Karas Ukrainoje. V.Putinas pažadėjo neleisti Ukrainai vieno dalyko: „Dėl to padarysime viską“

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Kyryla Budanovas

Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovas Kyrylo Budanovas gandus apie galimą jo atleidimą iš pareigų pavadino „dar vienu ėjimu“, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį šalyje, skelbia naujienų svetainė „New Voice“.

Lapkričio 25 d. leidinio šaltinis Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriuje teigė, kad prezidento kanceliarija nori antrą kartą atimti iš K.Budanovo karinės žvalgybos tarnybos vadovo postą ir į jo vietą paskirti „valdžiai lojalesnį asmenį“.

Komentare naujienų tarnybai BBC Ukraina K.Budanovas šią informaciją paneigė. Jis aiškino, kad palaiko normalius darbinius santykius su prezidentu Vladimiru Zelenskiu.

Atsakydamas į klausimą apie santykius su prezidento kanceliarija, Karinės žvalgybos vadas patikino, kad „tai yra normalus darbinis formatas“ ir pridūrė, kad beveik kasdien teikia prezidentui ataskaitas apie padėtį Ukrainoje.

„Deja, šie naratyvai tam tikru momentu paplinta Ukrainos informacinėje erdvėje, daug ką atkartoja Rusijos propaganda. Bet tame nėra nieko stebėtino – gandų ir dezinformacijos skleidimas yra tai, kas daroma tiek siekiant destabilizuoti šalį, tiek komandą“, – pabrėžė K.Budanovas.

Tai – ne pirmas kartas, kai skelbiama apie Ukrainos karinės žvalgybos vado atleidimą. Rugsėjo 29 d. „New Voice“ šaltinis saugumo tarnybose pranešė, kad K.Budanovas gali palikti savo postą, o jo įpėdinis tikriausiai jau parinktas. Prieš tai apie K.Budanovo atleidimo galimybę politiniuose sluoksniuose buvo kalbama jau kelias savaites.

Deputatas Serhijus Rachmaninas interviu „New Voice“ teigė, kad taip atsitiko dėl to, jog nesusiklostė žvalgybos vadovo santykiai su prezidento kanceliarijos vadovu Andriumi Jermaku.

Karinis ekspertas, buvęs SBU pareigūnas Ivanas Stupakas interviu radijui „Radio NV“ sakė, kad saugumo tarnybos K.Budanovo veiklą vertina „labai, labai įtemptai“ ir stengiasi jos nekomentuoti.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė neteko daugiau kaip 80 tūkst. karių, rodo nepriklausomos naujienų svetainės „Mediazona“ ir BBC Rusijos tarnybos tyrimas, kurį žurnalistai atlieka kartu su savanorių komanda, remdamiesi atvirais šaltiniais.

Pasak penktadienį paskelbto straipsnio, nustatytos 80 973 Rusijos karių, žuvusių kare Ukrainoje, pavardės. 22 proc. žuvusiųjų yra tie, kurie pasirašė sutartį su Gynybos ministerija jau prasidėjus karui. Žurnalistų teigimu, savanoriai žūsta praėjus dviems-keturioms savaitėms po išsiuntimo į frontą.

„Nikita Solovjovas iš Zarinsko miesto Altajaus krašte į Ukrainą išvyko 2024 m. rugsėjo 9 dieną. Jau po penkių dienų jis žuvo“, – rašo BBC.

Nurodoma, kad žurnalistai savanoriais vadina tuos, kurie pasirašė sutartį po to, kai Rusija jau pradėjo plataus masto invaziją.

„Jų dalis bendrame masyve toliau auga ir dabar sudaro 22 proc. visų patvirtintų Rusijos pusės nuostolių“, – rašoma ataskaitoje.

Palyginimui – prieš metus savanoriai sudarė tik 14 proc. visų Rusijos kariuomenės nuostolių.

Anot naujienų svetainės „Forbes“, vidutinė rusų rekruto, pas irašiusio kontraktą, gyvenimo trukmė Rusijos agresorės šalies ginkluotosiose pajėgose yra vienas mėnuo.

Pažymima, kad mažėja ir iš kalėjimo į frontą išsiųstų nuteistųjų žūčių dalis. 2023 m. lapkritį jie sudarė 26 proc. visų žuvusiųjų, dabar – 18 proc. Iki šiol žuvo 14 738 kaliniai.

Žurnalistams taip pat pavyko patvirtinti, kad žuvo 9 861 mobilizuotasis ir 14 542 sutartininkai.

Nustatyta, kad kare žuvo 3 067 oro desanto kariuomenės kariai, 1 189 jūrų pėstininkai, 575 specialiųjų pajėgų kariai, 265 karo lakūnai ir 110 Rusijos saugumo tarnybos ir Federalinės apsaugos tarnybos karininkų.

