Svarbiausios naujienos
- Atskleistos slaptos diskusijos: Europa kaupiasi svarbiam žingsniui prieš Rusiją
- Ukraina parodė naujosios Rusijos raketos fragmentus
- „Politico“: Rusija puola Europą. Kodėl ji nesmogia atgal?
- „The Wall Street Journal“ įvardijo, kas taps kitu Kyjivo taikiniu Rusijoje
- A.Merkel teisinasi dėl santykių su V.Putinu ir Ukrainos
- „Pirmasis smūgis bus stipriausias“: Rusija ruošiasi drąsiam Zaporižios puolimui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Atskleistos slaptos diskusijos: Europa kaupiasi svarbiam žingsniui prieš Rusiją
11:14 Atnaujinta 11:50
Europoje atnaujintos diskusijos dėl karių ar privačių karinių bendrovių samdinių siuntimo į Ukrainą, pirmadienį paskelbė prancūzų leidinys „Le Monde“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Pažymima, kad diskusijos šiuo klausimu yra „iš esmės įslaptintos“, tačiau jos iš tiesų buvo atnaujintos, turint omenyje galimą JAV paramos Ukrainai nutraukimo perspektyvą po to, kai 2025 m. sausio 20 d. pareigas pradės eiti naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Pasak leidinio, Vakarų karių siuntimo į Ukrainą scenarijus „nėra palaidotas“ ir pastarosiomis savaitėmis netgi „įgavo pagreitį“. Pažymima, kad tai paskatino Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio vizitas Prancūzijoje.
„Tęsiamos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos diskusijos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, visų pirma siekiant sukurti pagrindinę sąjungininkų grupę Europoje, kuri daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos ir platesnio masto Europos saugumui“, – leidinys „Le Monde“ citavo karinį šaltinį Jungtinėje Karalystėje.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą klausimas „teisėtai“ iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Ukraina pateiktų tokį prašymą.
„Mūsų tikslas – neleisti Rusijai laimėti ir atkurti tvarią taiką. Tai taika, kuri leistų Ukrainai visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, suverenitetą ir tarptautinę teisę, kuri užtikrintų saugumą visiems ukrainiečiams“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.
Savo ruožtu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas, viešėdamas Londone, lapkričio 23 d. interviu metu BBC naujienų tarnybai paragino Vakarų sąjungininkus „nenustatinėti raudonų linijų“ paramos Ukrainai klausimu. Paklaustas apie galimybę siųsti ten Prancūzijos karius, jis atsakė: „Neatmetame nė vieno varianto“.
Oficialaus leidimo tam dar nėra – nei įprastinėms pajėgoms, nei privatiems tiekėjams, pažymėjo „Le Monde“, tačiau pasiūlymai tai padaryti „svarstomi jau kelis mėnesius“.
Vienas iš kandidatų yra bendrovė „Défense Conseil International“ (DCI). Jos 55 proc. akcijų priklauso valstybei, o 80 proc. – buvusiems kariams. Bendrovė, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos vardu, užsiima karinių žinių perdavimu tarptautiniams šalies partneriams, teikia konsultacijas, mokymus ir paramą kariniam potencialui, rašoma jos interneto svetainėje.
DCI yra pasirengusi mokyti Ukrainos karius Ukrainoje, kaip tai jau daro Prancūzijoje ir Lenkijoje, rašo „Le Monde“. Bendrovė taip pat prireikus galėtų teikti Kyjivui perduotos prancūzų karinės įrangos priežiūros paslaugas. Į ją su pasiūlymu bendradarbiauti jau kreipėsi Didžiosios Britanijos bendrovė „Babcock“, kuri gegužės mėn. pranešė, kad „vyksta darbai“, siekiant Ukrainoje sukurti techninės pagalbos vietą, kurioje būtų atliekami įprastiniai ir kapitaliniai karinės įrangos remonto darbai.
Britų kariuomenės vadovai svarsto galimybę siųsti nedideles instruktorių grupes į Vakarų Ukrainą, spalį rašė „The Times“. Taip būtų išspręstos kai kurios logistikos problemos, su kuriomis susiduriama mokant ukrainiečių karius Jungtinėje Karalystėje, ir sutaupyta lėšų.
