Svarbiausios naujienos
- „The New Yorker“: ATACMS smūgiai rusų nesustabdys, bet ir Putino branduoliniai grasinimai netenka galios
- Ukraina surado naują taktiką, kaip kovoti prieš Rusijos dronus-žudikus
- „The Economist“ suskaičiavo, kiek ukrainiečių žuvo nuo Rusijos invazijos pradžios
- „Gailiuosi, kad čia važiavau“: Rusijos karių grupės vadas praregėjo prieš mirtį
- Dezertyras atskleidė Rusijos karines paslaptis: buvome pasirengę branduoliniam smūgiui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New Yorker“: ATACMS smūgiai rusų nesustabdys, bet ir Putino branduoliniai grasinimai netenka galios
21:36
JAV prezidento Joe Bideno administracija patvirtino naują ginkluotę Ukrainos pajėgoms, Rusijos prezidentas Valdimiras Putinas pasitelkė Rusijos branduolinį arsenalą, tačiau nė vienas iš šių žingsnių neturėtų iš esmės pakeisti karo trajektorijos, rašo leidinys „The New Yorker“.
Visų pirma, kaip pažymima straipsnyje, abejojama, ar Ukrainos ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai.
„Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai. Savo pozicijų mūšio lauke raketomis nepagerinsi. Tai padarysite pėstininkų pagalba. Būtent čia turime didžiausią deficitą“, – sakė leidinio šaltinis.
Karnegio tarptautinės taikos fondo karinis analitikas Michaelas Kofmanas dabartines Ukrainos kariuomenės problemas susiejo su „pagrindais“: „Mobilizacija, mokymas, naujų formuočių kūrimas ir valdymas, vadovavimas ir kontrolė“.
Vis dėlto, pasak leidinio, sprendimas leisti Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius į Rusiją, atrodo, pažadino V.Putino baimę dėl eskalacijos. Kartu pažymima, kad tariamos V.Putino „raudonosios linijos“ nuo 2022 m. buvo pažeistos tiek daug kartų, kad sunku pasakyti, kaip iš tikrųjų jam atrodys tikroji „raudonoji linija“.
Anot Karnegio tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos studijų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Tatjanos Stanovajos, šį kartą viskas gali būti kitaip, atsižvelgiant į lapkričio 21 d. balistinės raketos „Orešnik“ smūgį į Dnieprą.
„V.Putinui tai tikrai yra strateginis posūkis. Šiuo sprendimu Ukraina tampa tramplinu tam, ką V.Putinas laiko NATO smūgiais Rusijos teritorijoje. Esmė ta, kad prasidėjo nauja paradigma. V.Putinas pateikia du scenarijus: vienas iš jų veda į branduolinį karą, kitas – į taiką Rusijos sąlygomis. V.Putinas įsitikinęs, kad branduoliniai grasinimai ir šantažas turėtų sukrėsti Vakarus, sukelti, jo manymu, tam tikrą blaivėjimą, suvokimą, kad jie turėtų norėti visiškai kitokių santykių su Rusija. Tai jo didžioji iliuzija“, – sakė T.Stanovaja.
Leidinys pažymėjo, kad V.Putino problema yra ta, kad jo branduoliniai grasinimai praranda savo galią – su kiekviena krize jų poveikis pradeda blėsti.
„Žmonės čia nebuvo labai sunerimę. Mes gūžčiojome pečiais“, – sakė J.Bideno administracijos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos paleistą raketą „Orešnik“.
Visa tai vyksta keičiantis JAV administracijoms – mažiau nei po dviejų mėnesių pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas, kuris gali „greitai priversti Ukrainą ir Rusiją pradėti taikos derybas“, rašo „The New Yorker“.
Net jei V.Putinas netiki, kad D.Trumpas gali sudaryti susitarimą, jis vis tiek suinteresuotas nesugadinti santykių ir neerzinti D.Trumpo pirmosiomis jo prezidentavimo dienomis. Dėl to dabartinis tarpuvaldis yra idealus metas eskalacijai, rašoma straipsnyje.
Tačiau manoma, kad greičiausiai V.Putinas ir vėl pasipriešins tolesniam eskalavimui, o „įsisavins naują realybę ir prisitaikys“.
Ukrainos kariai Kursko regione sulaikė rusų jūrų pėstininkus
23:38
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų kariai sulaikė rusų jūrų pėstininkus Kursko srityje, pranešama jų „Telegram“ kanale.
Specialiųjų operacijų pajėgų kariai priešui padarė didelių nuostolių gyvosios jėgos atžvilgiu. Be to, į nelaisvę pateko kelios dešimtys priešo karių. Tai rusų jūrų pėstininkų 810-osios brigados kariškiai.