Daugiausia Rusijos kariškių žuvo iš Baškortostano Respublikos, Tatarstano ir Sverdlovsko srities. Mažiausiai 52 proc. visų žuvusiųjų buvo žmonės, kurie karo pradžios metu nebuvo susiję su Rusijos kariuomene.

Anksčiau amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis žvalgybos duomenimis, skelbė, kad nuo karo pradžios Rusija prarado apie 200 tūkst. karių. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vertinimu, bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai siekia 610 tūkst., iš kurių 200 tūkst. žuvo, o 400 tūkst. buvo sužeisti, pusė jų – neįgalūs.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

Tai viršija visus Rusijos kariuomenės nuostolius konfliktuose nuo 1945 m., ne kartą pabrėžė „The Economist“.

Pentagono duomenimis, iki lapkričio mėnesio bendri Rusijos nuostoliai siekė 615 tūkst.: 115 tūkst. žuvusiųjų ir 500 tūkst. sužeistųjų. Prezidentas Vladimiras Putinas birželį teigė, kad žuvo 130 tūkst. žmonių ir tiek pat buvo sužeista.

Be to, leidinys „The New York Times“ anksčiau pažymėjo, kad spalio mėnuo buvo laikas, per kurį Rusijos kariuomenė patyrė daugiausiai nuostolių per visą plataus masto invazijos laikotarpį.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Per paskutinius kelis mėnesius Ukrainos karinė vadovybė viešai užsiminė apie branduolinį ginklą. Šalies ekspertai įvertino, per kiek laiko teoriškai Ukraina galėtų jį sukurti.

Panašu, kad nors ir teorinė galimybė, kad Ukraina galėtų turėti branduolinį ginklą sukėlė rimtą susirūpinimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Paklaustas, ką Kremlius darytų, jei taip nutiktų, jis net kelis kartus pakartojo, kad neleistų tam įvykti, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.

V.Putinas pabrėžė, kad Vakarų pareigūnai, kurie pateikia tokias idėjas, turėtų suprasti, kad tuomet jis nebesusilaikys.

„Kaip manote, sveiko proto lygmeniu, jei šalis, su kuria dabar iš esmės esame įsitraukę į karo veiksmus, taps branduoline galybe, ką darysime? Tokiu atveju imsimės ir panaudosime visas – noriu tai pabrėžti – būtent visas Rusijai prieinamas priemones. Viską! Mes to neleisime“, – grūmodamas pirštu kalbėjo V.Putinas spaudos konferencijoje po valstybinio vizito Kazachstane.

Pasak jo, Ukraina nesugebėtų pati sukurti branduolinio ginklo, nors sovietmečiu „tai buvo labai aukštųjų technologijų, pramoniniu požiūriu išsivysčiusi respublika“. Tačiau jei ji ir bandytų, Rusija nedelsdama sustabdys šiuos bandymus, patikino V.Putinas.

„Stebėsime kiekvieną ten vykstantį žingsnį. <...> Šiandien beveik neįmanoma nuo nulio pasigaminti [branduolinio ginklo]. Kažką nešvaraus, kaip sakoma, nešvarią bombą, tiesiog atliekas iš atominių elektrinių, žinoma, galima surinkti, bet net ir tokiu atveju atsakas bus visiškai adekvatus Rusijos Federacijos grėsmėms“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis / Ukraine Presidency/Ukrainian Pre / ZUMAPRESS.com

Amerikiečių leidinys „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad JAV ir Europos pareigūnai pasiūlė JAV prezidentui Joe Bidenui padėti Ukrainai grąžinti iš Sovietų Sąjungos paveldėtus branduolinius ginklus, kuriuos ji perdavė Rusijai mainais į saugumo garantijas pagal 1994 m. Budapešto memorandumą.

Pašnekovai pažymėjo, kad toks sprendimas Kremliui iš karto taptų galinga atgrasymo priemone.

Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ bandymą, kurį Rusija atliko be branduolinės kovinės galvutės lapkričio 21 d. prieš Dnipro karinę gamyklą.

V.Putinas savo ruožtu tikino, kad naujosios sistemos panaudojimas buvo atsakas į Ukrainos pajėgų smūgius Briansko ir Kursko regionuose amerikiečių ATACMS ir prancūzų bei britų raketomis „Storm Shadow“ (SCALP). Reaguodamas į tai Rusijos prezidentas pakeitė branduolinę doktriną, sumažindamas branduolinio ginklo panaudojimo slenkstį.

Ukrainos nacionalinis strateginių tyrimų institutas anksčiau Gynybos ministerijai parengė ataskaitą, kurioje kalbama apie galimybę sukurti elementarią branduolinę bombą, jei naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauks karinę pagalbą Kyjivui, atkreipė dėmesį leidinys „The Times“, cituodamas dokumentą.

