iš savo ataskaitų.
Rugpjūtį naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Europos žvalgybos šaltiniais, pranešė, kad Iranas ruošiasi tiekti Rusijai šimtus balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 120 km.
Vėliau Europos Sąjunga gavo patvirtintą informaciją, kad Iranas perdavė Rusijai raketų. Tuo metu ES užsienio politikos atstovas spaudai Peteris Stano teigė, kad buvo „reikšmingai materialiai padidinta Irano parama neteisėtam agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą“.
