Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: V.Putinas nustatė galutinį terminą Kursko sričiai susigrąžinti

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Kursko srityje Rusijoje

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniu Ukrainos generaliniame štabe, pranešė, kad dėl Rusijos kontratakų Ukraina prarado daugiau kaip 40 proc. anksčiau užimtos teritorijos Rusijos Kursko srityje.

„Daugiausia kontroliavome apie 1 376 kvadratinius kilometrus, dabar ši teritorija, žinoma, yra mažesnė. Priešas vis dažniau kontratakuoja. Dabar mes kontroliuojame maždaug 800 kvadratinių kilometrų. Šią teritoriją išlaikysime tiek laiko, kiek tai bus tinkama kariniu požiūriu“, – sakė „Reuters“ šaltinis.

Ukraina pirmą kartą įsitvirtino Kursko srityje per netikėtą įsiveržimą į Rusijos regioną rugpjūčio pradžioje. Nuo tada Rusija ėmėsi intensyvių kontratakų, siekdama susigrąžinti regioną.

NATO sąjungininkai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia susigrąžinti Kursko srityje prarastą teritoriją iki JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos sausio 20 d., tikėdamasis įgyti įtakos būsimose taikos derybose.

Šaltinis pridūrė, kad Kursko srityje šiuo metu dislokuota beveik 60 000 Rusijos kariuomenės karių, kurie planuoja pasiekti sieną su Sumų sritimi ir ten sukurti „buferinę zoną“, kaip siekė padaryti Ukraina, įsiveržusi į Kursko sritį.

Rusijai toliau bandant atsiimti Kurską, pastarosiomis savaitėmis ji taip pat suintensyvino puolimus rytiniame fronte, todėl Ukrainos pajėgos patiria vis didesnį spaudimą, nes stengiasi apginti svarbiausias pozicijas.

Volodymyras Zelenskis / HANDOUT / AFP

Nėra prasmės dabar pradėti taikos derybas su Rusija, nes „stipriosios šalys“ dar neturi aiškios pozicijos dėl būsimo susitarimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tarptautinėje konferencijoje.

Pasak jo, reikia konsoliduotos pozicijos, kuri priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą, o ne kelti naujas sąlygas prie derybų stalo.

„Derybos su juo šiandien, kai nėra aiškios stiprių šalių, kurios būtų teisingos taikos pusėje, pozicijos, yra tik žaidimas laiku. Šalys turi veikti kartu“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Kremlius tik deklaruoja pasirengimą deryboms, nors iš tikrųjų į karą traukia Šiaurės Korėjos karius ir smogia Ukrainai naujos klasės raketomis. Pasak V.Zelenskio, V.Putino veiksmai „atveria kelią į trečiąjį pasaulinį karą“.

Vyacheslav Prokofyev/Kremlin Poo / ZUMAPRESS.com

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV dolerių (96 tūkst. eurų) vertės negrąžintas skolas, pranešė vyriausybė.

Pasak ekspertų, šis naujasis teisės aktas kai kuriems asmenims taps stipria paskata stoti į pajėgų gretas tuo metu, kai Rusija ieško naujų būdų verbuoti kovotojus beveik trejus metus trunkančiam konfliktui, kuriame jos kariuomenė yra patyrusi didelių nuostolių.

Pagal naująjį teisės aktą, asmenys, kurie po gruodžio 1 dienos pasirašys vienerių metų sutartį kovoti Ukrainoje, galės atsikratyti turimų blogų skolų. Įstatymas taip pat taikomas jų sutuoktiniams.

Įstatymas susijęs su skolomis, dėl kurių iki 2024 metų gruodžio 1 dienos buvo išduotas teismo įsakymas dėl išieškojimo ir pradėtas vykdymo procesas.

Bendra negrąžintų skolų suma, kuri gali būti padengta, yra 10 mln. rublių, t. y. apie 96 tūkst. JAV dolerių (92,2 tūkst. eurų) pagal dabartinį kursą.

Parlamentas įstatymo projektui pritarė šio mėnesio pradžioje.

Teisės aktas daugiausia rūpės jaunesniems kovinio amžiaus rusams, nes paskolas dažniausiai turi sulaukusieji 30-ies ir jaunesni.

