Suprasti akimirksniu
- L.Kojala: kodėl JAV vengė ir galiausiai suteikė leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS
- Ilgai laukti nereikėjo: Kremliaus propaganda atsakė į JAV sprendimą dėl ATACMS
- „Die Welt“ atskleidžia, kiek Lietuvai ir Europai reikia bijoti V.Putino agresijos
- „Axios“: JAV leido tolimojo nuotolio smūgius tik Kursko srityje
- D.Trumpas jaunesnysis sukritikavo JAV sprendimą leisti Ukrainai nukreipti į Rusiją tolimojo nuotolio raketas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
L.Kojala: kodėl JAV vengė ir galiausiai suteikė leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS
09:18
JAV leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas ATACMS Rusijos teritorijoje be anksčiau galiojusių ribojimų.
„Tiesa, prezidento Joe Bideno sprendimo aprėptis nėra aiški“, – sako politologas Linas Kojala. Pirminiu taikiniu, tikėtina, bus netoli Kursko sutelktos Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos. Ar liks kokių nors geografinių suvaržymų, neaišku, pastebi politologas.
„Būtent Šiaurės Korėjos įsitraukimas į karą tapo svarbia paskata pagaliau peržengti iki šiol galiojusią raudoną liniją. Tikėtina, kad šis sprendimas atriš rankas ir britiškų bei prancūziškų „Storm Shadow“ bei SCALP naudojimui. Europos šalys be JAV lyderystės savarankiškai tokius sprendimus priimti vengia“, – sako L.Kojala.
Kokie buvo kiti argumentai, dėl kurių Ukraina ilgą laiką buvo apribota?
- Rusija gali eskaluoti situaciją (prieš kurį laiką pakeista agresoriaus branduolinės ginkluotės doktrina, specifiškai pabrėžiant motyvą atgrasyti Vakarų šalių karinę paramą, kuri esą galėtų iššaukti branduolinį atsaką).
- Rusijos eskalacija gali būti susijusi ir su agresija, nukreipta prieš strateginės reikšmės objektus Europoje ir kitur (nors tokių su Rusija siejamų atvejų ir dabar apstu).
- ATACMS reikšmingai nepakeis karo eigos.
- ATACMS raketų yra tiesiog per mažai.
- Tokios ginkluotės naudojimas neatsiejamas nuo tiesioginės Vakarų paramos, įskaitant žvalgybą, taikinių nustatymą, kitą techninę pagalbą.
Ilgai laukti nereikėjo: Kremliaus propaganda atsakė į JAV sprendimą dėl ATACMS
11:36
Komentuodami „The New York Times“ pranešimą, kad Kyjivas gavo leidimą smogti Rusijos teritorijai ATACMS raketomis, Rusijos propagandininkai pažadėjo „bet kokį atsaką“ Jungtinėms Valstijoms ir net pagrasino branduoliniu karu. Visgi Maskva nepateikė aiškaus oficialaus pareiškimo. Pirmadienio rytą pasirodė ženklų, kad Maskva gali ignoruoti šios „raudonosios linijos“ peržengimą, kaip jau ne kartą yra dariusi anksčiau, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„The New York Times“ naujiena pasirodė vykstant „Vesti Nedeli“ laidai televizijos kanale „Rossija 1“. Vienos pagrindinių propagandinių Rusijos televizijos laidų vedėjas įvertino galimą Maskvos reakciją.
„Kaip reaguos Rusija? Atsakymas gali būti bet koks. Bet kas! Ne veltui mūsų branduolinė doktrina buvo pakoreguota. Kaip ne kartą pabrėžė prezidentas Vladimiras Putinas: raketų smūgiai giliai į Rusijos teritoriją pakeistų konflikto pobūdį, pačią jo esmę ir būtų radikalus eskalavimas. Juk Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija tiesiogiai įsitraukia į karą su Rusija su visomis pasekmėmis jų pačių teritorijoms ir tose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Na, o Ukrainos gyventojai, gyvenantys netoli aerodromų, kuriuose bazuojasi F-16, turėtų išsikraustyti kuo toliau nuo jų“, – grasino Dmitrijus Kiseliovas.
Po kelių valandų laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas pagrasino, kad Amerika išnyks.
