Svarbiausios naujienos
- Estijos gynybos ministras paaiškino, kodėl Vakarai neturėtų siųsti karių į Ukrainą
- O.Scholzas atskleidė skambučio V.Putinui detales: „Nebuvo malonu“
- Antrasis raundas? Žiniasklaida: Kyjivas rado, kuo pakeisti Ukrainos karinės žvalgybos vadą
- Pirma slapčia perdavė dešimtis galingų raketų, o tik paskui – leido šaudyti į Rusiją
- „DeepState“: Ukrainos kariai visiškai išstūmė rusus iš Kupjansko
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Foreign Policy“: Rusijos ėjimai prilygsta savižudybei, bet tai V.Putino nesustabdys
14:55
Katastrofiški žmonių nuostoliai yra tradicinės Rusijos karinės strategijos dalis, tad tai tikrai nesustabdys Kremliaus valdovo Vladimiro Putino, skelbia įtakingas leidinys „Foreign Policy“.
Pasak straipsnio, šiuo metu viena baisiausių vietų planetoje yra centrinė žuvusių karių palaikų saugykla Rostove prie Dono. Kiek anksčiau internete paplito nuotraukos, kuriose matyti, kad šis mega-morgas yra smarkiai perkrautas.
„Šimtai įvairioje irimo stadijoje esančių kūnų ir galūnių mėtosi ant grindų koridoriuje. Medinėse dėžėse, kurios išstatytos nuo grindų iki lubų, eilė po eilės – laimingieji: tie, kurių kūnai buvo rasti mūšio lauke, identifikuoti, užantspauduoti cinku dengtuose karstuose ir paruošti išsiųsti gedintiems giminaičiams į tolimiausius Rusijos kampelius“, – groteskišką vaizdą piešia straipsnio autoriai.
Tačiau dar daugiau Rusijos karių kūnų liko Ukrainos laukuose.
„Siaubingas rusų žūčių fronte tempas – daug didesnis nei atitinkamų ukrainiečių aukų, nors tikslius skaičius abi pusės laiko paslaptyje, – rodo dvi nerimą keliančias tiesas apie rusų kariavimo būdą“, – rašo „Foreign Policy“.
Straipsnyje aiškinama, kad Rusijos nepagarba žmogaus gyvybei apima ir jos pačios piliečius, jos karius, kurie nuolat siunčiami į taip vadinamas „mėsos atakas“ ir, pasak dezertyravusių karių pasakojimų, dažnai yra paliekami be maisto ir amunicijos.
Karo matematika atskleidžia jo brutalumą. Apskaičiuota, kad per dieną Rusijos gretose žuvo apie 1 500 žmonių, todėl spalis Maskvai buvo kruviniausias karo mėnuo.
Pasak straipsnio, apytikriais skaičiavimais, iš viso Rusijos kare žuvo nuo 115 tūkst. iki 160 tūkst. žmonių, t.y. daugiau nei 10 kartų daugiau nei sovietų kovose Afganistane.
Vertinama, kad iš viso Rusijos aukų – nužudytų ir sužeistų – yra apie 800 tūkst. Anot įnirtingai karą remiančios Rusijos žurnalistės Anastasijos Kaševarovos, vidutinis Rusijos pėstininkų karys fronte išbūna mažiau nei mėnesį, kol žūsta. Kadangi nuostoliai viršija Rusijos galimybes įdarbinti naujus karius, tik nedaugelis karių, prieš siunčiant juos pulti Ukrainos linijų, gauna rimtą apmokymą.
Nors kai kuriems kariams pavyksta pabėgti iš tokio karo realybės, pasak pranešimų ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, Rusijos pajėgų kariai vis dažniau renkasi savižudybę, nes net ir sužeidimo atveju nesitiki sulaukti medicininės pagalbos.
Atsikratyti nepageidaujamų elementų
Pažymima, kad masinės karių žūtys gali būti ir vis atviresnės eugeninės politikos, kuria siekiama atsikratyti „nepageidaujamų elementų“ ir pakeisti Rusijos gyventojų sudėtį, dalis: „Rusijos karo eugenikos aspektas jau seniai yra vieša paslaptis, plačiai aptarinėjama Rusijos pokalbių laidose ir socialinėje žiniasklaidoje.“
„Atsarginiai žmonės“, turintys menką „socialinę vertę" – taip Rusijos parlamentaras Aleksandras Borodajus aiškino nutekintame įraše, kurio autentiškumą jis vėliau patvirtino. Apie savo tautiečius, išsiųstus kovoti į Ukrainą jis kalbėjo kaip „patrankų mėsą“. Jo teigimu, nereikalingą darbo jėgą galima mesti prieš Ukrainos „drąsiausius [ir] narsiausius“ ir „maksimaliai išsekinti priešą“.
