Suprasti akimirksniu
- Estijos ministras įspėjo Europos lyderius: būkite pasirengę siųsti karius į Ukrainą
- Analitikai: Rusija bando priversti Vašingtoną paneigti lemtingą sprendimą
- ATACMS raketos: kas tai ir kodėl jos tokios svarbios Ukrainai?
- B.Johnsonas pristatė 500 mlrd. dolerių vertės sprendimą išspręsti karą Ukrainoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Estijos ministras įspėjo Europos lyderius: būkite pasirengę siųsti karius į Ukrainą
09:22
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Europos lyderiai turėtų būti pasirengę siųsti karines pajėgas į Ukrainą, kad paremtų bet kokį taikos susitarimą, kurį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sudaryti tarp Kyjivo ir Maskvos, skelbia leidinys „Financial Times“.
Pasak ministro, geriausia Ukrainos saugumo galimybė yra narystė NATO, kurios ir siekia prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jei Jungtinės Valstijos nepritars Kyjivo prisijungimui prie karinio aljanso, Europa turės imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tolesnei Rusijos agresijai, dislokuodama savo karius pasibaigus karo veiksmams.
„Tikros saugumo garantijos reiškia teisingą taiką, o tada kalbame apie narystę NATO. Tačiau be Jungtinių Valstijų tai bus neįmanoma, ir kalbame apie bet kokią išorinio buvimo formą“, – paaiškino M.Tsahkna.
D.Trumpas ne kartą žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, sukeldamas susirūpinimą dėl galimų nesąžiningų susitarimų, paremtų grasinimu sumažinti JAV karinę paramą. Keletas jo sąjungininkų paragino Europą labiau remti Ukrainą.
Ministras pažymėjo, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose suintensyvino sąjungininkų diskusijas dėl paramos Ukrainai, atsižvelgiant į pastarojo meto jos nuostolius fronte, taip pat sukėlė Maskvos susidomėjimą derybomis.
M.Tsahkna įvertino, kad Europa būtų sunku suteikti saugumo garantijas Ukrainai be JAV paramos, atsižvelgiant į galimus konfliktus su Rusijos kariais.
Estija visada aktyviai rėmė Ukrainą ir, nepaisant kai kurių sąjungininkų susirūpinimo, pritarė ginklų tiekimui. Tačiau Talinas pagrįstai nerimauja, kad, Rusijai laimėjus, Baltijos šalims iškils naujos Kremliaus agresijos grėsmė.
Kai kurie analitikai mano, kad Europa galėtų organizuoti paramą Ukrainai per valstybių koaliciją, pradedant Lenkija ir Jungtine Karalyste. Šios šalys yra pagrindinės karinės pagalbos Ukrainai teikėjos.
M.Tsahkna taip pat pabrėžė Prancūzijos ir Vokietijos dalyvavimo šiose pastangose svarbą, nes Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos teikėja po JAV.
Jis mano, kad D.Trumpas neišstos iš NATO, nes tai neatitinka JAV interesų. Tačiau europiečiai turi parodyti norą investuoti į gynybą, visų pirma padidinti gynybos išlaidas bent iki 2,5 proc. BVP.
Pasak ministro, Europa neturi pakankamai ginklų atsargų ir turėtų stiprinti savo gynybos pramonę.
„Tačiau tai, ką mes turime, yra pinigai. Mes turime daug pinigų. Netikiu tomis vyriausybėmis, kurios sako, kad negali prašyti daugiau iš savo žmonių, nes mes Estijoje taip padarėme“, – atkreipė dėmesį M.Tsahkna, turėdamas omenyje mokesčių padidinimą, kurį Talinas įteisino būtent didesnėms gynybos išlaidoms finansuoti.
Jo teigimu, šalys gali reikalauti daugiau iš savo piliečių, kaip tai jau padarė Estija. Baigdamas, jis pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu yra pirmoji NATO gynybos linija, o pokyčiai Europos saugumo architektūroje gali pasikeisti.
„Mes tiesiog negalime laukti, ką nuspręs JAV“.
JK ir Prancūzija leido Ukrainai apšaudyti Rusiją jų raketomis, tačiau su apribojimais
10:29
Ukraina gavo Vakarų sąjungininkių leidimą smogti Rusijos teritorijai, tačiau ir vėl buvo nustatyti apribojimai.
Ukraina gavo leidimą naudoti bendrai Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pagamintas raketas „Storm Shadow/SCALP“ prieš taikinius Rusijoje, teigia aukšto rango šaltinis kariniuose-politiniuose sluoksniuose.
