Svarbiausios naujienos
- Prancūzija pasistengė: kritiniam karo momentui ruošiamos specialios pajėgos
- Rusijoje klesti „geriausios“ sovietmečio tradicijos: „Grįžo pasmerkimo ir liaudies priešų laikai“
- Kyjivas išdėstė, kodėl Ukrainai nereikia atominės bombos
- Ekspertai įvertino, ar Ukraina iš tikrųjų galėtų sukurti branduolinį ginklą ir kas jai iš to
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prancūzija pasistengė: kritiniam karo momentui ruošiamos specialios pajėgos
10:57
Prancūzijos karinė grupė „Champagne“ baigė naujos brigados „Kyjivo Ana“, kurią sudaro keli tūkstančiai Ukrainos kariškių, mokymus, skirtus sustiprinti Ukrainos gynybą kritiniu karo momentu, skelbia naujienų agentūra AP.
Pažymima, kad po dislokavimo prancūzų apmokyta ir aprūpinta brigada, pavadinta Prancūzijos karaliene tapusios Kyjivo kunigaikštienės garbei, gali pasirodyti esanti grėsminga jėga mūšio lauke. Ją sudarys 4 500 karių, sudarytų iš pėstininkų batalionų, taip pat inžinierių, artilerijos būrių ir kitų specialistų, anksčiau yra sakiusi Prancūzijos valdžia.
Daugiau nei 2 000 Prancūzijoje apmokytų karių dabar atlieka paskutinius žingsnius prieš grįždami į Ukrainą.
Dauguma jų buvo neseniai mobilizuoti ir prieš atvykdami į Prancūziją turėjo tik kelių savaičių bazinį mokymą. Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, Ukrainos kariuomenė taip pat rengia kitus brigados karius Ukrainoje.
Prancūzijos kariuomenė skyrė apie 1 500 savo karių operatyvinei grupei „Champagne“, kuri moko ukrainiečius, be kita ko, naudotis Prancūzijos suteiktais ginklais ir juos prižiūrėti.
Prancūzijos kariuomenė teigia, kad brigados arsenalą sudarys 18 lengvųjų tankų „AMX 10“, 18 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“, 128 šarvuočiai, prieštankinės ir priešlėktuvinės raketų sistemos, taip pat kiti ginklai ir įranga.
Prancūzijos kariuomenė neleido atvykusiems žurnalistams imti interviu iš ukrainiečių, tačiau mokymuose dalyvavę karininkai teigia, kad dabar kariai yra geriau pasirengę artimiausiais mėnesiais galinčioms vykti kovoms.
„Jie gerokai patobulėjo... Dabar jie moka kovoti, manevruoti, pasitelkti įvairius specialistus ir naudoti įvairią įrangą, kurią turės mūšio lauke“, – sakė pulkininkas Paulis. Prancūzijos kariuomenė neatskleidė jo pavardės, motyvuodama saugumo sumetimais.
Spalio 9 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parodė filmuotą medžiagą iš Ukrainos brigados „Kyjivo Ana“, kuri šiuo metu treniruojasi Prancūzijos teritorijoje, mokymų. Jis sakė, kad įsipareigojo pavesti Prancūzijos kariuomenei tiesiogiai apmokyti 2 300 Ukrainos karių Grand Estėje su įranga, kurią jie naudos kovinių misijų metu.
Prancūzija pasistengė: kritiniam karo momentui ruošiamos specialios pajėgos
10:57
Prancūzijos karinė grupė „Champagne“ baigė naujos brigados „Kyjivo Ana“, kurią sudaro keli tūkstančiai Ukrainos kariškių, mokymus, skirtus sustiprinti Ukrainos gynybą kritiniu karo momentu, skelbia naujienų agentūra AP.
Pažymima, kad po dislokavimo prancūzų apmokyta ir aprūpinta brigada, pavadinta Prancūzijos karaliene tapusios Kyjivo kunigaikštienės garbei, gali pasirodyti esanti grėsminga jėga mūšio lauke. Ją sudarys 4 500 karių, sudarytų iš pėstininkų batalionų, taip pat inžinierių, artilerijos būrių ir kitų specialistų, anksčiau yra sakiusi Prancūzijos valdžia.
