Karas Ukrainoje. Ukrainos gynybos ministerija: lapkritis buvo rekordinis pagal Rusijos armijos nuostolius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad prieš bet kokias derybas su Rusija jo šaliai reikia NATO saugumo garantijų ir daugiau ginklų, kad ji galėtų apsiginti.

Šiuos komentarus jis išsakė po susitikimo su naująja ES vyriausiąja diplomate Kaja Kallas ir naujuoju Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa, kurie sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V.Zelenskis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Per 2024 m. lapkritį Rusijos armija neteko 45 720 žuvusių ir sužeistų karių. Tokie gyvosios jėgos praradimų skaičiai yra didžiausi nuo pilno masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai praneša Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

Pranešime pabrėžiama, kad toks karių skaičius sąlyginai yra didesnis nei trys Rusijos sausumos pajėgų motorizuotosios šaulių divizijos.

Taip pat Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas suskaičiavo, kad lapkritį per vieną dieną Ukrainos kariškiai nukovė ir sužeidė 2030 okupantų. Šis priešo nuostolių rodiklis yra didžiausias per dieną nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Be to, per lapkritį Ukrainos kariai pamušė 307 rusų tankus (tai didžiausias skaičius nuo 2024 m. rudens).

„Rusijos tankų batalione yra 31 transporto priemonė, taigi per paskutinį 2024 m. rudens mėnesį Kremliaus armija neteko beveik 10 sunaikintų ir pamuštų tankų batalionų. Apytikslė tokio kiekio technikos kaina prilygsta 450 mln. dolerių“, – teigia Ukrainos gynybos ministerija.

Ukrainiečiai skelbia, kad šių metų lapkritį taip pat buvo pataikyta į 899 priešo šarvuotas kovos mašinas.

„Sąlyginai – tai beveik keturių motorizuotųjų šaulių divizijų šarvuočių skaičius. Toks šarvuotų kovos mašinų skaičius šalies agresorės biudžetui preliminariai kainavo mažiausiai pusę milijardo JAV dolerių“, – aiškinama pranešime.

Taip pat praėjusį mėnesį ukrainiečiai pataikė į 884 priešo artilerijos vienetus. Gynybos ministerija pridūrė, kad viename Rusijos artilerijos divizione yra 18 savaeigių artilerijos sistemų, taigi šį mėnesį Ukrainos kariai atėmė galimybę kovoti iš 49 artilerijos divizionų. Iš viso toks artilerijos vienetų skaičius kainuoja apie 700 mln. dolerių.

„Jei kalbėsime apie bendrus priešo ginkluotės ir technikos nuostolius 2024 m. lapkritį, jų sąmata siekia daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Rugsėjo ir spalio mėnesiais šis skaičius buvo mažesnis. Todėl Kremlius ir toliau leidžia milžiniškas lėšas karui tęsti“, – apibendrinama ataskaitoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pakvietimas įstoti į NATO yra reikalingas jo šalies išlikimui.

„Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V.Zelenskis.

Naujoji ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Yra požymių, kad rusai ruošiasi plataus masto puolimui Zaporižios kryptimi. Ukrainos nacionalinės gvardijos trečiosios operatyvinės paskirties brigados vadas Oleksijus Chilčenka komentare Ukrainos visuomeninei televizijai teigė, kad Rusijos kariai kaupia ir pergrupuoja personalą ir techniką.

„Jie ruošiasi didelio masto puolimui mūsų kryptimi – turiu omenyje Zaporižios sritį. Esama daugybė požymių, jie vykdo daug įvairių judėjimo ir pasiruošimo veiksmų. Ar esame pasirengę jų puolimui? Manau, kad esame pasirengę“, – sakė kariškis.

Pasak jo, priešas stengiasi perkelti pajėgas ir priemones slapta. Tačiau Ukrainos žvalgyba vis dėlto fiksuoja šiuos judesius ir tai leidžia nustatyti, kur jie perkelia kokius dalinius. Taigi, remiantis šia apibendrinta informacija, Zaporižios regione tikimasi aktyvių veiksmų, pabrėžė jis.

Tuo pat metu O.Chilčenka sakė, kad Rusijos kariai tęsia kasdienius šturmo veiksmus, daugiausia siųsdami į priekį pėstininkų šturmo grupes ir nenaudodami technikos. Atakas jie vykdo tik šviesiu paros metu.

„Jie naudoja karius be įrangos, kartais naudojami motociklai, bagiai. Priešas puolamuosius veiksmus vykdo kiekvieną dieną šviesiu paros metu. Naktį jokio judėjimo iš viso nėra. Daugiausia, ką jie tuo metu daro, tai gynybos gilumoje papildo atsargas, vykdo personalo rotaciją“, – sakė jis.