Komentare „RBC-Ukraina“ jis pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali naudoti šias raketas tik taikiniams Kursko srityje atakuoti.
Primename, kad sekmadienį, 2024 m. lapkričio 18 d., žiniasklaida pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas neva suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS raketas prieš taikinius Rusijoje. Po to pasirodė žinių, kad tokį patį leidimą Ukraina gavo iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
Tačiau oficialaus šios informacijos patvirtinimo vis dar nėra.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad Ukraina gali panaudoti vakarietiškos gamybos tolimojo nuotolio raketas, visų pirma prieš Šiaurės Korėjos kariuomenę, kuri telkiasi Kursko srityje.
„Storm Shadow“/SCALP yra Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iš oro paleidžiama sparnuotoji raketa „oras-žemė“.
Jos veikimo nuotolis – 560 km. Eksportui skirta SCALP EG versija pasižymi mažesniu 290 km nuotoliu ir 500 kg kovine galvute. Raketos veikimo nuotolis ir kovinės galvutės svoris buvo specialiai sumažinti eksportui, kad atitiktų raketų technologijų kontrolės sutarčių reikalavimus.
ATACMS raketos: kas tai ir kodėl jos tokios svarbios Ukrainai?
09:35
Savaitgalį Vakarų žiniasklaida pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus giliai Rusijos teritorijoje. Šia tema aktyviai diskutuojama nuo pat šių ginklų pristatymo Kyjivui.
O ypač aktuali ji tapo pavasarį, kai Rusija pradėjo operaciją Charkivo srityje, o Ukraina nesugebėjo sunaikinti priešo kariuomenės, kuri dar tik artėjo prie jos.
Nuo to laiko Kyjivas bando įtikinti Vašingtoną, kad reikia suteikti tokį leidimą. Portalas „Unian“ paklausė karinio eksperto, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko Romano Svitano, ar šis leidimas gali pakeisti karo veiksmų Ukrainoje eigą, ar D.Trumpas galės jį atšaukti ir kaip tai paveiks galimų taikos derybų su Rusija eigą.
– Anot žiniasklaidos, Ukraina gavo leidimą naudoti vakarietiškus tolimojo nuotolio ginklus giliai Rusijos teritorijoje. Ar tai galės globaliai pakeisti karo eigą?
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos ministras įspėjo Europos lyderius: būkite pasirengę siųsti karius į Ukrainą
09:22
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad Europos lyderiai turėtų būti pasirengę siųsti karines pajėgas į Ukrainą, kad paremtų bet kokį taikos susitarimą, kurį išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali sudaryti tarp Kyjivo ir Maskvos, skelbia leidinys „Financial Times“.
Pasak ministro, geriausia Ukrainos saugumo galimybė yra narystė NATO, kurios ir siekia prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jei Jungtinės Valstijos nepritars Kyjivo prisijungimui prie karinio aljanso, Europa turės imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tolesnei Rusijos agresijai, dislokuodama savo karius pasibaigus karo veiksmams.
„Tikros saugumo garantijos reiškia teisingą taiką, o tada kalbame apie narystę NATO. Tačiau be Jungtinių Valstijų tai bus neįmanoma, ir kalbame apie bet kokią išorinio buvimo formą“, – paaiškino M.Tsahkna.
D.Trumpas ne kartą žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, sukeldamas susirūpinimą dėl galimų nesąžiningų susitarimų, paremtų grasinimu sumažinti JAV karinę paramą. Keletas jo sąjungininkų paragino Europą labiau remti Ukrainą.
Ministras pažymėjo, kad D.Trumpo pergalė rinkimuose suintensyvino sąjungininkų diskusijas dėl paramos Ukrainai, atsižvelgiant į pastarojo meto jos nuostolius fronte, taip pat sukėlė Maskvos susidomėjimą derybomis.
M.Tsahkna įvertino, kad Europa būtų sunku suteikti saugumo garantijas Ukrainai be JAV paramos, atsižvelgiant į galimus konfliktus su Rusijos kariais.
Estija visada aktyviai rėmė Ukrainą ir, nepaisant kai kurių sąjungininkų susirūpinimo, pritarė ginklų tiekimui. Tačiau Talinas pagrįstai nerimauja, kad, Rusijai laimėjus, Baltijos šalims iškils naujos Kremliaus agresijos grėsmė.
Kai kurie analitikai mano, kad Europa galėtų organizuoti paramą Ukrainai per valstybių koaliciją, pradedant Lenkija ir Jungtine Karalyste. Šios šalys yra pagrindinės karinės pagalbos Ukrainai teikėjos.