Daugiau nei 2 000 Prancūzijoje apmokytų karių dabar atlieka paskutinius žingsnius prieš grįždami į Ukrainą.
Dauguma jų buvo neseniai mobilizuoti ir prieš atvykdami į Prancūziją turėjo tik kelių savaičių bazinį mokymą. Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, Ukrainos kariuomenė taip pat rengia kitus brigados karius Ukrainoje.
Prancūzijos kariuomenė skyrė apie 1 500 savo karių operatyvinei grupei „Champagne“, kuri moko ukrainiečius, be kita ko, naudotis Prancūzijos suteiktais ginklais ir juos prižiūrėti.
Prancūzijos kariuomenė teigia, kad brigados arsenalą sudarys 18 lengvųjų tankų „AMX 10“, 18 savaeigių artilerijos pabūklų „Caesar“, 128 šarvuočiai, prieštankinės ir priešlėktuvinės raketų sistemos, taip pat kiti ginklai ir įranga.
Prancūzijos kariuomenė neleido atvykusiems žurnalistams imti interviu iš ukrainiečių, tačiau mokymuose dalyvavę karininkai teigia, kad dabar kariai yra geriau pasirengę artimiausiais mėnesiais galinčioms vykti kovoms.
„Jie gerokai patobulėjo... Dabar jie moka kovoti, manevruoti, pasitelkti įvairius specialistus ir naudoti įvairią įrangą, kurią turės mūšio lauke“, – sakė pulkininkas Paulis. Prancūzijos kariuomenė neatskleidė jo pavardės, motyvuodama saugumo sumetimais.
Spalio 9 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas parodė filmuotą medžiagą iš Ukrainos brigados „Kyjivo Ana“, kuri šiuo metu treniruojasi Prancūzijos teritorijoje, mokymų. Jis sakė, kad įsipareigojo pavesti Prancūzijos kariuomenei tiesiogiai apmokyti 2 300 Ukrainos karių Grand Estėje su įranga, kurią jie naudos kovinių misijų metu.
Ukrainos dronai užpuolė Rusijos Krymsko karinį aerodromą
10:07
Praėjusią naktį Rusijos Krasnodaro krašte užpultas Krymsko karinis aerodromas, skelbia Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Oleksandras Kovalenka.
Savo ruožtu Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas patvirtino, kad buvo įvykdyta dronų ataka.
„Praėjusią naktį dvi regiono savivaldybės patyrė masinę dronų ataką. Mūsų priešlėktuvinės gynybos sistemos perėmė kelias dešimtis bepiločių orlaivių Krymsko ir Krasnoarmėjaus rajonuose“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Jis taip pat rašė, kad Krymske dronų nuolaužos nukrito ant keturių namų valdų teritorijos, žmonės nenukentėjo, apgadintas vieno namo stogas ir automobilis.
Jo teigimu, kad Krasnoarmėjaus rajone, Poltavsko kaime, dronų nuolaužos apgadino privataus namo stogą, o kitame name išdaužė langus. Niekas nebuvo sužeistas.
Jis rašė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Rusijoje klesti „geriausios“ sovietmečio tradicijos: „Grįžo pasmerkimo ir liaudies priešų laikai“
09:41
Šiuo metu Rusijoje klestėte klesti Sovietų Sąjungos laikotarpiu įsitvirtinusi praktika – apskundimas valdžiai. Naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai pasidalijo istorija apie moterį, kuri nuvedusi savo mažametį sūnų į polikliniką Maskvoje, ir iš pagrindų pakeitė 68 metų gydytojos pediatrės Nadeždos Bujanovos gyvenimą. Jos karjera baigėsi kalėjime.
Pastebima, kad tendencija, kai rusai informuoja valdžią apie bendrapiliečius, jų požiūrį į karą Ukrainoje ir kitus tariamus politinius nusikaltimus, įgauna pagreitį. Ekspertai mano, kad ši „tobula“ vidinė sistema padeda Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybei numalšinti galimus nesutarimus.
Berniuko motina Anastasija Akinšina paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasakojo, kad, pasakius gydytojai, jog jos vaikas patyrė traumą po tėvo žūties Ukrainoje, N.Bujanova išsakė nuomonę, kuri neatitinka didžiojo Kremliaus naratyvo.