Anksčiau ir žurnalas „The Economist“ rašė, kad Rusija ruošiasi „ryžtingam“ puolimui Zaporižios kryptimi. Tačiau tuo metu pulkininkas O.Chilčenka leidiniui komentavo, kad Rusija „užsiėmusi kitoje vietoje“ ir paties regioninio centro nepuls.

Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovo Ivano Tymočkos nuomone, pareiškimai apie Zaporižios puolimą daromi veikiau siekiant įkaitinti situaciją. Jis pažymėjo, kad rusų okupantai Zaporižios kryptimi susiduria su sunkumais ir regioninio centro puolimas mažai tikėtinas.
 

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė biudžeto planus, rekordiškai padidindamas kariuomenės finansavimą 2025 metams.

Maskvai siekiant įgyti pranašumą kare prieš Ukrainą, maždaug 32,5 proc. biudžeto bus skirta nacionalinei gynybai, rodo sekmadienį vyriausybės interneto svetainėje paskelbtas dokumentas. Tai yra 13,5 trln. rublių (118,8 mlrd. eurų) suma, didesnė nei skiriama socialinei apsaugai ir švietimui kartu sudėjus.

Skaičius neapima kai kurių kitų karui nukreipiamų išteklių, pavyzdžiui, Rusijos išlaidų „vidaus saugumui“ ir įslaptinto finansavimo.

Šiemet gynybai buvo numatyta 28,3 proc. biudžeto.

Įstatymui anksčiau pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai.

Beveik trejus metus trunkanti Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą yra didžiausias konfliktas Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir sekina abi šalis. Kyjivas gauna milijardų eurų paramą iš sąjungininkių Vakaruose, bet Rusijos pajėgos yra didesnės ir geriau aprūpintos. Pastaraisiais mėnesiais rusų kariuomenė palaipsniui stumiasi į priekį rytiniuose Ukrainos regionuose.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 32 rusų paleistus dronus.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 78 bepiločiais orlaiviais.

32 jų pavyko numušti, 45 nukrito nepasiekę taikinių. 

Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Žytomyro, Sumų ir Poltavos srityse.

Sekmadienį Chersone Rusijos kariškiai numetė sprogmenis ant maršrutinio taksi mikroautobuso: žuvo mažiausiai trys žmonės ir daugybė kitų buvo sužeista. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad rusų okupantai viešąjį transportą bepiločiu orlaiviu atakavo apie 8.15 val.

„Siaubingas rytas Chersonui.... Preliminariai dar vienas priešo teroristinis smūgis nusinešė trijų civilių gyventojų gyvybes ... Dar septyni nukentėjusieji nugabenti į ligoninę. Medikai toliau juos apžiūrės ir suteiks visą reikiamą pagalbą“, – „Telegram“ tinkle pranešė O.Prokudinas.

Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Romano Mročkos, ryte priešas iš bepiločio orlaivio ciniškai pataikė į maršrutinį taksi miesto Dniepro rajone.

Taip pat, pasak jo, šeštadienį dėl Rusijos okupacinės kariuomenės apšaudymo Chersono miesto teritorinėje bendruomenėje žuvo 2 žmonės, 13 buvo sužeista.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Zaporižioje

Per pirmuosius dešimt 2024 metų mėnesių dezertyravo daugiau Ukrainos karių nei per ankstesnius dvejus karo metus. Ukraina stengiasi papildyti savo gretas fronto linijoje, o Rusija užgrobia vis daugiau naujų teritorijų, rašo „Financial Times“.

Leidinys priminė, kad spalio pabaigoje šimtai teritorinės gynybos 123-iosios brigados pėstininkų savavališkai paliko karinį dalinį Vuhledare, Donecko srityje. Kai kurie kariai grįžo į Mykolajivo sritį, kur surengė viešą protestą, reikalaudami daugiau ginklų ir mokymų kariuomenei.

„Į Vuhledarą atvykome tik su automatais. Sakė, kad bus 150 tankų, o jų buvo 20, ir nebuvo kuo mus pridengti“, – žurnalistams sakė teritorinės gynybos 123-iosios brigados karininkas.

Iš viso nuo 2024 m. sausio iki spalio Ukrainoje prokurorai pradėjo 60 tūkst. bylų prieš karius dėl savavališko pasitraukimo iš karinių dalinių, rašoma leidinyje. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 ir 2023 m. kartu sudėjus.

Vietos valdžios institucijos žurnalistams sakė, kad kai kurie 123-iosios brigados dezertyrai jau grįžo į frontą. Tačiau dalis karių ir toliau slapstosi.

Be to, kai kurie kariškiai naudojasi galimybe palikti Ukrainą, keliaudami į mokymo stovyklas užsienyje. Vienas Lenkijos saugumo pareigūnas žurnalistams sakė, kad vidutiniškai kas mėnesį iš karinių mokymo stovyklų šalyje pabėga apie 12 ukrainiečių.