„Foreign Policy“ įvertino, kad šiame kare daug dažniau žūsta buriatai, totoriai ir tuviečiai, o Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai dažniau apsiriboja sužeidimais. Atkreipiamas dėmesys, kad ištuštėjo ir Rusijos kalėjimai, iš kurių kaliniai masiškai patraukė į frontą. Jame jie beveik neabejotinai atsiduria šturmo būrių gretose.
„Dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai, pagrobtų vaikų yra rusinami, kad iš jų būtų atimta bet kokia ukrainietiška tapatybė – tai aiškus nacių eugenikos politikos, kai šviesiaplaukiai lenkų vaikai buvo gabenami atgal į Reichą, kad būtų įvaikinti ir paversti vokiečiais, atgarsis. Kai kurie iš ukrainiečių berniukų dabar yra pakankamai suaugę, kad būtų prievarta pašaukti į Rusijos kariuomenę – tai dar vienas karo nusikaltimas ir taip ilgame sąraše“, – rašoma straipsnyje.
Meta viską, ką turi
Šiuo metu karo likimas faktiškai priklauso nuo Vakarų ryžto ir pastangų toliau remti Ukrainą. Ypač lemiamos gali būti paskutinės Joe Bideno prezidentavimo savaitės.
Jo sprendimas suteikti Ukrainai leidimą amerikiečių ir britų tiekiamais ginklais smogti pagrindiniams kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje jau iššaukė piktą Maskvos reakciją, nors tai, kad Ukraina naudoja Vakarų ginklus smogti gyvybiškai svarbiems taikiniams Rusijos teritorijose, įskaitant neteisėtai aneksuotą Krymą, nėra nieko naujo.
„Rusija vis dar turi kiekybinį pranašumą, tačiau jos ištekliai nėra neriboti. Rusijos savižudiško karo strategija, nors ir veiksminga, ilgainiui nėra tvari, juolab kad Rusijos ekonomika jau dabar rodo milžiniškos įtampos požymius.
Vakarai turi padėti Ukrainai užtikrinti, kad V.Putinas pralaimėtų savo partiją, kai jis meta prieš Ukrainą viską, ką turi, kol nesibaigė jo įranga ir apmokyti kariai. Katastrofiški žmonių nuostoliai jo nesulaikys, nes jie giliai įsišakniję žiauriame Rusijos karo vedimo būde.“, – reziumavo straipsnio autoriai.
Rusija išsiunčia JK diplomatą, kaltindama jį šnipinėjimu
15:16
Rusija antradienį paskelbė išsiunčianti vieną britų diplomatą, apkaltindama jį šnipinėjimu, ir iškvietė Londono ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sakė, kad minimas diplomatas tikriausiai vykdė „žvalgybos ir ardomąjį darbą“, be to, „tyčia pateikė neteisingus duomenis, kai išsiėmė leidimą atvykti į mūsų šalį, taip pažeisdamas Rusijos įstatymus“. Pranešimą citavo valstybinės naujienų agentūros.
„Foreign Policy“: Rusijos ėjimai prilygsta savižudybei, bet tai V.Putino nesustabdys
14:55
Katastrofiški žmonių nuostoliai yra tradicinės Rusijos karinės strategijos dalis, tad tai tikrai nesustabdys Kremliaus valdovo Vladimiro Putino, skelbia įtakingas leidinys „Foreign Policy“.
Pasak straipsnio, šiuo metu viena baisiausių vietų planetoje yra centrinė žuvusių karių palaikų saugykla Rostove prie Dono. Kiek anksčiau internete paplito nuotraukos, kuriose matyti, kad šis mega-morgas yra smarkiai perkrautas.
„Šimtai įvairioje irimo stadijoje esančių kūnų ir galūnių mėtosi ant grindų koridoriuje. Medinėse dėžėse, kurios išstatytos nuo grindų iki lubų, eilė po eilės – laimingieji: tie, kurių kūnai buvo rasti mūšio lauke, identifikuoti, užantspauduoti cinku dengtuose karstuose ir paruošti išsiųsti gedintiems giminaičiams į tolimiausius Rusijos kampelius“, – groteskišką vaizdą piešia straipsnio autoriai.