„Ar žinote, ką ji man pasakė? „Na, mano brangioji, ko tu tikėjaisi? Jūsų vyras buvo teisėtas Ukrainos taikinys“, – A.Akinšina mėgdžiojo gydytojos balsą ir intonaciją.
Kovodama su ašaromis, A.Akinšina aiškino, kad apie incidentą kalbėjosi su ligoninės administracija ir įtarė, kad ji planuoja jį nuslėpti.
„Taigi kyla klausimas: kur dabar galiu skųstis dėl šios k****, kad ją išvarytų iš prakeiktos šalies arba pasiųstų velniop į kalėjimą?“ – moteris skundėsi vaizdo įraše, kuris pasklido socialiniuose tinkluose ir įstūmė ją į rezonansinį baudžiamąjį procesą kaip pagrindinę kaltinimo liudytoją.
Teisme gydytoja N.Bujanova neigė išsakiusi šį komentarą. Tačiau, nepaisant to, kad daugiau suaugusių liudytojų neatsirado, to pasmerkimo pakako, kad būtų sužlugdyta jos 40 metų trukusi karjera ir gyvenimas.
Gydytoja, kuri nuo balandžio mėnesio buvo ikiteisminiame sulaikyme, antradienį pasirodė Maskvos teisme. Pagal karo laikų cenzūros įstatymą ji buvo pripažinta kalta dėl „sąmoningai melagingos informacijos“ apie ginkluotąsias pajėgas viešo skleidimo ir nuteista penkerius su puse metų kalėti pataisos kolonijoje.
N.Bujanova gimė Ukrainoje, bet yra Rusijos pilietė, kur gyvena ir dirba jau tris dešimtmečius. Jos advokatas Oskaras Čerdžijevas agentūrai „Reuters“ sakė, kad gynyba mano, jog A.Akinšina veikė iš piktos valios dėl gydytojos ukrainietiškos kilmės.
Nors į žurnalistų skambučius A.Akinšina neatsakė, teismo posėdžio metu moteris aiškino, kad gydytoja N.Bujanova „nekenčia rusų“ ir „jaučia jai priešiškumą“.
Kaltinimo byla buvo paremta beveik vien tik A.Akinšinos pasakojimu ir teisme perskaityta Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB) pareigūno atliktos vaiko apklausos stenograma. Iš pradžių A.Akinšina teigė, kad berniuko nebuvo kambaryje, kai buvo išsakytos pastabos, tačiau vėliau pakeitė savo versiją ir teismui sakė, kad iš pradžių kalbėjo būdama šoko būsenos.
Teisėjas atmetė gynybos prašymą pateikti savo klausimus vaikui.
Rusijos teisių gynimo grupė „OVD-Info“ nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, užregistravo 21 baudžiamąjį persekiojimą politiškai motyvuotose bylose, grindžiamose paskalomis, agentūrai „Reuters“ teigė šios grupės teisininkė Eva Levenberg.
Vokietijoje gyvenanti E.Levenberg sakė, kad „OVD-Info“ žino dar apie 175 asmenis, kuriems per tą patį laikotarpį buvo pateikti žemesnio lygio administraciniai kaltinimai dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“ dėl to, kad žmonės apie juos pranešė, o 79 iš jų buvo nubausti piniginėmis baudomis.
Padugnės ir išdavikai
Prezidentas V.Putinas yra sakęs, kad šalis dalyvauja tarpiniame kare su Vakarais, o piliečiai turi padėti išnaikinti vidaus priešus. 2022 m. kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos pradžios, jis pareiškė, kad Rusijos žmonės „visada sugebės atskirti tikrus patriotus nuo padugnių ir išdavikų ir tiesiog juos išspjaus kaip netyčia į burną įskridusią kandį“.
„OVD-Info“ duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios už įvairius antikarinius pareiškimus ar protestus valdžios institucijos sulaikė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių ir iškėlė baudžiamąsias bylas 1094 asmenims.
Naujienų reportažuose, teismų bylose ir socialiniuose tinkluose apstu pavyzdžių, kai kaimynas praneša apie kaimyną, bažnyčios lankytojai demaskuoja kunigus, o mokiniai įduoda apie mokytojus.
Kai kam susidariusi dabartinė atmosfera primena tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarumo atmosferą sovietų komunistų valdymo laikais.