Instruktoriai būtų „toli nuo fronto linijos, apleistose vietovėse“, kur vykdytų intensyvų bazinį naujokų mokymą prieš siunčiant juos į frontą, laikraščiui sakė vienas britų karinis šaltinis. Anot ukrainiečio, mokymo šalies pakeitimas būtų „galingas karinis ir politinis signalas“ kitoms šalims ir pačiai Rusijai bei reikštų NATO karinės infrastruktūros dislokavimo Ukrainoje „de facto“ pradžią ir taptų „galinga atgrasymo priemone“.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna praėjusią savaitę pareiškė, kad reikia rengtis siųsti Europos karius į Ukrainą, be kita ko, siekiant apsaugoti ją nuo naujos Rusijos agresijos, jei bus pasiektas taikos susitarimas. Jei Jungtinės Valstijos ir toliau priešinsis Ukrainos pakvietimui į NATO, Europa turės perimti jos gynybos misiją, dislokuodama karius jos teritorijoje pasibaigus kovoms, sakė jis. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat svarsto tokią galimybę, pažymėjo „Le Monde“.
Po vasario 26 d. Paryžiuje surengtos konferencijos Ukrainai paremti E.Macronas sakė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins Ukrainos pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, o ateityje neatmetama galimybė, kad į Ukrainą bus siunčiami Vakarų kariai.
Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimus reagavo viešai atmesdamos idėją siųsti karius į Ukrainą. Tarp jų buvo Lenkija, JAV, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.
Nyderlandų kariuomenės generalinio štabo vadovas generolas Onno Eichelsheimas pareiškė, kad NATO šalys turėtų apsvarstyti visas galimybes padėti Kyjivui. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina neprašė Nyderlandų siųsti karių ir dabar nėra prasmės apie tai diskutuoti.
Kiek anksčiau naujienų agentūra AFP citavo šaltinį, kuris teigė, kad Europos NATO valstybės narės jau kelias savaites nagrinėja galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų šalys turėtų aptarti karių siuntimo į Ukrainą idėją ir nustoti brėžti „raudonas linijas“ pagalbos Kyjivui klausimu.
JAV generolas perspėjo: artimiausi mėnesiai Ukrainai bus lemiami
15:17
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, generolas leitenantas H.R.McMasteris pareiškė, kad artimiausi mėnesiai bus „tikrai lemiami“ nustatant kitą karo Ukrainoje etapą. Labiausiai, anot jo, tai susiję su D.Trumpo prezidentavimo pradžios lūkesčiais, skelbia CBS News.
Knygos apie darbą D.Trumpo administracijoje „Karas su savimi: mano misija D.Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ autorius įvertino, kad tiek Rusija, tiek Ukraina siekia kuo didesnės sėkmės mūšio lauke iki naujosios D.Trumpo administracijos atėjimo į valdžią. Tikima, kad tai suteiks joms daugiau svertų būsimose derybose.
Siekdama sustiprinti Ukrainos pozicijas, prezidento Joe Bideno administracija patvirtino priešpėstinių minų tiekimą ir panaikino apribojimus Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio JAV raketas Rusijos teritorijai smogti.
Tuo tarpu daugelis kandidatų į svarbiausius postus naujojoje D.Trumpo administracijoje arba nepritarė tolesnei pagalbai Ukrainai, arba pasisakė už karo nutraukimą derybomis.
Pasak H.RMcMasterio, tokia dinamika yra „tikra problema“ ir suduoda „psichologinį smūgį ukrainiečiams“.
„Ukrainiečiai stengiasi sukaupti darbo jėgos, kurios reikia jų gynybos pastangoms palaikyti. Svarbu, kad jie gautų reikiamą ginkluotę ir mokymus. Jie taip pat turi būti įsitikinę, kad gali laimėti. Bet koks pasiūlymas, kad galime sumažinti pagalbą, labai kenkia jų moralei“, – dėstė generolas.
Jis išreiškė viltį, kad pats D.Trumpas, ir jo komanda suvokia akivaizdų ryšį tarp karo Ukrainoje ir naujos agresorių ašies, siekiančios sugriauti esamą pasaulio tvarką.