Tačiau dar daugiau Rusijos karių kūnų liko Ukrainos laukuose.
„Siaubingas rusų žūčių fronte tempas – daug didesnis nei atitinkamų ukrainiečių aukų, nors tikslius skaičius abi pusės laiko paslaptyje, – rodo dvi nerimą keliančias tiesas apie rusų kariavimo būdą“, – rašo „Foreign Policy“.
Straipsnyje aiškinama, kad Rusijos nepagarba žmogaus gyvybei apima ir jos pačios piliečius, jos karius, kurie nuolat siunčiami į taip vadinamas „mėsos atakas“ ir, pasak dezertyravusių karių pasakojimų, dažnai yra paliekami be maisto ir amunicijos.
Karo matematika atskleidžia jo brutalumą. Apskaičiuota, kad per dieną Rusijos gretose žuvo apie 1 500 žmonių, todėl spalis Maskvai buvo kruviniausias karo mėnuo.
Pasak straipsnio, apytikriais skaičiavimais, iš viso Rusijos kare žuvo nuo 115 tūkst. iki 160 tūkst. žmonių, t.y. daugiau nei 10 kartų daugiau nei sovietų kovose Afganistane.
Vertinama, kad iš viso Rusijos aukų – nužudytų ir sužeistų – yra apie 800 tūkst. Anot įnirtingai karą remiančios Rusijos žurnalistės Anastasijos Kaševarovos, vidutinis Rusijos pėstininkų karys fronte išbūna mažiau nei mėnesį, kol žūsta. Kadangi nuostoliai viršija Rusijos galimybes įdarbinti naujus karius, tik nedaugelis karių, prieš siunčiant juos pulti Ukrainos linijų, gauna rimtą apmokymą.
Nors kai kuriems kariams pavyksta pabėgti iš tokio karo realybės, pasak pranešimų ir vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, Rusijos pajėgų kariai vis dažniau renkasi savižudybę, nes net ir sužeidimo atveju nesitiki sulaukti medicininės pagalbos.
Atsikratyti nepageidaujamų elementų
Pažymima, kad masinės karių žūtys gali būti ir vis atviresnės eugeninės politikos, kuria siekiama atsikratyti „nepageidaujamų elementų“ ir pakeisti Rusijos gyventojų sudėtį, dalis: „Rusijos karo eugenikos aspektas jau seniai yra vieša paslaptis, plačiai aptarinėjama Rusijos pokalbių laidose ir socialinėje žiniasklaidoje.“
„Atsarginiai žmonės“, turintys menką „socialinę vertę" – taip Rusijos parlamentaras Aleksandras Borodajus aiškino nutekintame įraše, kurio autentiškumą jis vėliau patvirtino. Apie savo tautiečius, išsiųstus kovoti į Ukrainą jis kalbėjo kaip „patrankų mėsą“. Jo teigimu, nereikalingą darbo jėgą galima mesti prieš Ukrainos „drąsiausius [ir] narsiausius“ ir „maksimaliai išsekinti priešą“.
„Foreign Policy“ įvertino, kad šiame kare daug dažniau žūsta buriatai, totoriai ir tuviečiai, o Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai dažniau apsiriboja sužeidimais. Atkreipiamas dėmesys, kad ištuštėjo ir Rusijos kalėjimai, iš kurių kaliniai masiškai patraukė į frontą. Jame jie beveik neabejotinai atsiduria šturmo būrių gretose.
„Dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai, pagrobtų vaikų yra rusinami, kad iš jų būtų atimta bet kokia ukrainietiška tapatybė – tai aiškus nacių eugenikos politikos, kai šviesiaplaukiai lenkų vaikai buvo gabenami atgal į Reichą, kad būtų įvaikinti ir paversti vokiečiais, atgarsis. Kai kurie iš ukrainiečių berniukų dabar yra pakankamai suaugę, kad būtų prievarta pašaukti į Rusijos kariuomenę – tai dar vienas karo nusikaltimas ir taip ilgame sąraše“, – rašoma straipsnyje.
Meta viską, ką turi
Šiuo metu karo likimas faktiškai priklauso nuo Vakarų ryžto ir pastangų toliau remti Ukrainą. Ypač lemiamos gali būti paskutinės Joe Bideno prezidentavimo savaitės.
