Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis pranešė apie naujų tipų raketų bandymus
17:46
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado vadavietės posėdį, kurio metu išklausė pranešimus apie ginklų gamybą šalies viduje.
„Pagrindinis klausimas – ataskaitos apie sutartis dėl mūsų ginklų gamybos Ukrainoje. Nemažai naujų ir ilgalaikių užsakymų dronams: FPV, taip pat žvalgybiniai dronai, tolimojo nuotolio dronai, raketiniai dronai“, – pažymėjo prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad buvo parengtas pranešimas apie Ukrainos raketų programą. V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina atliko naujų tipų raketų bandymus.
„Galime padėkoti mūsų Ukrainos raketų kūrėjams. Spartiname gamybą“, – pridūrė jis.
Be to, pasak V.Zelenskio, susitikime aptartos užduotys pagal sutartis dėl artilerijos gamybos.
Ukrainos prezidentas taip pat minėjo, kad susitiko su Ukrainos ministru pirmininku, energetikos ministru ir karinių oro pajėgų vadu.
„Pranešta apie energetikos objektų apsaugą ir atstatymo darbus. Nustatyti papildomi prioritetai derybose su partneriais dėl Ukrainos oro gynybos“, – pridūrė V.Zelenskis.
Spalio mėn. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad 2025 m. Ukraina planuoja didinti ginklų gamybą, o prioritetas bus teikiamas dronams, tolimojo nuotolio ginklams ir balistinėms raketoms.
Jis taip pat sakė, kad iki 2024 m. pabaigos arba 2025 m. pradžios paaiškės „daug informacijos“ apie Ukrainos didelių raketų programą.
D.Peskovas: dabar nėra pagrindo Rusijos ir Ukrainos deryboms
00:29
Pagrindo pradėti Rusijos ir Ukrainos derybas dabar nėra. Tokį vertinimą interviu laikraščiui „Izvestija“ pateikė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Kol kas pagrindo deryboms nėra. Daugelis šalių deklaruoja pasirengimą suteikti savo teritoriją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai.
Jis pabrėžė, kad efektyviausiai savo tarpininkavimo paslaugas siūlo JAE ir Kataras.
Prieš tai D.Peskovas visateisę Ukrainos narystę NATO pavadino Rusijai nepriimtina. „Mums tai yra grėsmingas įvykis. Jis nepanaikina pagrindinių priežasčių to, kas dabar vyksta“, – sakė jis.
M.Rutte pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusija
23:12
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusija, pranešė „The New York Times“.
Naujasis Aljanso vadovas mano, kad Ukrainai reikia kiek įmanoma tolimesniam laikui atidėti bet kokias derybas su Rusija, kol Vakarų sąjungininkai suteiks pakankamą karinę pagalbą, padėsiančią Kyjivui pasiekti sėkmės mūšio lauke ir sustiprinsiančią jo pozicijas derybose.
„Dabar neverta išsamiai aptarinėti, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – sakė M.Rutte prieš dvi dienas truksiantį užsienio reikalų ministrų susitikimą NATO būstinėje Briuselyje.
Jis mano, kad Ukraina pati turi nuspręsti, kada bus pasirengusi pradėti derybas su Rusija, ir kad Vakarai turėtų padėti Kyjivui iš anksto sustiprinti savo pozicijas. Jis taip pat pridūrė: „Užtikrinkite, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia, kad iki šių taikos derybų pradžios įgytų tvirtą poziciją. Taigi, sakyčiau, daugiau karinės pagalbos ir mažiau diskusijų apie tai, koks galėtų būti taikos procesas.“
M.Rutte įvardijo tris NATO įsipareigojimus Ukrainai: „Reikia nuveikti daugiau“
21:28
NATO šalys turėtų labiau remti Ukrainą. Visų pirma jos turėtų suteikti daugiau ginklų, įskaitant oro gynybos sistemas, ir padėti ukrainiečiams apsirūpinti energija. Tai pareiškė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Ukrainos-NATO tarybos posėdį.
„Tikrai noriu jus patikinti, kad sąjungininkai yra su jumis. Turime padaryti keletą dalykų. Pirma, turime užtikrinti, kad padėsime jums geriau prižiūrėti energetikos tinklą ir energetikos infrastruktūrą“, – sakė M.Rutte ir pridūrė, kad Aljansas negali leisti Rusijai paversti žiemos ginklu.
