Svarbiausios naujienos
- Tūkstančiai ukrainiečių grįžta į okupaciją: „Spiegel“ išsiaiškino priežastis
- Ukrainos gynybos ministerija: lapkritis buvo rekordinis pagal Rusijos armijos nuostolius
- Rusija ruošiasi galingam Zaporižios puolimui
- Rusijos prezidentas pasirašė kariuomenės finansavimo didinimą
- „Politico“: V.Zelenskis prisitaikė ir sėkmingai žaidžia diplomatinį žaidimą su D.Trumpu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kariai prabilo apie tai, kodėl bėga iš fronto: „Niekam nereikėjo to Vuhledaro“
10:48
Dezertyravusiųjų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose smarkiai išaugo: nuo 2024 m. sausio iki spalio Ukrainos prokurorai iškėlė 60 tūkst. baudžiamųjų bylų kariškiams dėl nesankcionuoto pozicijų ir karinių dalinių palikimo.
Tai beveik dvigubai daugiau nei per ankstesnius dvejus karo metus kartu sudėjus, atkreipė dėmesį „Financial Times“, remdamasis oficialia statistika.
Straipsnyje pateikiamas vienas ryškus masinio dezertyravimo pavyzdys: spalio pabaigoje šimtai pėstininkų, tarnaujančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 123-ojoje brigadoje, paliko savo pozicijas Vuhledare Donecko srityje. Teigiama, kad jie grįžo namo į Mykolajivo sritį, kur ėmė viešai reikalauti daugiau ginklų ir karių rotacijos fronte. Nuo to laiko kai kurie iš jų grįžo į fronto liniją, dalis jų yra sulaikyti, o kiti pasislėpė.
„Atvykome [į Vuhledarą] tik su automatais. Jie sakė, kad bus 150 tankų, jų buvo 20... ir nebuvo nieko, kas mus pridengtų“, – „Financial Times“ žurnalistams pasakojo 123-iosios brigados karininkas.
Jis aiškino, kad neturėjo priežasties kelti pavojaus savo vyrams ginant miestą, kuris daugiau nei prieš metus buvo paverstas griuvėsiais.
Anot karininko, per beveik trejus metus jo dalinys neturėjo nė vienos rotacijos. Įprastai – tai beveik keturios savaitės, per kurias kariai grįžta į savo bazę pailsėti, treniruotis su naujokais ir taisyti sugadintos įrangos.
„Niekam nereikėjo to sušikto Vuhledaro, – pareiškė jis – Jie tiesiog juos žudo, užuot leidę jiems reabilituotis ir pailsėti“.
Karininko nuomonei pritarė dešimtys karių Nikolajevo ir Zaporižios srityse, kurie „Financial Times“ aiškino, kad yra išsekę, nusivylę ir susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Jų teigimu, nors Ukrainos civiliai nenori, kad jų šalis kapituliuotų, daugelis jų taip pat nėra pasirengę kovoti.
Sprunka iš mokymų
Be to, pasak „Financial Times“, kai kurie Ukrainos kariai naudojasi galimybe vykti į mokymo stovyklas sąjungininkų šalyse, kad vėliau dezertyruotų. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį iš karinių mokymų Lenkijoje pabėga vidutiniškai 12 ukrainiečių karių, leidinio žurnalistams nurodė Lenkijos saugumo tarnybų atstovas.
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra apie 1 mln. žmonių, tačiau tiesiogiai karinėse operacijose dalyvauja apie 350 tūkst. karių.
Pasak Ukrainos generalinio štabo pareigūno, daugiausia dezertyravimo atvejų tenka išsekusiems pėstininkams ir šturmuotojams. Kartu dėl masinio bėgimo iš mūšio lauko teisėsaugos institucijos nesusitvarko su bylų srautu.
Siekdama paskatinti kariškius grįžti į savo pozicijas, lapkričio 21 d. Aukščiausioji Rada leido dezertyravimu kaltinamiems kariams, kurie nusikaltimą padarė pirmą kartą, grįžti į savo dalinius be bausmės.
Ukrainos parlamento narys Vadymas Ivčenka teigė, kad apie 20 proc. dezertyrų grįžo anksčiau.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų vertinimu, šiemet Rusija jau užėmė 2700 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, palyginti su 465 kvadratiniais kilometrais, atplėštais nuo Ukrainos pernai.