Jo sprendimas suteikti Ukrainai leidimą amerikiečių ir britų tiekiamais ginklais smogti pagrindiniams kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje jau iššaukė piktą Maskvos reakciją, nors tai, kad Ukraina naudoja Vakarų ginklus smogti gyvybiškai svarbiems taikiniams Rusijos teritorijose, įskaitant neteisėtai aneksuotą Krymą, nėra nieko naujo.
„Rusija vis dar turi kiekybinį pranašumą, tačiau jos ištekliai nėra neriboti. Rusijos savižudiško karo strategija, nors ir veiksminga, ilgainiui nėra tvari, juolab kad Rusijos ekonomika jau dabar rodo milžiniškos įtampos požymius.
Vakarai turi padėti Ukrainai užtikrinti, kad V.Putinas pralaimėtų savo partiją, kai jis meta prieš Ukrainą viską, ką turi, kol nesibaigė jo įranga ir apmokyti kariai. Katastrofiški žmonių nuostoliai jo nesulaikys, nes jie giliai įsišakniję žiauriame Rusijos karo vedimo būde.“, – reziumavo straipsnio autoriai.
Rusija patvirtino, kad sulaikė britą, kovojusį Ukrainos pusėje
14:00 Atnaujinta 14:12
Maskva antradienį patvirtino brito, kovojusio Ukrainos pusėje per įsiveržimą į Rusijos vakarinę Kursko sritį, sulaikymą.
Apygardos teismas pranešė, kad sulaikė 22 metų Jungtinės Karalystės (JK) pilietį Jamesą Scottą Rhysą Andersoną. Teismo teigimu, jis įtariamas dalyvavimu karo veiksmuose Kursko srityje.
Pirmadienį JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, paklaustas apie pranešimus apie jo sulaikymą Rusijos pasienio Kursko srityje, pareiškė, jog „buvo informuotas apie šį įvykį“ ir „suteiks šiam JK piliečiui visą įmanomą paramą“.
Vienas britas anksčiau pareiškė, kad jo sūnus, kovodamas Ukrainoje, pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę.
41-erių Scottas Andersonas laikraščiui „Daily Mail“ pasakojo, kad dėl jo sūnaus J.S.R.Andersono sulaikymo su juo susisiekė vaikino vadas Ukrainoje.
Savaitgalį platformoje „Telegram“ prokremliškų kanalų pasidalytame vaizdo įraše matomas vyras, kuriam surištos rankos ir kuris prisistato kaip Jamesas Andersonas.
Vyras sakė, kad į Ukrainos kariuomenę įstojo po to, kai 2023-iaisiais buvo atleistas iš britų kariuomenės. Pranešama, kad jis buvo paimtas į nelaisvę Rusijos pasienio Kursko regione, kur įsiveržusios Ukrainos pajėgos.
Kyjivas rugpjūtį pradėjo netikėtą sausumos puolimą Kursko srityje ir užėmė didelius Rusijos teritorijos plotus, kuriuose gyvena tūkstančiai civilių gyventojų.
Rusija skelbia užėmusi kaimą Ukrainos Charkivo srityje
13:14
Rusija antradienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje, kur iki šiol fronto linija buvo gana stabili.
Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime nurodė, kad jos pajėgos užėmė Kopankų kaimą, esantį netoli ukrainiečių kontroliuojamo Kupjansko.
Rusai automatiniais ginklais sušaudė penkis į nelaisvę paimtus Ukrainos karius
13:08
Rusijos pajėgų kariai Pokrovsko kryptimi nušovė penkis į nelaisvę paimtus Ukrainos karius. Teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimą, antradienį pranešė šalies Generalinė prokuratūra.
Teigiama, kad preliminariai šį lapkritį Rusijos kariai surengė puolimą prieš Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Petrivkos kaimo Pokrovsko rajone.
Dėl nuožmaus Rusijos puolimo penki Ukrainos kariškiai buvo priversti atsitraukti ir pasislėpė privačiame name, tačiau jie buvo apsupti ir paimti į Rusijos nelaisvę.
Pasak pranešimo, rusai privertė neginkluotus Ukrainos kovotojus palikti slėptuvę ir atsigulti ant žemės. Po to jie juos sušaudė iš automatinių ginklų.
