Svarbiausios naujienos
- Analitikas paaiškino, kodėl Ukrainai jau laikas sudėti ginklus Kurske
- Kas tas K.Kelloggas, D.Trumpo paskirtas užbaigti karą Ukrainoje
- NATO šalys turi įtikinamą versiją, kaip kinų laivas nupjovė Baltijos jūros kabelius
- Patriarchas Kirilas paragino rusus nebijoti branduolinių ginklų, nes krikščionys nebijo pasaulio pabaigos
- JAV žvalgyba įvertino, ar yra ko baimintis Vladimiro Putino
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietijos žvalgybos vadas įspėjo: gali tekti aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį
15:57
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlis įspėjo, kad Rusijos vykdomi sabotažo veiksmai prieš taikinius Vakaruose gali paskatinti NATO apsvarstyti galimybę aktyvuoti aljanso 5-ajame straipsnyje numatytą abipusės gynybos sąlygą, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Trečiadienį kalbėdamas Vokietijos užsienio santykių tarybos analitinio centro renginyje Berlyne, B.Kahlis pareiškė manantis, kad Maskva ir toliau stiprins hibridinį karą.
„Platus Rusijos hibridinių priemonių naudojimas didina riziką, kad NATO galiausiai apsvarstys galimybę remtis savo 5-ojo straipsnio abipusės gynybos išlyga“, – pažymėjo jis.
„Tuo pat metu didėjantis Rusijos karinis potencialas reiškia, kad tiesioginė karinė konfrontacija su NATO tampa vienu iš galimų Kremliaus scenarijų“, – pridūrė jis.
Pagal 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį numatyta, kad vienos NATO narės užpuolimas reiškia visų NATO narių užpuolimą.
Nuo 1949-ųjų, kada buvo įsteiga Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, 5-asis straipsnis buvo aktyvuotas tik vieną kartą: po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių prieš Jungtines Valstijas. Tai buvo patvirtinta 2001 m. spalio 4 d., kai NATO nustatė, kad išpuoliai iš tiesų atitiko Šiaurės Atlanto sutarties sąlygas.
NATO ir Vakarų žvalgybos tarnybos įspėjo, kad Rusija vykdo vis daugiau priešiškų veiksmų euroatlantinėje erdvėje – nuo pasikartojančių kibernetinių išpuolių iki su Maskva susijusių padegimų, kuriuos Rusija neigia.
B.Kahlis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iki dešimtmečio pabaigos greičiausiai bus pajėgi užpulti NATO, ir pridūrė, kad Maskvos karas Ukrainoje reiškia, jog ji turi mūšyje patikrintų karinių pajėgų, kurios didina jos įprastinių pajėgų keliamą grėsmę, be to, ji taip pat yra įvaldžiusi šiuolaikinį karą su dronais.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai abejoja, ar NATO 5-asis straipsnis iš tikrųjų būtų taikomas kritiniu atveju.
„Kol kas neturime jokių požymių, kad Rusija ketina pradėti karą, tačiau jei tokios nuotaikos įgaus persvarą Maskvos vyriausybėje, artimiausiais metais karinės konfrontacijos rizika didės“, – įvertino žvalgybos vadovas.
Jo nuomone, jei Rusija užpultų vieną ar kelias NATO sąjungininkes, ji tai darytų ne siekdama užgrobti didžiulius žemės plotus, o veikiau norėdama išbandyti Vakarų nustatytas „raudonąsias linijas“, siekdama sužlugdyti Vakarų vienybę ir NATO kaip gynybinį aljansą.
„Rusijos nuomone, šis tikslas būtų pasiektas, jei Rusijos puolimo atveju 5-asis straipsnis liktų neveikiantis“, – prabėžė jis.
„Norint pasiekti šį tikslą, nereikia siųsti tankų armijų į Vakarus, užtenka pasiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į Baltijos šalis, kad apsaugotų tariamai grėsmę keliančias rusų mažumas, arba pakoreguoti sienas [Norvegijos Arkties archipelage] Svalbarde“, – reziumavo B.Kahlis.