Kaip pažymėjo NATO generalinis sekretorius, šį rytą jis kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kad Ukrainos energetikos sektoriaus gynyba yra esminis elementas.
„Antra, turime garantuoti, kad kalbant apie oro gynybą – darome daug, bet turime padaryti dar daugiau, kad šalis būtų kuo geriau apsaugota“, – sakė M.Rutte.
Trečia, sakė jis, turime dirbti ties karinės pagalbos tiekimu Ukrainai.
„Reikia padaryti daug daugiau, kad užtikrintumėte, jog galėsite – kai vieną dieną nuspręsite pereiti prie tam tikros formos derybų su rusais, kad tai galėsite padaryti iš jėgos pozicijos“, – pabrėžė M.Rutte.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad dabar yra tikrasis geopolitinio aiškumo metas, nes Ukrainai reikia tvirtų sprendimų, kurie sustiprintų valstybę ir jos pajėgumus.
Ministras teigė, kad Rusija bando panaudoti energetiką kaip ginklą, nes Ukrainos civiliai gyventojai patiria intensyviausias Rusijos raketų atakas.
„Jie bando atkirsti mus nuo branduolinės energijos. Jie pradėjo atakuoti branduolinės energetikos objektus. Tai taip pat yra nauja šios Rusijos agresijos realybė, todėl mums reikia tvirtų istorinių sprendimų, užuot skambinus Putinui ar užuot lankiusis Maskvoje“, – pabrėžė A.Sybiha.
Jis patikslino savo ankstesnį pareiškimą, kad Ukrainai dabar nedelsiant reikia papildomų 19 oro gynybos sistemų tam tikriems strateginiams Ukrainos energetikos objektams apsaugoti.
V.Zelenskis pranešė apie naujų tipų raketų bandymus
17:46
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado vadavietės posėdį, kurio metu išklausė pranešimus apie ginklų gamybą šalies viduje.
„Pagrindinis klausimas – ataskaitos apie sutartis dėl mūsų ginklų gamybos Ukrainoje. Nemažai naujų ir ilgalaikių užsakymų dronams: FPV, taip pat žvalgybiniai dronai, tolimojo nuotolio dronai, raketiniai dronai“, – pažymėjo prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad buvo parengtas pranešimas apie Ukrainos raketų programą. V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina atliko naujų tipų raketų bandymus.
„Galime padėkoti mūsų Ukrainos raketų kūrėjams. Spartiname gamybą“, – pridūrė jis.
Be to, pasak V.Zelenskio, susitikime aptartos užduotys pagal sutartis dėl artilerijos gamybos.
Ukrainos prezidentas taip pat minėjo, kad susitiko su Ukrainos ministru pirmininku, energetikos ministru ir karinių oro pajėgų vadu.
„Pranešta apie energetikos objektų apsaugą ir atstatymo darbus. Nustatyti papildomi prioritetai derybose su partneriais dėl Ukrainos oro gynybos“, – pridūrė V.Zelenskis.
Spalio mėn. Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad 2025 m. Ukraina planuoja didinti ginklų gamybą, o prioritetas bus teikiamas dronams, tolimojo nuotolio ginklams ir balistinėms raketoms.
Jis taip pat sakė, kad iki 2024 m. pabaigos arba 2025 m. pradžios paaiškės „daug informacijos“ apie Ukrainos didelių raketų programą.
Analitikai įvertino, ką prieš laukiančias taikos derybas dar gali išpešti Kyjivas
17:16
Priversti Ukrainą nutraukti karą 2025 m. pradžioje, Jungtinių Valstijų vairą perėmus išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui, „būtų itin nesavalaikis sprendimas“, nes priverstų Ukrainą derėtis iš „silpnojo pozicijos“, rašo įtakingas žurnalas „Foreign Affairs“.
Pasak straipsnio, bendrieji pasiūlymai dėl karo užbaigimo apima karo veiksmų įšaldymą fronto linijoje ir sąlygas dėl Ukrainos pokario statuso, kurios svyruoja nuo formalaus neutralumo iki visiško nusiginklavimo.
