Karas Ukrainoje. „Gali pakeisti karo eigą“: JAV Ukrainoje išbandė naują revoliucinį droną

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas / Allison Robbert / AP

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda aptaria tiesioginių derybų su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu galimybę, tikėdamasi, kad naujas diplomatinis postūmis galėtų sumažinti ginkluoto konflikto riziką.

Du su šiuo klausimu susipažinę asmenys agentūrai „Reuters“ sakė, kad „politinės diskusijos vyksta sklandžiai ir išrinktasis prezidentas nėra priėmęs galutinių sprendimų“. D.Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Neaišku, ką Kimas galėtų pasiūlyti atsakydamas D.Trumpui. Pastaruosius ketverius metus Šiaurės Korėja ignoravo JAV prezidento Joe Bideno raginimus derėtis be išankstinių sąlygų. Šiaurės Korėjos lyderį taip pat „padrąsino“ raketų arsenalo plėtra ir suartėjimas su Rusija. Praėjusią savaitę Kim Jong Unas pareiškė, kad Šiaurės Korėja „derybose su Jungtinėmis Valstijomis nuėjo taip toli, kaip tik gali“.

D. Trumpas praėjusios kadencijos metu asmeniškai susitiko su Kimu, tačiau jų diplomatija nedavė rezultatų. JAV ragino Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų, o Šiaurės Korėjos lyderis reikalavo visiškai sušvelninti sankcijas, o vėliau pateikė naujų grasinimų.

Tačiau kol kas santykių su Šiaurės Korėja klausimas D. Trumpo administracijai gali bent kuriam laikui užimti antrą planą karo Ukrainoje ir konflikto Artimuosiuose Rytuose fone.

Agentūra taip pat pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida dar viešai neužsiminė apie D. Trumpo perrinkimą, o Kim Jong Unas šį mėnesį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos didina įtampą ir provokacijas, didindamos branduolinio karo pavojų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Antony Blinkenas

Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas į karą prieš Ukrainą kelia rimtą susirūpinimą visoms Didžiojo septyneto (G7) narėms, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Per spaudos konferenciją Italijoje jis sakė, kad padidinta pagalba Ukrainai teikiama tiek siekiant sustiprinti jos gynybą rytuose, tiek reaguojant į Šiaurės Korėjos karių pasirodymą.

Pasak A.Blinkeno, tai turi įtakos ne tik Ukrainai, bet ir Europos bei Indostano ir Ramiojo vandenyno regiono saugumui:

„Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai yra dvipusiai. Mes matome, ką Šiaurės Korėja daro Rusijai dabar Ukrainoje, siųsdama karius, tačiau taip pat atidžiai stebime, ką Rusija daro ir gali daryti Šiaurės Korėjai, įskaitant galimą jos raketinių ir branduolinių pajėgumų stiprinimą“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija smogė Ukrainai naujo tipo balistine raketa

Praėjusią savaitę į Ukrainos Dnipro miestą Rusijos paleista naujoji balistinė raketa „Orešnik“ buvo su keliomis kovinėmis galvutėmis, bet be sprogmenų, būtent todėl ji padarė nedidelę žalą, teigė du aukšto rango Ukrainos vyriausybės šaltiniai, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Jų komentarai, atrodo, patvirtina paties Kremliaus praėjusį ketvirtadienį pateiktą šio ginklo panaudojimo apibūdinimą kaip įspėjimą Vakarams po to, kai Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija leido Ukrainai paleisti savo raketas į Rusiją.

Abu šaltiniai pateikė daugiau detalių apie naująjį ginklą, nes Vakarų ekspertai stengiasi daugiau sužinoti apie tai, kas, pasak JAV pareigūnų, buvo eksperimentinė vidutinio nuotolio raketa.

Visą tekstą skaitykite čia.

Karas Ukrainoje / ROMAN PILIPEY / AFP

Kyjive yra suformuota komanda, kuriai tenka sunki našta – jai pavesta padėti surasti žuvusių Ukrainos karių pėdsakus Rusijos socialiniuose tinkluose ir nustatyti žuvusiųjų tapatybę. Be to, pastebima, kad pastaruoju metu kraugeriški Kremliaus kariai vykdo vis daugiau egzekucijų į nelaisvę paimtiems ukrainiečiams.

Laikraštis „The Times“ kalbėjosi su vienu iš šios komandos narių, kuris išsamiau papasakojo, kaip ukrainiečiai ieško žuvusių tėvynainių.