H.R.McMasteris paminėjo Šiaurės Korėjos karius, kurie pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kariauja Europoje, Kinijos paramą Rusijai ir dronų bei raketų tiekimą iš Irano.
Pasak generolo, daugelis žmonių į Ukrainą žvelgia pernelyg siaurai ir nesupranta tikrųjų Vladimiro Putino ketinimų.
Per rusų ataką Odesoje sužeista 11 žmonių
15:06
Per rusų ataką Odesoje pirmadienį sužeista 11 žmonių, pranešė pareigūnai.
Anot Odesos regiono gubernatoriaus Oleho Kiperio, rusai raketomis atakavo Odesos uostamiesčio centrą.
Remiantis jo pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, aštuoni žmonės buvo hospitalizuoti.
Vienos moters būklė sunki, sakė O.Kiperis.
„Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus“, – nurodė jis.
Vėliau pareigūnai teigė, kad žalą padarė nukritusios raketos nuolaužos.
Rusija smogė į tankiai apgyvendintą gyvenamąjį rajoną, kuriame nėra karinių taikinių, ir apgadino mokyklą bei universiteto sporto salę, sakė O.Kiperio pavaduotojas Oleksandras Charlovas.
Pranešta, kad nė vienas studentas nenukentėjo, nes buvo slėptuvėse.
Rusija sako numušusi aštuonias Ukrainos paleistas balistines raketas
14:47
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos oro gynyba numušė aštuonias Ukrainos paleistas balistines raketas, padidėjus įtampai dėl to, kad Kyjivas prieš Rusiją naudoja Vakarų tiekiamus ilgojo nuotolio ginklus.
Praėjusią savaitę Ukraina, gavusi Vašingtono pritarimą, pirmą kartą paleido JAV gamybos balistines raketas ATACMS į Rusiją, o tai sukėlė įnirtingą Maskvos reakciją.
„Oro gynybos pajėgos numušė aštuonias balistines raketas“, – sakė Rusijos gynybos ministerija per kasdienę spaudos konferenciją, nenurodydama, kokios tai buvo raketos ir kur jos buvo numuštos.
Maskva ir Kyjivas suintensyvino ilgojo nuotolio raketų naudojimą po to, kai Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai leidimą naudoti šiuos ginklus prieš Rusiją.
Praėjusį ketvirtadienį Maskva paleido eksperimentinę hipergarsinę raketą į Ukrainos Dnipro miestą, o prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad šis ginklas, kurį jis pavadino „Orešnik“, gali būti vėl panaudotas kovoje.
Pasak vietos gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, pirmadienį per Ukrainos drono ataką prieš Rusijos pasienio miestą Šebekiną žuvo civilis gyventojas.
Jo teigimu, per ataką buvo sužeistas dar vienas žmogus, o per atskirus ukrainiečių apšaudymus apgadinti keli gyvenamieji namai.
Šarūnas Jasiukevičius kaltinamas terorizmu Kursko srityje: Rusija pažėrė aibę kaltinimų ir iškėlė bylą
13:53
Rusijos tyrimų komitetas pirmadienį paskelbė, kad pradėjo baudžiamąją bylą dėl Lietuvos piliečio Šarūno Jasiukevičiaus, kurį įtaria terorizmu Rusijos Kursko srityje, kur yra įsiveržusios Ukrainos pajėgos.
„Nustatyta, kad Jasiukevičius ilgą laiką užsiima samdinių rengimu ir asmeniškai tiesiogiai dalyvauja ginkluotame konflikte kaip samdinys Rusijos Federacijos teritorijoje“, – teigiama komiteto pranešime žiniasklaidai.
Jame nurodoma, kad lietuvis įtariamas dėl teroro akto ir dalyvavimo karo veiksmuose kaip samdiniui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Legendinis boksininkas V.Klyčko metė iššūkį populiariam laidų vedėjui J.Roganui
13:26
Ukrainos bokso ikona Volodymyras Klyčko apkaltino amerikiečių pokalbių vedėją Joe Roganą, kad šis savo laidoje skleidžia Rusijos propagandą, ir paragino J.Roganą pakviesti jį į pokalbių laidą.