J.Bideno administracija neturi laiko išsiųsti visą planuojamą pagalbą Ukrainai
22:56
JAV prezidento Joe Bideno administracija neturi pakankamai laiko iki kadencijos pabaigos panaudoti milijardus dolerių, skirtų ginklams Ukrainai, o po sausio 20 d. Donaldo Trumpo komanda spręs, ką daryti su likusiais pinigais, rašo „The Wall Street Journal“.
Pareigūnai teigia, kad Pentagonas pasiekė ginklų limitą, kurį gali siųsti Ukrainai kiekvieną mėnesį nedarydamas įtakos savo paties koviniams pajėgumams, ir susiduria su logistinėmis problemomis pristatant ginklus.
Norėdamos laiku panaudoti likusias lėšas, JAV turės kasdien tiekti ginklų už daugiau nei 110 mln. dolerių, arba šiek tiek mažiau nei 3 mlrd. dolerių gruodžio ir sausio mėnesiais, o tai, pasak vieno Kongreso pareigūno, neįmanoma.
„The New Yorker“: ATACMS smūgiai rusų nesustabdys, bet ir Putino branduoliniai grasinimai netenka galios
21:36
JAV prezidento Joe Bideno administracija patvirtino naują ginkluotę Ukrainos pajėgoms, Rusijos prezidentas Valdimiras Putinas pasitelkė Rusijos branduolinį arsenalą, tačiau nė vienas iš šių žingsnių neturėtų iš esmės pakeisti karo trajektorijos, rašo leidinys „The New Yorker“.
Visų pirma, kaip pažymima straipsnyje, abejojama, ar Ukrainos ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai.
„Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai. Savo pozicijų mūšio lauke raketomis nepagerinsi. Tai padarysite pėstininkų pagalba. Būtent čia turime didžiausią deficitą“, – sakė leidinio šaltinis.
Karnegio tarptautinės taikos fondo karinis analitikas Michaelas Kofmanas dabartines Ukrainos kariuomenės problemas susiejo su „pagrindais“: „Mobilizacija, mokymas, naujų formuočių kūrimas ir valdymas, vadovavimas ir kontrolė“.
Vis dėlto, pasak leidinio, sprendimas leisti Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius į Rusiją, atrodo, pažadino V.Putino baimę dėl eskalacijos. Kartu pažymima, kad tariamos V.Putino „raudonosios linijos“ nuo 2022 m. buvo pažeistos tiek daug kartų, kad sunku pasakyti, kaip iš tikrųjų jam atrodys tikroji „raudonoji linija“.
Anot Karnegio tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos studijų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Tatjanos Stanovajos, šį kartą viskas gali būti kitaip, atsižvelgiant į lapkričio 21 d. balistinės raketos „Orešnik“ smūgį į Dnieprą.
„V.Putinui tai tikrai yra strateginis posūkis. Šiuo sprendimu Ukraina tampa tramplinu tam, ką V.Putinas laiko NATO smūgiais Rusijos teritorijoje. Esmė ta, kad prasidėjo nauja paradigma. V.Putinas pateikia du scenarijus: vienas iš jų veda į branduolinį karą, kitas – į taiką Rusijos sąlygomis. V.Putinas įsitikinęs, kad branduoliniai grasinimai ir šantažas turėtų sukrėsti Vakarus, sukelti, jo manymu, tam tikrą blaivėjimą, suvokimą, kad jie turėtų norėti visiškai kitokių santykių su Rusija. Tai jo didžioji iliuzija“, – sakė T.Stanovaja.
Leidinys pažymėjo, kad V.Putino problema yra ta, kad jo branduoliniai grasinimai praranda savo galią – su kiekviena krize jų poveikis pradeda blėsti.
„Žmonės čia nebuvo labai sunerimę. Mes gūžčiojome pečiais“, – sakė J.Bideno administracijos pareigūnas, kalbėdamas apie Rusijos paleistą raketą „Orešnik“.
Visa tai vyksta keičiantis JAV administracijoms – mažiau nei po dviejų mėnesių pareigas pradės eiti Donaldas Trumpas, kuris gali „greitai priversti Ukrainą ir Rusiją pradėti taikos derybas“, rašo „The New Yorker“.
Net jei V.Putinas netiki, kad D.Trumpas gali sudaryti susitarimą, jis vis tiek suinteresuotas nesugadinti santykių ir neerzinti D.Trumpo pirmosiomis jo prezidentavimo dienomis. Dėl to dabartinis tarpuvaldis yra idealus metas eskalacijai, rašoma straipsnyje.
