Svarbiausios naujienos
- Rusijos karinės operacijos pakibo ant plauko: Maskvai reikia naujos bazės
- D.Trumpas išsakė kategorišką nuomonę dėl ATACMS raketų smūgių Rusijai
- M.Rutte siūlo būdą, kaip užkirsti kelią kitam dideliam karui po ketverių metų
- Fronte trūksta karių ir ginklų, bet Čečėnijos R.Kadyrovo armija auga kaip ant mielių
- Ko labiausiai bijo V.Putinas: Ukraina ruošia slaptą ginklą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas siūlo dislokuoti Europos karius Ukrainoje
21:24
Pirmą kartą pradeda ryškėti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pirminių pastangų užbaigti karą Ukrainoje kontūrai, kuriuos jis išsakė praėjusią savaitę lankydamasis Europoje. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, D.Trumpas pasiūlė Ukrainoje dislokuoti Europos karius, kurie stebėtų paliaubas.
Pažymima, kad Europai teks prisiimti didžiąją dalį naštos remiant Kyjivą kariais paliauboms stebėti ir ginklais Rusijai atgrasyti.
Gruodžio 7 d. Paryžiuje vykusiame susitikime D.Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui taip pat sakė, kad nepritaria Ukrainos narystei NATO. Tačiau jis nori, kad po bet kokio karo veiksmų nutraukimo atsirastų stipri, gerai ginkluota Ukraina, sakė šaltiniai.
D.Trumpas yra nurodęs, kad Europa turėtų atlikti svarbų vaidmenį ginant ir remiant Ukrainą ir kad jis norėtų, jog Ukrainoje būtų Europos karių, kurie stebėtų ugnies nutraukimą.
D.Trumpas neatmetė galimybės, kad Jungtinės Valstijos parems susitarimą, nors amerikiečių kariai jame ir nedalyvautų, sakė pareigūnai.
Pasak susitikime dalyvavusio asmens, D.Trumpas taip pat paragino europiečius dėti daugiau pastangų spaudžiant Kiniją nutraukti karą. Jie aptarė muitų tarifų Kinijai naudojimą kaip derybinį kozirį, jei Pekinas nesutiktų to daryti.
Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad abi šalys išlieka „viena komanda“ karo Ukrainoje ir Europos saugumo klausimais. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti užsienio karių į Ukrainą, net jei būtų susitarta dėl paliaubų.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas gali apsvarstyti E.Macrono idėją galbūt dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, kol ji bus priimta į NATO.
„Kremlius prarado galybę“: scenarijai – koks likimas laukia Rusijos karinių bazių Sirijoje
21:33
Basharo al Assado režimo žlugimas Sirijoje buvo didelis smūgis Rusijai, kuri beveik dešimtmetį jį rėmė kariniu požiūriu. Dabar Kremliui iškilo kita rimta problema – apsaugoti dvi Rusijos karines bazes Sirijos vakaruose, kurios turi didžiulę strateginę reikšmę. Ar į valdžią atėję Sirijos sukilėliai, su kuriais Rusija neseniai kovojo ir kuriuos vadino teroristais, leis Rusijai toliau jomis naudotis?
Ką žinome apie šias Rusijos karines bazes ir kodėl jos svarbios Kremliui, paaiškino pulkininkas leitenantas, daug metų dirbęs Izraelio karinėje žvalgyboje.
D.Trumpas siūlo dislokuoti Europos karius Ukrainoje
21:24
Pirmą kartą pradeda ryškėti išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pirminių pastangų užbaigti karą Ukrainoje kontūrai, kuriuos jis išsakė praėjusią savaitę lankydamasis Europoje. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, D.Trumpas pasiūlė Ukrainoje dislokuoti Europos karius, kurie stebėtų paliaubas.
Pažymima, kad Europai teks prisiimti didžiąją dalį naštos remiant Kyjivą kariais paliauboms stebėti ir ginklais Rusijai atgrasyti.
Gruodžio 7 d. Paryžiuje vykusiame susitikime D.Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui taip pat sakė, kad nepritaria Ukrainos narystei NATO. Tačiau jis nori, kad po bet kokio karo veiksmų nutraukimo atsirastų stipri, gerai ginkluota Ukraina, sakė šaltiniai.
D.Trumpas yra nurodęs, kad Europa turėtų atlikti svarbų vaidmenį ginant ir remiant Ukrainą ir kad jis norėtų, jog Ukrainoje būtų Europos karių, kurie stebėtų ugnies nutraukimą.