Analizė parodė, kad Ukraina yra pajėgi tai padaryti per „kelis mėnesius“, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama kuriant bombą „Fat Man“ (liet. „Storulis“), JAV numestą ant Japonijos Nagasakio miesto 1945 m. rugpjūčio 9 d. Ataskaitoje pabrėžiama, kad panašaus ginklo sukūrimas „po 80 metų nėra didelis iššūkis“ – tam galėtų būti panaudotas plutonis, gautas iš Ukrainos branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų.

JAV gynybos departamentas/ATACMS raketų sistema

Pasak analitikų, turimos žaliavos „pakaktų sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas būtų kelios kilotonos“. Vienos tokios bombos „užtektų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą“.

Po publikacijos Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatų ir neketina jos pažeisti.

AFP/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle ketvirtadienio vakarą publikuotame įraše pažymėjo, kad nepaisant visų pranešimų apie rusų pasiekimus Ukrainos pajėgų Kursko placdarmo flanguose, padėtis pernelyg nepasikeitė.

„Čia vyksta natūralus, logiškas, mano anksčiau prognozuotas rusų mėginimas ukrainiečius išstumti iš Rusijos teritorijos“, – rašė jis.

Pasak E.Papečkio, Rusijos pajėgos šiuo metu turi iniciatyvą fronte, turi kiekybinę persvarą, todėl gali pasirinkti kada ir kur pulti, o ukrainiečiai priversti gintis ten, kur jiems smogia: „Tai stebėtis reikėtų tik tuo, kad Rusijos karinė vadovybė iki šiol nepajėgė atsiimti (Kursko – red. past.).“

„Buvau gana nedrąsiai išsakęs viltį, kad Ukrainos pajėgos Kurske galbūt išsilaikys iki Naujųjų, o gal net ir po jų, ir ukrainiečiai kol kas rodo stebėtiną gebėjimą laikytis. Taip kad visiems verkiantiems dėl „pralaimėjimo“ Kursko srityje siūlyčiau nusibraukti be reikalo liejamas ašaras“, – dėstė ekspertas.

Tuo tarpu jis pastebėjo, kad Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos veikia kur kas sėkmingiau. Čia jos turi iniciatyvą, kiekybinę persvarą ir stiprią, nuo 2014 metų kurtą užnugario bazč, kuri leidžia veikti itin agresyviai.

„Vėlgi, nepaisant tokių paminėtų privalumų, agresoriaus pasiekimai toli gražu nėra atitinkami galimybėms – jeigu tokias geras sąlygas turėtų ukrainiečiai, rusams būtų striuka“, – rašė E.Papečkys.

Jo vertinimu, artėja laikas, kai teks atsisveikinti su Kurachove. Tačiau pažymėjo, kad buvo aišku, kad tai turėjo nutikti jau anksčiau, bet ukrainiečiams tai pavyko atidėti.

„Panaši padėtis ir su Kupjansku, Časiv Jaru, Pokrovsku ir keliomis kitomis „karštomis“ vietomis fronte. Ir čia grėsmė išlieka jau seniai, bet rusų pastangos kol kas atsimuša į ukrainiečių gynybos sieną“, – nurodė ekspertas.

Tai reiškia, kad Rusijos pajėgos toliau stumsis pirmyn, laikas nuo laiko užimdamos vieną ar kitą gyvenvietę, kažkiek tai kvadratinių kilometrų užimantį žemės plotą, bet tai vyksta lėtai ir rusams daug kainuoja, mano E.Papečkys.

Tačiau pridūrė, kad Rusija turi dar vieną privalumą – ji gali nuolat atakuoti Ukrainos užnugarį, nesulaukdama adekvataus atsako.

„Negalima sakyti, kad Ukrainos smūgiai Rusijos užnugariui yra beverčiai. Jie juntami, skaudūs, ir Kremlius į juos skausmingai reaguoja. Štai ir dabar, Vladimiras Putinas nuolat grasina keliais pagamintais ir dar nepagamintais „Orešnikais“, žada masinius jų smūgius, galia panašius į branduolinius.

Bet akivaizdu – Kremlius dar kartą patylomis pripažino faktą, kad ukrainiečiai ir Vakarai sumindė dar vieną „raudoną liniją“, ir kad vakarietiškos raketos jau naudojamos ir bus naudojamos prieš taikinius Rusijoje“, – teigė jis ir pabrėžė, kad negalima turėti iliuzijų, jog leidimas naudoti vakarietiškas tolimojo nuotolio raketas pakeis karo eigą.

„Pasikartosiu – Rusijoje per daug taikinių, o Ukraina turi per mažai raketų“, – pridūrė E.Papečkys.