Karas Ukrainoje. Analitikas paaiškino, kodėl Ukrainai atėjo laikas sudėti ginklus Kurske

Stopkadras/Patriarchas Kirilas

Patriarchas Kirilas sakė, kad „perdėtas nerimas ir spekuliacijos branduoliniu klausimu“ yra žalingi: pasak jo, krikščionys nebijo pasaulio pabaigos, o Rusijos tikslas – „priešintis blogiui“. Šį pareiškimą jis padarė per 26-osios Pasaulio rusų liaudies tarybos plenarinę sesiją.

„Baimės kurstymas dėl galimų apokaliptinių scenarijų, perdėtas nerimas ir spekuliacijos branduoliniais klausimais nėra dvasiškai naudingi. Žmonijos priešas stengiasi pasėti nerimą žmonių širdyse, kad paralyžiuotų jų valią ir atimtų drąsą, nes dvasinės ramybės netekusiu žmogumi lengviau manipuliuoti. <...> Nereikia su visu tuo žaisti. Krikščionys nebijo vadinamosios pasaulio pabaigos. Mes laukiame Viešpaties Jėzaus, kuris ateis su didžia šlove, sunaikins blogį ir teis visas tautas“, – sakė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

Patriarchas pridūrė, kad šis lūkestis „nereiškia, kad turėtume sėdėti nuošalyje“: „Priešingai, mūsų žemiškasis pašaukimas yra būti Dievo kariais, <...> priešintis blogiui ir puoselėti aukštus moralinius idealus. Tokia yra Rusijos misija.“

Nuo karo pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Pastaraisiais mėnesiais jis dažnai apie tai kalbėjo, stengdamasis užkirsti kelią Kyjivui gauti leidimą smogti Rusijos teritorijai vakarietiškais ginklais.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Keithas Kelloggas

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė, kad specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo skiria į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą.

„Man labai malonu paskirti generolą Keithą Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai. Keithas turėjo išskirtinę karjerą kariuomenėje ir versle, įskaitant darbą labai jautriuose Nacionalinio saugumo vaidmenyse mano pirmoje administracijoje“, – sakoma D.Trumpo pranešime.

80-metis K.Kelloggas jau anksčiau ragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant užbaigti beveik trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą.

L.Kojala: pasirinkimas skamba geriau nei J.D.Vance‘o variantas

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Linas Kojala

Politologas Linas Kojala pakomentavo D.Trumpo sprendimą patikėtiniu Rusijos karo prieš Ukrainą problemai spręsti pasirinkti veteraną generolą K.Kelloggą.

„Jis dirbo ir pirmoje D.Trumpo kadencijoje, nacionalinio saugumo ir viceprezidento komandose. Tik, turiu pagrindo manyti, ir tada, ir dabar turėjo didesnių ambicijų, kurios taip ir nevirto realybe (pvz., tapti nacionalinio saugumo patarėju). Gavo progą realizuoti idėjas kur kas mažiau formalioje, bet potencialiai įtakingoje pozicijoje. Pasirinkimas nuteikia kiek optimistiškiau nei teorinis šio klausimo patikėjimas viceprezidentui J.D.Vance'ui ar Richardui Grenelliui“, – pastebėjo L.Kojala.

Jis atkreipė dėmesį, kad vasarą K.Kelloggas savo iniciatyva D.Trumpui pristatė neformalų karo pabaigos planą, kuris rodo galimą mąstymo kryptį. Plano elementai:

• Užšaldyti dabartines fronto linijas ir sukurti demilitarizuotą zoną.
• Sąlyginė karinė pagalba: K.Kelloggas teigia, kad JAV turėtų nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, nebent ji sutiktų pradėti derybas su Rusija. Bet, jei Kremlius spyriosis, parama Ukrainai turi stipriai augti.
• NATO narystės sustabdymas: plane siūloma bent dešimtmečiui sustabdyti Ukrainos stojimą į NATO.
• Rekonstrukcijos finansavimas: siekiant paremti Ukrainos atstatymą po konflikto, K.Kelloggas ir plano bendraautoris Fredas Fleitzas siūlo įvesti mokesčius Rusijos energetikos pardavimams kaip galimą finansavimo šaltinį.

Kaip reagavo į paskyrimą

Leidinys „Hill“ pranešė, kad pirmosios reakcijos į galimą K.Kelloggo patvirtinimą buvo vangios.

„Nei baisu, nei nuostabu“, – sakė vienas Vašingtone dirbantis saugumo analitikas, kuris leidiniui kalbėjo anonimiškai.

Buvęs Ukrainos ambasadorius JAV Olehas Šamšuras „Hill“ sakė, kad pesimistiškai vertina galimą K.Kelloggo paskyrimą.

