Karas Ukrainoje. Baltieji rūmai pasisakė apie branduolinių ginklų suteikimą Ukrainai

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Kai kurie ukrainiečiai vis dėlto grįžta į okupuotas teritorijas. Tačiau jų skaičius nėra didelis. Daugiausia tai vyresnio amžiaus žmonės ir daugiausia moterys. Apie tai rašo „Spiegel“.

Leidinys pažymi, kad daugelis šių žmonių nori parduoti savo išlikusį turtą. Pavasarį Rusija pradėjo taikyti pseudolegalią ukrainiečių turto okupuotose teritorijose nusavinimo formą. Savininkams buvo suteiktas trumpas laikotarpis, per kurį jie turėjo arba fiziškai vėl pradėti naudotis savo nuosavybe, arba ją parduoti. Priešingu atveju namai ir butai būna „nacionalizuojami“.

Kad galėtų parduoti turtą, ukrainiečiai turi arba priimti Rusijos pilietybę, arba sumokėti daug pinigų, kad šis klausimas būtų išspręstas. Tai pranešė ukrainiečiai, su kuriais kalbėjosi publikacijos autoriai.

Keletas iš Mariupolio pabėgusių žmonių, su kuriais kalbėjosi „Spiegel“ žurnalistai, patvirtino, kad jų pažįstami grįžo parduoti turto. Tačiau yra ir tokių, kurie grįžo tiesiog vėl gyventi savo butuose. Vaikinas, vardu Oleksandras, karo pradžioje pabėgęs į Suomiją, pasakoja apie du savo mamos draugus, kurie tikisi gauti butus naujuose Mariupolio namuose vietoj savo sugriautų butų.

Remdamasis savo pažįstamų pastebėjimais, Oleksandras mano, kad į Mariupolį galėjo grįžti iki 20 000 gyventojų. Jo įspūdžiu, tai daugiausia pagyvenę žmonės, daug moterų. Kita vertus, iš Mariupolio niekada neišvykusi moteris preliminariai vertina, kad grįžusiųjų pasilikti yra tik 5000.

Nepaisant kelių užklausų, „Spiegel“ nepavyko asmeniškai pasikalbėti nė su vienu į okupaciją grįžusiu asmeniu. „Visi mano, kad jų telefonų klausomasi. Niekas nenorėtų rizikuoti“, – aiškina pabėgėlis, gyvenantis vienoje iš Baltijos šalių.

Ukrainos parlamento deputatas Maksymas Tkačenka viename interviu teigė, kad į Rusijos okupuotas teritorijas jau grįžo apie 150 tūkst. anksčiau iš ten pabėgusių ukrainiečių. Konkrečiai iš 200 tūkst. išvykusių Mariupolio gyventojų, jo duomenimis, grįžo iki 70 tūkst. žmonių. Tarp priežasčių jis įvardijo nepakankamą Ukrainos valstybės paramą pabėgėliams.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka patvirtino šią informaciją, nors įvardijo kuklesnius skaičius: į miestą grįžo iki 40 tūkst. žmonių. Pasak jo, kai kurie iš šių žmonių tiesiog norėjo parduoti savo išlikusį turtą „pagal Rusijos įstatymus“ ir už gautus pinigus grįžti į Ukrainą ar Europą.

Shutterstock nuotr./Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvli

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili provokacija pavadino informaciją, kad į šalį gali grįžti kartvelai savanoriai.

Pasak radijo „Tavisupleba“, per brifingą ji paragino palaikyti protestuotojus ir apsaugoti juos nuo provokacijų. Politikė pažymėjo, kad tarp protestuotojų gali būti ir šalies Valstybės saugumo tarnybos atstovų.

Pasak S.Zurabišvili, gandai, kad prie protestų gali prisijungti šiuo metu Ukrainą ginantys kariškiai, nėra teisingi: „Tai taip pat yra provokacija, nukreipta prieš šį protestą“.

Lado Gamsachurdijos žinutė tinkle "X"

Sakartvele vyksta konfrontacija tarp prorusiškos valdžios ir opoziciškai nusiteikusios tautos dalies. Atsižvelgiant į tai, dalis Sakartvelo savanorių, kurie yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose ir gina Europą nuo Rusijos invazijos, gali grįžti į tėvynę. Tokį pareiškimą išplatino „Kaukazo sąjungos“ karinio komiteto pirmininkas Lado Gamsachurdija.