Tačiau tokios sąlygos visiškai prieštarauja NATO vadovų pažadui, kurį Aljanso lyderiai davė Kyjivui per jubiliejinį viršūnių susitikimą Vašingtone, pastebėjo „Foreign Affairs“.
Manoma, kad toks susitarimas greičiausiai išprovokuos politinę ir karinę krizę Ukrainoje, kuria Rusija galės pasinaudoti tam, kad pagaliau pasiektų savo tikslą – paverstų šalį marionetine valstybe.
Be to, straipsnyje pažymima, kad Ukrainos dezintegracija turėtų pražūtingą poveikį Europai, sukeldama pasitikėjimo krizę ne tik transatlantiniuose santykiuose, bet ir NATO 5-ajame straipsnyje įtvirtintam kolektyvinės gynybos principui bei Europos Sąjungos patikimumui.
Siekiant užkirsti kelią tokiai katastrofiškai baigčiai, Ukrainai reikia patikimų Europos gynybos ir saugumo garantijų. Tačiau kol kas Rusijos kariai jau padarė pažangą Donecko regione, kur jie turi kiekybinį pranašumą įrangos, amunicijos ir karių skaičiaus atžvilgiu.
Pasak straipsnio autorių, visapusiškas taikos susitarimas 2025 m. yra labai mažai tikėtinas. Tikėtina, kad Rusija nenorės atsisakyti savo pretenzijų, nebent patirs didelį karinį pralaimėjimą arba pakeis savo vidaus politiką.
Kartu bet kuri nepriklausoma Ukrainos vyriausybė manytų, kad atsisakyti okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą, Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis, yra politiškai neįmanoma ir pavojinga vidaus stabilumui.
„Kalbant apie Rusijos numatomą susitarimo įgyvendinimą, istorija pataria būti atsargiems: Minsko susitarimais taip pat buvo siekiama nutraukti smurtą ir padėti pagrindą plačiam susitarimui po pirminės Rusijos invazijos 2014 m.“, – pažymėjo „Foreign Affairs“.
Ekspertai pažymėjo, kad pirmiausia Europa ir Ukraina turėtų reikalauti, kad jokios derybos nevyktų nedalyvaujant Kyjivui ir pagrindinėms Europos šalims. Jei JAV ir Rusijos (o ateityje ir Kinijos) parlamentarai nulems žemyno ateitį pagal Saudo Arabijos ar Turkijos tarpininkaujamą susitarimą, „tai bus košmariškas scenarijus“.
Naujajame susitarime turi būti numatyti stiprūs vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kurie garantuotų skaudžias pasekmes jo pažeidimo atveju. Jei tokių priemonių nebus, yra tikimybė, kad Rusija paliaubas vertins kaip operatyvinę pauzę, skirtą atsigauti prieš atnaujinant plataus masto puolimą – tik šiuo atveju karo nualinta ir politiškai pažeidžiama Ukraina turės mažiau galimybių priešintis nei 2022 m. vasarį, pabrėžiama straipsnyje.
Norėdama išvengti tokios situacijos, Europa turi priversti save sėsti prie derybų stalo. Tačiau tam ji turi įveikti savo vidinius nesutarimus ir nuspręsti, kaip sukurti patikimas saugumo garantijas – arba pakviesdama Ukrainą pradėti stojimo į NATO procesą iki karo pabaigos, arba padidindama finansinę paramą Ukrainai ir panaikindama daugumą jėgos panaudojimo apribojimų.
Aprūpinus Ukrainą pažangiais pajėgumais, Kyjivas galėtų sustiprinti savo gynybą ir taip atgrasyti Rusiją nuo agresijos.
Kita galimybė – dislokuoti karines pajėgas Ukrainoje, kad būtų užtikrinta, jog Rusija laikytųsi paliaubų susitarimo. Europa galėtų vadovauti tokiai operacijai, remdamasi savo kariniais pajėgumais ir strateginiais interesais ginti Ukrainą, o JAV galėtų teikti ribotą paramą.
Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad galėtų sutikti su derybomis, kurių metu bus nutraukta kova dėl okupuotų teritorijų, tačiau tik tuo atveju, jei Ukrainai bus pasiūlyta narystė NATO.