„Kalbate apie Amerikos ginklų siuntimą į Ukrainą, kuris, jūsų manymu, sukels Trečiąjį pasaulinį karą. V.Putino Rusijai kyla problemų, todėl V.Putinas nori išgąsdinti jus ir į jus panašius žmones. Jo karas turėjo trukti tris dienas. Ukrainiečių didvyriškumo ir pasiaukojimo dėka jis trunka trejus metus“, – sakė buvęs sunkiasvorių čempionas V.Klyčko vaizdo įraše, skirtame J.Roganui, Donaldo Trumpo palaikytojui, kurio tinklalaidė turi milijoninę auditoriją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos žiniasklaida: Ukraina dar kartą smogė Kurskui ATACMS raketomis
13:05
Ukrainos gynybos pajėgos pirmadienio naktį atakavo Chalino karinį aerodromą Rusijos Kursko srityje raketomis ATACMS, du jo gyventojai buvo sužeisti, pranešė su Rusija siejamas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.
Pasak pranešimų, Kursko sritį naktį atakavo septynios raketos ir 12 bepiločių orlaivių. Mažiausiai viena ATACMS raketa pataikė į aerodromą. Infrastruktūrai padarytos žalos mastas kol kas nežinomas. Sprogimo banga apgadino privatų namą. Sužeisti gyventojai paguldyti į ligoninę.
Likusios raketos ir bepiločiai orlaiviai buvo numušti Kursko, Kurčatovo ir kitų Kursko srities gyvenviečių rajonuose, nurodė Rusijos gynybos ministerija.
Pirmadienį Kursko srities gubernatorius Aleksejus Smirnovas patvirtino, kad regione buvo įvykdyta ataka. Pasak jo, Rusijos priešlėktuvinė gynyba esą „numušė“ septynias ukrainiečių raketas ir septynis bepiločius orlaivius.
Rusijos 105-osios mišrios aviacijos divizijos 14-asis naikintuvų aviacijos pulkas, turintis lėktuvus Su-30SM, yra dislokuotas Chalino aerodrome, esančiame už septynių kilometrų į rytus nuo Kursko miesto.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad praėjusią naktį Ukrainos karinė žvalgyba ir Gynybos pajėgos smogė svarbiems Rusijos objektams trijuose regionuose – Brianske, Kalugoje ir Kurske. Kariuomenė patvirtino, kad buvo suduotas smūgis naftos perdirbimo gamyklai Kalugoje. Taip pat pranešta apie smūgį Kalugoje esančiai karinei gamyklai „Taifūn“, kurioje gaminami komponentai Rusijos raketų sistemoms. Tačiau apie ATACMS raketų paleidimus neužsiminta.
„Pirmasis smūgis bus stipriausias“: Rusija ruošiasi drąsiam Zaporižios puolimui
12:27
Rusija ruošiasi „drąsiam“ Zaporižios, esančios vos už 30 kilometrų nuo fronto, puolimui, mano Ukrainos žvalgyba. Miestas yra vienas iš trijų likusių „sunkiosios pramonės centrų“, kurie yra labai svarbūs Ukrainos, kaip veikiančios valstybės, išlikimui, rašo „The Economist“.
2022 m. pabaigoje Vladimiras Putinas paskelbė visą regioną savo nuosavybe, nors kontroliavo tik trečdalį jo teritorijos – po fiktyvaus referendumo, kuriame Zaporižios gyventojai nebalsavo, sakoma straipsnyje.
Du mėnesius Rusijos raketos ir didelės sprogstamosios galios bombos smogė miestui, sunaikindamos 1 500 namų. Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, leidiniui sakė, kad netrukus į mūšį gali būti mesti 130 000 rusų karių.
Tačiau pulkininkas Aleksejus Chilčenka, neseniai į Zaporižią dislokuotos greitojo reagavimo brigados „Spartan“ vadas, mano, kad Rusija „užsiėmusi kitur“ ir miesto kol kas nepuls. Jis taip pat tvirtina, kad rusai į pradinį puolimą planavo siųsti dvi divizijas (20 000-30 000 karių), tačiau pusė jų buvo perkelta į Kursko sritį.