Olga Podolskaja yra buvusi Tulos srities, esančios į pietus nuo Maskvos, savivaldybės deputatė, kuri, kaip pati teigia, užsitarnavo „įkyrios“ nepriklausomos vietos politikės, pasirengusios pasipriešinti valdžiai, reputaciją. Pirmosiomis valandomis po invazijos į Ukrainą ji savo parašu prisidėjo prie atviro laiško, kuriame invaziją apibūdino kaip „precedento neturintį žiaurumą“ ir ragino piliečius pasisakyti prieš ją.
Po keturių mėnesių ji sulaukė viešo pasmerkimo, kuriame buvo prašoma ištirti jos finansus po to, kai ji rinko visuomenės aukas baudai, susijusiai su protestu 2020 m., sumokėti.
Vėliau sekė kiti vieši kaltinimai jai ir jos vyrui. Paklausta, kaip tuo metu jautėsi, moteris atviravo, kad tai privertė ją prisiminti savo prosenelį, kuriam 1938 m. sovietų diktatorius Josifas Stalinas įvykdė mirties bausmę po to, kai kažkas apie jį pranešė.
„Grįžo pasmerkimų ir „liaudies priešų“ laikai. Supratau, kad jie užsiminė, jog turėčiau palikti šalį“, – pažymėjo O.Podolskaja.
Ji išvyko 2023 m. balandį. Tų pačių metų rugsėjį ji buvo įtraukta į viešą Teisingumo ministerijos „užsienio agentų“ sąrašą. Siekdama apsaugoti savo saugumą, ji paprašė agentūros „Reuters“ neatskleisti, kur dabar yra įsikūrusi.
Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ Europos ir Centrinės Azijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Rachel Denber įvertino, kad vyresnio amžiaus gerbiamos profesijos kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn siunčia signalą, kad niekas negali sau leisti nesilaikyti oficialios linijos Ukrainos klausimu.
Net jei N.Bujanova būtų sakiusi, kad mūšio lauke esantys Rusijos kariai yra teisėti Ukrainos taikiniai, pagal tarptautinę teisę šis teiginys būtų teisingas, pastebėjo R.Denber.
„Tai yra Ženevos konvencija“, – pridūrė ji.
Per baigiamąją kalbą per teismo posėdį gydytoja ašarojo. Ji prašė teismo atsižvelgti į jos amžių, trapią sveikatą ir dešimtmečius trukusią tarnybą.
Per nuosprendžio paskelbimą karo remėjai, vilkintys marškinėliais, ant kurių buvo išspausdintas gydytojos atvaizdas, šaukė „gėda“.
Prieš perskaitant nuosprendį Bujanova išreiškė šoką dėl to, kas vyksta.
„Aš negaliu to suvokti, – prisipažino ji žurnalistams. – Galbūt tai padarysiu vėliau.“
Kyjivas išdėstė, kodėl Ukrainai nereikia atominės bombos
09:07
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Ukraina neketina kurti branduolinės bombos, nes tai nėra sprendimas, galintis iš esmės pakeisti padėtį fronte.
„Jei tai iš tiesų būtų sprendimas, galintis neabejotinai pakeisti tai, kas vyksta fronte, tuomet mes galėtume jį priimti, nepaisant visų teisinių ir reputacinių sunkumų. Tačiau tai nėra sprendimas, kuris mums atneštų reikšmingų pokyčių fronte“, – kalbėjo jis naujienų agentūrai "RBC-Ukraina“.
Jo nuomone, pokyčius fronte gali nulemti pakankamas kiekis ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, taip pat leidimas smogti giliai į Rusiją.
„Būtent tai neabejotinai lems pokyčius fronte. O tam reikia investicinės paramos karinei gamybai ir tiesioginio ginklų, kurie yra sandėliuose, tiekimo“, – aiškino M.Podoliakas.
Toks Kyjivo atsakymas nuskambėjo po trečiadienį britų leidinio „The Times“ publikuoto teksto apie tai, kad Ukraina esą gali sukurti elementarią branduolinę bombą, naudodama plutonį, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauktų JAV karinę pagalbą.
Užsienio reikalų ministerija paneigė, kad Ukraina galėtų sukurti branduolinę bombą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pabrėžė, kad Ukraina laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, nekuria branduolinio ginklo ir neplanuoja to daryti.