„Kaip suprantu, jis visiškai pritaria D. Trumpo „taikos plano“ logikai, kaip ją išdėstė išrinktasis viceprezidentas J.D.Vance'as“, – sakė O.Šamšuras, turėdamas omenyje tai, kad J.D.Vance'as remia Ukrainos teritorijos atidavimą Rusijai ir atmeta Ukrainos planus prisijungti prie NATO.

„J.D.Vance‘as pasiūlė Rusijos pergalės planą“

J D.Vance'as / Steve Helber / AP

Konservatyvaus tyrimų centro Hudsono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Luke‘as Coffey rugsėjį laikraščiui „New York Times“ pažymėjo, kad J.D.Vance'o planai nėra „realus taikos pasiūlymas“.

„Jis pasiūlė Rusijos pergalės planą“, – sakė L.Coffey laikraščiui „New York Times“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos Kursko srityje

„Sėkmingi pokerio žaidėjai ir sėkmingi generolai turi kai ką bendro. Kaip dainuojama Kenny Rogerso dainoje, „reikia žinoti, kada juos laikyti“ ir „žinoti, kada juos sudėti“. Žinoti, kada pasitraukti ir kada bėgti“.

Ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Kursko puolimo, Ukrainai atėjo laikas pasitraukti nuo stalo“, – rašo Europos politikos analizės centro (CEPA) gynybos analitikas Michaelas Peckas.

Pasak jo, kad ir ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketino pasiekti šiuo kontrpuolimu Rusijos teritorijoje, jau pasiekta, o to, tai, ko padaryti nepavyko, dabar tęsti per vėlu.

Pradėti puolimą prieš Rusiją Ukrainai visada buvo rizikinga, atkreipė dėmesį analitikas. Jo teigimu, dėl ženkliai mažesnių pajėgų ir ginkluotės šansai pasiekti strateginę sėkmę niekada nebuvo dideli.

„Tačiau likti gynyboje ir kariauti išsekimo karą su stipresniu priešu būtų garantuotas pralaimėjimas. Kariaujant ar žaidžiant, reikia dirbti su turimomis, o ne trokštamomis kortomis“, – kontrpuolimo paralelę su žaidimu kortomis išvedė M.Peckas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praeitais metais Ukraina ir jos karinė vadovybė sulaukė aštrios kritikos dėl nesėkmingu laikomo 2023 m. kontrpuolimo. Tačiau, pasak analitiko, šį kartą Ukrainos negalima kaltinti dėl nepakankamo pasirengimo ar saugumo trūkumo.

Ukrainiečiams pavyko aptikti silpnai ginamą Rusijos fronto linijos sektorių, sutelkti geriausias savo brigadas – mažiausiai 10-15 tūkst. karių – ir pasiekti taktinio bei operatyvinio netikėtumo efektą. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr./Sudža

„Užgrobti maždaug 1294 kvadratinius kilometrus Rusijos teritorijos – nemenkas pasiekimas“, – pridūrė M.Peckas.

Eksperto vertinimu, didžiausia problema buvo ta, kad iš šios operacijos tikėtasi per daug. Ukraina vylėsi, kad Rusija atitrauks didelę dalį savo pajėgų iš puolimo Pietų ar Rytų Ukrainoje, kad apsaugotų savo tėvynę. Manyta, kad Rusija pasaulio akyse patirs pažeminimą, nes į jos teritoriją pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įžengė svetimi kariškiai. Be to, karo įvedimas į Rusijos teritoriją galėjo iššaukti ir antikarinių nuotaikų pliūpsnį šalyje. Tačiau taip neįvyko.

„Valstybėje, kurioje egzistuoja sveika politinė atskaitomybės sistema, tokie dalykai galėjo nutikti. Pavyzdžiui, prezidentas Lyndonas Johnsonas nusprendė nebekandidatuoti po to, kai prieš pat Teto puolimą pasakė garsiąją kalbą apie „šviesą tunelio gale“ Vietnamo kare. Tačiau Rusija nėra sveika. Valdžia, kuri savo karius laiko žmonėmis-kulkomis – o savo žmones – kūdikių fabrikais naujai rekrutų kartai, – yra atspari gėdai. Nepaisant dvejus metus trukusio netinkamai valdomo karo ir 600 tūkst. aukų, vienintelės galvos, kurios krenta, priklauso tiems, kurie prieštarauja Vladimirui Putinui“, – dėstė M.Peckas.

Jo vertinimu, despotiškas Rusijos režimas į savo teritorijos praradimą žiūri kaip į verslo sąnaudas: užuot nukreipusi karius nuo Donecko puolimo, Maskva užtvėrė skverbimąsi antrosios linijos pajėgomis, kurioms vadovauja buvęs V.Putino asmens sargybinis.