Olehas ištisas dienas sėdi prie kompiuterio ekrano ir varto karių, gulinčių, pavyzdžiui, kur nors Kursko mūšio lauko grioviuose, lavonų nuotraukas.

Jo kompiuterio ekrane – stingdantis vaizdas.

Čia matoma, kaip jaunas vyras guli nenatūralioje padėtyje. Jo veidas iš dalies padengtas krauju.

Jis dėvi vilnonę kepurę.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Rusijos korporacijos „Gazprom“ 2025 m. plane nenumatytas dujų tranzitas į Europą per Ukrainą.

Kremliaus vadovas V.Putinas tvirtino, kad Rusija yra pasirengusi ir toliau tiekti dujas per Ukrainą, tačiau su dujų milžinės planais susipažinęs asmuo agentūrai „Reuters“ teigė kitaip. Pasak jo, pagal pagrindinį Maskvos scenarijų po gruodžio 31 d. tranzito per Ukrainą nebus.

Dėl to eksportas į „tolimąjį užsienį“, kuris apima Europos šalis ir Turkiją, turėtų sumažėti penktadaliu. Tai apima tiekimą Turkijos ir „Blue Stream“ dujotiekiais, tačiau neapima eksporto į Kiniją „Power of Siberia“ dujotiekiu, kuris gali siekti 38 mlrd. kubinių metrų. Kartu „Gazprom“ mano, kad tiekimas į Turkiją greičiausiai nesumažės.

UNIAN primena, kad 2019 m. „Naftogaz“ ir „Gazprom“ pasirašė susitarimą dėl dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Jos galiojimo terminas baigiasi šių metų pabaigoje. Kyjivas pranešė, kad neketina su Maskva aptarti susitarimo pratęsimo ar naujo susitarimo patvirtinimo.

Dėl visiškos invazijos ir dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo Rusija prarado beveik visus savo klientus Europoje. Žiniasklaidos pranešimais, 2023 m. ji per Ukrainą siuntė apie 15 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudaro tik 8 proc. 2018-2019 m. įvairiomis kryptimis į Europą nukreiptų didžiausių srautų.

Ekspertai teigia, kad dėl tranzito nutraukimo „Gazprom“ neteks apie 6 mlrd. dolerių metinių pajamų, o Ukraina – nuo 800 mln. iki 1,2 mlrd. dolerių.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy / Vladislav Culiomza / REUTERS

Karas Ukrainoje baigsis ne tik dėl karinių veiksmų, bet ir dėl politinio susitarimo. Esminę reikšmę turės Ukrainos įstojimas į NATO. Taip pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Lammy interviu laikraščiui „Le Monde“ .

„Mes visi suprantame, kad tai baigsis ne tik dėl karinių veiksmų sausumoje, bet ir dėl politinio susitarimo... Labai svarbu, kad Ukrainai būtų suteiktos būtinos saugumo garantijos ir kad Rusijos agresija būtų atremta. Ir mes čia, Europoje, tikrai aiškiai suprantame, kad negalime leisti, jog susidarytų situacija, kai karas baigiasi, o Rusija kuriam laikui vėl sugrįžta. Ir todėl šis kelias (Ukrainos įstojimo – UNIAN) į NATO ir šios saugumo garantijos bus labai svarbios“, – sakė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Ukrainoje sėkmingai išbandytos naujos amerikiečių perimančiųjų dronų sistemos. Kalbama apie perėmimo dronus, kurie, kaip manoma, gali pakeisti karo eigą.

Kaip praneša „Newsweek“, šį naują produktą sukūrė dvi pirmaujančios Amerikos technologijų bendrovės „IronNet“ ir „Astrion“. Revoliucinė kovos su dronais technologija pademonstravo įspūdingą potencialą kovojant su dronais realiose kovinėse situacijose ir gerinant žvalgybos lygį mūšio lauke.

„Hitchhiker“ yra greitaeigis, elektra varomas dronas perėmėjas, skirtas naikinti tokius priešo dronus kaip Irano „Shahed“ kur kas ekonomiškiau nei tradicinės gynybos sistemos, pavyzdžiui, brangios „Patriot“ raketos, rašoma leidinyje.

Kibernetinio saugumo investuotojas ir JAV bendrovės „IronNet“ direktorius admirolas Mike'as Hewittas šį naująjį produktą pavadino „keičiančiu žaidimo taisykles“.

„Astrion“ yra kovos su bepiločiais orlaiviais bendrovė, kuri iš esmės gali užtikrinti visą šalies teritorijos saugumą nuo dronų keliamų grėsmių. Ji gali matyti dronus, juos klasifikuoti, sekti ir sunaikinti savo dronu, kurį paleidžia iš įvairių vietų“, – aiškino jis.