Savo ruožtu Ukrainos valdžia per ateinančius tris mėnesius planuoja pašaukti dar apie 160 tūkst. vyrų prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų. Kartu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pažadėjo, kad nebus jokios „autobusizacijos“ – kai vyrai pagaunami gatvėse ir sodinami į autobusą, kad būtų nuvežti į verbavimo punktą. Be to, naujokams bus leista pasirinkti brigadą, kurioje jie nori tarnauti.
Pernai rankos mūšyje netekęs karys Bohdanas, kuris dabar dirba kariuomenės vairuotoju tarp užnugario ir fronto linijos netoli Dnipro pietų Ukrainoje, žurnalistams sakė, kad daugelis ukrainiečių užsiblokavo nuo karo ir pamiršo kariuomenės pasiaukojimą, kad būtų užtikrintas jų saugumas.
„Jie pamiršta, kad tik ginkluotųjų pajėgų dėka Dnipras šeštadienį gali kvėpuoti“, – pažymėjo Bohdanas.
Jis teigė neturįs problemų dėl to, kad civiliai gyventojai linksminasi, kol kariuomenė „turi tai, ko jiems reikia“.
„Tačiau mes turime vaikščioti ir prašyti išmaldos – dronų, naktinio matymo akinių, pinigų automobiliams remontuoti“, – kalbėjo jis.
Tiems ukrainiečiams, kurie per karą neteko artimųjų, kitų žmonių noras gyventi normalų gyvenimą kelia pasipiktinimą.
„Nenoriu net girdėti, kad paprasti žmonės yra pavargę“, – sakė Natalija Logynovič, pavasarį netekusi 123 brigadoje tarnavusio brolio.
„Pavargę yra jie [kariai], o ne mes“, – pridūrė ji.
Kariai prabilo apie tai, kodėl bėga iš fronto: „Niekam nereikėjo to Vuhledaro“
10:48
Dezertyravusiųjų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose smarkiai išaugo: nuo 2024 m. sausio iki spalio Ukrainos prokurorai iškėlė 60 tūkst. baudžiamųjų bylų kariškiams dėl nesankcionuoto pozicijų ir karinių dalinių palikimo.
Tai beveik dvigubai daugiau nei per ankstesnius dvejus karo metus kartu sudėjus, atkreipė dėmesį „Financial Times“, remdamasis oficialia statistika.
Straipsnyje pateikiamas vienas ryškus masinio dezertyravimo pavyzdys: spalio pabaigoje šimtai pėstininkų, tarnaujančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 123-ojoje brigadoje, paliko savo pozicijas Vuhledare Donecko srityje. Teigiama, kad jie grįžo namo į Mykolajivo sritį, kur ėmė viešai reikalauti daugiau ginklų ir karių rotacijos fronte. Nuo to laiko kai kurie iš jų grįžo į fronto liniją, dalis jų yra sulaikyti, o kiti pasislėpė.
„Atvykome [į Vuhledarą] tik su automatais. Jie sakė, kad bus 150 tankų, jų buvo 20... ir nebuvo nieko, kas mus pridengtų“, – „Financial Times“ žurnalistams pasakojo 123-iosios brigados karininkas.
Jis aiškino, kad neturėjo priežasties kelti pavojaus savo vyrams ginant miestą, kuris daugiau nei prieš metus buvo paverstas griuvėsiais.
Anot karininko, per beveik trejus metus jo dalinys neturėjo nė vienos rotacijos. Įprastai – tai beveik keturios savaitės, per kurias kariai grįžta į savo bazę pailsėti, treniruotis su naujokais ir taisyti sugadintos įrangos.
„Niekam nereikėjo to sušikto Vuhledaro, – pareiškė jis – Jie tiesiog juos žudo, užuot leidę jiems reabilituotis ir pailsėti“.
Karininko nuomonei pritarė dešimtys karių Nikolajevo ir Zaporižios srityse, kurie „Financial Times“ aiškino, kad yra išsekę, nusivylę ir susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Jų teigimu, nors Ukrainos civiliai nenori, kad jų šalis kapituliuotų, daugelis jų taip pat nėra pasirengę kovoti.
