Svarbiausios naujienos
- Nepaprastas buvusios Taivano prezidentės gerumas: JAV ginklų Ukrainai reikia labiau nei mums
- „Bloomberg“ įvardijo, kaip J.Bidenas netyčia padės D.Trumpui dėl karo Ukrainoje
- Karybos ekspertas: bankuose – gedulo muzika, nes Rusija rado naują būdą, kaip užverbuoti karui
- Lenkijos premjeras D.Tuskas perspėjo dėl didelės grėsmės
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nepaprastas buvusios Taivano prezidentės gerumas: JAV ginklų Ukrainai reikia labiau nei mums
12:40
Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų teikti pirmenybę pagalbai Ukrainai, nepaisant kylančios grėsmės, kad Kinija gali įsiveržti į Taivaną.
„Jos turėtų daryti viską, ką gali, kad padėtų ukrainiečiams, – sakė Tsai Ing-wen. – Mes [Taivanas] vis dar turime laiko.“
JAV prakalbo apie mažėjančias atsargas
Buvusios Taivano lyderės komentarai Halifakso tarptautiniame saugumo forume nuskambėjo po to, kai antradienį JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono vadavietės vadas admirolas Samuelis Paparo pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai pradėjo daryti įtaką JAV kariuomenės gebėjimui pasirengti konfliktui Azijoje, pastebi leidinys „Politico“.
„Iki šių metų, kai dauguma ginklų iš tikrųjų buvo naudojami artilerijos ir trumpojo nuotolio ginklai, aš sakiau: „Visai ne“, – sakė S.Paparo šią savaitę Brookingso analitiniame centre. – Tačiau dabar, kai buvo panaudotos kai kurios „Patriot“, kai kurios „oras-oras“ raketos, tai jau mažina atsargas.“
Tsai Ing-wen iš pareigų pasitraukė sausio mėn. ir perdavė valdžią viceprezidentui Williamui Lai. Halifakso konferencijoje ji taip pat priėmė apdovanojimą už vadovavimą Covid-19 pandemijos metu.
JAV parama Ukrainai sumažintų ir Kinijos agresiją
Nors Taivanas yra labai priklausomas nuo amerikietiškos ginkluotės pirkimo ir JAV karinės pagalbos, skirtos jo gynybai, Tsai Ing-wen sakė, kad Amerikos parama Ukrainai padėtų atgrasyti Kiniją nuo puolimo prieš Taivaną.
„Ukrainos pergalė bus veiksmingiausia atgrasymo nuo būsimos agresijos priemonė“, – sakė Tsai Ing-wen.
Taivano pareigūnai sakė, kad per pastaruosius aštuonerius metus sala 80 proc. padidino išlaidas gynybai ir 2024 m. jos pasieks rekordinę 19 mlrd. JAV dolerių sumą.
Tačiau to nepakako nuraminti išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo, kuris pasiūlė, kad Taivanas „turėtų sumokėti“, ir paragino salą padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. BVP. Tsai Ing-wen tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Taibėjus turėtų padidinti savo biudžetą iki tokio lygio. „Mums būtų šiek tiek sunku sutikti su atsitiktinai priskirtu skaičiumi“, – sakė Tsai Ing-wen.
Pastaruosius metus, iš dalies reaguodama į D.Trumpo sąjungininkus, kurie teigė, kad Amerikos parama Ukrainai yra nenaudinga Jungtinėms Valstijoms Ramiojo vandenyno regione, J.Bideno administracija tvirtino, kad tai nesutrukdė Pentagonui pasirengti konfliktui su Kinija.
Tsai Ing-wen vengė konkrečiai atsakyti į klausimus, ar Taivanas per pirmuosius naujosios D.Trumpo administracijos mėnesius pirks daug amerikietiškų ginklų. Taivanas laukia 66 naujų F-16V naikintuvų, kurie turėtų atkeliauti iki metų pabaigos.
Tačiau buvusi Taivano prezidentė sakė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos ir toliau bus pagrindinė ginklų pardavėja salai.
Paslaptingi dronai pastebėti virš trijų JAV oro pajėgų bazių Britanijoje
13:26
Jungtinių Amerikos Valstijų karinės oro pajėgos patvirtino, kad virš trijų oro bazių Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėti keli neatpažinti bepiločiai orlaiviai, skelbia BBC.