Pentagonas paaiškino, ko Ukraina gali laukti iš J.Bideno iki kadencijos pabaigos
09:02
Pentagonas ketina skirti Ukrainai 7,1 mlrd. dolerių pagalbą – likusią anksčiau patvirtinto finansavimo dalį iki dabartinio JAV prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos.
„Kol mes toliau papildysime savo atsargas, matysite, kad ginklai bus toliau perduodami (Ukrainai – red.)“, – spaudos konferencijos sakė Pentagono atstovo spaudai pavaduotoja Sabrina Singh.
Pasak JAV Gynybos departamento atstovės spaudai pavaduotojos, iki naujosios prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo pradžios Baltuosiuose rūmuose liko mažiau nei 70 dienų. Ji pažymėjo, kad per šį trumpą laikotarpį Pentagonas „yra pajėgus atlikti neįtikėtiną darbą“.
S.Singh priminė, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra aiškiai pareiškęs, jog nori suteikti visą Kongreso patvirtintą pagalbą Ukrainai iki savo kadencijos pabaigos.
„Mes labai stengsimės užtikrinti, kad tai įvyktų“, – pridūrė ji.
Ji taip pat pažymėjo, kad iš pradžių Jungtinės Valstijos Ukrainai skyrė gana didelius pagalbos paketus. Pastaruoju metu apie pristatymus buvo skelbiama labai dažnai, beveik kiekvieną savaitę:
„Tikiuosi, kad per ateinančius šios administracijos mėnesius ir toliau matysite, kaip šie paketai bus skiriami iš mūsų turimų atsargų“.
S.Singh taip pat pareiškė, kad Ukraina gaus ginklų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Ši programa numato sudaryti sutartis dėl naujų ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gamybos Amerikos įmonėse.
Pažymima, kad ginklai iš JAV kariuomenės rezervų bus išsiųsti per trumpą laiką. Tuo pat metu tiekimas per USAI truks daug ilgiau – kartais tai gali užtrukti net kelerius metus.
Plačiau apie tai skaitykite tekste „Paskutinis Joe Bideno rodeo: ekspertai įvertino, ar jis duos Ukrainai lemtingą kozirį“.
Ekspertai įvertino, ar Ukraina iš tikrųjų galėtų sukurti branduolinį ginklą ir kas jai iš to
08:51
Trečiadienį britų leidinys „The Times“ paskelbė, kad, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas imsis Ukrainai nepalankių veiksmų, Kyjivas vos per kelis mėnesius galėtų pasigaminti atominę bombą. Kitą dieną Užsienio reikalų ministerija žinią paneigė, sakydama, kad Ukraina laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir tokių ginklų nekuria. Lietuvos ir Ukrainos ekspertai įvertino, ar ji iš esmės galėtų tai padaryti ir ką tai reikštų.
Anot straipsnio, remiantis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu, šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man).
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos Manhatano projektą, po 80 metų nebūtų sunki užduotis“, – teigiama dokumente.
Ten pat rašoma, kad neturėdama laiko pastatyti ir eksploatuoti didelių įrengimų, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų panaudoti plutonį, išgautą iš panaudotų kuro strypų, išimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar kontroliuoja devynis veikiančius reaktorius ir turi nemažai branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
„Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas. Norint sukurti didelį branduolinių ginklų arsenalą, reikėtų daug mažiau medžiagos. Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siektų kelias kilotonas“, – rašoma dokumente.
Dokumente daroma išvada, kad tokios bombos galingumas sudarytų maždaug dešimtadalį „Fat Man“ bombos galingumo.
„To užtektų sunaikinti visą Rusijos oro pajėgų bazę arba sutelktus karinius, pramoninius ar logistikos objektus. Tiksli branduolinio užtaiso galia būtų nenuspėjama, nes būtų naudojami skirtingi plutonio izotopai“, – teigia ataskaitos autorius Oleksijus Jižakas.
Jis yra Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto, valstybinio mokslinių tyrimų centro, kuris veikia kaip prezidento administracijos ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patariamoji institucija, skyriaus vadovas.
Ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychijus paneigė „The Times“ publikaciją, pabrėždamas, kad jo šalis laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
„Mes neturime, nekuriame ir neketiname kurti branduolinių ginklų. Ukraina glaudžiai bendradarbiauja su TATENA ir visiškai skaidriai vykdo jos stebėseną, kuri neleidžia naudoti branduolinių medžiagų kariniams tikslams“, – sakė jis.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala 15min sakė manantis, kad tokios kalbos parodo, jog situacija nėra palanki Ukrainai. Pastaruosius kelerius metus Kyjivas akcentavo narystės NATO siekį ir intensyviai dėjo pastangas, kad gautų saugumo garantijas, kad tai iš esmės atstotų bet kokias intencijas patiems įgyti branduolinį ginklą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija grasina išvaryti JT stebėtojus iš Zaporižios atominės elektrinės
07:24
Lapkričio 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad gali išsiųsti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius iš okupuotos Zaporižios atominės elektrinės, jei manys, kad jų darbas yra „netinkamas“.
Šis pareiškimas paskelbtas praėjus dienai po to, kai agentūros direktorius Rafaelis Grossi Vokietijos naujienų agentūrai DPA sakė, kad TATENA stebėtojai liks Zaporižios elektrinėje, kol karas bus „įšaldytas“.
„Būsime ten tol, kol konfliktas pereis į naują etapą, bent jau mažiau kovų ir galbūt paliaubas – ne, įšaldytą konfliktą, kad ir į kokį etapą pereitume, bet be šios grėsmės“, – sakė M.Grossi.
Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino atsakomąjį pareiškimą, kuriame įspėjo, kad TATENA ekspertai gali lankytis Zaporižios atominėje elektrinėje „tik su Rusijos Federacijos vyriausybės sutikimu“.
Ministerija teigė, kad branduolinės veiklos stebėtojai gali likti „tik tol, kol mūsų šalis mano, kad jų buvimas ten yra pateisinamas“.
Zaporižios atominė elektrinė, didžiausia atominė elektrinė Europoje, nuo 2022 m. kovo mėn. yra okupuota Rusijos. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. elektrinėje rotacijos principu dirba TATENA stebėtojų grupės. Rusijos valdžios institucijos vis dar neleidžia inspektoriams visiškai patekti į elektrinę.
D.Trumpas nusiteikęs rimtai: „Rusija ir Ukraina turi liautis“
07:15
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį renginio Floridoje metu pareiškė, kad jo administracija daugiausia dėmesio skirs Rusijos ir Ukrainos karui.
„Ketiname intensyviai dirbti su Rusija ir Ukraina. Tai turi būti sustabdyta. Rusija ir Ukraina turi liautis. Nesvarbu, ar tai būtų kariai, ar miestuose sėdintys žmonės, mes tai padarysime“, – sakė D.Trumpas.
Anksčiau D.Trumpas paskelbė, kad „netrukus“ gali paskirti Ukrainos taikos pasiuntinį vadovauti deryboms dėl Rusijos karo nutraukimo, lapkričio 13 d. pranešė „Fox News“.
Be to, išrinktasis prezidentas ne kartą aiškino, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas.
Rusijos laukia rimtos problemos: analitikai paaiškino, kas kankina Kremlių
06:55
Naujausia Kremliaus ekonominė politika rodo, kad 2025 m. Rusijos ekonomika greičiausiai susidurs su dideliais iššūkiais ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerimauja dėl Rusijos ekonominio stabilumo ilguoju laikotarpiu, rašo Karo tyrimu institutas (ISW).
Pasak analitikų, Kremlius neseniai patvirtino keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti Rusijos vyriausybės išlaidas sužeistiems Rusijos kariams, kovoti su infliacija ir spręsti ilgalaikes demografines problemas, tokias kaip mažas gimstamumas ir darbo jėgos trūkumas.
Tokia politika rodo, kad Rusijos ekonomika nėra tokia atspari Vakarų sankcijoms, piniginiams suvaržymams ir karo išlaidoms, kaip teigia Rusijos vyriausybė.
Ši politika taip pat atskleidžia, kad Kremlius nesugebės ilgus metus ir dešimtmečius palaikyti užsitęsusių karo veiksmų ir apsaugoti Rusijos visuomenę nuo ekonominių iššūkių. Nuolatinė Vakarų ir tarptautinė parama Ukrainos pasipriešinimui mūšio lauke dar labiau pagilins Rusijos ekonomines problemas.