Be to, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atkreipė dėmesį, kad Jungtinės Valstijos gali susidurti su didele grėsme iš Rusijos sąjungininkių, įskaitant Šiaurės Korėją, Iraną ir Kiniją, jei Ukraina staiga bus priversta daryti nuolaidas okupantams.
Rusija teigia išbandžiusi raketas Viduržemio jūroje
17:03
Rusijos kariuomenė antradienį pranešė, kad rytinėje Viduržemio jūros dalyje surengė jūrų ir oro pajėgų pratybas, per kurias buvo išbandytos hipergarsinės raketos.
Karines pratybas Rusija surengė jos sąjungininkei Sirijai susidūrus su islamistų dominuojamo sukilėlių aljanso puolimu prieš vyriausybės pajėgas.
Kariuomenė teigė, jog rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotų Rusijos karių skaičius buvo padidintas, kad jie galėtų dalyvauti pratybose.
Nuo 2011 metų prasidėjusio Sirijos pilietinio karo Rusija yra pagrindinė prezidento Basharo al Assado sąjungininkė.
„Gruodžio 3-iąją per pratybas, kurių metu buvo tikrinami bendri Rusijos karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų grupių veiksmai, Viduržemio jūros rytinėje dalyje buvo paleistos tiksliosios jūrinės raketos“, – sakoma socialiniame tinkle „Telegram“ išplatintame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos laivai išbandė hipergarsines raketas „Zirkon“ ir sparnuotąsias raketas „Kalibr“, pranešė ministerija.
Ji pridūrė, kad „iš nustatytos Viduržemio jūros pakrantės teritorijos“ buvo paleista sparnuotoji raketa „Oniks“.
Rusija turi karinio jūrų laivyno bazę Sirijos Tartuso uoste, tačiau pareiškime nenurodyta, kur vyko pratybos.
„Ruošiantis pratyboms buvo padidinta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių grupė rytinėje Viduržemio jūros dalyje“, – nurodė ministerija.
Pratybose dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. karių, 10 laivų ir 24 orlaiviai, sakoma pranešime.
Ministerija paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip iš laivų ir sausumos paleidžiamos kelios raketos, taip pat nuotraukas, kuriose matyti, kaip pataikoma į taikinį atvirame vandenyje ir jis sprogsta.
NATO vadovas paaiškino, kodėl V.Putino nedomina taika Ukrainoje
16:55
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš antradienį Briuselyje prasidedant Aljanso ministrų susitikimui pareiškė, kad Šiaurės Atlanto aljansas mano, jog Rusijos skaičiavimai yra neteisingi, ir yra įsitikinęs, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas taika, skelbia naujienų svetainė „Europejskaja pravda“.
„Nėra jokių ženklų, kad Rusijos agresija mažėtų. Priešingai, Vladimiras Putinas griežtina savo retoriką ir beatodairiškus veiksmus. Jis naudoja Ukrainą kaip eksperimentinių raketų bandymų poligoną ir pasiuntė Šiaurės Korėjos karius kovoti šiame neteisėtame kare“, – kalbėjo NATO vadovas.
„Jis (Putinas – red.) mano, kad gali įveikti Ukrainos pasipriešinimą ir ryžtą, taip pat mūsų paramą. Bet jis klysta!“ – pridūrė M.Rutte, pabrėždamas, kad padėti Ukrainai apsiginti yra „NATO pareiga“.
„Todėl privalome ir toliau neabejotinai ją remti“, – tikino generalinis sekretorius.
Kremliui jie nerūpi: šimtai rusų net dvejus metus gyvena Ukrainos nelaisvėje
16:43
Rusija nesilaiko jokių karo įstatymų, jos nedomina jos piliečių likimas, o tokius mechanizmus kaip repatriacija, mišrios medicininės komisijos ir keitimasis „visi už visus“ Kremlius patikimai blokuoja, pareiškė brigados generolas Dmytro Usovas, Koordinacinio štabo dėl elgesio su karo belaisviais sekretorius, Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas, komentuodamas dar vieną Rusijos pusės pareiškimą apie tariamą pasirengimą mainams.
Pasak D.Usovo, rusai garsiai kalba apie tai, keliais belaisviais neva gali apsikeisti, skelbia jų sąrašus, tačiau Ukraina oficialiais kanalais nėra gavusi jokių realių pasiūlymų.