Šiuo metu, pažymėjo ekspertas, Rusija, atrodo, spaudžia abi Kursko salyno puses su mažiausiai 50 tūkst. karių, įskaitant daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie nekalba rusiškai, bet „gali sugerti kulką taip pat gerai, kaip ir bet kuris maskvietis“.

Kontratakuojantiems rusams Kurske jau pavyko atkovoti beveik pusę Ukrainos užgrobtų žemių.

„Kovodami Rusijos viduje, neturėdami tvirtų įtvirtinimų ir mūšių namų teritorijoje pranašumo, Ukrainos kariai atsidūrė mėsmalėje, juos suvalgys rusų artilerija ir bepiločiai orlaiviai. Dabar Ukrainai atėjo laikas atsiimti laimėjimą“, – rašė analitikas.

Kyjivo ėjimas, M.Pecko nuomone, pakeitė strateginę pusiausvyrą, Rusija nebegali tikėtis prabangos sutelkti savo pajėgų kada nori ir kur nori, taip priversdama Ukrainą reaguoti.

„Vietoje to Rusijos vadovai turės prisiimti apskaičiuotą riziką: sutelkti pajėgas Donecke reiškia, kad kiti beveik tūkstančio kilometrų ilgio fronto linijos sektoriai bus silpnai ginami. Tiesa, kad Ukraina neturi išteklių rengti daug didelių kontrpuolimų. Bet ar Vladimiras Putinas nori rizikuoti?“, – klausė ekspertas.

Kadras iš vaizdo įrašo /Susprogdintas tiltas Kurske

Tačiau, jo vertinimu, Ukrainai jau atėjo laikas pasitraukti iš Kursko, pailsinti ir atnaujinti šturmo brigadas, perskirstyti jas tuos rajonus, kuriems kyla grėsmė, tokius kaip Charkivo, Donecko ir Pokrovsko.

„Pasitraukimas, kai į tave šaudo, yra skausmingas tiek kariniu, tiek psichologiniu požiūriu. Rusijos propaganda vaizduos tai kaip didelę pergalę ir nepamirš paminėti savininkiškumą ir nekompetenciją, kurie leido Ukrainai surengti netikėtą puolimą.

Ne mažiau nemalonūs bus ir Vakarų kritikai, kurie nuo pat pradžių smerkė Ukrainos kontrpuolimą. Jie teigia, kad geriausi Ukrainos kariai būtų buvę naudingesni, jei būtų sustiprinę sutriuškintus dalinius, gynusius strateginius miestus, tokius kaip Pokrovskas.

Galbūt tai būtų buvęs išmintingesnis pasirinkimas. O gal tie elitiniai ukrainiečiai būtų buvę sutriuškinti ir užgniaužti rusų sklendžiančių bombų ir žmonių bangų pėstininkų atakų. Kaip ir vokiečiai prieš 80 metų, jei Rusija nori užimti žemės gabalą, ji patirs begalę aukų, kad jį užimtų. Gynėjai pritrūks šaudmenų anksčiau, nei rusams pritrūks kareivių. Ukraina pasirinko. Dabar atėjo laikas pasitraukti iš žaidimo“, – reziumavo M.Peckas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos laivas „Yi Peng 3“ prie Danijos krantų

Kinijos komercinis laivas jau savaitę tarptautiniuose vandenyse laikomas apsuptas Europos karo laivų. Jo įgula įtariama sabotažu prieš du Baltijos jūros dugnu nusidriekusius kabelius – tarp Švedijos ir Lietuvos bei Suomijos ir Vokietijos. Tyrimas tebevyksta, tačiau tyrėjai įtaria, kad 225 m. ilgio laivo įgula tyčia nutraukė duomenų perdavimo kabelius, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

Pasak straipsnio, balkerio „Yi Peng 3“ – 225 m ilgio, 32 m pločio ir rusiškomis trąšomis pakrauto laivo įgula praėjusią savaitę tyčia nutraukė kabelius, kai jo inkaras buvo tempiamas Baltijos jūros dugnu daugiau kaip 160 km.

Šiuo metu tiriama, ar lapkričio 15 d. iš Rusijos Baltijos jūroje esančio Ust Lugos uosto išplaukusio kinams priklausančio laivo kapitonas buvo Rusijos žvalgybos paskatintas įvykdyti sabotažą.

Tai būtų naujausias išpuolis prieš Europos ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/Rusijos atakos padariniai

Praėjusią naktį Rusija surengė naują masinį Ukrainos apšaudymą raketomis „Kalibr“ ir „Kh-101“ iš lėktuvų Tu-95, prieš tai atakavusi bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Rusijos taikiniais tapo energetikos objektai, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.