Sprunka iš mokymų
Be to, pasak „Financial Times“, kai kurie Ukrainos kariai naudojasi galimybe vykti į mokymo stovyklas sąjungininkų šalyse, kad vėliau dezertyruotų. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį iš karinių mokymų Lenkijoje pabėga vidutiniškai 12 ukrainiečių karių, leidinio žurnalistams nurodė Lenkijos saugumo tarnybų atstovas.
Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra apie 1 mln. žmonių, tačiau tiesiogiai karinėse operacijose dalyvauja apie 350 tūkst. karių.
Pasak Ukrainos generalinio štabo pareigūno, daugiausia dezertyravimo atvejų tenka išsekusiems pėstininkams ir šturmuotojams. Kartu dėl masinio bėgimo iš mūšio lauko teisėsaugos institucijos nesusitvarko su bylų srautu.
Siekdama paskatinti kariškius grįžti į savo pozicijas, lapkričio 21 d. Aukščiausioji Rada leido dezertyravimu kaltinamiems kariams, kurie nusikaltimą padarė pirmą kartą, grįžti į savo dalinius be bausmės.
Ukrainos parlamento narys Vadymas Ivčenka teigė, kad apie 20 proc. dezertyrų grįžo anksčiau.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų vertinimu, šiemet Rusija jau užėmė 2700 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, palyginti su 465 kvadratiniais kilometrais, atplėštais nuo Ukrainos pernai.
Savo ruožtu Ukrainos valdžia per ateinančius tris mėnesius planuoja pašaukti dar apie 160 tūkst. vyrų prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų. Kartu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pažadėjo, kad nebus jokios „autobusizacijos“ – kai vyrai pagaunami gatvėse ir sodinami į autobusą, kad būtų nuvežti į verbavimo punktą. Be to, naujokams bus leista pasirinkti brigadą, kurioje jie nori tarnauti.
Pernai rankos mūšyje netekęs karys Bohdanas, kuris dabar dirba kariuomenės vairuotoju tarp užnugario ir fronto linijos netoli Dnipro pietų Ukrainoje, žurnalistams sakė, kad daugelis ukrainiečių užsiblokavo nuo karo ir pamiršo kariuomenės pasiaukojimą, kad būtų užtikrintas jų saugumas.
„Jie pamiršta, kad tik ginkluotųjų pajėgų dėka Dnipras šeštadienį gali kvėpuoti“, – pažymėjo Bohdanas.
Jis teigė neturįs problemų dėl to, kad civiliai gyventojai linksminasi, kol kariuomenė „turi tai, ko jiems reikia“.
„Tačiau mes turime vaikščioti ir prašyti išmaldos – dronų, naktinio matymo akinių, pinigų automobiliams remontuoti“, – kalbėjo jis.
Tiems ukrainiečiams, kurie per karą neteko artimųjų, kitų žmonių noras gyventi normalų gyvenimą kelia pasipiktinimą.
„Nenoriu net girdėti, kad paprasti žmonės yra pavargę“, – sakė Natalija Logynovič, pavasarį netekusi 123 brigadoje tarnavusio brolio.
„Pavargę yra jie [kariai], o ne mes“, – pridūrė ji.
V.Zelenskis pripažino skaudžią tiesą: pasiruošęs imtis kitų priemonių
09:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė neturi pakankamai pajėgų, kad jėga išlaisvintų kai kurias Rusijos okupuotas teritorijas.
„Mūsų kariuomenė neturi tam pakankamai pajėgų. Tokia yra tiesa. Turime rasti diplomatinių sprendimų“, – pareiškė jis interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“.
Jis taip pat pridūrė, kad diplomatinių žingsnių galima imtis „tik tada, kai žinosime, kad esame pakankamai stiprūs“, nes priešingu atveju Rusija gali pradėti naują agresiją prieš Ukrainą.
V.Zelenskis mano, kad narystė NATO yra būtina Ukrainos saugumui ir klestėjimui užtikrinti. Jis taip pat pabrėžė, kad karas įžengė į „sudėtingą laikotarpį“.
Lapkričio 29 d. V.Zelenskis pareiškė, kad susitarimas dėl paliaubų gali būti pasiektas, jei šalis bus priimta į NATO net ir be okupuotų teritorijų.
