Karas Ukrainoje. Rusija „susimovė“: karybos ekspertas išvardijo Maskvos nesėkmes Ukrainoje

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotame įraše išskyrė, ko Rusijai nepavyko pasiekti Ukrainoje per tūkstantį negailestingo karo dienų.

Anot jo, Rusijai nepavyko perimti politinės Ukrainos kontrolės, okupuoti šalies bent iki Dniepro upės ir apskritai, E.Papečkio teigimu, Rusijos teritoriniai pasiekimai nėra tokie dideli, kokių būtų galima tikėtis.

Be to, Rusijos pajėgos neįveikė ukrainiečių kariuomenės mūšio laukuose, neįbaugino visuomenės raketų ir bepiločių orlaivių atakomis. Rusija nesugebėjo apginti net pati savo sienų ir „tapo pirmuoju agresoriumi, kuris užpuolęs mažesnį priešininką, pats prarado dalį teritorijos“.

Maskva taip pat nesugebėjo pasigaminti reikiamo kiekio raketų ir artilerijos šaudmenų, todėl gelbėjasi Irano ir Šiaurės Korėjos technologijomis. Galiausiai, jai nepavyko atgrasyti Vakarų nuo pagalbos Ukrainai tiekimo. Be to, karas tik paskatino NATO plėtrą, įtraukdamas į bloką tradiciškai neutralius skandinavus.

Pasak E.Papečkio, antradienį įvykdytas smūgis ATACMS raketomis parodo ir tai, kad Maskva tam nebuvo pasiruošusi.

Jis priminė, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 12 d. nubraižė naują „raudoną liniją“, teigdamas, kad jeigu bus leista panaudoti vakarietiškas raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tai reikš, kad NATO vykdo karo veiksmus prieš Rusiją.

„Šiandien Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ukrainiečiai amerikietiškomis raketomis ATACMS atakavo taikinius Rusijoje, Briansko srityje, ir Vladimiras Putinas liko sėdėti su savo raudonos linijos skutais rankose“, – ironizavo karybos ekspertas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad „specialioji karinė operacija“ užtruko ilgiau, nei tikėtasi, nes ji buvo pradėta prieš Ukrainą, o dabar peraugo į priešpriešą su NATO. Pažadėjo, kad ji dar „šiek tiek“ užtruks, bet visi tikslai bus pasiekti.

„Atkreipsiu dėmesį, kad Vladimiras Putinas rugsėjo 12 d. tokią padėtį (vakarietiškų raketų panaudojimą prieš taikinius Rusijoje) jau įvardijo kaip karą, o Dmitrijus Peskovas šiandien jau kalba tik apie „priešpriešą su NATO“, nors raketos, pasak rusų, jau driokstelėjo Rusijos teritorijoje.

„Raudonos linijos“ peržengiamos viena po kitos, ir Kremlius kiekvieną kartą atsitraukia. Viena iš priežasčių, kad Vakarai tą daro po truputį, neleisdami įsiplieksti nekontroliuojamam konfliktui, palikdama laiko priešininkui „apsiprasti“ su nauja nepatogia pozicija“, – paaiškino E.Papečkys.

Jo vertinimu, Kremlius nelabai ir turi, kaip atsakyti į tokius veiksmus. Ekspertas pažymėjo, kad jis lygiai taip pat neturėjo atsako, kai buvo atakuoti taikiniai Kryme ar užimta dalis Rusijos teritorijos Kursko srityje.

„Niekšingi, bet smulkūs padegimai ir sabotažo atvejai Europoje pasitelkiant nusikaltėlius nesukėlė nei panikos, nei kokios nors žymesnės žalos. Aišku, jų dar bus, kol galų gale Rusija bus pričiupta už rankos (ir tada jau Vakarams reikės braižyti „raudonas linijas“).

Ką dar gali Rusija? Uždrausti eksportuoti į Europą rusiškus automobilius? Nepavyks, nes jų neeksportuoja. Apriboti kai kurių retų medžiagų eksportą galima, bet Rusija to vengia iš paskutiniųjų. Neabejoju, kad Kremliuje senas rusiškas klausimas „ką daryti“ nuolat kybo ore“, – įvertino jis.