M.Tsahkna taip pat pabrėžė Prancūzijos ir Vokietijos dalyvavimo šiose pastangose svarbą, nes Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos teikėja po JAV.
Jis mano, kad D.Trumpas neišstos iš NATO, nes tai neatitinka JAV interesų. Tačiau europiečiai turi parodyti norą investuoti į gynybą, visų pirma padidinti gynybos išlaidas bent iki 2,5 proc. BVP.
Pasak ministro, Europa neturi pakankamai ginklų atsargų ir turėtų stiprinti savo gynybos pramonę.
„Tačiau tai, ką mes turime, yra pinigai. Mes turime daug pinigų. Netikiu tomis vyriausybėmis, kurios sako, kad negali prašyti daugiau iš savo žmonių, nes mes Estijoje taip padarėme“, – atkreipė dėmesį M.Tsahkna, turėdamas omenyje mokesčių padidinimą, kurį Talinas įteisino būtent didesnėms gynybos išlaidoms finansuoti.
Jo teigimu, šalys gali reikalauti daugiau iš savo piliečių, kaip tai jau padarė Estija. Baigdamas, jis pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu yra pirmoji NATO gynybos linija, o pokyčiai Europos saugumo architektūroje gali pasikeisti.
„Mes tiesiog negalime laukti, ką nuspręs JAV“.
Analitikai: Rusija bando priversti Vašingtoną paneigti lemtingą sprendimą
09:12
Rusija deda visas pastangas, kad atgrasytų Vašingtoną nuo viešo leidimo Ukrainai naudoti amerikiečių suteiktas ATACMS raketas ribotiems smūgiams prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinius objektus Kursko srityje, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Jie pažymėjo, kad Rusija tai daro pasitelkusi gąsdinimų retoriką. Tačiau, jei toks JAV leidimas būtų oficialiai patvirtintas, tai tebūtų švelnus atsakas į Rusijos sprendimą įtraukti Pchenjano karius į karo Ukrainoje veiksmus.
Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „pila alyvą į ugnį“ ir kad JAV leidimas smogti Rusijos kariniams objektams būtų „kokybiškai naujas įtampos raundas“ ir „kokybinis“ JAV dalyvavimo kare pokytis.
D.Peskovas pakartojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rugsėjo 12 d. teiginius, kad Ukrainos smūgiai Rusijai, naudojant Vakarų šalių suteiktus ginklus, reikštų eskalaciją ir tiesiogiai įtrauktų Vakarų šalis į karą.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat kartojo V.Putino pareiškimus ir toliau tvirtino, kad Ukrainos tolimojo nuotolio raketų smūgiai Rusijai būtų „radikalus karo esmės ir pobūdžio pasikeitimas“, o Rusijos atsakas būtų „adekvatus ir apčiuopiamas“.
Rusijos Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos deputatai išsakė panašius grasinimus, teigdami, kad Rusija bus „priversta“ atsakyti į šį „eskalavimą“, įskaitant smūgius Ukrainai, naudojant neįvardytas „naujas“ ginklų sistemas, ir kad naujoje Rusijos branduolinėje doktrinoje bus išdėstytos šio JAV sprendimo pasekmės.
Atskiri Rusijos pareigūnai ir propagandininkai pabrėžė, kad JAV pareigūnai dar oficialiai nepatvirtino leidimo smogti ATACMS. Analitikai spėjo, kad Rusija dar turi vilties įtikinti Jungtines Valstijas atsisakyti šio sprendimo ir paneigti žiniasklaidos pranešimus apie leidimą.
M.Zacharova pareiškė, kad neaišku, ar Vakarų žiniasklaidos priemonės, pranešančios apie JAV leidimą, remiasi oficialiais šaltiniais, o Rusijos propagandininkas Vladimiras Solovjovas panašiai suabejojo JAV žiniasklaidos pranešimų patikimumu.
Nei Ukrainos, nei JAV pareigūnai nepatvirtino pranešimų apie JAV leidimą smogti Ukrainos ATACMS, tačiau JAV pareigūnai pažymėjo, kad Rusija eskalavo karą, į mūšio lauką kartu su Rusijos pajėgomis dislokuodama Šiaurės Korėjos pajėgas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai taip pat nepatvirtino žiniasklaidos pranešimų apie JAV leidimą vykdyti ribotus ATACMS smūgius, tačiau lapkričio 17 d. pareiškė, kad „smūgiai vykdomi ne žodžiais“ ir „tokie dalykai neskelbiami“, tačiau „raketos kalbės pačios už save.“
JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Johnatanas Fineris taip pat nepatvirtino JAV leidimo vykdyti smūgius, tačiau pažymėjo, kad Rusija eskalavo karą dislokuodama Šiaurės Korėjos pajėgas mūšio lauke ir naktį iš lapkričio 16 d. į 17 d. vykdydama masinius dronų ir raketų smūgius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
J.Fineris tiesiogiai atsakė D.Peskovui, teigdamas, kad Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą „įžiebė ugnį“.