„Šis rusų žaidimas skirtas tik reklamai ir yra itin ciniškas. Jie manipuliuoja žmonių likimais ir pažeidžiama artimųjų padėtimi“, – paaiškino jis.
Koordinacinio štabo sekretorius nurodė, kad Rusijos pusės išplatintuose sąrašuose yra klaidų pavardėse ir gimimo datose.
„Tarp pavardžių yra keturiolika civilių. Tai reiškia, kad Rusijos propagandininkai siūlo iškeisti mūsų eilinius piliečius į savo kariškius, o tai yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – pabrėžė D.Usovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos paskelbtuose sąrašuose nėra sunkiai sužeistųjų ir moterų, kurios pagal tarptautinę humanitarinę teisę turėtų būti grąžintos pirmiausia.
Pasak D.Usovo, šiais sąrašais ir skambiais pareiškimais rusai bando sudrebinti situaciją ir diskredituoti Ukrainos valstybines institucijas. Iš tikrųjų, pažymėjo jis, vieninteliai realūs Rusijos pusės pasiūlymai yra dėl apsikeitimo belaisviais, paimtais į nelaisvę Kursko srityje.
„Kitų regionų nelaisvėn patekę rusai vadinamųjų Rusijos institucijų nedomina. Šimtai rusų belaisvių, tarp jų ir sunkiai sužeistų, jau ne vienerius ar dvejus metus vargsta Ukrainos stovyklose. Yra tokių, kurių likimu šalis agresorė nesidomėjo nuo pat invazijos pradžios“, – sakė brigados generolas.
Pirmadienį Rusijos žmogaus teisių komisarė Tetjana Moskalkova apkaltino Ukrainą tariamai vilkinant apsikeitimą belaisviais.
Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sureagavo į T.Moskalkovos pareiškimą.
„Dar kartą sužinojau apie Rusijos žmogaus teisių komisaro paskelbtus Ukrainos belaisvių, kurie neva nesutinka būti parvežti namo, sąrašus. Dar kartą paneigiu šią informaciją ir patvirtinu Ukrainos pasirengimą atsiimti visus savo piliečius iš nelaisvės ir neteisėto sulaikymo!“, – pabrėžė D.Lubinecas.
„Kremliaus įtaka griūna“: kodėl protestai Sakartvele nieko gero nežada V.Putinui ir oligarchams
15:39
Po to, kai praėjusį ketvirtadienį Sakartvelo ministras pirmininkas paskelbė, kad stojimo į Europos Sąjungą procesas bus sustabdytas, šalyje kilo protestai. Matyt, net opozicija, nepripažįstanti spalio 26 d. vykusių parlamento rinkimų rezultatų, negalėjo numatyti tokio masto demonstracijų, komentare leidiniui „Postimees“ apie situaciją Sakartvele sako apžvalgininkas Andresas Herkelis.
„Pirmasis ir svarbiausias akcentas – atsinaujinęs proeuropietiškų stebėtojų ir opozicijos lyderių optimizmas. Nors po suklastotų rinkimų rezultatų paskelbimo daugelyje komentarų, kuriuos seku, vyravo beveik gedulinga nuotaika, per pastarąsias porą dienų ji visiškai pasikeitė“, – įvykių apžvalgoje rašo apžvalgininkas
15min prenumeratoriams skelbia situacijos Sakartvele apžvalgą: kokios įvykių raidos galima tikėtis?
Plačiau skaitykite ČIA.
„Carlsberg“ parduoda Rusijoje turėtą verslą
15:00
Danijos alaus pramonės milžinė „Carlsberg“ antradienį paskelbė pasiekusi susitarimą parduoti jos padalinio Rusijoje akcijas, praėjus dienai po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nutraukiama valstybės kontrolė šiame versle.
„Carlsberg“ pranešė, kad „Baltika Breweries“, kurio valdymą Rusijos valdžios institucijos perėmė praėjusių metų viduryje, naujoji kontroliuojanti akcininkė bus bendrovė, priklausanti „dviem ilgamečiams „Baltika“ darbuotojams“.
„Carlsberg“, kaip ir daugelis kitų Vakarų kompanijų, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