„Sakartvelo dalinių, priklausančių „Kaukazo sąjungos“ kariniam komitetui, vadai neeiliniame posėdyje nusprendė grįžti į Sakartvelą ir laukia Sakartvelo prezidentės signalo!“ – parašė jis savo „X“ paskyroje.

L.Gamsachurdija paragino visus „Kaukazo sąjungos“ karinio komiteto narius susivienyti po Sakartvelo nacionalinės gvardijos vėliava.

„Kaukazo legiono“ lyderiai Georgijus Kesarelis, Goča Chorava ir Vako Suladzė taip pat paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame išreiškė norą „bet kokia forma ginti Sakartvelo nacionalinį suverenitetą ir civilius gyventojus nuo bet kokios grėsmės“.

Jake'as Sullivanas / ZUMAPRESS.com nuotr.

Jungtinės Amerikos Valstijos nesvarsto galimybės aprūpinti Ukrainą branduoliniais ginklais, kurių ji savanoriškai atsisakė dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tai pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas interviu televizijai „ABC News“.

Konkrečiai jis pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad kai kurie dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai neatmeta galimybės grąžinti Ukrainai branduolinius ginklus, kurių ji neteko po SSRS žlugimo.

„Tai nėra svarstoma. Ne, mes aprūpiname Ukrainą įvairiomis įprastinėmis pajėgomis ir priemonėmis, kad ji galėtų veiksmingai gintis ir duoti atkirtį rusams, bet ne branduolinėmis pajėgomis ir priemonėmis“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas.

Kartu jis patikino, jog dabartinė JAV administracija padarys viską, kas būtina, kad suteiktų Kyjivui „visas įmanomas priemones sustiprinti savo pozicijas mūšio lauke, kad jis būtų stipresnis prie derybų stalo“: „Ir Bidenas man pavedė prižiūrėti, kad gerokai padidėtų karinės įrangos, kurią tiekiame Ukrainai, kiekis, ir užtikrinti, kad išleistume kiekvieną Kongreso mums skirtą dolerį, kol prezidentas Bidenas baigs eiti savo pareigas.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad prieš bet kokias derybas su Rusija jo šaliai reikia NATO saugumo garantijų ir daugiau ginklų, kad ji galėtų apsiginti.

Šiuos komentarus jis išsakė po susitikimo su naująja ES vyriausiąja diplomate Kaja Kallas ir naujuoju Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa, kurie sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per 2024 m. lapkritį Rusijos armija neteko 45 720 žuvusių ir sužeistų karių. Tokie gyvosios jėgos praradimų skaičiai yra didžiausi nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai praneša Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad toks karių skaičius sąlyginai yra didesnis nei trys Rusijos sausumos pajėgų motorizuotosios šaulių divizijos.

Taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas suskaičiavo, kad lapkritį per vieną dieną Ukrainos kariškiai nukovė ir sužeidė 2030 okupantų. Šis priešo nuostolių rodiklis yra didžiausias per dieną nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Be to, per lapkritį Ukrainos kariai pamušė 307 rusų tankus (tai didžiausias skaičius nuo 2024 m. rudens).

„Rusijos tankų batalione yra 31 transporto priemonė, taigi per paskutinį 2024 m. rudens mėnesį Kremliaus armija neteko beveik 10 sunaikintų ir pamuštų tankų batalionų. Apytikslė tokio kiekio technikos kaina prilygsta 450 mln. dolerių“, – teigia Ukrainos gynybos ministerija.

Ukrainiečiai skelbia, kad šių metų lapkritį taip pat buvo pataikyta į 899 priešo šarvuotas kovos mašinas.

„Sąlyginai – tai beveik keturių motorizuotųjų šaulių divizijų šarvuočių skaičius. Toks šarvuotų kovos mašinų skaičius šalies agresorės biudžetui preliminariai kainavo mažiausiai pusę milijardo JAV dolerių“, – aiškinama pranešime.

Taip pat praėjusį mėnesį ukrainiečiai pataikė į 884 priešo artilerijos vienetus. Gynybos ministerija pridūrė, kad viename Rusijos artilerijos divizione yra 18 savaeigių artilerijos sistemų, taigi šį mėnesį Ukrainos kariai atėmė galimybę kovoti iš 49 artilerijos divizionų. Iš viso toks artilerijos vienetų skaičius kainuoja apie 700 mln. dolerių.