D.Trumpas neatmetė galimybės, kad Jungtinės Valstijos parems susitarimą, nors amerikiečių kariai jame ir nedalyvautų, sakė pareigūnai.
Pasak susitikime dalyvavusio asmens, D.Trumpas taip pat paragino europiečius dėti daugiau pastangų spaudžiant Kiniją nutraukti karą. Jie aptarė muitų tarifų Kinijai naudojimą kaip derybinį kozirį, jei Pekinas nesutiktų to daryti.
Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad abi šalys išlieka „viena komanda“ karo Ukrainoje ir Europos saugumo klausimais. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti užsienio karių į Ukrainą, net jei būtų susitarta dėl paliaubų.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas gali apsvarstyti E.Macrono idėją galbūt dislokuoti Vakarų karius Ukrainoje, kol ji bus priimta į NATO.
Šešios didžiausios Europos šalys didina karinę pagalbą Ukrainai
21:17
Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai, taip pat Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pažymi, kad didins karinę, ekonominę ir finansinę pagalbą Ukrainai.
Tai nurodyta Berlyno deklaracijoje, priimtoje po Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Europos Sąjungos ir Ukrainos ministrų derybų.
Berlyne aukščiausi Europos diplomatai susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha „lemiamu Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą momentu“.
„Stiprinsime karinę, ekonominę ir finansinę pagalbą Ukrainai, be kita ko, sutelkdami papildomą Europos finansavimą“, – sakoma deklaracijoje.
Vadovaujantys diplomatai pabrėžė, kad „greitas ir kolektyvinis 50 mlrd. paskolos suteikimas iš G7 šalių, kuriose europiečiams tenka svarbus vaidmuo, padės Ukrainai patenkinti neatidėliotinus poreikius, įskaitant karinius“.
„Mes ir toliau esame įsipareigoję remti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą, koordinuodami veiksmus su tarptautiniais partneriais“, – sakoma deklaracijoje.
Šiuo tikslu 2025 m. Italijoje bus surengta tarptautinė konferencija dėl Ukrainos atkūrimo.
Užsienio reikalų ministrai ir ES vyriausioji įgaliotinė taip pat mano, kad visapusiškos, teisingos ir tvarios taikos Ukrainoje ir tvaraus saugumo Europoje tikslai yra neatsiejami.
„Ukraina turi laimėti“, – pabrėžė jie.
Diplomatai žada toliau remti Ukrainos teisę į savigyną nuo Rusijos agresijos.
Be to, aukščiausi diplomatai užtikrino, kad ir toliau rems Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO, ir rems Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungą. Ministrai atkreipia dėmesį:
„Toliau sieksime apriboti Rusijos karinių pajėgumų didinimą. Darysime papildomą spaudimą Kremliaus pajamų šaltiniams, ypač iš energetikos.“
Kartu jie patvirtino savo įsipareigojimą laikytis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytos Taikos formulės kaip patikimo kelio į teisingą ir tvarią taiką.
Aukščiausi diplomatai primygtinai tvirtino, kad taikos derybos Ukrainoje negali vykti nedalyvaujant ukrainiečiams ir be europiečių jų pusėje.
„Esame įsipareigoję suteikti Ukrainai tvirtas saugumo garantijas, įskaitant patikimą ir ilgalaikę karinę ir finansinę paramą“, – pažymėjo diplomatai.
R.Sikorskis pakomentavo E.Macrono planą
20:23
Lenkija atmetė galimybę siųsti karius į Ukrainą kaip dalį Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono propaguojamos Europos misijos.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Radoslawas Sikorskis padarė atitinkamą pareiškimą per Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerijų vadovų susitikimą Berlyne, praneša „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymėjo, kad viskas, kas susiję su Ukraina, neturėtų vykti be Ukrainos ir Europos:
„Lenkija turi 600 km ilgio sieną su Baltarusija ir Rusija, mes remiame visą logistinę operaciją Ukrainai ir galbūt tai yra mūsų vaidmuo, tačiau nesvarstome galimybės siųsti į Ukrainą karių“.
Priminsime, kad ketvirtadienį į Varšuvą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasak žiniasklaidos pranešimų, jis turėjo aptarti su Lenkijos puse galimybę jai dalyvauti iniciatyvoje siųsti karius į Ukrainą.