118-osios Lembergo brigados, užimančios pietvakarines Zaporižios srities gynybines linijas, bataliono vadas sutinka, kad okupantai dar nepasirengę tokiam žingsniui. „Bet kai jie tai padarys, pirmasis smūgis bus stipriausias“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida praneša, kad šį kartą Ukraina nerizikuoja ir netoli Zaporižios jau stato naujus įtvirtinimus.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian" pranešė, kad JAV nusprendė aprūpinti Ukrainą prieštankinėmis minomis, visų pirma tam, kad būtų užkirstas kelias okupantų „mėsos“ išpuoliams įvairiuose fronto ruožuose, ypač Donbase. Tačiau klausimas lieka atviras – kokias prieštankines minas gaus Ukraina?
Be to, Kremliaus vadovas iškėlė užduotį iki Donaldo Trumpo inauguracijos susigrąžinti Kursko srities kontrolę. Tam jis pasitelkė Šiaurės Korėjos karius.
A.Merkel teisinasi dėl santykių su V.Putinu ir Ukrainos
12:22
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kadaise buvo vadinama galingiausia pasaulio moterimi. Ji vadovavo Vokietijai 16 metų: per finansų krizę, 2015 m. migrantų krizę ir 2014 m. Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Ar ji buvo per švelni Maskvos atžvilgiu? Per lėta padėdama Kyjivui? Jei 2008 m. ji nebūtų užblokavusi Ukrainos narystės NATO, ar dabar ten vyktų karas?“ – klausia BBC ir pateikia pokalbį su buvusia Vokietijos vadove.
Ji sako mananti, kad karas Ukrainoje būtų prasidėjęs anksčiau ir greičiausiai būtų buvęs dar baisesnis, jei Kyjivas būtų pradėjęs siekti narystės NATO 2008 m.
„Karinis konfliktas būtų kilęs dar anksčiau. Man buvo visiškai aišku, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas nebūtų ramiai stovėjęs ir žiūrėjęs, kaip Ukraina prisijungia prie NATO. Ir tada Ukraina kaip šalis tikrai nebūtų buvusi taip pasiruošusi, kaip 2022 m. vasario mėn“, – sako A.Merkel.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina skelbia numušusi 71 rusų droną
12:13
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 71 rusų paleistą droną.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 145 bepiločiais orlaiviais.
71 jų pavyko numušti, dar tiek pat nukrito nepasiekę taikinių. Dar vienas dronas nuskriejo Baltarusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Žytomyro, Zaporižios, Donecko, Dnipropetrovsko, Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse.
Ukrainos pajėgos smogė naftos saugyklai Kalugos srityje
11:33
Ukrainos karinės žvalgybos pajėgos smogė bendrovės „Kaluganefteprodukt“, kuri dalyvauja užtikrinant Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, naftos saugyklai, skelbia naujienų svetainė „New Voice“, remdamasi šaltiniais gynybos pajėgose.
Pasak leidinio pašnekovo, lapkričio 25 d. apie 00.30 val. dėl atakos bepiločių orlaivių smūgių objekte įvyko keli sprogimai ir kilo gaisras. Liudininkų pateiktame vaizdo įraše matyti nesėkmingi Rusijos priešlėktuvinės gynybos bandymai atremti bepiločių orlaivių ataką.
„Nepaisant pražūtingų atakos padarinių, paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad vietos gyventojai Gynybos ministerijos operaciją priėmė su entuziazmu ir gera nuotaika“, – žurnalistams tvirtino šaltinis.
Skelbiama, kad pirmadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai taip pat smogė karinei gamyklai „Typhoon“ Kalugoje. Kovos su dezinformacija centro prie Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko paaiškino, kad gamykloje gaminamos ryšių sistemos, elektroninės žvalgybos ir radiolokacinė įranga. Įmonė taip pat gamina komponentus, skirtus karinėje įrangoje montuojamoms stebėjimo ir orientavimo sistemoms.
Pasak A.Kovalenko, gamykla taip pat užsiima komponentų raketų ir aviacijos sistemoms gamyba, visų pirma dalių, skirtų oro gynybos sistemoms, lėktuvų ir raketų sistemoms sukomplektuoti.