„Jei kalbėsime apie bendrus priešo ginkluotės ir technikos nuostolius 2024 m. lapkritį, jų sąmata siekia daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Rugsėjo ir spalio mėnesiais šis skaičius buvo mažesnis. Todėl Kremlius ir toliau leidžia milžiniškas lėšas karui tęsti“, – apibendrinama ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pakvietimas įstoti į NATO yra reikalingas jo šalies išlikimui.

„Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V.Zelenskis.

Naujoji ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Yra požymių, kad rusai ruošiasi plataus masto puolimui Zaporižios kryptimi. Ukrainos nacionalinės gvardijos trečiosios operatyvinės paskirties brigados vadas Oleksijus Chilčenka komentare Ukrainos visuomeninei televizijai teigė, kad Rusijos kariai kaupia ir pergrupuoja personalą ir techniką.

„Jie ruošiasi didelio masto puolimui mūsų kryptimi – turiu omenyje Zaporižios sritį. Esama daugybė požymių, jie vykdo daug įvairių judėjimo ir pasiruošimo veiksmų. Ar esame pasirengę jų puolimui? Manau, kad esame pasirengę“, – sakė kariškis.

Pasak jo, priešas stengiasi perkelti pajėgas ir priemones slapta. Tačiau Ukrainos žvalgyba vis dėlto fiksuoja šiuos judesius ir tai leidžia nustatyti, kur jie perkelia kokius dalinius. Taigi, remiantis šia apibendrinta informacija, Zaporižios regione tikimasi aktyvių veiksmų, pabrėžė jis.

Tuo pat metu O.Chilčenka sakė, kad Rusijos kariai tęsia kasdienius šturmo veiksmus, daugiausia siųsdami į priekį pėstininkų šturmo grupes ir nenaudodami technikos. Atakas jie vykdo tik šviesiu paros metu.

„Jie naudoja karius be įrangos, kartais naudojami motociklai, bagiai. Priešas puolamuosius veiksmus vykdo kiekvieną dieną šviesiu paros metu. Naktį jokio judėjimo iš viso nėra. Daugiausia, ką jie tuo metu daro, tai gynybos gilumoje papildo atsargas, vykdo personalo rotaciją“, – sakė jis.

Anksčiau ir žurnalas „The Economist“ rašė, kad Rusija ruošiasi „ryžtingam“ puolimui Zaporižios kryptimi. Tačiau tuo metu pulkininkas O.Chilčenka leidiniui komentavo, kad Rusija „užsiėmusi kitoje vietoje“ ir paties regioninio centro nepuls.

Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovo Ivano Tymočkos nuomone, pareiškimai apie Zaporižios puolimą daromi veikiau siekiant įkaitinti situaciją. Jis pažymėjo, kad rusų okupantai Zaporižios kryptimi susiduria su sunkumais ir regioninio centro puolimas mažai tikėtinas.
 

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė biudžeto planus, rekordiškai padidindamas kariuomenės finansavimą 2025 metams.

Maskvai siekiant įgyti pranašumą kare prieš Ukrainą, maždaug 32,5 proc. biudžeto bus skirta nacionalinei gynybai, rodo sekmadienį vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas. Tai yra 13,5 trln. rublių (118,8 mlrd. eurų) suma, didesnė nei skiriama socialinei apsaugai ir švietimui kartu sudėjus.

Skaičius neapima kai kurių kitų karui nukreipiamų išteklių, pavyzdžiui, Rusijos išlaidų „vidaus saugumui“ ir įslaptinto finansavimo.

Šiemet gynybai buvo numatyta 28,3 proc. biudžeto.

Įstatymui anksčiau pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai.

Beveik trejus metus trunkanti Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą yra didžiausias konfliktas Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir sekina abi šalis. Kyjivas gauna milijardų eurų paramą iš sąjungininkių Vakaruose, bet Rusijos pajėgos yra didesnės ir geriau aprūpintos. Pastaraisiais mėnesiais rusų kariuomenė palaipsniui stumiasi į priekį rytiniuose Ukrainos regionuose.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 32 rusų paleistus dronus.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 78 bepiločiais orlaiviais.

32 jų pavyko numušti, 45 nukrito nepasiekę taikinių. 

Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Žytomyro, Sumų ir Poltavos srityse.