Lapkričio 17 d. JAV leidinys „Axios“ pranešė, kad su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis teigė, jog J.Bideno administracija suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS, kad atgrasytų Šiaurės Korėją nuo didesnių karinių pajėgų siuntimo į Rusiją.
Pasak leidinio, JAV pareigūnai tikisi, jog Šiaurės Korėja gali persvarstyti savo sprendimą siųsti karinį personalą į Rusiją, jei Ukrainos pajėgos smogs Šiaurės Korėjos pajėgoms Kursko srityje.
„Tai, kad Vladimiras Putinas įtraukė Šiaurės Korėją kaip naują kariaujančiąją šalį į invazijos pajėgas, buvo didelė eskalacija. Leidimas Ukrainai panaudoti JAV raketas prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje pagal visus tarptautinius įstatymus ir ginkluoto konflikto įstatymus yra labai ribotas atsakas ir pats savaime negali būti pagrįstai apibūdinamas kaip eskalacija“, – įvertino analitikai.
Ukrainos pajėgos smogė raketų arsenalui Rusijos Briansko srityje
08:46 Atnaujinta 09:48
Rusijos Briansko srities Karačevo mieste nugriaudėjo sprogimai ir įsiplieskė gaisras Rusijos gynybos ministerijos pagrindinio raketų ir artilerijos departamento arsenale, skelbia Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„Briansko srityje buvo smogta 67-ajam Rusijos GRAU arsenalui. Ten buvo artilerijos šaudmenų, aviacinių bombų, priešlėktuvinių raketų ir šaudmenų daugkartinio paleidimo raketų sistemoms“, – rašė jis.
Kuo konkrečiai buvo smogta arsenalui, A.Kovalenko nenurodė, tačiau pridūrė, kad anksčiau arsenalas „buvo atakuotas bepiločiais lėktuvais“.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas taip pat paskelbė apie dronų ataką. Jis tradiciškai patikino, kad „bepilotis orlaivis sunaikintas, aukų ar sugriovimų nėra“.
Socialiniuose tinkluose skelbiamas sprogimo Briansko srityje vaizdo įrašas.
Visą naktį vietos pokalbių svetainėse ir viešosiose erdvėse jie masiškai pranešinėjo apie sprogimus, detonacijas ir „karinės bazės“ užpuolimą.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad lapkričio 19 d. rytą priešlėktuvinė gynyba esą sunaikino 12 Ukrainos bepiločių orlaivių virš Briansko srities teritorijos ir 1 – virš Rusijos Federacijos Belgorodo srities teritorijos.
Kiek vėliau šią informaciją patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak pranešimo, buvo užpultas 1046-ojo logistikos centro arsenalas netoli Karačevo miesto. Pažymima, kad nuo praėjusios nakties 2.30 val. taikinio rajone užfiksuota 12 antrinių sprogimų ir detonacijų.
„Rusijos okupantų kariuomenės amunicijos sandėlių naikinimas siekiant sustabdyti Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą bus tęsiamas...“, - pridūrė Generalinis štabas.
O.Scholzas paaiškino savo poziciją dėl tolimojo nuotolio ginklų
08:10
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad nepakeitė savo pozicijos dėl vokiškų raketų „Taurus“ pristatymo Ukrainai ir draudimo smogti tolimojo nuotolio raketas Rusijai panaikinimo, skelbia naujienų svetainė „Unian“.
Brazilijoje vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime politikas teigė, kad šių ginklų dislokavimas priverstų Vokietiją prisiimti atsakomybę už raketų nutaikymą į taikinius, todėl jis tam nepritaria.
„Tai yra kažkas, už ką aš negaliu ir nenoriu būti atsakingas“, – NTV transliuotojas cituoja O.Scholzą.
Jis pridūrė, kad Berlynas padarė išimtį ir sutiko panaudoti vokiškus ginklus Charkivui ginti, tačiau šis sprendimas nekeičia jo principų. Kancleris taip pat patvirtino, kad sprendimą kalbėtis su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu jis vis dar laiko teisingu
Amerikiečių kariai Lietuvoje: ką jie veikia ir kaip juos išlaikyti prie Donaldo Trumpo?