Tačiau manoma, kad greičiausiai V.Putinas ir vėl pasipriešins tolesniam eskalavimui, o „įsisavins naują realybę ir prisitaikys“.
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
20:43
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misiją vykdyti.
Taip jis kalbėjo trečiadienį po Švedijoje vykstančiame Baltijos bei Šiaurės šalių atstovų susitikime nuskambėjusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko siūlymo, atsižvelgiant į regiono šalių poreikį naujiems įrankiams ir ambicingoms priemonėms kovai su grėsmėmis, steigti „Baltijos jūros policijos misiją“.
„Kiekviena idėja stiprinti Baltijos jūros saugumą yra sveikintina. Manau, mes būtumėme kaip Aljansas (NATO – BNS), pajėgus tai daryti“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
Ministrui antrino ir Krašto apsaugos ministerijai vadovauti pretenduojanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Ji sakė sutinkanti su D.Tusko teiginiu, kad regiono šalims reikia naujų formatų, drąsesnių pozicijų saugumo Baltijos jūroje atžvilgiu.
„Pirminis vertinimas yra teigiamas. Aš manau, kad oro policija turi tam tikrą atgrasomąjį poveikį, tai ir jūros policija su NATO vėliava turėtų, manau, tam tikrą atgrasomąjį poveikį“, – BNS sakė ji.
„Jos (Baltijos ir Šiaurės šalys – BNS) turi tą pajėgumą (karinio laivyno – BNS) ir jis yra pastebimas, bet jeigu su NATO vėliava, tai tada yra daug stipriau ir geriau. Aišku, norėtųsi tada solidarumo visų sąjungininkų, ne tiktai mūsų regiono“, – kalbėjo D.Šakalienė, pabrėžusi, kad šiuo klausimu būtų galima diskutuoti ir su Jungtine Karalyste.
L.Kasčiūnas pabrėžė, jog kol kas anksti kalbėti apie policijos veikimo formas, tačiau pažymėjo, kad būtų galima koncentruotis į pagrindinius laivybos kelius, šalių, kurios kelia didžiausią riziką, laivyną.
D.Tusko pasiūlymas pateiktas po to, kai praėjusią savaitę Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai: tarp Lietuvos ir Švedijos, ir tarp Vokietijos bei Suomijos. Įtariama, kad su tuo susijęs su Kinijos vėliava plaukiojantis laivas, išplaukęs iš Rusijos.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius tai pavadino sabotažo aktu.
Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį užpuolusi Ukrainą suintensyvino ir savo hibridinio karo kampaniją Europoje, atmeta įtarimus, kad yra kaip nors susijusi su kabelių nutraukimu. Pekinas taip pat neigia, kad yra kaip nors su tuo susijęs.
Valdančiosios daugumos politikai Lietuvoje įtaria, kad incidentai susiję su Rusijos sabotažu.
„Ir NATO formate yra kalbamasi kokių galėtume skirti papildomų priemonių, kad sustiprinti jūrų erdvės kontrolę, kad galėtume užtikrinti didesnį saugumą ir kokie būtų reikalingi papildomi pajėgumai, kokios papildomos priemonės“, – sakė D.Šakalienė.
Lietuva, Švedija, Suomija dėl incidentų Baltijos jūroje yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus.
NATO Baltijos šalyse šiuo metu vykdo oro policijos misiją, ji vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane
20:29
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane.
„Maskva tai vertina teigiamai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tačiau jis pridūrė: „Svarbu, kad šio susitarimo įgyvendinimas atitiktų pasiektus susitarimus.“
Izraelio vyriausybė vėlai antradienį pritarė paliauboms po daugiau nei metus trukusių kovų, per kurias žuvo tūkstančiai žmonių.
D.Trumpas paskyrė į atsargą išėjusį generolą taikos pasiuntiniu Ukrainoje
20:25 Atnaujinta 23:43
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Man labai malonu paskirti generolą Keithą Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai. Keithas turėjo išskirtinę karjerą kariuomenėje ir versle, įskaitant darbą labai jautriuose Nacionalinio saugumo vaidmenyse mano pirmoje administracijoje“, – sakoma D.Trumpo išplatintame pranešime.