„Iš Amerikos, kuri bando įtraukti mus į eskalaciją, iš esmės neliks nieko. Nebus nei J.Bideno, nei D.Trumpo. Amerikai bus padaryta 95 proc. visiška žala“, – kalbėjo A.Guruliovas. „Šiandien esame visiškai pasirengę sunaikinti visą Anglijos ir Prancūzijos branduolinį potencialą vieno etapo smūgiu. Tai bus visai neblogas variantas atgrasyti JAV nuo smūgio Rusijai“, – patikslino deputatas.
Senatorius Andrejus Klišas savo „Telegram“ kanale rašė, kad toks sprendimas „gali baigtis tuo, kad Ukrainos likučiai visiškai praras savo valstybingumą“. Senatorius Vladimiras Džabarovas agentūrai TASS sakė, kad JAV sprendimas „priartina trečiojo pasaulinio karo pradžią“.
Tačiau net praėjus 12 valandų po amerikiečių laikraščio publikacijos nebuvo jokio aiškaus oficialaus Rusijos atsakymo. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tik tarstelėjo, kad „prezidentas pasisakė šiuo klausimu“.
Per pastarąjį pusmetį V.Putinas kelis kartus įspėjo apie Vakarų ilgojo nuotolio ginklų panaudojimo Rusijos teritorijoje pasekmes. Birželį ir rugsėjį Rusijos vadovas tokį sprendimą pavadino tiesioginio Vakarų dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos kare pradžia. O rugsėjo pabaigoje V.Putinas paskelbė apie branduolinės doktrinos pakeitimą, paaiškindamas, kad branduolinės valstybės parama nebranduolinei valstybei bus laikoma jos dalyvavimu puolime prieš Rusiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Die Welt“ atskleidžia, kiek Lietuvai ir Europai reikia bijoti V.Putino agresijos
10:49
Londono, Stokholmo, Vienos ir Berlyno politikai, kariškiai ir žvalgybos pareigūnai svarsto klausimus, kurie dar neseniai atrodė neįsivaizduojami. Ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus patenkintas pasiekimais Ukrainoje? Jei ne, kokie bus kiti jo žingsniai? Ypač tai kelia nerimą šalims, kurios gali būti kitos, pavyzdžiui, Lietuva, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“.
Taikiklyje – Lietuva
Devynerius metus Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovaujantis Darius Jauniškis perspėja: „Režimas nori sugrąžinti Rusijos imperiją. Tai apima ir Baltijos šalis, Ukrainą bei Lenkiją. V.Putinas taip pat taikosi į dalį Suomijos.“
VSD ataskaitoje teigiama, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO, ypač dėl bandymų destabilizuoti Vakarų visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.
„Šiam tikslui V.Putinas naudoja visas savo žvalgybos tarnybų priemones, įskaitant sabotažą prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus, poveikį viešajai nuomonei ir agentų verbavimą per „Telegram“, – aiškina D.Jauniškis.
Maskva taip pat bando sužlugdyti Vokietijos brigados įsikūrimą Lietuvoje pasitelkdama klastotes. Pavyzdžiui, skleidžiama informacija, kad „vokiečių kareiviai prievartauja moteris ir nori okupuoti Lietuvą“, rašo „Die Welt“. Kaip pastebi D.Jauniškis, Rusija aktyviai trukdo šiam projektui, o Lietuvos saugumo tarnybos palaiko ryšius su Vokietijos kolegomis, kad tam pasipriešintų.
Baltijos regionas yra rizikos zona
Rusijos klausimų ekspertas Gerhardas Mangottas pažymi, kad Baltijos jūra yra potenciali konfrontacijos zona: „Rusijos karo lėktuvai dažnai išjungia savo atsakiklius, o tai verčia NATO naikintuvus kilti į orą ir juos perimti. Dėl to gali kilti netikrų incidentų, kurie, nors ir nesukelia karo, gali sukelti selektyvią konfrontaciją.“
Daugiausia dėmesio skiriama dviem vietoms – Narvai Estijoje, kur 95 proc. gyventojų yra etniniai rusai, ir Suvalkų koridoriui, kuris galėtų tapti maršrutu, jungiančiu Rusijos pajėgas Kaliningrade su Baltarusija.
Kada V.Putinas gali imtis veiksmų?
„Netikiu, kad per artimiausius septynerius ar dešimt metų Rusija ginklu užpuls NATO šalis. Jos kariniai pajėgumai šiuo metu yra susilpnėję“, – mano G.Mangottas.