Rusijoje šiuo metu galioja itin didelės paskolų palūkanų normos, o daugelis rusų beveik neturi santaupų grynaisiais pinigais, nors būsto savininkų dalis yra palyginti didelė.

„Anksčiau (kariaujantiesiems) buvo numatyta tik galimybė atidėti paskolų grąžinimą“, – platformos „Telegram“ kanalui „Važnije istorii“ (Svarbios istorijos) sakė Sergejus Krivenka iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pilietis. Kariuomenė. Įstatymas“.

Naujasis teisės aktas taikomas šaukiamiesiems į nacionalinę karinę tarnybą ir tiems, kurie mobilizuojami į vadinamąją specialiąją karinę operaciją, sakė S.Krivenka.

Šauktiniai negali būti siunčiami į fronto liniją, bet gali pasirinkti pasirašyti sutartį dėl stojimo į profesionaliąją kariuomenę ir būti išsiųsti kariauti į Ukrainą.

Rusijos valdžia „stiprina motyvaciją pasirašyti sutartį“, platformoje „Telegram“ parašė politikos analitikas Georgijus Bovtas.

Įstatymas suteikia „dar vieną būdą atsikratyti nepakeliamos kredito naštos, bent jau keliems šimtams tūkstančių žmonių“, pažymėjo jis.

Daugiau kaip 13 mln. rusų turi tris ar daugiau paskolų, parodė praėjusį mėnesį paskelbta centrinio banko ataskaita, apimanti šių metų pirmuosius du ketvirčius. Palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 20 procentų.

Vidutinė tris ar daugiau paskolų turinčių asmenų skolos suma yra 1,4 mln. rublių (13,400 tūkst. JAV dolerių pagal dabartinį kursą, 12,8 tūkst. eurų).

Daugelis pradeda nuo banko paskolos, o vėliau kreipiasi dėl kitų paskolų į mikrofinansų organizacijas.

Rusai, tarnaujantys fronte, jau dabar gauna gerokai didesnį užmokestį nei vidutiniškai šalyje.

Ukrainoje taip pat galioja teisės aktai, leidžiantys kovojantiems asmenims gauti lengvatines paskolų sąlygas ir kai kuriais atvejais nurašyti skolas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija smogė Ukrainai naujo tipo balistine raketa

Lapkričio 21 d. į Dnieprą nukreipta Rusijos raketa „Orešnik“ greičiausiai neturėjo sprogstamojo užtaiso ir nepadarė didelės žalos, teigė „Bild“ karinis analitikas Julianas Roepcke.

Pasak jo, branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“ greičiausiai buvo Rusijos raketos RS-26 „Rubezh“ modifikacija.

Tokią išvadą J.Roepcke padarė išanalizavęs turimą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota ataka. 

Analitiko teigimu, raketoje RS-26 nebūtų buvę sprogmenų ar kovinės galvutės, o jos pakaitalas būtų buvęs tokio pat dydžio ir svorio, kad imituotų branduolinės kovinės galvutės išvaizdą.

„Tai rodo, kad tai buvo propagandinė ir politinė, o ne karinė akcija. Viduje nebuvo nei branduolinio užtaiso, nei sprogmenų. Todėl žala tokia nedidelė“, – sakė J.Roepcke.

Soc. tinklų nuotr./Genadijus Anaškinas

Rusijos karo korespondentai ir vadinamųjų „Z-kanalų“ autoriai tvirtina, kad Rusijos karinių pajėgų grupuotės „Pietūs“ vadas generolas pulkininkas Genadijus Anaškinas buvo nušalintas nuo pareigų dėl „padėties Seversko kryptimi“.

Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Vojennyj osvedomitel“, kuris tai aiškina „tikrosios padėties slėpimu“.

Jis teigia, kad nuo pareigų taip pat buvo nušalinti:

• 3-iosios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas;
• jo štabo viršininkas;
• 123-iosios motorizuotosios šaulių brigados vadas;
• 7-osios motorizuotosios šaulių brigados vadas.

„Telegram“ kanalas tai aiškina sakydamas, kad iš Seversko apylinkių „iš pradžių ėmė plūsti melagingi pranešimai apie tariamai sėkmingus gilius prasiveržimus, o paskui prasidėjo nepasirengusių kolonų atakos priešo pozicijoms, kurios baigėsi dideliais nuostoliais ir minimaliais rezultatais“, cituoja portalas „New Voice“.