„Shutterstock“/Rusijos branduolinė įranga

E.Papečkio vertinimu, Kremliui liko tik viena išeitis – vėl pagrasinti branduoliniu ginklu. Ir net ne tiesiogiai, o paskelbiant V.Putino „branduolinį“ įsaką – Rusijos federacijos valstybinės politikos pagrindus branduolinio atgrasymo srityje.

„Ką šie „Pagrindai“ leidžia daryti Rusijai, ko ji anksčiau pati sau neleido? Nieko. Nes jie skirti kelti nerimui ir bauginimui, tikintis kad vakarietiška žiniasklaida išplatins pati, su ryškiomis ir grėsmingomis antraštėmis“, – reziumavo ekspertas.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Volodymyras Zelenskis ir Olafas Scholzas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš anksto žinojo, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas rengiasi skambinti Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

Duodamas interviu amerikiečių televizijos kanalui „Fox News“, V.Zelenskis atskleidė, kad per jo ir O.Scholzo susitikimą kancleris jam pasakė apie planuojamą skambutį. Tačiau Ukrainos lyderis mano, kad tokie pokalbiai gali būti naudingi tik tada, jei duoda kažkokių rezultatų.

„Ką kancleris gavo iš šio skambučio? Nieko. Nieko naujo“, – sakė prezidentas.

Jo nuomone, kitos šalys gali palaikyti ryšius su agresore Rusija, tačiau tik žvalgybos lygmeniu.

V.Zelenskis pažymėjo, kad V.Putinui spaudimą daro ir politinė izoliacija.

„Mes kovojame ne tik ginklais, bet ir diplomatija. Diplomatija yra labai svarbi. Ir tik diplomatija gali užbaigti šį karą“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Nepaisant to, kad Amerikos ir Europos žvalgybos tarnybos bendrauja su Rusijos puse net V.Putino pradėto karo prieš Ukrainą metu, tai neprieštarauja jų politinės izoliacijos politikai, paaiškino V.Zelenskis.

„Negalima pripažinti Vladimiro Putino prezidentu, nes jis yra žudikas. Priešingu atveju sugriausite šią politinę izoliaciją“, – apibendrino jis.

Lapkričio 15 d. pranešta, kad O.Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus telefonu kalbėjosi su V.Putinu. Pasak vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“, pokalbis truko apie valandą.

Teigiama, kad pokalbio metu jis pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir paragino V.Putiną išvesti savo karius. O.Scholzas taip pat sakė, kad Vokietija yra pasirengusi padėti Ukrainai tol, kol to reikės.

Prieš pokalbį Vokietijos kancleris taip pat kalbėjosi su V.Zelenskiu. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, V.Zelenskis įspėjo O.Scholzą neskambinti V.Putinui.

Po pokalbio Ukrainos prezidentas sukritikavo tokią Vokietijos kanclerio iniciatyvą ir sakė, kad tai „Pandoros skrynia“, nes tokios derybos yra būtent tai, ko nori V.Putinas.

Vokietijos leidinys „Bild“ rašė, kad beveik prieš mėnesį iki O.Scholzo ir V.Putino pokalbio telefonu dėl jo buvo susitarta su JAV prezidentu Joe Bidenu, Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Pasak O.Scholzo, šiuo skambučiu Rusijos vadovui V.Putinui buvo siekiama pademonstruoti, kad Vakarai tvirtai remia Ukrainą.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai antradienio vakarą patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos naktį į antradienį iš maždaug 100 km atstumo balistinėmis raketomis ATACMS smogė į Rusijos Briansko teritorijoje esantį karinį sandėlį, kuriame buvo laikomos rusų raketos ir kita amunicija.

Neįvardintas JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad Rusijai pavyko perimti tik dvi iš aštuonių raketų, kurias Ukraina paleido į sandėlį Brianske.

Straipsnyje priduriama, kad, pasak karybos ekspertų, JAV raketų panaudojimas atakuojant pozicijas Rusijos gilumoje galėtų padėti Ukrainai „apginti užgrobtą Rusijos teritorijos gabalą kaip derybinį kozirį, tačiau vargu ar tai turėtų lemiamos įtakos jau 33 mėnesius trunkančio karo eigai“.

Tuo tarpu CNN, remdamasi dviem JAV pareigūnais, taip pat patvirtino, kad tai pirmas kartas, kai Ukraina ATACMS raketomis smogė Rusijos kariniam arsenalui.