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl karo nusikaltimo, susijusio su tyčiniu nužudymu, padarymo fakto.
Tęsiami tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir su jo padarymu susijusius asmenis.
Generalinė prokuratūra primena, kad karo belaisvių nužudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir kvalifikuojamas kaip sunkus tarptautinis nusikaltimas.
Prokuratūros duomenimis, iki lapkričio mėn. rusai mūšio lauke nužudė mažiausiai 107 ukrainiečių karo belaisvius.
Kovos su ginkluotų konfliktų metu įvykdytais nusikaltimais departamento vadovas Jurijus Belousovas pranešė, kad maždaug 80 proc. visų rusų įvykdytų egzekucijų Ukrainos kariams buvo įvykdytos 2024 m.
Jungtinė Karalystė paskelbė, ar siųs savo karius į Ukrainą
13:07
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius pareiškė, kad jo šalis „šiuo metu“ nesvarsto galimybės siųsti karius į Ukrainą, kai jo kolega iš Prancūzijos paragino Vakarų sąjungininkus nenustatyti „raudonų linijų“ konflikte, o Kremlius perspėjo dėl „karštakošiško“ eskalavimo.
Pirmadienį dienraštis „Le Monde“ pranešė, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija „atgaivino“ diskusijas apie šią idėją po Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio vizito Prancūzijoje.
Tačiau kalbėdamas laikraščiams „La Repubblica“, „Le Monde“ ir „Die Welt“ per G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijoje Davidas Lammy sakė, kad Jungtinė Karalystė išlaikys savo „ilgalaikį įsipareigojimą“ neleisti kariams dalyvauti „veiksmų lauke“.
„Esame aiškiai pasakę, kad esame pasirengę ir toliau remiame ukrainiečius, ypač mokydami, tačiau jau seniai laikomės pozicijos, kad Jungtinės Karalystės karių į veiksmų lauką nesiųsime“, – sakė vyriausiasis Britanijos diplomatas, kurį cituoja leidinys „Politico“.
„Tokia yra ir šiuo metu išlieka Jungtinės Karalystės pozicija“, – tvirtino jis.
Prancūzija vėl užsiminė apie galimybę siųsti karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot šį savaitgalį BBC sakė, kad neatmeta galimybės prireikus siųsti karius kovoti Ukrainoje, taip pakartodamas ankstesnius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, išsakytus anksčiau šiais metais. „Neatmetame jokios galimybės“, – sakė jis.
E.Macronas vasario mėn., kai atsisakė atmesti Prancūzijos karių siuntimo į Ukrainą galimybę, tvirtai laikėsi savo pozicijos nepaisant užgriuvusios kritikos bangos. Tačiau opozicijos partijos ir kitos NATO narės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, tuo metu jam nepritarė.
Pirmadienį Britanijos vyriausybė vėl sušvelnino šią idėją, o K.Starmerio atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad „[nėra] jokių planų dėl tokių karinių pajėgų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sako, kad dėl Rusijos invazijos negali įvykdyti įsipareigojimo sunaikinti minų
12:29
Ukraina dėl besitęsiančios Rusijos invazijos neįvykdys įsipareigojimo sunaikinti maždaug 6 mln. priešpėstinių minų, likusių iš Sovietų Sąjungos, atsargų, antradienį pareiškė vienas gynybos pareigūnas.
Įsipareigojimas, prisiimtas pagal Oslo veiksmų planą, siejamą su Konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo įgyvendinimu, „šiuo metu neįmanomas“ dėl Rusijos invazijos, konferencijoje Kambodžoje, skirtoje peržvelgti susitarimo įgyvendintą progresą, sakė Jevhenijus Kivšykas iš Ukrainos gynybos ministerijos.
Estijos gynybos ministras paaiškino, kodėl Vakarai neturėtų siųsti karių į Ukrainą
11:46
Pirmadienį prancūzų leidinys „Le Monde“ atskleidė, kad Vakarų šalių lyderiai tęsia diskusijas dėl karių siuntimo į Ukrainą. Nors anksčiau šia tema teigiamai pasisakė ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, amerikiečių leidiniui „The Hill“ Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Vakarų šalys neturėtų to daryti.
Jo nuomone, rizika, kylanti dėl Vakarų dalyvavimo kariniuose veiksmuose „viršija naudą“, nepaisant to, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta personalo, o Rusija į kovas įtraukė Šiaurės Korėjos karius.