Didelė kolektyvinės gynybos principo problema yra ta, kad sąjungininkai „neturi aiškaus hibridinio karo apibrėžimo“, leidiniui „Politico“ aiškino Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro atstovas Marekas Kohvas, anksčiau dirbęs gynybos ir žvalgybos sektoriuose.
Kita svarbi problema, pasak jo, yra Rusijos žvalgybos tarnybų susiejimas su diversijomis: „Paprastai tai įvyksta kiek vėliau.“
Be to, net ir pavojingiausiose situacijose Rusijos destabilizacijos kampanija atrodo kruopščiai sukalibruota, kad neišprovokuotų kolektyvinio NATO atsako.
Vis dėlto panašu, kad Kremlius pamažu didina spaudimą, norėdamas išsiaiškinti, kas jam gali pavykti.
„Rusija bando 5-ąjį straipsnį, kad padidintų netikrumą“, – anksčiau komantavo Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris, buvęs Bundesvero generalinio štabo karininkas.
V.Zelenskis: V.Putinas mosuoja savo „Orešniku“, kad sužlugdytų D.Trumpo pastangas
00:02
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar gali mojuoti savo „Orešniku“ tik tam, kad sužlugdytų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas po jo inauguracijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė savo vaizdo kreipimesi, turėdamas omenyje V.Putino pareiškimus Kazachstane.
Jis pažymėjo, kad Kazachstane V.Putinas „vėl reklamavo savo raketas – pasirengimą žudyti, naikinti“.
„Prie tūkstančių raketų, kuriomis jau buvo smogta Ukrainai, Putinas akivaizdžiai nori pridėti dar tūkstančius. Jam nereikia šio karo pabaigos. Dar daugiau, Putinas nori sutrukdyti ir kitiems baigti šį karą. Dabar mojuoti savo „Oreščiku“ jis gali tik tam, kad sužlugdytų prezidento Trumpo pastangas, kurių tikrai bus po inauguracijos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Pasak jo, V.Putinas dabar nori pabloginti padėtį, kad D.Trumpui „nepavyktų, kad jis negalėtų užbaigti karo“. Ukrainos lyderis pridūrė: „Putinas yra vienintelis šio karo kaltininkas ir vienintelis, kuris tiki karu. Ir todėl Putino eskalavimas dabar yra spaudimas, kad vėliau priverstų Amerikos prezidentą eiti Rusijos sąlygomis. Mes suprantame visas egzistuojančias grėsmes.“
Patriarchas Kirilas pasisakė apie branduolinį karą: „Krikščionys nebijo vadinamosios pasaulio pabaigos"
22:54
Rusijos Ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas ragina nebijoti branduolinio ginklo, nes krikščionių „negąsdina vadinamoji pasaulio pabaiga“. Tai jis pasakė Viso pasaulio rusų liaudies soboro plenarinėje sesijoje.
Pasak Kirilo, baimės kurstymas „dėl galimų apokaliptinių scenarijų, perdėtas panikavimas ir spekuliacijos branduoline tema nėra naudingi dvasiniu požiūriu“.
„Žmonijos priešas stengiasi pasėti nerimą žmonių širdyse, kad paralyžiuotų jų valią ir atimtų drąsą, nes dvasinės ramybės netekusiu žmogumi lengviau manipuliuoti. Neturėtume su visu tuo sutikti“, – sakė Rusijos dvasinis lyderis.
Jis įsitikinęs, kad krikščionys nebijo „vadinamosios pasaulio pabaigos“ ir laukia „Viešpaties Jėzaus, kuris ateis su didžia šlove, sunaikins blogį ir teis visas tautas“. Kartu toks laukimas „nereiškia, kad turėtume sėdėti sudėję rankas“.
„Priešingai, mūsų žemiškasis pašaukimas yra būti Dievo kareiviais, priešintis blogiui ir puoselėti aukštus moralinius idealus. Būtent tokie yra Rusijos tikslai“, – pridūrė Kirilas.
Neseniai patriarchas Kirilas pritarė mirties bausmei. Pasak jo, „nužudyti žmogų nubaudžiant už jo nusikaltimus yra kraštutinė priemonė“, tačiau Šventasis Raštas ją leidžia.