Anksčiau šiais metais 80-metis K.Kelloggas paragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant užbaigti beveik trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Jungtinės Valstijos toliau ginkluotų Ukrainą ir stiprintų jos gynybą, kad užtikrintų, jog Rusija nedarytų tolesnių žingsnių ir po paliaubų ar taikos susitarimo daugiau nepultų“, – teigė atsargos generolas. – Tačiau būsima Amerikos karinė pagalba priklausys nuo to, ar Ukraina dalyvaus taikos derybose su Rusija.“
K.Kelloggas jau yra dirbęs D.Trumpo administracijos gretose per jo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Tuometinis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ji buvo paskyręs savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Liepos mėnesį vykusiame respublikonų suvažiavime K.Kelloggas pareiškė, jog Ukrainos pasirinkimai dėl karo baigties yra „gana aiškūs“.
„Jei Ukraina nenori derėtis, gerai, bet tuomet priimkite faktą, kad jūsų miestuose gali būti milžiniškų nuostolių, priimkite faktą, kad jūsų vaikai žus, priimkite faktą, kad jei dabar turite 130 tūkst. žuvusiųjų, turėsite 230–250 tūkst.“, – sakė jis.
Maskva ir Kyjivas iki šiol nebuvo surengę jokių reikšmingų derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Tačiau D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia klausimų dėl konflikto perspektyvos ir galimos jo pabaigos.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą yra išankstinė sąlyga taikos deryboms. Ukraina tokias sąlygas atmeta.
„Reuters“: JAV ragina Ukrainą sumažinti mobilizacijos amžių iki 18 metų
19:47
Trečiadienį aukštas JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti karinės tarnybos amžių savo kariams iki 18 metų, taip darydama spaudimą Kyjivui sustiprinti savo kovines pajėgas šalies kare su Rusija, rašo „Reuters“.
Kalbėdamas su žurnalistais pareigūnas teigė, kad Ukraina nemobilizavo ir neapmoko pakankamai naujų karių konfliktui.
„Šiuo metu reikia darbo jėgos. Rusai iš tikrųjų daro pažangą, nuolatinę pažangą rytuose, ir jie pradeda stumti ukrainiečių linijas Kurske... Šiuo metu, žvelgiant į mūšio lauką, mobilizacija ir didesnės pajėgos galėtų būti labai svarbios“, – sakė jis.
Ukraina surado naują taktiką, kaip kovoti prieš Rusijos dronus-žudikus
18:56
Ukrainos pajėgos, pasitelkusios elektroninio trukdymo priemones, gali pakeisti Rusijos paleidžiamų bepiločių orlaivių „Shahed“ koordinates ir nusiųsti juos atgal į Rusiją ir Baltarusiją, skelbia prancūzų leidinys „Le Monde“.
Pasak straipsnio, Rusijos kariuomenė deda visas pastangas, kad išsekintų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus. Dažniausiai agresorė tam pasitelkia bepiločių orlaivių atakas, nes šios yra daug pigesnės negu raketų atakos.
Pažymima, kad Ukrainos pajėgoms pavyko dalį dronų nukreipti į Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją.
Lapkričio 26 d. rytą Rusijos kariuomenė surengė vieną iš masiškiausių dronų ir raketų atakų prieš Ukrainos teritoriją. Pasak pranešimų, Rusija panaudojo 188 bepiločius orlaivius ir keturias balistines raketas „Iskander-M“.
Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų pranešime, kinetinėmis priemonėmis, įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius, mobiliąsias priešlėktuvines baterijas ir raketas žemė-oras, pavyko sunaikinti 76 dronus. Dar 95 bepiločiai orlaiviai buvo neutralizuoti pasitelkus elektroninės kovos sistemas ir palydovinių koordinačių suklastojimo technologiją, kuri išvedė bepiločius orlaivius iš rikiuotės.
Tik 17 dronų sugebėjo pasiekti savo taikinius, o tai patvirtina, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos efektyvumas yra didelis – apie 90 proc.
Tačiau balistinės raketos „Iskander-M“ liko nesustabdytos. Dėl didelio jų greičio ir skrydžio dideliame aukštyje priešlėktuvinės gynybos sistemos nesugebėjo veiksmingai atremti šios grėsmės.
Pasak stebėsenos grupės „Belaruski Gajun“, lapkričio 24 d. į Baltarusiją iš Ukrainos įskrido mažiausiai 38 rusiški „Shahed“ tipo atakos dronai. Toks bepiločių orlaivių skaičius yra absoliutus dienos rekordas stebėsenos istorijoje.
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija nori plėsti sankcijas Rusijai
18:24
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai.