Apie G.Anaškino nušalinimą taip pat pranešė „kariniai korespondentai“ Jurijus Kotenokas ir Kirilas Fiodorovas, taip pat „Telegram“ kanalas „Rybar“.

Visi jie tai sieja su „vadovybės klaidinimu“. „Rybar“ taip pat teigia, kad Bilohorivkos, Hryhorivkos, Serebriankos, Zolotarivkos, Verchnokamenskės ir Vyjimkos gyvenvietės tapo „melo ir nepagrįstų nuostolių sinonimu“.

„Meduza“ pažymi, kad Rusijos gynybos ministerija oficialiai nepranešė nei apie A.Anaškino paskyrimą, nei apie jo atleidimą.

Anksčiau Rusijos propagandiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad Rusijos kariuomenės vadai melavo Rusijos gynybos ministerijai apie Serebriankos, Hryhorjivkos, Bilohorivkos ir Verchnokamenskės prie Seversko Donecko srityje užėmimą ir už tai buvo suimti.

V. Zalužnas

Rusijos pajėgos galės galingai žengti į priekį, kai sukaups „technologinių medžiagų“, o tai gali atsitikti tik 2027 m., teigė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.

„Karas stumia mokslinės ir technologinės pažangos ratą, ir jis sukasi. Dėl robotų atsiradimo mūšio lauke nei rusai, nei mes negalėjome pajudėti iš vietos. Buvo kažkoks sąstingis, ir ši tendencija tęsiasi dabar“, – sakė diplomatas.

V.Zalužnas pabrėžė, kad rusai negali, pavyzdžiui, per savaitę pasistūmėti 150-200 kilometrų.

„Pagal mano paties teoriją, kai bus baigtas techninės evoliucijos procesas ir vyks technologinių medžiagų kaupimo procesas, rusų gebėjimas judėti į priekį bus atkurtas. Mano skaičiavimais, tai įvyks kažkur po 2027-ųjų metų“, – prognozavo buvęs vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Pasak jo, tai, kad po kelerių metų priešas pareikalaus tokio masto karo, nėra faktas.

„Greičiausiai tai tebebus taktika, kurią priešas dabar naudoja Ukrainos teritorijoje, – vadinamoji išsekimo taktika, aprašyta Rusijos vadovėliuose, apgulties taktika, dėl kurios pirmiausia sunaikinama ekonominė būklė, moralė ir, beje, dėl to, ką dabar turime mūšio lauke, – nematome gilių priešo proveržių“, – sakė V.Zalužnas. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainą palaikantys rusakalbiai apžvalgininkai mano, kad Kremliaus išsakyti grasinimai ir vidutinio nuotolio balistinės raketos panaudojimas prieš Ukrainą yra desperatiškas Rusijos režimo vadovo Vladimiro Putino žingsnis. Leidinio „Postimees“ apžvalgininkas Andresas Herkelis detaliau analizuoja, kas kalbama apie Kremliaus surengtą raketos ataką ir Vakarų leidimą smogti Rusijai vakarietiškais ginklais.

Vakarų šalys pagaliau leido Ukrainai perduotas raketas naudoti smūgiams į ribotą Rusijos teritoriją, o ukrainiečiai draudimo atlaisvinimu pasinaudojo labai greitai.

Atsakydamas V.Putinas staiga prakalbo apie atnaujintą branduolinę doktriną ir panaudojo vidutinio nuotolio balistinę raketą atakuodamas gamyklą Dnipro mieste.

Prie Kremliaus atsako prisidėjo ir V.Putino kreipimasis per televiziją, kurio akivaizdus tikslas – dar kartą pagrasinti Vakarams.

Ar padidėjo branduolinio karo grėsmė? Kodėl kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno sprendimas suteikti leidimą atakuoti Rusijos teritoriją buvo priimtas dabar ir kas gali nutikti iki naujojo prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią?

Ukrainą palaikantys apžvalgininkai juokiasi iš desperatiškų V.Putino pareiškimų.

Kaip rašo „Postimees“, Kremliaus paskelbtuose atsakymuose apžvalgininkai įžvelgia silpnumą ir patvirtinimą, kad iš tiesų su V.Putinu galima kalbėtis tik iš jėgos pozicijų.

Plačiau skaitykite ČIA.