Nuo trečiadienio iki penktadienio įvykusių incidentų metu „mažos bepilotės orlaivių sistemos“ buvo pastebėtos virš karališkųjų oro pajėgų bazės Leikenhite ir Maildenhole Safolko grafystėje bei Feltvelyje kaimyninėje Norfolko grafystėje.
Bazes naudojančios JAV karinės oro pajėgos teigė, kad kol kas neaišku, ar dronai laikomi priešiškais.
Oro pajėgos taip pat atsisakė komentuoti, ar buvo naudojamos kokios nors gynybos priemonės, tačiau teigė pasiliekančios „teisę apsaugoti“ bazę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nepaprastas buvusios Taivano prezidentės gerumas: JAV ginklų Ukrainai reikia labiau nei mums
12:40
Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų teikti pirmenybę pagalbai Ukrainai, nepaisant kylančios grėsmės, kad Kinija gali įsiveržti į Taivaną.
„Jos turėtų daryti viską, ką gali, kad padėtų ukrainiečiams, – sakė Tsai Ing-wen. – Mes [Taivanas] vis dar turime laiko.“
JAV prakalbo apie mažėjančias atsargas
Buvusios Taivano lyderės komentarai Halifakso tarptautiniame saugumo forume nuskambėjo po to, kai antradienį JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono vadavietės vadas admirolas Samuelis Paparo pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai pradėjo daryti įtaką JAV kariuomenės gebėjimui pasirengti konfliktui Azijoje, pastebi leidinys „Politico“.
„Iki šių metų, kai dauguma ginklų iš tikrųjų buvo naudojami artilerijos ir trumpojo nuotolio ginklai, aš sakiau: „Visai ne“, – sakė S.Paparo šią savaitę Brookingso analitiniame centre. – Tačiau dabar, kai buvo panaudotos kai kurios „Patriot“, kai kurios „oras-oras“ raketos, tai jau mažina atsargas.“
Tsai Ing-wen iš pareigų pasitraukė sausio mėn. ir perdavė valdžią viceprezidentui Williamui Lai. Halifakso konferencijoje ji taip pat priėmė apdovanojimą už vadovavimą Covid-19 pandemijos metu.
JAV parama Ukrainai sumažintų ir Kinijos agresiją
Nors Taivanas yra labai priklausomas nuo amerikietiškos ginkluotės pirkimo ir JAV karinės pagalbos, skirtos jo gynybai, Tsai Ing-wen sakė, kad Amerikos parama Ukrainai padėtų atgrasyti Kiniją nuo puolimo prieš Taivaną.
„Ukrainos pergalė bus veiksmingiausia atgrasymo nuo būsimos agresijos priemonė“, – sakė Tsai Ing-wen.
Taivano pareigūnai sakė, kad per pastaruosius aštuonerius metus sala 80 proc. padidino išlaidas gynybai ir 2024 m. jos pasieks rekordinę 19 mlrd. JAV dolerių sumą.
Tačiau to nepakako nuraminti išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo, kuris pasiūlė, kad Taivanas „turėtų sumokėti“, ir paragino salą padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. BVP. Tsai Ing-wen tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar Taibėjus turėtų padidinti savo biudžetą iki tokio lygio. „Mums būtų šiek tiek sunku sutikti su atsitiktinai priskirtu skaičiumi“, – sakė Tsai Ing-wen.
Pastaruosius metus, iš dalies reaguodama į D.Trumpo sąjungininkus, kurie teigė, kad Amerikos parama Ukrainai yra nenaudinga Jungtinėms Valstijoms Ramiojo vandenyno regione, J.Bideno administracija tvirtino, kad tai nesutrukdė Pentagonui pasirengti konfliktui su Kinija.
Tsai Ing-wen vengė konkrečiai atsakyti į klausimus, ar Taivanas per pirmuosius naujosios D.Trumpo administracijos mėnesius pirks daug amerikietiškų ginklų. Taivanas laukia 66 naujų F-16V naikintuvų, kurie turėtų atkeliauti iki metų pabaigos.
Tačiau buvusi Taivano prezidentė sakė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos ir toliau bus pagrindinė ginklų pardavėja salai.
„Bloomberg“ įvardijo, kaip J.Bidenas netyčia padės D.Trumpui dėl karo Ukrainoje
11:46
JAV prezidentas Joe Bidenas paskutiniais savo kadencijos mėnesiais stengiasi padidinti paramą Ukrainai konfrontacijoje su Rusija. Tai susiję su Donaldo Trumpo, kuris pažadėjo užbaigti karą netrukus po to, kai sausį grįš į Baltuosius rūmus, pareiškimais, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Tarp naujausių J.Bideno sprendimų agentūra pažymi leidimą Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos gilumoje, kuris sulaukė Maskvos ir išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos kritikos, kuri tai vertina kaip „nereikalingą eskalaciją“.