Jis priduria, kad NATO plėtrą, ypač 2008 m. pažadėtą narystę Ukrainai, Rusijos elitas suvokė kaip grėsmę.
Plačiau skaitykie ČIA.
JAV leidus Ukrainai smogti Rusijai tolimo nuotolio raketomis, Kinija ragina siekti taikos
10:41
Kinija pirmadienį dar kartą paragino siekti taikaus susitarimo dėl karo Ukrainoje po to, kai Vašingtonas leido Kyjivui panaudoti ilgo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius objektus Rusijoje.
„Pats svarbiausias dalykas yra bandyti aušinti situaciją ir kaip įmanoma greičiau“, – Užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis Lin Jianas (Lin Dzianas) kalbėjo eilinės spaudos konferencijos metu, atsakydamas į klausimą apie šį JAV sprendimą.
„Ankstyvos paliaubos bei politinis sprendimas pasitarnauja visų pusių interesams“, – teigė jis.
Kinija save pristato kaip neutralią šalį Ukrainos kare su Rusija ir teigia, jog nei vienai, nei kitai pusei neteikia paramos ginklais, priešingai JAV bei kitoms Vakarų valstybėms.
Tačiau Pekinas išlieka artimu politiniu bei ekonominiu Maskvos sąjungininku, tad NATO šalys laikosi nuomonės, jog šio karo niekada oficialiai nepasmerkusi Kinija įgalina Rusiją veikti.
„Kinija visada ragino bei palaikė visus bandymus siekti taikaus sprendimo“, – pirmadienį teigė Rytų galiūnės atstovas.
Jis pridūrė, jog Pekinas „ir toliau siekia užimti konstruktyvią poziciją ir tokiu savotišku būdu prisidėti prie politinio šios krizės sprendimo“.
Įgaliotinis neigė Europos Sąjungos (ES) pareigūnų pranešimus, jog kare naudojami rusų dronai buvo pagaminti Kinijoje.
Pekinas „niekada nerėmė nei vienos pusės mirtinais ginklais, ir nuo pat pradžios griežtai kontroliavo karinio bei dvigubos paskirties bepiločius orlaivius pagal visus įstatymus bei taisykles“, tęsė jis.
„Tikimąsi, jog atsakingos šalys bei asmenys neužsiims spekuliacija bei Kinijos šmeižimu be tam reikalingo faktinio pagrindo“, – teigė Pekino atstovas.
Kim Jong Unas pasmerkė JAV ir Vakarus dėl Ukrainos
10:03
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Vakarai naudoja Ukrainos pajėgas kaip „smogiamąją kariuomenę“ kovai su Rusija ir rizikuoja sukelti pasaulinį konfliktą, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Seulas ir Vašingtonas kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Rusijai kovoti su Ukraina, o ekspertai teigia, kad Kim Jong Unas mainais norėjo gauti pažangių Maskvos technologijų ir kovinės patirties savo kariams.
Pchenjanas neigia šį dislokavimą, o Kim Jong Unas apie tai neužsiminė savo kalboje batalionų vadams, kurią citavo oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra.
JAV ir Vakarai naudojasi karu Ukrainoje, kad galėtų „išplėsti savo karinių intervencijų mastą visame pasaulyje“, sakė Kim Jong Unas.
Jie taip pat bando „padidinti savo kovinę patirtį, o Ukraina naudojama kaip smogiamoji kariuomenė“ prieš Rusiją, pareiškė jis.
„Besitęsianti karinė pagalba Ukrainai kelia nerimą dėl Trečiojo pasaulinio karo“
Jis teigė, kad Vašingtono „besitęsianti karinė pagalba Ukrainai (...) kelia nerimą dėl Trečiojo pasaulinio karo“.
Kim Jong Unas pažadėjo, kad jo šalis stiprins savo branduolinių ginklų gynybą „be jokių apribojimų“.
Seulas praėjusią savaitę pareiškė, kad Šiaurės Korėjos kariai jau pradėjo „dalyvauti kovinėse operacijose“ kartu su Rusijos pajėgomis netoli sienos su Ukraina.