Pagal Prancūzijos vadovo planą gali būti sukurtos penkios brigados, kurios užtikrins demarkacinės linijos stabilumą fronte.
Europos karių dislokavimas Ukrainoje užtikrintų taikos susitarimo vykdymą, sako pareigūnas
19:51
Europos karių dislokavimas Ukrainoje galėtų padėti užtikrinti būsimo taikos susitarimo sėkmę, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango Kyjivo pareigūnas.
Pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas linkęs nesilaikyti paliaubų susitarimų. Baiminamasi, kad taip gali atsitikti Ukrainoje, kai bus pasiektas taikos susitarimas beveik trejus metus trunkančiame kare.
Šiuo atveju, pasak pareigūno, Ukrainai reikia garantijų, o Europos karių dislokavimas šalyje būtų viena iš jų.
M.Rutte: karo prieš Ukrainą aukų skaičius viršijo 1 milijoną
19:32
Nuo 2022 m. vasario mėn. per Rusijos Federacijos plataus masto karą prieš Ukrainą žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 1 mln. žmonių.
Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, sakydamas kalbą Briuselyje. Pasak jo, abiejų kariuomenių savaitiniai nuostoliai žuvusių ir sužeistųjų siekia daugiau kaip 10 tūkst. karių:
„Nuo Briuselio iki Ukrainos galima nuvykti per vieną dieną. Už vienos dienos – tiek arti nukrenta Rusijos bombos. Taip arti skraido Irano dronai. O visai netoli kaunasi Šiaurės Korėjos kariai. Kiekvieną dieną šis karas sukelia vis daugiau destrukcijos ir mirčių“.
M.Rutte priminė, kad Kremliaus vadovas V.Putinas siekia nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus ir iš esmės pakeisti saugumo architektūrą, užtikrinančią Europos apsaugą.
„Jis bando sunaikinti mūsų laisvę ir gyvenimo būdą. Jo agresijos modelis nėra naujas. Tačiau pernelyg ilgai mes stovėjome nuošalyje. Gruzija 2008 m., Krymas 2014 m. Ir daugelis nenorėjo tikėti, kad jis 2022 m. vasario mėn. pradės plataus masto karą prieš Ukrainą. Kiek dar pavojaus varpų mums reikia?“ – pridūrė generalinis sekretorius.
Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos okupacinė kariuomenė neteko daugiau kaip 758 tūkst. karių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad kare žuvo 43 tūkst. ukrainiečių gynėjų, dar 370 tūkst. buvo sužeisti.
K.Kallas: Rusijos turtas tiesiogiai turėtų būti naudojamas Ukrainai
19:20
Įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti tiesiogiai naudojamas padėti Ukrainai, ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė naujoji Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Duodama interviu keliems laikraščiams ji pabrėžė Europos paramos Kyjivui svarbą, JAV išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie savo ketinimą sumažinti Vašingtono paramą Ukrainai.
„Jei jie (JAV) sumažins pagalbą, mums reikės toliau remti Ukrainą, nes nerimauju dėl to, kas nutiks, jei Rusija laimės. Galvoju, kad (tokiu atveju) bus daugiau karų, didesnių karų“, – sakė ji. Jos žodžiai cituojami britų laikraštyje „The Guardian“.
Rusijos karinės operacijos pakibo ant plauko: Maskvai reikia naujos bazės
18:57
Vienas iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirinktų būdų kovoti su Vakarais buvo sėkmingai išbandytas sovietmečiu – remti režimus nestabiliose šalyse, nuteikti juos prieš Vakarus ir niekada neišvykti tuščiomis rankomis. Kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, taip ir dabar Rusija plečia savo įtaką Afrikos žemyne, bet jos kampanijai iškilo pavojus.
Rusijai vykdyti veiksmus Afrikoje – Sahelio regione, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Sudane – palengvino įtaka Sirijoje. Ji buvo tapusi Maskvos tarpine stotele.
Tačiau Sirijos režimo žlugimas ir nuverstojo prezidento Basharo al Assado pabėgimas iš šalies Rusijai kelia nerimą ne tik dėl dviejų karinių bazių likimo šalyje, bet ir dėl galimybės tęsti ir plėtoti savo kampaniją Afrikoje.
Rusija naudoja Chmeimimo oro bazę personalui ir kariniams reikmenims į Malį, Burkina Fasą ir Nigerį, kurie neseniai patyrė perversmus ir nutraukė ryšius su Vakarais, siųsti. Šis oro tiltas leido jai atkurti dalį Šaltojo karo laikų įtakos žemyne, ypač tokiose vietose kaip Centrinė Afrikos Respublika ir Sudanas.