Pagrindinės ISW įžvalgos:
- V.Putinas pakeitė pažadėtą kompensaciją Rusijos kariams, sužeistiems kovojant Ukrainoje, ir tai yra aiškus ženklas, kad Kremlius bando sumažinti didėjančias trumpalaikes ir ilgalaikes karo išlaidas ir atkurti Rusijos ekonomikos pusiausvyrą.
- Pranešama, kad Kremliaus pastangos kovoti su infliacija ir aukštomis palūkanų normomis taip pat turi įtakos Rusijos gynybos pramonės bazės plėtrai ir ekonomikos mobilizavimo perspektyvoms.
- Mažai tikėtina, kad esant tokiai pinigų politikai Rusijos gynybos pramonės bazė (DIB) pasieks gamybos tempą, būtiną Rusijos ginkluotės nuostoliams pakeisti.
- Kremlius taip pat vykdo politiką, kuria siekiama ilgainiui padidinti šalies gyventojų skaičių, tuo parodydamas didėjantį susirūpinimą dėl demografinės padėties blogėjimo ir darbo jėgos trūkumo, kuris gali kelti grėsmę tvariai Rusijos DIB veiklai.
- Rusijos pajėgos neseniai įžengė į Kupjanską per maždaug kuopos dydžio mechanizuotą puolimą, nors, ISW vertinimu, Rusijos pajėgos nekontroliuoja šios teritorijos.
Rusija surengė naktinę ataką Odesoje: vienas žmogus žuvo, 10 sužeista
06:40 Atnaujinta 09:47
Rusija Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje surengė masinį išpuolį, per kurį žuvo vienas žmogus ir dar 10 buvo sužeisti, ankstyvą penktadienį pranešė valdžios institucijos.
Odesos meras Henadijus Truchanovas pareiškė, kad rusai išpuolį surengė vėlų ketvirtadienio vakarą. Jis pridūrė, kad per ataką nukentėjo gyvenamieji namai, šildymo sistema, bažnyčios ir švietimo įstaigos.
Ankstyvą penktadienio rytą meras nurodė, kad per incidentą žuvo 35-erių moteris, kuri tuo metu miegojo, o jos lova buvo prie pat lango.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba sakė, kad dar 10 žmonių, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti.
Skelbiama, kad keliose vietose kilo gaisrai, kurie buvo greitai užgesinti.
Per išpuolį taip pat apgadintas centrinio šildymo vamzdynas. Naktį temperatūrai nukritus iki nulio, dešimtys tūkstančių žmonių liko be šildymo.
„Daugiau kaip 40 tūkst. žmonių (taip pat) medicinos ir socialinių įstaigų neturi šildymo“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė H.Truchanovas.
Meras pridūrė, kad šiuo metu vyksta vamzdyno remonto darbai, o kol jie tęsiami, gyventojams dalijama karšta arbata ir antklodės.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino savo antskrydžius Pietų Ukrainoje, apgadindama civilinių laivų ir uosto objektų Odesos srityje, o Kyjivas savo ruožtu sustiprino atakas prieš rusų karinius ir energetinius objektus.
Anksti penktadienį ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad iš vienos karinės bazės Rusijoje Pietryčių Ukrainos link skrido šeši bombonešiai „Tu-95“, galintys nešti sparnuotąsias raketas.
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė vieną rusų raketą bei 25 dronus.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 51 ukrainiečių droną ir užkirto kelią atakai pakrančių rajonuose, įskaitant Krymą ir Azovo jūros regioną.
Ukraina ruošiasi sunkiausiai karo žiemai. Maskva yra sunaikinusi nemažai Ukrainos elektros gamybos pajėgumų ir toliau atakuoja energetikos objektus.
Ankstesnėmis žiemomis milijonams ukrainiečių dažnai nutrūkdavo elektros tiekimas ir šildymas.
Ukrainos pajėgos praranda pozicijas rytuose, o Kyjive didėja susirūpinimas dėl tolesnės JAV karinės paramos po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose.
Ukraina jau kelis mėnesius prašo sąjungininkių Vakaruose suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos atakas prieš miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