„Ši ataka buvo pirmas kartas, kai Ukraina panaudojo JAV tolimojo nuotolio ginklus, kad smogtų taikiniams giliai Rusijos viduje, ir tai rodo, kad Kyjivas negaišo laiko ir pasinaudojo naujomis atsivėrusiomis galimybėmis“, – rašoma straipsnyje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis nenurodė, ar smūgis amunicijos sandėliui netoli Briansko buvo suduotas amerikietiškomis ATACMS raketomis. Kartu jis pabrėžė, kad Ukraina turi tolimojo nuotolio pajėgumų ir planuoja juos aktyviai naudoti.

Antradienį pranešta, kad naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais, smogė logistikos centro „1046“ arsenalui netoli Karačevo miesto Rusijos Briansko srityje.

Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per Ukrainos ataką prieš karinį objektą Briansko srityje Rusijos kariai esą „numušė penkias ATACMS raketas“.

„Shutterstock“/Rusijos naikintuvai

Jungtinių Valstijų ambasada Ukrainoje įspėjo, kad gavo konkrečios informacijos apie galimą didelę oro ataką trečiadienį, lapkričio 20 d.

Tai skelbiama diplomatinės atstovybės interneto svetainėje.

Pažymima, kad saugumo sumetimais ambasada bus uždaryta, o jos darbuotojams nurodyta slėptis vietoje.

JAV ambasada rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant eiti į slėptuves, jei bus paskelbtas oro pavojus.

Ryte Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad agresorė Rusija Juodojoje jūroje laiko šešis laivus, kurie yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kurių bendrą salvę sudaro iki 23 raketų, nešėjai. Tuo pat metu Azovo jūroje Rusijos laivų neužfiksuota. Viduržemio jūroje jų yra trys.

Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko atkreipė dėmesį, kad rusai jau kelis mėnesius kaupia raketas, skirtas Ukrainai apšaudyti.

Pasak jo, kalbama apie balistines raketas, taip pat Ch-101 ir sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

„Apšaudymui Rusijos Federacija turi parengtą aviaciją ir raketų atsargas strateginės aviacijos aerodromuose, taip pat sandėlius. Taip pat laivai. Anksčiau jau buvo pranešta. Atitinkamai reikia suprasti ir visada turėti omenyje, galvoti apie saugumo priemones, žmonės – reaguoti į pavojaus signalus“, – aiškino A.Kovalenko.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad antradienį smūgį Rusijos Briansko srityje „sudavė raketos ATACMS“ – JAV tiekiama taktinė raketų sistema. Tai buvo pirmas toks atvejis per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad šis išpuolis rodo, jog Vakarų šalys nori eskaluoti konfliktą.

„Mes tai laikysime kokybiškai nauju Vakarų karo prieš Rusiją etapu. Ir mes atitinkamai reaguosime“, – sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Brazilijoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

Stop kadras iš video/Lapkričio 19 d. „Yi Peng 3“ laivas plaukia po Didžiojo Belto tiltu Danijoje

Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius įvairių šalių pareigūnai prabilo apie galimą diversiją, o akys krypsta į su Kinijos vėliava plaukiojantį laivą, kuris tuo metu buvo tose vietose, kur buvo nutraukti kabeliai.

Įtartinas laivas

Suomijos nacionalinis tyrimų biuras antradienį pranešė, kad tiria laivų judėjimą rajone, kuriame buvo pažeisti povandeniniai telekomunikacijų kabeliai, tuo metu, kai, kaip įtariama, buvo vykdomas sabotažas.

Taip pat antradienį Švedijos ginkluotosios pajėgos ir pakrančių apsauga užfiksavo laivų judėjimą netoli pažeistų kabelių, o detalės tiriamos, sakė Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas-Oskaras Bolinas.

Daugelis Suomijos žiniasklaidos priemonių atkreipia dėmesį, kad su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas „Yi Peng 3“ lapkričio 17-osios rytą ir lapkričio 18-osios naktį, prieš pat nutrūkstant kabelių jungtims, praplaukė pro kabelių gedimo vietas. Tai nurodė Jūrų eismo tarnyba. Šiuo metu laivas išplaukė iš Baltijos jūros ir plaukia Danijos sąsiauriu.