Šią savaitę J.Bideno administracija taip pat patvirtino priešpėstinių minų perdavimą Ukrainai, anuliavo beveik 5 mlrd. JAV dolerių skolą ir įvedė sankcijas vienam iš pagrindinių Rusijos bankų, aptarnaujančių mokėjimus už gamtinių dujų eksportą.
Su JAV pozicija susipažinęs pašnekovas sakė, kad naujausi J.Bideno administracijos žingsniai yra dalis strategijos, kuria siekiama kuo labiau sustiprinti Ukrainą prieš Donaldui Trumpui pradedant eiti pareigas. Pasak „Bloomberg“, D.Trumpo pareiškimai apie neišvengiamą karo pabaigą greičiausiai rodo ketinimą pasiekti susitarimą derybomis.
Šaltinis taip pat pažymėjo, kad toks požiūris turėtų padėti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, parodydamas, kad Kyjivas yra pasirengęs imtis atsakomųjų veiksmų į Rusijos agresiją, jei kovos tęsis.
Atlanto tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotoja Shelby Magid mano, kad naujausi J.Bideno veiksmai gali būti naudingi Donaldui Trumpui. Ji pažymėjo, kad D.Trumpas galėtų pasinaudoti sustiprėjusia Ukraina kaip argumentu siekiant taikaus susitarimo, kurį jis pateiktų kaip savo pergalę.
„Kai kurie sprendimai, kuriuos dabar priima J.Bidenas, galėtų padėti D.Trumpui, tikriausiai suteikdami jam geresnes galimybes užbaigti karą, o Ukrainai – geresnes sąlygas bet kokioms deryboms“, – sakė ji.
Kartu „Bloomberg“ pažymi, kad J.Bideno galimybės padidinti ginklų tiekimą Ukrainai yra ribotos, nes didžiąją dalį likusių lėšų galima panaudoti tik tiems ginklams, kurie jau yra Pentagono arsenale. Pernelyg didelis šių resursų sumažinimas keltų pavojų pačių JAV gynybiniams pajėgumams.
Rusija pasirengusi specialiai atakai prieš Britaniją – šalis imasi atsako
10:01
Rusija planuoja vykdyti plataus masto kibernetines atakas prieš Jungtinę Karalystę, dėl kurių gali būti nutrauktas elektros energijos tiekimas milijonams piliečių. Apie tai pirmadienį, lapkričio 25 d., NATO konferencijoje įspės Didžiosios Britanijos tarpvyriausybinių santykių ministras Patas McFaddenas, pranešė „The Telegraph“.
Pasak leidinio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiruošęs ir pajėgus surengti „destabilizuojantį ir silpninantį“ elektroninį smūgį Jungtinei Karalystei.
„Rusija kibernetinėje erdvėje elgiasi itin agresyviai ir beatodairiškai, nori įgyti strateginį pranašumą ir pažeminti valstybes, kurios remia Ukrainą“, – pranešime planuoja įvardyti P.McFaddenas, rašo „The Telegraph“.
Taip pat manoma, kad jis įspės apie „neišvengiamą pavojų“, jog Rusija gali surengti kibernetinę ataką prieš Didžiosios Britanijos infrastruktūrą ir įmones, kuri gali „išvesti iš rikiuotės elektros tinklus“ ir suduoti triuškinantį smūgį ekonomikai.
Šis įspėjimas skamba praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo kariuomenė gali smogti atsakomąjį smūgį Didžiajai Britanijai dėl to, kad Ukraina panaudojo britų raketas „Storm Shadow“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija susirūpinusi dėl karo Ukrainoje tęsimo išlaidų
09:30
Rusijos valdžios institucijos yra susirūpinusios dėl tolesnių ekonominių išlaidų, susijusių su karo Ukrainoje tęsimu, ir stengiasi priversti savo kariuomenę būti drausmingesne, nurodo JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šiuo metu Rusijoje nėra būtinybės dar kartą priverstinai pašaukti į atsargą, nes Rusijos valdžia ir toliau stato ant kriptovaliutų mobilizacijos.
Lapkričio 23 d. D.Peskovas teigė, kad Kremliaus pareigūnai šiuo metu nediskutuoja apie antrąjį mobilizacijos etapą ir kad Rusija šiuo metu verbuoja pakankamą skaičių savanorių.