Pagrindinė problema yra ta, kad smarkiai išaugęs dezertyrų skaičius sutapo su sparčiu rusų veržimusi į priekį fronte, pabrėžė leidinys. Nuo 2024 m. vasaros rusams pavyko užimti daugiau Ukrainos teritorijos nei bet kada nuo 2022 m.

Vienas teritorinės gynybos 123-iosios brigados karininkas žurnalistams sakė, kad jo dalinyje per trejus metus nebuvo nė vienos rotacijos. Jas paprastai sudaro keturios savaitės, per kurias kariai turi galimybę pailsėti, pasitreniruoti su naujokais ir pataisyti sugadintą įrangą.

„Vuhledaras niekam nereikalingas. Miestas virto griuvėsiais daugiau nei prieš metus, todėl nebuvo jokios priežasties statyti savo vyrus į pavojų jį ginant. Jie juos tiesiog žudo, užuot suteikę galimybę reabilituotis ir pailsėti“, – sakė jis.

Dešimtys kitų karių iš Mykolajivo ir Zaporižios sričių žurnalistams sakė, kad yra išsekę ir turi psichikos problemų. Jie sakė, kad civiliai nenori, jog Ukraina pasiduotų, bet jie taip pat nėra pasirengę kariauti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pareigūnas su žurnalistais pasidalijo mintimis, kad dauguma dezertyrų yra nuo karo pavargę pėstininkai ir šturmuotojai.

Analitikai mano, kad Ukraina gali prarasti daug teritorijų, kurių artimiausiu metu nesugebės susigrąžinti, pabrėžiama leidinyje. Pavyzdžiui, Karo tyrimų institutas prognozuoja, kad 2024 m. Rusija užgrobs 2700 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijų. Palyginimui, pernai Rusijai pavyko užimti tik 465 kvadratinius kilometrus.

Naujoji Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ir naujasis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sekmadienį atvyko į Kyjivą pirmąją savo darbo dieną pademonstruoti paramos Ukrainai.

„Atvykome aiškiai parodyti, kad palaikome Ukrainą, ir toliau ją visiškai remiame“, – juos lydintiems žurnalistams sakė A.Costa.

„Padėtis Ukrainoje labai, labai sunki, – sakė buvusi Estijos premjerė K.Kallas. – Tačiau aišku, kad tai taip pat labai brangiai kainuoja Rusijai.“

Ji ir A.Costa turi susitikti su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio diplomatiniai manevrai santykiuose su Donaldu Trumpu skirti tam, kad dėl bet kokios nepavykusios taikos iniciatyvos būtų kaltinamas Vladimiras Putinas, rašo „Politico“.

Straipsnyje pažymima, kad D.Trumpo paskyrimas Keitho Kelloggo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai iki tam tikro momento „nuramino Kijevą“. K.Kelloggas, taikos per jėgą šalininkas, anksčiau viešai teigė, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos turi apimti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai.

„Kelloggas yra žmogus, su kuriuo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo aplinka gali dirbti, o Ukrainos vadovas jau dabar vikriai prisitaiko prie pasikeitusios politikos Vašingtone ir kintančios politinės dinamikos Europoje, rodydamas norą sėsti prie derybų stalo. „Būtent to ir reikalauja jo patarėjai JAV, palikdami V.Putinui galimybę būti ponu ‚ne‘, rizikuojant užsitraukti D.Trumpo rūstybę“, – rašo „Politico“. 

Kaip pažymi leidinys, tai rodo ir naujausias V.Zelenskio interviu televizijai „Sky News“, kuriame jis išsakė mintį, kad Rusija išlaikys faktinę Donbaso ir Krymo kontrolę, tačiau Ukraina bus priimta į NATO.

Lieka klausimas, ar V.Zelenskio idėja bus įgyvendinta, nes tikimybė, kad D. Trumpas pritars Ukrainos narystei NATO, yra dar mažesnė nei tikimybė, kad J. Bidenas jai pritars. Be to, V. Putinas yra aiškiai pareiškęs, kad niekada nesutiks, jog Ukraina taptų Aljanso nare.

Tačiau V.Zelenskio pareiškimas galėjo turėti ir kitų tikslų, rašo „Politico“.

„Atrodė, kad juo labiau siekta pademonstruoti pasirengimą apsvarstyti įvairias galimybes, o Ukrainos vadovas davė suprasti, kad nori dirbti su D.Trumpu akis į akį“, – sakoma straipsnyje.

Kaip pažymėjo buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Kyjivas supranta, kad jam teks persitvarkyti ir pasirūpinti, kad nepakliūtų į nemalonią situaciją su D.Trumpu, todėl V.Zelenskis pabrėžia diplomatinių sprendimų paieškos svarbą. V.Zelenskio užduotis bendraujant su D.Trumpu – užtikrinti, kad kaltė dėl bet kokios taikos iniciatyvos nesėkmės tektų V.Putinui, pabrėžia jis.