07:49
JAV prezidento pareigas užėmus Donaldui Trumpui, Lietuvos vadovams vienu iš svarbiausių uždavinių bus įtikinti jo administraciją išsaugoti amerikiečių karinį buvimą Lietuvoje. Pažvelkime giliau, ką JAV pajėgos veikia Lietuvoje ir ką tai reiškia mūsų saugumui.
Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotąsias pajėgas sudaro daugiau nei pustrečio milijono žmonių.
60 procentų JAV karių tarnauja penkiose valstijose: Kalifornijoje, Virdžinijoje, Teksase, Šiaurės Karolinoje bei Floridoje. 169 tūkst. aktyvios tarnybos karių yra dislokuoti užsienio šalyse.
Didžiausi JAV kariniai kontingentai Europoje dislokuoti Vokietijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, o po Rusijos invazijos į Ukrainą šalių sąrašą papildė ir Lenkija.
Du JAV batalionai dislokuoti ir Lietuvoje, Pabradėje iškilusiose karinėse stovyklose „Herkus“ ir „Tauras“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
E.Macronas giria JAV sprendimą dėl ilgo nuotolio raketų
07:34
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje.
„Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E.Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.
„Suprantu, kad jį paskatino ir rimtas konflikto pokytis, kurio nereikėtų nuvertinti, tai yra – Šiaurės Korėjos kariuomenės įžengimas kartu su Rusija ten, kur yra Europos teritorija“, – kalbėjo jis žurnalistams.
E.Macronas pridūrė, kad Rusija yra „vienintelė jėga, kuri šiandien eskaluoja šį konfliktą“ pasitelkdama Šiaurės Korėjos karius.
„Taigi iš tikrųjų amerikiečiai priėmė sprendimą dėl staigaus pokyčio šiame kare“, – nurodė jis.
Nors pats J.Bidenas apie šį žingsnį viešai nekalbėjo, vienas JAV pareigūnas patvirtino, kad dabar Vašingtonas leidžia Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Dėl šio pakeitimo dėmesys dabar nukrypo į kitus sąjungininkus, tiekiančius Ukrainai ilgojo nuotolio raketas – visų pirma britus ir prancūzus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį dar kartą atmetė galimybę, kad jo šalies raketos „Taurus“ būtų siunčiamos Ukrainai naudoti.
Po rusų smūgio daugiabučiui Sumų srityje žuvo 6, sužeista dar 12 žmonių, įskaitant vaikus
07:13 Atnaujinta 09:40
Per Rusijos bepiločio lėktuvo ataką Ukrainos Sumų srityje nukentėjo daugiabutis namas, antradienį pranešė naujienų svetainė „Unian“, kurio duomenimis, jau žinomi ir žuvusieji, ir sužeistieji.
Nurodoma, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės, tarp jų vaikas, o dar bent 12 žmonių buvo sužeisti, pranešė regiono karinė administracija.
Pasak leidinio „Suspilne“, miesto gyventojai pirmadienį apie 23.20 val. išgirdo du sprogimus. Paaiškėjo, kad į vieną iš daugiabučių namų pataikė Rusijos atakos dronas „Shahed“. Žurnalistai rašė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tačiau aukų skaičius dar tikslinamas.
Paskelbtose nuotraukose matyti, kad keli aukštai gerokai apgadinti. Šiuo metu smūgio vietoje šalinamos nuolaužos, po kuriomis gali būti žmonių.
Į grubų išpuolį sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Praėjusią naktį dronas smogė Hluchivui, sugriaudamas bendrabutį vienoje iš vietos švietimo įstaigų. Liūdna, bet šiuo metu žinome, kad septyni žmonės, įskaitant vaiką, per šią ataką žuvo“, – sakė Ukrainos vadovas.
JAV valstybės departamentas tiesiogiai nepatvirtino, kad pasikeitė ginklų naudojimo taisyklės
07:10
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris pirmadienį pareiškė, kad neturi ką pranešti apie Jungtinių Valstijų politikos pokyčius dėl Ukrainos ginklų panaudojimo prieš Rusiją, skelbia naujienų svetainė „Unian“.
„Neturiu ką pranešti apie politinius pokyčius šioje srityje“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Kartu jis priminė, kad JAV anksčiau yra pažadėjusios reaguoti į Šiaurės Korėjos pajėgų atvedimą į Rusiją, ir toliau padėti Ukrainai.