„Mano nuomone, ukrainiečiai galės su visu tuo susidoroti, jei mes jiems suteiksime viską, ko reikia kovai su Rusija“, - kalbėjo ministras.
H.Pevkuras pabrėžė, kad Ukraina turi daugiau investuoti į savo karinę gamybą, o Vakarų šalys savo ruožtu turi padėti Kyjivui tai padaryti. Pasak jo, ukrainiečiai per metus surenka šešis-septynis kartus daugiau haubicų nei Prancūzija, o šalies karinė pramonė yra pajėgi pagaminti karinės technikos už maždaug 30 mlrd. dolerių per metus.
„Taigi, kai neturite ką duoti iš savo atsargų, duokite jiems pinigų“, - ragino Estijos gynybos ministras.
Klausimą dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą šių metų pradžioje pirmą kartą iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Kaip sąlygą jis įvardijo gilų fronto proveržį ir atitinkamą Kyjivo prašymą.
Estijos valdžios institucijos iš esmės pritarė E.Macronui, patikslindamos, kad svarsto galimybę siųsti savo karius į Vakarų Ukrainą teikti logistinę paramą Ukrainos pajėgoms. Tačiau kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Italiją, tokius planus atmetė. NATO taip pat pareiškė, kad neketina siųsti savo karių į Ukrainą.
Lapkričio pradžioje JAV leido siųsti amerikiečių rangovus į Ukrainą remontuoti ir prižiūrėti oro gynybos sistemų „Patriot“ ir naikintuvų F-16. Tačiau iki lapkričio pabaigos, pasak Pentagono, jie dar nebuvo atvykę į šalį.
Estijos užsienio reikalų ministras M.Tsahkna praeitą savaitę ragino Europos šalis pasiruošti siųsti karius į Ukrainą, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiktų nutraukti ugnį. Jis sakė, kad Europos Sąjungos kariuomenė užtikrins Ukrainos saugumą ir apsaugos ją nuo naujos Rusijos agresijos.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį sakė, kad Ukrainoje jau yra Vakarų karinių instruktorių ir patarėjų.
Ukraina: naktį Rusija paleido rekordiškai daug dronų – 188
10:45
Rusija per naktį paleido rekordiškai daug dronų, buvo puolami kelių regionų pastatai bei kritinė infrastruktūra, antradienį pranešė oro pajėgos.
„Naktinės atakos metu priešas paleido rekordinį „Shahed“ bepiločių orlaivių bei kitų neidentifikuotų dronų skaičių“, – pranešė oro pajėgos, paminėdamos Irane sukurtus dronus.
Iš viso paleisti 188 dronai ir keturios raketos.
76 dronus pavyko numušti, o dar 95 nukrito nepasiekę taikinių. Dar penki dronai nuskriejo Baltarusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Žytomyro, Chmelnyckio, Vinycios, Černivcių, Ternopilio, Rivnės, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Odesos ir Mykolajivo srityse.
Čekijos žvalgybos vadas perspėjo NATO: V.Putinas gali išbandyti ką nors naujo
10:36
Čekijos žvalgybos vadovas Michalas Koudelka dešimtmečius dirbo bandydamas atskleisti Rusijos šnipų tinklus, sabotažo bandymus ir dezinformacijos kampanijas prieš Europą.
Duodamas interviu „Bloomberg“ naujienų tarnybai iš griežtai saugomo komplekso Prahos pakraštyje, jis perspėjo sąjungininkus, kad Kyjivui daromas spaudimas sutikti su didelėmis nuolaidomis, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, greičiausiai pakreiptų įvykius dar blogesne linkme ir tik padrąsintų Kremlių.
„Galbūt Rusija ateinančius 10-15 metų praleis bandydama atsigauti po didžiulių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių ir ruošdamasi kitam taikiniui – Vidurio ir Rytų Europai“, – pareiškė M.Koudelka, generolas majoras, vadovaujantis šalies Saugumo informacijos tarnybai.
„Jei Ukraina pralaimės arba bus priversta sutikti su prastomis taikos sąlygomis, Rusija tai supras kaip pergalę“, – paaiškino jis.
Generolo majoro vertinimui pritaria ir kitos Europos žvalgybos tarnybos, pažymėjo „Bloomberg“.
Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas praėjusį mėnesį perspėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas iki dešimtmečio pabaigos bus pasirengęs kariniam susirėmimui su NATO.