Anksčiau Kirilas ragino melstis už Vladimirą Putiną ir pažadėjo „amžinąjį gyvenimą“ per karą Ukrainoje žuvusiems Rusijos kariams.
Rusams liko viso septyni kilometrai iki Dniepropetrovsko srities: kaip greitai jie gali ją pasiekti?
21:53
Dabar Rusijos armija yra vos už 7 kilometrų nuo Dniepropetrovsko srities ir sugebės juos įveikti, jei Ukrainos visuomenė užnugaryje nepakeis požiūrio į savo kariuomenę. Kaip Ukrainos naujienų portalui oboz.ua sakė buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas ir Nacionalinio Antarkties tyrimų centro direktorius Jevhenas Dykyjus, ukrainiečių kovotojai, laikantys pozicijas fronte, yra išsekę, o dalinius reikia papildyti.
„Kodėl iki Dniepropetrovsko srities liko 7 kilometrai? Užnugaris labai stebisi, kodėl orkai žengia pirmyn, o jie todėl žengia pirmyn, nes nėra kam jų sustabdyti“, – sakė jis.
Veteranas taip pat atsakė į klausimą, kaip greitai priešas gali įveikti tuos 7 kilometrus, turint omenyje, kad Ukrainos kariuomenė yra išsekusi.
„Turime gana didelių sanitarinių nuostolių. Tarp jų, laimei, nėra tiek daug žuvusiųjų, bet yra daug sužeistųjų, daug tų, kurie tiesiog serga. Ir šių sanitarinių nuostolių banaliai nėra kuo pakeisti. Taigi, atsižvelgdamas į tai, nesiimsiu prognozuoti, per kiek laiko priešas įveiks šiuos 7 kilometrus. Gal per 7 savaites, gal per 7 dienas. Tam reikia žinoti, kiek išsekusi ten pozicijas užimanti brigada, tačiau bendra padėtis fronte yra labai bloga“, – pabrėžė J.Dykyjus.
Jis paaiškino, kad okupantų taktika yra „absoliučiai siaubinga“ ir brangiai kainuojanti. Pasak jo, jokia kita pasaulio kariuomenė, galbūt išskyrus Kiniją ar Šiaurės Korėją, taip nekovotų. Esmė ta, kad Maskva visiškai nepaiso savo nuostolių. J.Dykyjus šią taktiką pavadino „tarakonų taktika“.
Ekspertas paaiškino: „Kai jūsų link ropoja dešimtys tarakonų, jūs nespėsite visų jų pritrėkšti šlepete. Bent jau dalis jų prasiskverbs. Jie (red. – rusai) meta tokias nedideles grupes: iš 10 grupių tik dvi sugebės prieiti ir tik viena pajėgs įsitvirtinti. Tiek jie jų ir meta – kad viena iš jų galėtų įsitvirtinti, būtent tokį skaičių...“
Jis pridūrė, kad tai kaip sovietinėje dainoje apie „paskutinį ir lemiamą mūšį“. Pasak J.Dykyjaus, bendra strateginė priešo padėtis nėra pati geriausia, ypač jiems trūksta tam tikrų ginklų. Ir, jo duomenimis, ši „geležis“ baigiasi artimiausiu metu – kažko liko metams, kažko pusmečiui karo. Be to, priešui irgi atsiranda problemų dėl pajėgų papildymo gyvąja jėga, ir Kremliui kyla klausimas: vykdyti priverstinę mobilizaciją ar spręsti šį klausimą kitaip, pavyzdžiui, į karą Ukrainoje pritraukti Šiaurės Korėją.
„Dabar jie perka patrankų mėsą iš draugo Uno (red. – Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno). Kol kas jie atsargiai įveda juos į kovą... Tai yra, suprasdami, kad yra išteklių „plius minus metams“, tokiu atveju – „sudegs tvartas, sudegs ir namas“. Kai situacija tokia, nėra prasmės taupyti šį rezervą, resursą, o atvirkščiai – reikia viską mesti kartu ir bandyti mus prispausti ne per metus, kuriems jie turi resursų, o per artimiausius kelis mėnesius“, – sakė ekspertas.