Kim Jong Unas „greičiausiai galvoja apie galimybę papildomai dislokuoti pajėgas, kad paremtų Rusijos karą Ukrainoje“, sakė Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto vyresnysis analitikas Hong Minas.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja ratifikavo svarbų gynybos paktą su Rusija, taip įformindama ilgus mėnesius trukusį dviejų šalių, kurios Šaltojo karo metais buvo komunistų sąjungininkės, karinių ryšių stiprinimą.
Vakarai baiminasi, kad mainais už karių siuntimą Rusija Šiaurės Korėjai siūlo technologinę paramą, kuri gali paspartinti Pchenjano branduolinių ginklų programą.
Atsiskyrėliška valstybė neseniai paleido balistinių raketų salvę ir išbandė naują kietojo kuro tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM).
Branduolinių ginklų turinčios valstybės karių dislokavimas Rusijoje paskatino Seulą pakeisti toną: Pietų Korėja iki šiol priešinosi raginimams siųsti mirtinus ginklus Kyjivui, bet neseniai nurodė, kad gali persigalvoti dėl siuntimo.
Moldova: per galingą ataką rusų dronai ir raketos pažeidė mūsų oro erdvę
09:57
Moldovos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad per galingą savaitgalio ataką prieš Ukrainą rusų dronai ir raketos pažeidė jos oro erdvę.
Per naujausią plataus masto Rusijos oro ataką, kurios taikiniais tapo elektros infrastruktūros įrenginiai visoje Ukrainoje, žuvo mažiausiai septyni gyventojai ir apie 20 buvo sužeisti keliuose regionuose, pranešė pareigūnai.
„Griežtai smerkiame Rusijos raketų ir dronų, nukreiptų prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, šiandien įvykdytą Moldovos oro erdvės pažeidimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Moldovos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi.
Tame pačiame pranešime M.Popsoi papasakojo apie pastebėtus Rusijos dronus, skraidžiusius nedideliame aukštyje virš Moldovos kaimų.
Moldova ir anksčiau yra skelbusi, kad netoli Ukrainos sienos aptiko Rusijos dronų nuolaužų.
Ukrainos ambasadorius išsakė lūkestį naujajai Lietuvos valdžiai: „Tai mūsų prioritetas“
09:55
Rusijai beveik trejus metus tęsiant karą Ukrainoje, Kyjivas prašo ne Vakarų karių siuntimo, o kaip įmanoma greičiau suteikti išmanių ir technologiškai pažangių ginklų, sako šios šalies ambasadorius Lietuvoje.
„Pastaruoju metu nematėme realių svarstymų šia tema. Buvo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyva, tikimės, kad ji gali būti vystoma toliau, tačiau šioje stadijoje mes prašome, kad išmanesni ir technologiškai pažangūs ginklai būtų teikiami Ukrainai kaip įmanoma greičiau“, – BNS sakė Petro Bešta.
Taip jis kalbėjo Ukrainai pirmadienį minint tūkstantį dienų nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios.
„Kiekvienam ukrainiečiui tas tūkstantis dienų yra tragiška sukaktis, bet kartu tai įrodo, kad Ukrainos pasipriešinimas yra stiprus, mes tęsiame kovą, mes giname savo laisvę ir statome stipresnę Europą tam, kad tokios tragedijos nepasikartotų“, – teigė ambasadorius.
Plačiau skaitykite ČIA.
L.Kojala: kodėl JAV vengė ir galiausiai suteikė leidimą naudoti ilgojo nuotolio raketas ATACMS
09:18
JAV leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas ATACMS Rusijos teritorijoje be anksčiau galiojusių ribojimų.
„Tiesa, prezidento Joe Bideno sprendimo aprėptis nėra aiški“, – sako politologas Linas Kojala. Pirminiu taikiniu, tikėtina, bus netoli Kursko sutelktos Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos. Ar liks kokių nors geografinių suvaržymų, neaišku, pastebi politologas.
„Būtent Šiaurės Korėjos įsitraukimas į karą tapo svarbia paskata pagaliau peržengti iki šiol galiojusią raudoną liniją. Tikėtina, kad šis sprendimas atriš rankas ir britiškų bei prancūziškų „Storm Shadow“ bei SCALP naudojimui. Europos šalys be JAV lyderystės savarankiškai tokius sprendimus priimti vengia“, – sako L.Kojala.
Kokie buvo kiti argumentai, dėl kurių Ukraina ilgą laiką buvo apribota?