Tą pačią dieną agentūra „Reuters“ pranešė, kad užsienio reikalų ministras Andrijus Sibyha paragino kitą savaitę pateikti Kyjivui kvietimą prisijungti prie Aljanso.
Vėliau buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įvertino, kad V.Zelenskio pareiškimas apie galimybę įstoti į NATO be okupuotų teritorijų yra signalas išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Ukraina sulaukė netikėto svečio: į Kyjivą atvyko O.Scholzas
09:09 Atnaujinta 09:42
Pirmadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per dvejus su puse metų atvyko į Kyjivą, skelbia vokiečių žiniasklaida.
„Šiąnakt keliavau į Kyjivą: traukiniu per šalį, kuri jau daugiau kaip 1 tūkst. dienų ginasi nuo Rusijos agresijos karo“, – rašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.
Nurodoma, kad Vokietijos kanclerio iš anksto nepranešto vizito tikslas – derybos su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak leidinio „Tagesschau“, lyderiai aptars padėtį fronte, taip pat galimas būsimos Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV administracijos diplomatines iniciatyvas karui nutraukti.
O.Scholzas taip pat nori paskelbti apie tolesnes 650 mln. eurų vertės ginkluotės tiekimo operacijas, kurios atvyks gruodžio mėn.
Pareiškime jis pridūrė, kad „Ukraina didvyriškai ginasi nuo negailestingo Rusijos agresijos karo“.
O.Scholzas, kurio vasarį laukia nauji rinkimai, nurodė, kad jo vizito tikslas – išreikšti solidarumą su Ukraina.
„Norėčiau būdamas čia aiškiai pasakyti, kad Vokietija išliks tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje“, – sakė kancleris.
Paskutinį kartą O.Scholzas Ukrainoje lankėsi 2022 m. birželio mėn. kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir tuometiniu Italijos Ministru Pirmininku Mario Draghi.
Ukrainos oro pajėgos skelbia numušusios 52 rusų dronus
09:03
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 52 rusų paleistus dronus.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 110 bepiločių orlaivių.
52 jų pavyko numušti, 50 nukrito nepasiekę taikinių, šeši nuskrido Rusijos ir Baltarusijos link.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Vinycios, Chmelnyckio, Žytomyro, Sumų, Poltavos, Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
Ką toliau darys Šiaurės Korėja? Ukrainos žvalgyba pateikė tris scenarijus
09:01
Į Rusiją atsiųstiems Šiaurės Korėjos kariams vadovauja trys generolai, kurie yra akylai saugomi ir slepiami nuo visų, Laisvės radijui pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas.
Pasak jo, Šiaurės Korėjos generolai įkurdinti uždarose stovyklose ir jiems rengiami mokymai. Rusijos agresorės šalies teritorijoje taip pat yra 11 tūkst. Pchenjano kariškių. A.Černiako nuomone, jie kelia pavojų ne tik Ukrainai.
„Mes dar nežinome, kokiame vaidmenyje jie dalyvaus karo veiksmuose, tačiau suprantame, kad tie kariai, kurie liks gyvi ir grįš į Šiaurės Korėjos teritoriją, tai jau bus žmonės, apmokyti šiuolaikinio karo taisyklių“, – pabrėžė jis.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos atstovas taip pat sakė, kad Šiaurės Korėjos kariai Kursko srities poligonuose praeina ir bendrąjį karinį parengimą, ir specialius mokymus – jie mokomi būti bepiločių orlaivių operatoriais.
Savo šalyje jie galės tapti instruktoriais, kurie perduos savo žinias milijoninei Šiaurės Korėjos kariuomenei, pastebėjo A.Černiakas.
Atsakydamas į klausimą, koks gali būti Šiaurės Korėjos karių vaidmuo mūšio lauke kare su Ukraina, A.Černiakas pažymėjo, kad dabar operatyviniame rezerve yra devyni tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių, du tūkstančiai karių perkelti į kovinius dalinius.
„Čia yra trys įvykių raidos variantai. Arba jie dalyvaus aktyviuose koviniuose veiksmuose Ukrainos teritorijoje. Arba jie dalyvaus aktyviose kovinėse operacijose Rusijos teritorijoje, Kursko teritorijoje. Arba jie liks operatyviniame rezerve antroje gynybos linijoje“, – paaiškino jis.