Jis pridūrė, kad rusai kliaujasi savo „metiniu resursu“, tačiau jei Ukrainos užnugaris nepakeis požiūrio į savo kariuomenę, Ukraina turės pakankamai resursų tik maždaug iki 2025 m. pavasario.
D.Tuskas: V.Putino grasinimas smogti Kyjivui naująja savo raketa rodo jo silpnumą
20:30
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas.
Ketvirtadienį, antrąją D.Tusko vizito Švedijoje dieną, jis surengė bendrą spaudos konferenciją su savo švedų kolega Ulfu Kristerssonu.
Žurnalistų paklaustas apie V.Putino grasinimą smogti Ukrainos sostinei savo nauja hipergarsine raketa, lenkų premjeras sakė, kad Kremliaus bauginimo taktika yra gana akivaizdi.
„Šiandien ir vakar apie tai kalbėjomės su (Švedijos) ministru pirmininku. Jei NATO, Europos Sąjunga, įskaitant Švediją ir Lenkiją, išsigąs Putino grasinimų, jis laimės“, – nurodė D.Tuskas.
Premjero teigimu, V.Putino aštri retorika ir grasinimai rodo jo silpnumą, o ne stiprybę.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusijos televizija parodė „interviu“ su Kursko srityje sulaikytu britu
19:59
Rusijos televizija trečiadienio vakarą parodė, kaip žurnalistas uždavinėja klausimus jaunam britui, kovojusiam ukrainiečių pusėje Rusijos Kursko srityje.
22-ejų Jamesas Andersonas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną. Rusijoje jam iškelta baudžiamoji byla, kaltinant jį teroristinės atakos įvykdymu ir dalyvavimu kovos veiksmuose kaip samdiniui. Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų gresia įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų.
Rusija sučiuptus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, laiko ne karo belaisviais, o samdiniais.
Filmuotoje medžiagoje J.Andersonas matomas surakintomis rankomis, nuskusta galva, vilkintis kalinio uniformą. Jį angliškai klausinėja – taip pat ir to, ar jis yra nacis – televizijos „Rossija 1“ karo korespondentas.
J.Andersonas atrodė ramus, kai demonstravo žurnalistui savo tatuiruotes ir sakė, kad nežudė jokių civilių.
Rusų televizija skelbė, kad jis kovojo savanorių „neonacių batalione“ pavadinimu „Arej“.
„Ar tu nacis?“ – paklausė žurnalistas.
„Ne“, – atsakė J.Andersonas.
Reportaže buvo matyti jo rankos pajuodusiais nagais – tai rodytų, kad jis laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.
J.Andersonas sakė Kursko srityje kovojęs drauge su vienu danu ir kitu britu. Neaišku, ar jie taip pat buvo paimti į nelaisvę.
Į rusų kalbą išverstuose komentaruose J.Andersonas, regis, sakė, kad Kursko srityje pradėjo kovoti lapkričio 15 dieną.
Įrašai, kuriuose užfiksuotas J.Andersono tardymas, iš pradžių pasirodė prokremliškuose „Telegram“ kanaluose savaitgalį.
Rusijos Tyrimų komitetas antradienį nurodė, kad J.Andersonas įtariamas „nusikalstamais veiksmais prieš taikius gyventojus“. Kursko srities teismas grąžino jį kardomajam kalinimui.
J.Andersonas yra iš Banberio Oksfordšyre.
Pirmadienį JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy, paklaustas apie pranešimus apie jo sulaikymą Kursko srityje, pareiškė, jog „buvo informuotas apie šį įvykį“ ir „suteiks šiam JK piliečiui visą įmanomą paramą“.
Praėjusį mėnesį Rusijoje už uždarų durų paskirta beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausmė 72 metų JAV piliečiui Stephenui Hubbardui – jis buvo apkaltintas kovojęs Ukrainos pusėje kaip samdinys.
Rusija nurodė, kad S.Hubbardas buvo sulaikytas 2022-ųjų balandžio 2-ąją, tačiau jo byla buvo paviešinta tik šių metų rugsėjo 27-ąją, kai Maskvos teisme prasidėjo bylos nagrinėjimas. Rusija nenurodė, kur jis kalėjo.