- Rusija gali eskaluoti situaciją (prieš kurį laiką pakeista agresoriaus branduolinės ginkluotės doktrina, specifiškai pabrėžiant motyvą atgrasyti Vakarų šalių karinę paramą, kuri esą galėtų iššaukti branduolinį atsaką).
- Rusijos eskalacija gali būti susijusi ir su agresija, nukreipta prieš strateginės reikšmės objektus Europoje ir kitur (nors tokių su Rusija siejamų atvejų ir dabar apstu).
- ATACMS reikšmingai nepakeis karo eigos.
- ATACMS raketų yra tiesiog per mažai.
- Tokios ginkluotės naudojimas neatsiejamas nuo tiesioginės Vakarų paramos, įskaitant žvalgybą, taikinių nustatymą, kitą techninę pagalbą.
Kiek toli skries raketos: „Axios“ skelbia, kad JAV leido tolimojo nuotolio smūgius tik Kursko srityje
08:57
Baltųjų rūmų sprendimas leisti Ukrainai paleisti tolimojo nuotolio raketas į Rusijos teritoriją yra susijęs tik su Rusijos Kursko regionu ir yra sumanytas kaip atsakas į Šiaurės Korėjos karinio personalo įsitraukimą į karą, rašo leidinys „Axios“.
„Axios“ šaltinis teigia, kad Ukrainai buvo leista naudoti ATACMS tik Rusijos Kursko srities teritorijoje, kur Šiaurės Korėjos kariuomenė pradėjo dalyvauti karo veiksmuose Rusijos pusėje.
Kyjivas apie šį sprendimą, pasak šaltinio, buvo informuotas prieš tris dienas.
Leidinio pašnekovas aiškino, kad šiuo sprendimu siekiama atgrasyti Šiaurės Korėją nuo papildomų pajėgų siuntimo padėti Rusijai kare prieš Ukrainą.
Baltieji rūmai tikisi, kad jei Šiaurės Korėjos pajėgos Rusijoje bus rimtai užpultos, Pchenjanas gali persvarstyti sprendimą toliau remti Rusiją žmogiškosiomis pajėgomis. O tai, savo ruožtu, turės neigiamos įtakos Rusijos kontrpuolimui, siekiant išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.
Rusija skelbia praėjusią naktį numušusi 59 ukrainiečių dronus
08:46
Rusija praėjusią naktį numušė 59 ukrainiečių dronus, daugiausia pasienio regionuose, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.
„Praėjusią naktį buvo atremti Kyjivo režimo bandymai įvykdyti teroristines bepiločių atakas prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma ministerijos pareiškime. – Oro gynybos sistemos sunaikino 59 ukrainiečių bepiločius.“
Nurodoma, kad dauguma dronų buvo numušti trijuose prie Ukrainos sienos esančiuose regionuose: 45 Briansko, šeši Kursko ir trys Belgorodo.
Trys dronai buvo perimti į pietus nuo Maskvos esančiame Tulos regione, dar du – Maskvos srityje.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad vienas dronas buvo sunaikintas virš Ramenskojės rajono ir kad žalos nebuvo padaryta.
Antrasis dronas aptiktas Pavlovskij Posado rajone, platformoje „Telegram“ parašė S. Sobianinas.
Maskva kone kasdien skelbia sunaikinusi ukrainiečių dronų, bet skaičiai paprastai būna mažesni nei šį pirmadienį.
Kyjivas sako, kad tokias atakas, dažnai – prieš energijos infrastruktūrą, vykdo atsakydamas į Rusijos atakas Ukrainos teritorijoje.
EK pirmininkė smerkia Rusijos ataką prieš Ukrainą
08:23
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Rusijos didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą sekmadienį pavadino siaubinga ir sakė, kad Kyjivas gali tikėtis Europos Sąjungos paramos.
„Matėme siaubingas, siaubingas Rusijos šios nakties atakas prieš Ukrainą, naikinant civilinę energijos infrastruktūrą ir pareikalaujant neįtikimai daug žmonių gyvybių“, – sakė U.von der Leyen Brazilijos televizijai „Globo News“, atvykusi į Rio de Žaneirą Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo išvakarėse.
„Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės. Šią žiemą remiame Ukrainą konkrečiai (...) energijos infrastruktūros (srityje)", – sakė ji.
„Ukraina gali kliautis mumis“, – pridūrė U.von der Leyen.