„Chmeimimas ir Tartuso karinio jūrų laivyno bazė, į kurią laivais gabenami rusiški degalai ir atsargos, leido Rusijai pigiai ir veiksmingai plėsti savo karinę, politinę ir ekonominę įtaką Afrikoje. Lėktuvai, sraigtasparniai ir įranga tebėra oro pajėgų bazėje, tačiau dauguma laivų, kurie paprastai švartuojasi uoste, pastarosiomis dienomis išplaukė, o dvi fregatos, remiantis „Maxar“ pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis, yra už 7-12 km nuo kranto“, – rašė „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Vokietijos analitinio centro Konrado Adenauerio fondo Sahelio programos direktorius Ulfas Lessingas įvertino, kad B.al Assado režimo žlugimas gerokai apsunkins Rusijos karines operacijas Afrikoje.
„Visi skrydžiai, kuriais buvo aprūpinami samdiniai, keičiami kariai, pristatoma amunicija ir ginklai, vyko per Siriją, kur Rusija turi oro pajėgų bazę“, – aiškino jis.
Pasak eksperto, skristi visiškai pakrautu transporto lėktuvu iš Rusijos į Afrikos gilumą yra per toli: „Rusijai teks apriboti savo veiklą Afrikoje. Be to, tai bus daug brangiau.“
Dėl to Rusijos operacijas žemyne palaikantį tinklą, kuris užpildo vakuumą, atsiradusį pasitraukus Vakarų pajėgoms, gali prireikti iš esmės pertvarkyti.
„Be patikimo oro tilto žlunga Rusijos galimybės projektuoti galią Afrikoje, – „Bloomberg“ teigė Libijoje įsikūrusio analitinio centro „Sadeq Institute" direktorius Anas el-Gomati. – Visa Rusijos operatyvinė strategija Viduržemio jūros regione ir Afrikoje kabo ant plauko“.
Nors Rusija, remianti valdžios institucijas Libijos rytuose, turi operatyvinių pajėgumų keturiose Libijos oro bazėse – Al Khadim, Al Jufra, Ghardabiya ir Brak Al Shati – tačiau visos jos būtų per toli, kad būtų naudojamos kaip alternatyva buvusiam oro tiltui iš Maskvos dėl oro erdvės apribojimų Europoje.
Bazių praradimas Sirijoje bazė būtų „didelis nuostolis“ operacijoms Afrikoje, teigė Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas.
„Visos atsargos ėjo per Chmeimimą – tai ypač svarbu šaliai, neturinčiai uosto, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikai (CAR)“, – paaiškino jis.
Tačiau CAR prezidento patarėjas Fidelis Guandjika patikino, kad Rusija „turi planą B“, nesvarbu, ar tai būtų tiekimas oro transportu per Libiją, ar patekimas į CAR per Kamerūno ar Kongo Brazavilio uostus. Jis taip pat priminė, kad CAR yra pasirengusi padėti Kremliui tiekti atsargas ir karius iš Rusijos į kitas Sahelio šalis.
Ekspertų nuomone, kai kurios oro operacijos iš tiesų galėtų būti perkeltos į Libiją, esančią už maždaug 1 500 km į pietvakarius, pažymėjo Laisvės radijas. Tačiau iš Rusijos ten būtų sunkiau perkelti krovininius lėktuvus, gabenančius sunkiąją ginkluotę, net ir tuo atveju, jei Maskvai pavyktų gauti teisę skraidyti virš jų iš Turkijos, kuri turi kitų interesų Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
Sirijos ir įtakos Afrikoje praradimas gali būti ne pabaiga.
B.al Assado žlugimas yra „rimtas smūgis Rusijos pretenzijoms išlikti pasauline galybe karinės ir politinės įtakos išlaikymo požiūriu“, – pastebėjo Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto mokslo darbuotojas Hamidreza Azizi. Jo nuomone, kitų regionų, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos ir Afrikos, šalys gali „pradėti persvarstyti savo ryšius su Rusija ir priklausomybę nuo jos“.
Įtakos atkūrimas
Maskvos pastangos atkurti įtaką Afrikoje prasidėjo 2018 m., kai su Kremliumi susijusios „Wagner Group“ samdiniai buvo dislokuoti CAR, neturinčioje išėjimo prie jūros, kad apgintų jos prezidentą nuo sukilėlių puolimo.