Šveicarai piktinasi, Lenkijos įmonė tikina nepažeidusi įstatymo dėl šaudmenų Ukrainai
18:52
Viena Lenkijos įmonė paneigė sulaužiusi įstatymą dėl to, kad siuntė šveicarų gamybos amuniciją Ukrainai.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Šveicarija ėmėsi Lenkijos karinės įrangos tiekėjui UMO taikyti eksporto ribojimus dėl nuogąstavimų, jog apie 645 tūkst. šveicarų gamybos mažo kalibro šaudmenų atsidūrė Ukrainoje.
Tai – jautrus klausimas, nes Šveicarijos neutraliteto įstatymai bei karo priemonių eksporto draudimas neleidžia eksportuoti ar reeksportuoti Šveicarijai priklausančios ar ten pagamintos karinės įrangos aktyviai kariaujančioms šalims.
Lenkija, kita vertus, yra viena iš Ukrainos tvirčiausių sąjungininkų ir siekia padėti Kyjivui apsiginti nuo rusų puolimo aprūpindama jį ginklais.
UMO, kuri tiekia karinę įrangą kariuomenei bei policijai, teigė, jog amuniciją įsigijo 2023-iaisiais iš įmonės „SwissP Defence“, ir vėliau ją eksportavo į Ukrainą „pagal visus Lenkijos įstatymus“.
Bendrovė sakė, jog tai nepažeidė ir Šveicarijos įstatymų, nes šios šalies „valdžia prekių kontrolę perdavė Lenkijos teisei“.
„Informacija, jog Lenkijos įmonė UMO (...) kokiu nors būdu pažeidė įstatymą eksportuodama amuniciją, įsigytą iš šveicarų gamintojo „SWISS P Defence AG“, Ukrainai, yra neteisinga“, – UMO šią savaitę pareiškė elektroniniame laiške naujienų agentūrai AP.
Fabianas Maienfischas, Šveicarų valstybės sekretoriato ekonomikos klausimais (SECO) atstovas, teigė, jog UMO „negerbė kontraktinių įsipareigojimų, sutartų su šveicarų gamintoju, ir amunicija nukeliavo Ukrainai“.
„Tyrimas parodė, jog šveicarų gamintojas ir Lenkijos įmonė pasirašė perpardavimo sutartį, kuriuo įmonė buvo įpareigota parduoti amuniciją tik Lenkijos viduje“, – elektroniniame laiške AP sakė jis.
„Kuriam laikui šios lenkų įmonės eksporto prašymai bendro perpardavimo tikslais yra atmetami, nes rizika, jog įranga atiteks Ukrainai, yra laikoma per didele. Vis dėlto, ši Lenkijos įmonė toliau gali veikti kaip tarpininkas valstybiniams Lenkijos veikėjams“, – pridūrė F. Maienfischas.
Tuo metu UMO tvirtina, kad ji „visada veikia pagal įstatymą bei kontraktus ir sutarimus, sudarytus su partneriais“.
Pareiškime, paskelbtame jų tinklapyje antradienį, UMO teigė, jog „didžiuojasi savo role stiprinant Ukrainos gynybą ir laisvę“.
Londone prasidėjo šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamų trijų Bulgarijos piliečių teismas
18:49
Londone ketvirtadienį prasidėjo trijų Bulgarijos piliečių, kaltinamų šnipinėjimu Rusijos naudai, teismo procesas.
Londono centrinio baudžiamojo teismo prokurorai pareiškė, kad 33-ejų Katrina Ivanova, 30-metė Vania Gaberova ir 39-erių Tihomiras Ivanovas 2020– 2023 metais priklausė šnipų grupuotei.
Įtariama, kad jie veikė daugiausiai Europoje, o jų veikla buvo koordinuojama iš Jungtinės Karalystės (JK).