Pranešime pažymima, kad kitos Rusijos valdžios institucijos toliau deda pastangas, kad paskatintų tolesnį sutartinių savanorių įdarbinimą.
„Lapkričio 23 d. Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuris leidžia Rusijos kariams, kovojusiems Ukrainoje, nurašyti iki 10 mln. rublių (apie 95 869 JAV dolerių) paskolas, jei Rusijos teismai pradės skolų išieškojimo procedūrą iki 2024 m. gruodžio 1 d. Tai tikriausiai paskatins rusus, turinčius skolų, pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija.
Rusijos valdžia, kaip ir anksčiau, yra susirūpinusi dėl ekonominių išlaidų, susijusių su karo Ukrainoje tęsimu, ypač dėl kompensacijų rusų kariams mokėjimo“, – nurodo analitikai.
Lapkričio 22 d. Rusijos gynybos ministerija pateikė įstatymo projektą, kuris įpareigoja Rusijos karius grąžinti vienkartines išmokas, gautas pasirašant Rusijos karines sutartis, jei karys padaro „šiurkštų drausmės pažeidimą“ arba vengia atlikti karines pareigas.
V.Putinas neseniai pareiškė, kad jam rūpi ilgalaikis Rusijos ekonominis stabilumas, įskaitant išmokų mūšio lauke sužeistiems Rusijos kariams mažinimą.
„Rusijos gynybos ministerija tikriausiai ketina pasinaudoti šiuo įstatymo projektu, kad paskatintų geresnę karinę drausmę tarp Rusijos karių, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijos kariai ir toliau viešai skundžiasi dėl netinkamo elgesio su jais Rusijos karinėje vadovybėje“, – teigia analitikai.
Kitos svarbios analitikų išvados apie karą Ukrainoje:
- Rusijos gynybos ministerija tikriausiai bandė nuslėpti neseniai įvykusį Pietų karinės apygardos (PdVO) vado, generolo pulkininko Genadijaus Anaškino nušalinimą nuo pareigų po to, kai Rusijos informacinėje erdvėje plačiai nuskambėjo kaltinimai, kad G.Anaškino pavaldiniai teikė viršininkams melagingas ataskaitas apie karo veiksmų fronte eigą.
- Ukrainos kariuomenė paneigė teiginius apie Šiaurės Korėjos personalo buvimą Charkivo srityje, pasirodžius naujiems nepatvirtintiems pranešimams, kad Šiaurės Korėjos „techniniai patarėjai“ dirba okupuotame Mariupolyje.
- Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo į priekį Kursko srityje.
Karybos ekspertas: bankuose – gedulo muzika, nes Rusija rado naują būdą, kaip užverbuoti karui
09:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasirašė įstatymą, kuriuo asmenims, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, leidžiama nurašyti beveik 100 tūkst. JAV vertės negrąžintas skolas, pranešė vyriausybė.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sako, kad „bankuose turėtų groti gedulo muzika, nes nepranešama, kad valstybė ketintų kompensuoti tokias nubrauktas skolas“.
Padės verbuoti naujus kovotojus
Pasak ekspertų, šis naujasis teisės aktas kai kuriems asmenims taps stipria paskata stoti į pajėgų gretas tuo metu, kai Rusija ieško naujų būdų verbuoti kovotojus beveik trejus metus trunkančiam konfliktui, kuriame jos kariuomenė yra patyrusi didelių nuostolių.
Pagal naująjį teisės aktą, asmenys, kurie po gruodžio 1 dienos pasirašys vienerių metų sutartį kovoti Ukrainoje, galės atsikratyti turimų blogų skolų. Įstatymas taip pat taikomas jų sutuoktiniams.
Įstatymas susijęs su skolomis, dėl kurių iki 2024 metų gruodžio 1 dienos buvo išduotas teismo įsakymas dėl išieškojimo ir pradėtas vykdymo procesas.
Bendra negrąžintų skolų suma, kuri gali būti padengta, yra 10 mln. rublių, t. y. apie 96 tūkst. JAV dolerių (92 tūkst. eurų) pagal dabartinį kursą.
Ieško naujų motyvacijos formų
Pasak E.Papečkio, gyvosios jėgos trūkumas Rusijos ginkluotosiose pajėgose vis dar išlieka, ir Kremlius ieško naujų motyvacijos formų siekiant rusus pritraukti kariauti fronte.