Remiantis Rusijos federalinių uostų duomenimis, Kinijos laivo kapitonas buvo Rusijos pilietis (Aleksandras Stečencevas). „Yi Peng 3“ dabartiniam savininkui Kinijoje buvo perduotas tik šio mėnesio pradžioje.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Scanpix/Soc. tinklų nuotr./15min koliažas/ATACMS raketa ir sprogimas Brianske

Ukrainos smūgiai giliai į Rusijos teritoriją yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinius pajėgumus per visas kovas, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

Naktį iš lapkričio 18 d. į 19 d. Ukrainos kariai sudavė pirmąjį smūgį Rusijos teritorijoje, atakuodami Rusijos amunicijos sandėlį Karačeve, Briansko srityje, praėjus kelioms dienoms po to, kai gavo leidimą tokiems smūgiams.

Lapkričio 19 d. Ukrainos kariuomenės pareigūnai, įskaitant Generalinį štabą, pranešė, kad naktį iš lapkričio 18 į 19 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės 67-osios pagrindinės karinės artilerijos valdybos (GRAU) 1046-ojo logistikos centro arsenalui netoli Karačevo ir kad šis smūgis sukėlė pirminį sprogimą ir 12 antrinių sprogimų.

Anksčiau Vakarų pareigūnai pateikė daugiau paaiškinimų dėl Ukrainos galimybės naudoti Vakarų tiekiamas ilgojo nuotolio sistemas smogti kariniams taikiniams Rusijoje.

ES vyriausiasis komisaras Josepas Borrellas sakė, kad JAV suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus iki 300 kilometrų atstumu Rusijos teritorijoje.

JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Brianas Nicholsas Brazilijos laikraščiui „O Globo“ sakė, kad JAV prezidentas J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams prieš Rusiją, sakydamas, kad šis leidimas suteiks Ukrainai daugiau galimybių apsiginti.

ISW anksčiau vertino, kad apribojus Ukrainos galimybes smogti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos teritoriją, Rusija galėjo išlaikyti saugią erdvę savo artimajame ir tolimajame užnugaryje ir panaudoti ją karinėms operacijoms prieš Ukrainą.

„Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai prieš karinius taikinius Rusijos užnugaryje yra labai svarbūs siekiant susilpninti Rusijos karinį potencialą visame operacijų lauke.

Šie leidimai, jei jie yra tokie platūs, kaip pranešama, yra naujas Ukrainos potencialas, galintis gerokai susilpninti Rusijos karines pastangas“, sako ISW.

Ukraina tik neseniai pradėjo įsigyti ginklų sistemas ir karinius pajėgumus, reikalingus šiuolaikinėms plataus masto karinėms operacijoms vykdyti.

Analitikai mano, kad ateityje Ukraina gali būti pajėgi vykdyti operatyviai reikšmingas kontrpuolimo operacijas, jeigu Vakarai sustiprins Ukrainos pajėgumų plėtrą plačiu mastu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukraina pralaimės karą, jei Jungtinės Valstijos sumažins karinę paramą Kyjivui, antradienį kanalui „Fox New“ pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei jie sumažins (karinę paramą), mes manau, kad mes pralaimėsime, – interviu metu sakė Ukrainos prezidentas. – Mes kovosime. Turime savo gamybą, bet to nepakanka, kad nugalėtume. Ir manau, kad to nepakanka, kad išliktume.“

Donaldas Trumpas, postą perimsiąs sausio 20-ąją, teigė, jog karą užbaigtų „per 24 valandas“ ir kvestionavo daugiau nei 60 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) karinę paramą, kurią JAV jau suteikė Ukrainai nuo didelio masto invazijos pradžios.

Anksčiau šią savaitę D.Trumpo sąjungininkai taip pat sukritikavo JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimą leisti Ukrainai naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas Rusijos kariniams objektams atakuoti. 

Interviu metu V.Zelenskis pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbi Ukrainos ir JAV vienybė. 

Pasak jo, D.Trumpas galėtų paspausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje. V.Zelenskis nurodė, kad išrinktasis JAV prezidentas, jo nuomone, turi daugiau įtakos nei V. Putinas. 

V.Zelenskis pridūrė, kad Rusijos prezidentas „gali būti pasiryžęs ir užbaigti šį karą, tačiau tai daug labiau priklauso ir nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Putinas yra silpnesnis už Jungtines Amerikos Valstijas.“