„2020-2023 m. šie trys kaltinamieji kartu su keliais kitais asmenimis šnipinėjo Rusijos naudai, – sakė prokurorė Alison Morgan. – Jų veikla padarė akivaizdžią ir neišvengiamą žalą Jungtinės Karalystės saugumui ir interesams.“
Ji pridūrė, kad įtariamieji yra labai patyrę veikėjai šnipinėjimo srityje. Be to, už savo veiklą jie gaudavo dideles pinigų sumas.
Bulgarijos piliečiai neigia visus kaltinimus.
Teismo procesas turėtų trukti iki vasario mėnesio.
Sakartvelo premjeras paskelbė netikėtą sprendimą: tai naudoja kaip šantažą prieš mus
18:28
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad šalis atsisako pradėti stojimo derybas su Europos Sąjunga (ES) iki 2028 m.
„Nusprendėme neįtraukti į darbotvarkę klausimo dėl derybų su Europos Sąjunga pradžios iki 2028 m. pabaigos. Be to, iki 2028 m. pabaigos atsisakome bet kokių Europos Sąjungos biudžeto dotacijų“, – sakė I.Kobachidzė per brifingą partijos „Sakartvelo svajonė“ centriniame biure.
Pasak jo, „visiškai nepriimtina, kad Sakartvelas integraciją į Europos Sąjungą laikytų išmaldos daviniu, kurį Europos Sąjunga turėtų mums duoti“.
„Matome, kad Europos politikai ir biurokratai naudoja skiriamas dotacijas ir paskolas kaip šantažą prieš Sakartvelą“, – pridūrė premjeras, kurį cituoja „Echo Kavkaza“.
I.Kobachidzė sako, kad 2028 m. pabaigoje Sakartvelas bus pasirengęs, visų pirma ekonomiškai, pradėti derybas dėl įstojimo į Europos Sąjungą iki 2030 m.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karinė žvalgyba: Kryme sunaikinta radiolokacinė stotis už 5 mln. JAV dolerių
17:54
Ukrainos karinė žvalgybos GUR ketvirtadienį įvykdė operaciją okupuoto Krymo teritorijoje, kurios metu buvo sunaikinta Rusijos radiolokacinė sistema „Podliot“. Apie tai pranešė GUR.
Ukrainos žvalgybos agentūra nurodė, kad operacija buvo vykdoma netoli Kotovskės gyvenvietės Krymo vakaruose.
Ukrainiečiai teigia, kad rusai naudoja mobiliąją radiolokacinę sistemą 48Ya6-K1 „Podliot“ oro taikiniams aptikti mažame ir labai mažame aukštyje sudėtingoje aplinkoje. Ji taip pat naudojama kartu su S-300 ir S-400.
Pranešime teigiama, kad numanoma radiolokacinio komplekso „Podliot“ kaina yra 5 mln. JAV dolerių.
V.Putinas: nėra jokios priežasties panikuoti dėl Rusijos rublio nuvertėjimo
17:07
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl krintančio Rusijos rublio, kuris šią savaitę pasiekė žemiausią nuo 2022 metų kovo vidurio lygį.
Pastarosiomis savaitėmis rublį vis labiau spaudė stiprėję nuogąstavimai dėl didelės konflikto Ukrainoje eskalacijos, taip pat tai, kad Vašingtonas sankcionavo daugybę Rusijos bankų, užtikrinančių šalies atsiskaitymus užsienio prekyboje.
„Situacija kontroliuojama. Panikai priežasčių tikrai nėra“, – žurnalistams Kazachstano sostinėje sakė V.Putinas, atmesdamas mintį, kad dėl rublio nuvertėjimo kaltas Rusijos karas su Ukraina.
Išvakarėse rubliui JAV dolerio atžvilgiu nusilpus iki 110 rublių už dolerį, Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad iki metų pabaigos nepirks užsienio valiutos vidaus valiutų rinkoje, taip siekdamas rublių pasiūlos mažinimu paremti nacionalinę valiutą, kuri iki karo Ukrainoje pradžios kainavo 75-80 rublių už dolerį.
„Kalbant apie rublio kursą, jis... yra susijęs ir su biudžeto mokėjimais, ir su naftos kainomis. Čia yra daug sezoninių veiksnių“, – paaiškino V.Putinas.