Kartu „IronNet“ teiks „Astrion“ tinklui atsparią kibernetinę kolektyvinės gynybos sistemą.

„Tiek „IronNet“, tiek „Astrion“ pajėgumais dalijomės su įvairiais Ukrainos lyderiais, kurie yra fronto linijose. Ir pasakysiu jums, kad sulaukėme tokių atsiliepimų: kaip greitai jūs galite čia įdiegti šiuos pajėgumus? Ir tai pasakė žmonės, kurie iš tikrųjų dirba fronto linijose labai aukštu lygiu. Taigi mes tai priėmėme su dideliu pasitikėjimu, kad tai gali pakeisti situaciją Ukrainoje. Esame pasiryžę šią partnerystę sutelkti Ukrainoje“, – sakė M.Hewittas.

Visapusiškas Rusijos ir Ukrainos karas ne kartą buvo pavadintas dronų karu. Abi pusės naudoja dronus: ore, ant žemės ir vandenyje. Visų pirma, Ukraina naudojo bepiločius karinius laivus Rusijos laivams naikinti. Rusai terorizuoja Ukrainos miestus iranietiškais „Shahed“.

Ukraina taip pat aktyviai dirba kurdama naujus bepiločius orlaivius. Karo metu atsirado tokie bepiločiai orlaiviai kaip „Ryklys“, „Bober“, raketinis dronas „Paljanica“ ir kiti.

Nacių bunkeris Hamburge / MORRIS MAC MATZEN / AFP

Augant įtampai su Rusija, Vokietija rengia planą bunkerių, kur pavojaus atveju galėtų rasti prieglobstį civiliai gyventojai, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Į bunkerių bei priedangų planą įeis ne tik požeminės traukinių stotys ir automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir valstybiniai pastatai bei privati nuosavybė, nurodė ministerijos atstovas spaudai.

Planuojama, kad gyventojai bunkerių ir kitų priedangų sąrašą galės lengvai ir patogiai rasti naudodamiesi telefono programėle. 

Žmonės taip pat bus raginami įsirengti slėptuves nuo pavojaus savo namuose pertvarkant rūsius ir garažus, teigė atstovas spaudai.

Visą tekstą skaitykite čia.

IMAGO/Maria Devakhina / IMAGO/SNA

Rusija antradienį uždraudė atvykti į šalį virtinei Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės ministrų, reaguodama į, jos nuomone, rusofobišką Londono politiką.

Tarp tų, į kuriuos nusitaikė Maskva, yra iždo kanclerė Rachel Reeves, ministro pirmininko pavaduotoja Angela Rayner, vidaus reikalų sekretorė Yvette Cooper ir daugiau nei dešimt kitų naujosios leiboristų vyriausybės aukšto rango politikų.

Nuo tada, kai įsakė įvesti pajėgas į Ukrainą, Rusija į vadinamąjį stop-sąrašą, kurį Maskva laiko savo atsaku į Vakarų taikomą turto įšaldymą ir kelionių draudimą, įtraukė šimtus Vakarų politikų, analitikų, žurnalistų ir verslo lyderių.

Visą tekstą skaitykite čia.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Kupjanske

Ukrainos gynėjams pavyko išstumti Rusijos okupantus iš Charkivo srities Kupjansko miesto. Gynybos pajėgos kontroliuoja padėtį miesto prieigose.

Tai teletilto eteryje pareiškė operatyvinės-strateginės pajėgų grupės „Chortica“ atstovas Nazaras Vološinas. Pasak jo, priešas bando veržtis nedidelėmis puolamosiomis grupėmis, nedalyvaujant dideliam skaičiui šarvuotosios technikos, o vėliau konsoliduoti ir kaupti pajėgas.

„Mums pavyko stabilizuoti padėtį šia kryptimi, ir priešas buvo išstumtas iš miesto (Kupjansko)“, – sakė jis.

N.Vološinas taip pat sakė, kad įranga ir personalas, kuriuos okupantai bando pergabenti į kitą Oskolio upės pusę, iš karto naikinami ugnies ginklais, įskaitant dronus.

„Viską ten kontroliuoja mūsų gynybos pajėgos. Net jei gabenamos kokios nors 8 ar 10 žmonių grupės, į krantą iš jų patenka tik 2-3 žmonės. Vadinasi, priešas naikinamas ir ten“, – pareiškė „Chortica“ atstovas.