„Manau, dabar savanorių dar šiek tiek padaugės, nes Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, atleidžiantį nuo skolos karo Ukrainoje dalyvius, jeigu skola neviršija 10 mln. rublių (nepilnus 100 tūkst. eurų). Tai labai rimta motyvacinė priemonė, turinti garantuotai pritraukti į frontą prasiskolinusius rusus.
Pasirašę kontraktą su Gynybos ministerija kariai gauna 1 mln. rublių (kai kur suma jau pasiekė 15 mln. dėl vietinės valdžios skiriamų priemokų), kas mėnesį dar po 250-300 tūkst. rublių. Šios išmokos leidžia pradėti dengti įsiskolinimą, bet kariai vis tiek bus atleidžiami nuo skolos. Ir ne tik kariai, bet ir Rosgvardijos bei FST pareigūnai, vykdantys užduotis prie fronto esančiuose rajonuose.
Bankuose turėtų groti gedulo muzika, nes nepranešama, kad valstybė ketintų kompensuoti tokias nubrauktas skolas“, – V.Putino sprendimą komentavo analitikas.
Jis apžvelgė įvykius karo fronte. Pasak jo, tai buvo gana ramus šeštadienis, be didesnių įvykių. Nepaisant Rusijos pastangų, balistinės raketos atakos Dnipre tema vakarietiškuose šaltiniuose greitai prarado dėmesį.
Kurske apsilankė gynybos ministras
Penktadienį Kurske čia apsilankė Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas, jam buvo raportuota apie sėkmingus kovos veiksmus. Taip pat pranešta apie atremtą Ukrainos pajėgų puolimą.
Pasak E.Papečkio, puolė 5 grupės, kuriose iš viso buvo „net“ 25 ukrainiečių kariai, kurie atsitraukė patekę į rusų artilerijos ir FPV bepiločių ugnį.
„Pirma, tai nusako realią padėtį su Rusijos pajėgų „puolimu“ Kurske, antra, dar kartą pabrėžia šio karo išskirtinumą – jame nebėra masių, yra tik nedidelės grupės, galinčios vykdyti tik kuklias taktines užduotis.
Vis dar nesimato šiaurės korėjiečių. Apie juos beveik sutartinai nustojo rašyti ir žiniasklaida. Nėra, tai nėra, kai atsiras tada ir kalbėsim. Kol kas jie ir toliau lieka informaciniu baubu“, – apibendrino karybos ekspertas.
Atskleidė, kiek užimtos teritorijos ukrainiečiai prarado Kurske
08:14
Rusams pradėjus kontrpuolimą Ukraina neteko daugiau kaip 40 proc. teritorijos Rusijos Kursko regione, kurią buvo užėmusi per netikėtą invaziją.
Tai pranešė „Reuters“, remdamasi aukšto rango kariniu šaltiniu Generaliniame štabe. Šaltinis pažymėjo, kad rusai Kursko regione dislokavo 59 000 karių nuo rugpjūčio pradžios, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į šį regioną ir sparčiai žengė pirmyn, taip nustebindamos Kremlių.
„Geriausiu atveju mes kontroliavome apie 1 376 kvadratinius kilometrus, dabar ši teritorija yra mažesnė. Priešas intensyvina kontratakas. Dabar kontroliuojame apie 800 kvadratinių kilometrų. Šią teritoriją laikysime tol, kol tai bus tikslinga kariniu požiūriu“, – pažymėjo šaltinis.
Šaltinis Generaliniame štabe pridūrė, kad didžioji dalis Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje toliau dalyvauja mokymuose.
Be to, leidinio šaltinis teigė, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia padėtis Kurachovės srityje, nes okupantai ten žengia į priekį 200-300 m per dieną greičiu ir kai kuriose vietovėse jiems pavyko prasiveržti.
Kaip pažymėjo leidinys, Kurachovė yra tramplinas į Pokrovsko logistikos centrą Donecko srityje.
Šaltinio teigimu, šiuo metu prieš Ukrainą kariauja apie 575 tūkst. rusų karių, o Rusijos Federacija šį skaičių ketina padidinti iki 690 tūkst.
„Reuters“ pažymėjo, kad Rusijos valdžia neatskleidžia, kiek žmonių kariauja Ukrainoje.
Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta pėstininkų ir artilerijos, kad galėtų sulaikyti Rusijos kariuomenę, kuri pasirengusi patirti stulbinamų nuostolių.
Rusijos okupantai toliau žengia frontu ir patiria vietinių laimėjimų.