M.Koudelka savo ruožtu priminė, kad tarptautinė teisė reikalauja, jog Rusija išvestų visus karius, grąžintų okupuotas ar aneksuotas teritorijas ir sumokėtų kompensacijas. Tačiau pastaruoju metu Kyjivas patyrė spaudimą apsvarstyti naujus būdus, kaip po 1000 dienų atkaklaus pasipriešinimo invazijai prisivilioti V.Putiną prie derybų stalo.
Čekija yra ištikima Ukrainos rėmėja, priėmusi šimtus tūkstančių karo pabėgėlių ir organizuojanti bendrą šaudmenų pirkimą Ukrainai iš trečiųjų šalių.
Pažymėtina, kad kartu su Lenkija, Baltijos ir Skandinavijos šalimis Praha bando įtikinti kitus sąjungininkus toliau ginkluoti karo draskomą šalį, nepaisant mažėjančios visuomenės paramos ir nesėkmių mūšio lauke.
2022 m. įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą turėtų priminti Vakarų valstybėms, kad Rusija yra „imperinė supervalstybė, turinti imperinių troškimų“ ir „absoliučiai niekina“ savo karinius nuostolius ir civilių mirtis, pabrėžė Čekijos žvalgybos vadas.
Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus jis pradėjo eiti pareigas, Čekija ėmėsi drastiškų veiksmų, kad sumažintų Rusijos žvalgybos pajėgumus ir įtaką vietos politikai bei verslui. Praha uždraudė Rusijos tiekėjams dalyvauti branduolinės energijos projekte, sumažino savo priklausomybę nuo gamtinių dujų ir išsiuntė didžiąją daugumą Kremliaus šnipų, veikusių šalyje po diplomatine priedanga.
„Skirtingai nei kai kurios kitos Europos šalys, Prahos vyriausybė ėmėsi priemonių, kad rusams būtų sunkiau atvykti į šalį, turėti joje verslą ar nekilnojamąjį turtą ir gauti Čekijos pilietybę. Dabar ji bando įtikinti Europos Sąjungą uždrausti Rusijos diplomatams keliauti tarp valstybių narių be vizų ir taip dar labiau pažaboti žvalgybinę veiklą“, – rašo „Bloomberg“.
D.Trumpo kadencija
Vis dėlto M.Koudelka sutinka, kad jo šalis tebėra Rusijos hibridinio karo, įskaitant tradicinį šnipinėjimą, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir ardomąją veiklą, taikinys. Žvalgybos bendruomenė visoje Europoje taip pat ruošiasi tikėtinoms grėsmėms pasibaigus karui, pavyzdžiui, Ukrainos veteranų antplūdžiui ir ginklų kontrabandai, kuri gali patekti į netinkamas rankas.
Tačiau visą gyvenimą kovojęs su Rusijos įtaka karininkas atmetė Europoje vyraujantį susirūpinimą, kad būsimoji išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo administracija gali susilpninti Jungtinių Valstijų ir Europos bendradarbiavimą saugumo ir žvalgybos srityje.
„Anksčiau, valdant prezidentui D.Trumpui, dirbau su mūsų Amerikos partneriais, ir tai buvo tikrai puiku, – prisiminė M.Koudelka, nurodydamas savo patirtį dalijantis žvalgybos informacija, įgytą valdant ankstesnei administracijai. – Tas pats pasakytina ir dabar, vadovaujant prezidentui Joe Bidenui. Ir esu 100 proc. įsitikinęs, kad per antrąją D.Trumpo kadenciją bus taip pat puiku.“
M.Koudelka paragino Vakarų valstybes ateityje atnaujinant verslo ir diplomatinius santykius su Rusija nesukelti sau naujų grėsmių saugumui ir ekonominės priklausomybės. Jis pridūrė, kad Rusija yra „agresorė, kuri supranta tik jėgą“, o karo baigtis nulems būsimo pasaulinio konflikto, tiesiogiai susijusio su NATO, tikimybę.
„Susidūrusi su stipria šalimi ar stipriu aljansu, Rusija paskaičiuos, kad neverta su ja veltis, – įvertino Čekijos žvalgybos vadas. – Jei, priešingai, Rusija padarys išvadą, kad karas Ukrainoje pasiteisino ir kad Europos šalys yra silpnos, o NATO trūksta vienybės, ji gali pabandyti ką nors naujo.“