2019 m. šie kovotojai atliko svarbų vaidmenį Libijos rytinės dalies lyderiui Khalifai Haftarui bandant užimti sostinę Tripolį.
Nuo to laiko ji siuntė kovotojus į Malį, Nigerį ir Burkina Fasą kartu su ginklais, didindama savo didžiausią pasaulinį pėdsaką už buvusio sovietinio bloko ribų.
Šiai minčiai pritarė ir Ibrahimas Hamidou, 2023 m. Nigerio karinės chuntos paskirto ministro pirmininko Ali Lamine Zeine'o komunikacijos vadovas.
„Assado žlugimas mūsų santykių nepakeis, – sakė jis. – Rusija gali rasti kitų būdų, pavyzdžiui, per Turkiją, remti Nigerį.“
Nors Turkija, NATO narė, leido kai kuriems Rusijos krovininiams skrydžiams į Libiją skraidyti per jos oro erdvę, nėra tiesioginių prielaidų manyti, kad ji pakeistų Maskvos Sirijos oro tiltą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų interesai Afrikoje dažnai išsiskiria.
Burkina Faso politikė Monique Yeli Kam, palaikanti karinę chuntą ir jos stiprinamus ryšius su Rusija, taip pat pasiūlė Libiją kaip galimybę padėti Maskvai „išlaikyti savo įtaką žemyne“.
Rusija taip pat atliko svarbų vaidmenį 20 mėnesių trunkančiame Sudano pilietiniame kare, neseniai paremdama nacionalinę kariuomenę kovoje su Greitojo palaikymo pajėgų milicija. Ji toliau siekia įkurti bazę šalies Raudonosios jūros pakrantėje – tai sena jos svajonė, kuri teoriškai išplėstų jos logistikos tinklą.
Pamatykite: V.Zelenskis aplankė po žeme veikiančią karo ligoninę
18:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė pirmąją Ukrainoje požemiuose dirbančią pažangią chirurgijos specialistų grupę. Ši ligoninė jau išgelbėjo daugiau kaip 1 000 gyvybių.
Čia gydytojai priima sužeistus karius tiesiai iš mūšio lauko ir teikia jiems medicininę pagalbą.
„Asmeniškai jiems padėkojau ir apdovanojau mūsų medikus. Ačiū už jūsų tarnybą ir už tai, kad gelbėjate mūsų gynėjų gyvybes“, – savo „Telegram“ kanale sakė V.Zelenskis.
JAV: nusiuntėme šių tankų Ukrainai, bet jie nėra naudingiausias pasirinkimas
18:09
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas pareiškė, kad JAV į Ukrainą atsiųsti „Abrams“ tankai nebuvo plačiai naudojami Ukrainos pajėgose, skelbia „Defence Blog“.
Kalbėdamas apie jų dislokavimą, J.Sullivanas pažymėjo: „Kalbant apie „Abrams“, mes nusiuntėme jų į Ukrainą. Šių „Abrams“ tankų daliniai iš tikrųjų nenaudoja, nes tai nėra jiems naudingiausia technika šioje kovoje.“
Ukrainos kariuomenės atstovai anksčiau pranešė, kad Ukrainai perduotuose tankuose „Abrams“ nebuvo nusodrinto urano šarvų, be to juose nebuvo ir modernių kovinių modulių ir ryšio sistemų.
Pranešama, kad kai kurie pristatyti tankai buvo neveikiantys ir, prieš pradedant juos naudoti, Ukrainos pajėgoms teko juos susiremontuoti. 2023 m. sausį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai atsiųs 31 tanką „Abrams“, kurie padės suformuoti tankų batalioną.
Pirmoji „Abrams“ partija į Ukrainą atvyko keliais mėnesiais anksčiau nei planuota ir buvo skirta naudoti Ukrainos vasaros kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas, skelbė „New York Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
Įvardijo, kodėl Ukraina skuba kurti savo tolimojo nuotolio ginklus
-
Maskva skundžiasi, kad Ukraina atakavo jų aerodromą šešiomis ATACMS raketomis
-
„Tikėkimės, kad bent B.al Assadui neskambins“: V.Zelenskis sureagavo į V.Orbano skambutį V.Putinui
-
Amerikiečiai įspėja ukrainiečius: Rusija vėl ruošiasi smogti balistine raketa „Orešnik“