Pasak A.Černiako, pastarasis variantas taip pat pavojingas Ukrainai, nes suteiks Rusijai galimybę paleisti dalį savo karių ir įtraukti juos į aktyvias kovines operacijas.
Žvalgybos pareigūnas nurodė, kad į jūrų pėstininkų brigadą ir oro desantininkų diviziją buvo išsiųsta du tūkstančiai Pchenjano karių ir neatmetė galimybės, kad Šiaurės Korėja gali padidinti savo kontingentą.
Spalio 18 d. Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad beveik 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių rengiami Rytų Rusijoje kovoti prieš Ukrainą. Pietų Korėjos žvalgybos agentūra patikslino, kad Rusija rengia Šiaurės Korėjos specialiąsias pajėgas karui Ukrainoje.
Spalio 28 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino Šiaurės Korėjos karių dalyvavimą kare prieš Ukrainą ir jų perdislokavimą į Rusijos Kursko sritį.
Kaip rašė amerikiečių leidinys „The Washington Post“, mainais už žmones Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-Unas gauna pinigų, karinės technikos ir tarptautinio dėmesio iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Lapkričio 5 d. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas teigė, kad pirmasis nedidelis susidūrimas su Šiaurės Korėjos kariais įvyko Kursko kryptimi .
Pietų Korėjos gynybos ministerijos duomenimis, Šiaurės Korėja gavo iš Rusijos priešlėktuvinių raketų mainais už tai, kad atsiuntė karius dalyvauti kare prieš Ukrainą.
Be to, tapo žinoma, kad Rusija nuo 2024 m. kovo mėn. tiekė Šiaurės Korėjai daugiau kaip milijoną barelių naftos (56 000 tonų).
Gruodžio 2 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „ Kyodo News“ pareiškė, kad V.Putinas siųs daug karių kovoti prieš Ukrainą, naudodamas juos kaip „patrankų mėsą“.
„DeepState“: rusų pajėgos pasistūmėjo į priekį Donbaso ir Kursko srityse
07:39
Rusų pajėgos toliau žengia į priekį fronte. Dabartinę padėtį fronte stebinčio monitoringo projekto „DeepState“ duomenimis, Rusijos kariai pasistūmėjo netoli keturių gyvenviečių. Konkrečiai jie pasistūmėjo ties Naujuoju Komaru (Donecko sritis), Berestove (Charkivo sritis), Pogrebkovu (Kursko sritis) ir Kurachove (Donecko sritis).
Analitikai: padidėjusios Rusijos išlaidos gynybai nebūtinai prilygsta Rusijos karinio pajėgumo padidėjimui
06:51
Padidėjusios Rusijos karinės išlaidos nebūtinai reiškia padidėjusius Rusijos karinius pajėgumus. Tačiau tai gali turėti įtakos Kremliaus gebėjimui tęsti karą Ukrainoje, rašo Karo tyrimo instituto (ISW) analitikai.
Jie pažymi, kad gruodžio 1 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino 2025 m. federalinį biudžetą. Jame nacionaliniam saugumui ir gynybai numatyta skirti apie 41 proc. metinių Rusijos išlaidų.
ISW mano, kad Rusijos išlaidų gynybai didėjimas, nors ir pavojingas, nebūtinai yra lygiavertis Rusijos karinių pajėgumų didėjimui. Ypač atsižvelgiant į tai, kad nemažai lėšų skiriama pagalbai Rusijos kariams, veteranams ir jų šeimoms mokėti.
Tikėtina, kad nuolatinis Rusijos dėmesys karinėms išlaidoms taip pat turi įtakos Rusijos socialinių programų veiksmingumui ir tvarumui, o tai gali turėti įtakos Kremliaus gebėjimui tęsti karą Ukrainoje, atsižvelgiant į didėjantį spaudimą Rusijos ekonomikai ir V.Putino polinkį vengti rizikos savo režimo stabilumui.
2025 m. Rusijos biudžete skiriamos lėšos gynybai yra 145 mlrd. dolerių, tai – rekordinė suma, kurią Rusijos Federacija skyrė karui.
Baltieji rūmai pasisakė apie branduolinių ginklų suteikimą Ukrainai
06:41
Jungtinės Amerikos Valstijos nesvarsto galimybės aprūpinti Ukrainą branduoliniais ginklais, kurių ji savanoriškai atsisakė dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tai pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas interviu televizijai „ABC News“.