„Kartu su savo sąjungininkais esame įsipareigoję stiprinti atgrasymo priemones ir gynybą (...) ir plėsti sankcijas Rusijai bei tiems, kurie sudaro sąlygas Rusijos agresijai“, – sakoma bendrame Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos išplatintame pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nesantuokinės V.Putino dukros pase – Rusijos prezidento draugo pavardė
18:22
Vladimiro Putino nesantuokinė duktė Jelizaveta Krivonogich pradėjo naudoti pasą su Jelizavetos Olegovnos Rudnovos pavarde, pranešė Ukrainos televizijos kanalas TSN, remdamasis šaltiniais. Tai gali patvirtinti ir informacija iš nutekintų Rusijos duomenų bazių, kurią ištyrė nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
2015 m. miręs Olegas Rudnovas buvo žiniasklaidos vadovas iš Peteburgo ir ilgametis V.Putino draugas.
TSN pranešė, kad numanoma V.Putino dukra, pasivadinusi Rudnovos pavarde, mokėsi ICART vadybos ir meno mokykloje Paryžiuje. Žurnalistai iš mokyklos gavo dokumentus apie Jelizavetos Rudnovos akademinius pasiekimus, kuriuose nurodyta jos pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo data ir vieta. Be to, mokyklos mokinys ir mokytojas atpažino J.Rudnovą iš nuotraukos, kurią parodė Ukrainos žurnalistai. Mokyklos direktorius „privačiame pokalbyje“ TSN sakė, kad mergina „čia nebesimoko“.
TSN žurnalistai patikslino, kad jie patikrino savo šaltinių pateiktus duomenis pagal nutekintą Rusijos lėktuvų bilietų rezervavimo sistemos „Sirena Travel“ duomenų bazę, tačiau neatskleidė detalių. „Agentstvo“ šioje duomenų bazėje rado du lėktuvo bilietus, kuriuos Jelizaveta Olegovna Rudnova, kurios gimimo data sutampa su Jelizavetos Krivonogich gimimo data (2003 m. kovo 3 d.), įsigijo 2021 m.
Pirkdama bilietus J.Rudnova naudojosi telefono numeriu, kuriuo naudojosi Jelizaveta Krivonogich. Šį numerį kiti naudotojai išsisaugojo kaip „Rozova Jelizaveta Vladimirovna“, „Rozova Luiza Vladimirovna“. Jelizaveta nuo 2010-ųjų gyvena Rozovos pavarde, o Luiza yra jos slapyvardis. Tą patį slapyvardį ir telefono numerį mergina naudojo užsakydama maisto pristatymo paslaugas, registruodamasi internetinėse prekybos svetainėse ir elektrinių paspirtukų nuomos tarnyboje.
Nutekintose dokumentuose yra dar keletas faktų, kurie gali rodyti, kad J.Krivonogich ir J.Rudnova yra tas pats asmuo. Remiantis nutekinta lėktuvo kelionių duomenų baze, 2021 m. rugpjūčio pradžioje Jelizaveta Rudnova mažiausiai du kartus skrido iš Sočio į Sankt Peterburgą su užsienio pasu. Kartą su ja tuo pačiu užsakymo numeriu skrido Ivanas Verbickis. Remiantis nutekinta „Yandex Food“ duomenų baze, 2021 m. I.Verbickis užsakinėjo restoranų maisto pristatymus tuo pačiu adresu kaip ir I.Krivonogich.
Be to, klinikos „Helix“ paslaugomis naudojosi ir Jelizaveta Olegovna Rudnova, gimusi tą pačią dieną kaip ir J.Krivonogich. Tos pačios klinikos paslaugomis taip pat naudojosi Jelizaveta Vladimirovna Rudnova ir Jelizaveta Vladimirovna Rozova.
Remiantis nutekinta pasienio duomenų baze „Kordon“, kurią išnagrinėjo „Agentstvo“, paskutinį kartą į užsienį (į Paryžių) Rozovos pavarde J.Krivonogich skrido 2021 m. gegužės 26 d. Su Rudnovis paverde ji skrido pačioje Rusijoje po dviejų mėnesių, rugpjūčio 3 ir 9 d.
Naujos tapatybės pasirinkimas vargu ar yra atsitiktinis, sako portalas „Agentstvo“. 2015 m. miręs Olegas Rudnovas buvo žiniasklaidos vadovas iš Peteburgo ir ilgametis V.Putino draugas. Rudnovų šeima vykdė ir tebevykdo slaptas užduotis prezidento interesais, rašė „Projekt“. 2006 m. jis nusipirko 200 m butą ir negyvenamąsias patalpas pačiame Sankt Peterburgo centre. Abu objektai apie 2008 m. atiteko Svetlanai Krivonogich. O jo sūnus savo vardu registravo butą Sočyje, skirtą Krivonogich motinai Nadeždai Krivonogich.
Plačiau skaitykite ČIA.