Trečiadienio vakarą Ukrainos karinės pajėgos pranešė apie paleistus bepiločius orlaivius. Jie buvo užfiksuoti daugelyje Ukrainos sričių: Sumų, Černihivo, Poltavos, Žytomyro, Kyjivo, Čerkasų, Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Nikolajevo.

Apie 4.30 val. karinės oro pajėgos perspėjo, kad Rusija iš Olenijos aerodromo Murmansko srityje į dangų pakėlė tolimojo nuotolio bombonešius Tu-95MS. Jie užfiksavo septynių lėktuvų, kurie vykdė raketų paleidimą, pakilimą.

Taip pat buvo užfiksuoti „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų paleidimai iš Juodosios jūros. Atsižvelgiant į tai, visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Vyacheslav Prokofyev / AP

Nepaisant Rusijos prezidento Vladimiro Putino karingų pareiškimų, Ukrainai suteiktas leidimas naudoti amerikiečių raketas ATACMS smūgiams giliai į Rusijos teritoriją nesukels branduolinės eskalacijos. Tokią išvadą padarė JAV žvalgyba, naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino penki gerai informuoti šaltiniai.

Jų teigimu, žvalgyba pastaruosius septynis mėnesius atidžiai stebėjo ir tyrė situaciją ir dar prieš JAV prezidentui Joe Bidenui priimant sprendimą leisti Kyjivui smūgiuoti Rusijai keliose ataskaitose pažymėjo, kad tai nepadidins branduolinio konflikto rizikos.

„Vertinimai buvo nuoseklūs: ATACMS nepakeis Rusijos branduolinių skaičiavimų“, – paaiškino vienas „Reuters" pašnekovas.

JAV pareigūnai teigė, kad žvalgybos duomenys padėjo pastaraisiais mėnesiais J.Bideno administracijoje vykstančioms dažnai prieštaringoms diskusijoms apie tai, ar Vašingtonui verta rizikuoti supykdyti V.Putiną sušvelninant apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus.

Pareigūnai iš pradžių priešinosi tokiam žingsniui, nurodydami eskalacijos problemas ir netikrumą dėl to, kaip V.Putinas reaguos. Kai kurie iš šių pareigūnų, įskaitant Baltųjų rūmų, Pentagono ir Valstybės departamento atstovus, nuogąstavo dėl mirtinų atsakomųjų veiksmų prieš JAV karinį ir diplomatinį personalą ir išpuolių prieš NATO sąjungininkus.

Rusijos kariuomenės panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuri pataikė į karinę gamyklą Dnipro mieste buvo ženklas Vakarams, tačiau nepakeitė JAV žvalgybos nuomonės.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukraina parodė naujosios Rusijos raketos fragmentus

Anot šaltinių, žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas mažai tikėtinas, nes jie „nesuteikia aiškaus karinio pranašumo“.

Tačiau JAV kelia nerimą galimas kitoks Rusijos atsakas į smūgius jos teritorijai. Labiausiai tikėtina, kad Rusija išplės sabotažo kampaniją prieš Europos objektus, kad padidintų spaudimą Vakarams dėl jų paramos Kyjiui, užsiminė du aukšto rango pareigūnai, įstatymų leidėjas ir du Kongreso padėjėjai, informuoti apie šį klausimą.

Pati Maskva griežtai atmeta kaltinimus dėl tokių veiksmų rengimo.

„Rusijos hibridinis atsakas kelia susirūpinimą, -teigė Georgetowno universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų direktorė Angela Stent, turėdama omenyje Rusijos diversijas Europoje.

Kraštutinė priemonė

Žvalgybos pareigūnai branduolinį atsaką vertina kaip kraštutinį Rusijos pasirinkimą ir teigė, kad V.Putinas pirmiausia griebsis kitų atsakomųjų priemonių, atkreipdami dėmesį, kad Rusija jau vykdo sabotažą ir kibernetines atakas.

Lapkričio viduryje amerikiečių leidinio „The New York Times“ šaltiniai pranešė, kad J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti ATACMS smūgiams prieš Rusiją.

Lapkričio 19 d. Ukraina smogė kariniams objektams Briansko ir Kursko srityse iš ATACMS raketų. Tą pačią dieną V.Putinas patvirtino naują Rusijos branduolinę doktriną. Į dokumentą įtraukta nuostata, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei galiai, agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkes bus laikoma bendra ataka. Kremlius pareiškė, kad branduolinės doktrinos pakeitimas yra perspėjimas Vakarams.