Konkrečiai jis pakomentavo žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad kai kurie dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai neatmeta galimybės grąžinti Ukrainai branduolinius ginklus, kurių ji neteko po SSRS žlugimo.
„Tai nėra svarstoma. Ne, mes aprūpiname Ukrainą įvairiomis įprastinėmis pajėgomis ir priemonėmis, kad ji galėtų veiksmingai gintis ir duoti atkirtį rusams, bet ne branduolinėmis pajėgomis ir priemonėmis“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas.
Kartu jis patikino, jog dabartinė JAV administracija padarys viską, kas būtina, kad suteiktų Kyjivui „visas įmanomas priemones sustiprinti savo pozicijas mūšio lauke, kad jis būtų stipresnis prie derybų stalo“: „Ir Bidenas man pavedė prižiūrėti, kad gerokai padidėtų karinės įrangos, kurią tiekiame Ukrainai, kiekis, ir užtikrinti, kad išleistume kiekvieną Kongreso mums skirtą dolerį, kol prezidentas Bidenas baigs eiti savo pareigas.“
Rusija smogė daugiabučiui Ternopilyje: yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
06:27 Atnaujinta 10:52
Per naktinį Rusijos dronų smūgį gyvenamajame name Ternopilyje kilo gaisras, per kurį žuvo žmogus, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ternopilio meras Serhijus Nadalis sakė, kad dronas pataikė į viršutinį daugiabučio namo aukštą. Per kelis aukštus siautėjęs gaisras apgadino kitus butus.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, jog atakos metu žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti.
Įvykio vietoje visą naktį dirbo gelbėtojai, o daugiabučio gyventojams buvo suteiktas laikinas apgyvendinimas.
„Gydytojai daro viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų sužeistuosius“, – nurodė miesto meras.
Ternopilio srities karinės administracijos vadovas Viačeslavas Nehoda savo „Facebook“ puslapyje pranešė, kad dėl „Shahed“ drono smūgio į namą žuvo žmogus ir buvo sužeistų.
„Vyksta gaisro gesinimo ir namo gyventojų bei jų gyvenamųjų patalpų evakuacijos darbai. Kol kas 1 žmogus žuvo, kiti buvo sužeisti (preliminariai). Darbas tęsiamas“, – teigė jis.
Prieš karą Vakarų Ukrainoje esančiame Ternopilyje gyveno apie 225 tūkst. žmonių. Įsikūręs už 100 km nuo fronto linijos, jis nėra dažnas Rusijos atakų taikinys.
V.Zelenskis įsitikinęs, kad V.Putinas pasinaudos Šiaurės Korėjos kariuomene kaip „patrankų mėsa“
06:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prognozuoja, kad Rusija į fronto liniją prieš Ukrainą pasiųs daug Šiaurės Korėjos karių, kurie beveik neabejotinai bus naudojami kaip „patrankų mėsa“, interviu metu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ sakė jis.
V.Zelenskis nenurodė, kiek Šiaurės Korėjos karių, atsiųstų į Kursko sritį, žuvo ar buvo sužeista kovose su Ukrainos pajėgomis. Pasak jo, yra įrodymų, kad Kursko srityje buvo dislokuota apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių, tačiau, prieš atskleisdama tikslų aukų skaičių, Ukraina turi „turėti įrodymų“.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad partnerių parama Ukrainai yra nepakankama, ir paragino NATO kuo greičiau pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso.
Anksčiau, didėjant susirūpinimui dėl Šiaurės Korėjos kariuomenės dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos kare, JAV Prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti taikiniams Rusijos Federacijos teritorijoje. Nuo to laiko abiejų pusių oro atakos suintensyvėjo, o Maskva pirmą kartą panaudojo vidutinio nuotolio raketą.
Lapkričio pradžioje po Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje V.Zelenskis jau patvirtino pirmuosius Šiaurės Korėjos karių nuostolius Kursko srityje.
Vakarų žiniasklaidos duomenimis, praėjusią savaitę per galingą „Storm Shadow“ raketų ataką prieš priešo štabą Marijino mieste (Kursko sritis) žuvo Šiaurės Korėjos generolas ir dar keli karininkai buvo sužeisti.
