Karas Ukrainoje. „Foreign Affairs“: V.Putino pergalė JAV kainuos septynis kartus brangiau nei parama Ukrainai

Atvirų šaltinių nuotr./Rusijoje pastebėtos Šiaurės Korėjos tolimojo nuotolio artilerijos sistemos.

Rusija pradėjo naudoti Šiaurės Korėjos karius puolamosiose operacijose Kursko srityje, ir jie jau patyrė pirmųjų nuostolių. Apie tai pranešė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR).

Pranešime teigiama, kad Šiaurės Korėjos kariai kovoja jungtinių Rusijos jūrų pėstininkų ir oro desanto pajėgų dalinių sudėtyje ir jau patyrė pirmųjų sanitarinių ir negrįžtamųjų nuostolių.

„Apytiksliai Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariais sukomplektuotų padalinių nuostoliai gruodžio 14 d. yra apie 200 kariškių“, – sakoma pranešime.

Be to, Ukrainos karinė žvalgyba priduria, kad dėl kalbos barjero sudėtinga valdyti ir koordinuoti veiksmus naudojant Šiaurės Korėjos karius fronte.

„Dėl minėtos problemos Šiaurės Korėjos kariai atidengė „draugišką ugnį“ į bataliono „Achmat“ automobilių techniką. Rezultatas – aštuoni žuvę „kadyrovcai“, – pranešė HUR.

Be to, pažymima, kad vietose, kur dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, įvestas specialus kontržvalgybos režimas – kad Rusijos kariai ir karininkai galėtų patekti į šias teritorijas, FSB pareigūnai tikrina ir paima jų telefonus ir kitus įrenginius.

„Scanpix“ nuotr./Matthew Bryza

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija dėl karo su Rusija pabaigos po pokalbių su Donaldu Trumpu tapo ne tokia ryžtinga, ir jis atrodo pasirengęs kompromisui. Tokią nuomonę Ukrainos žiniasklaidai išsakė buvęs JAV valstybės sekretoriaus patarėjas, buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos Europos ir Eurazijos reikalų direktorius Matthew Bryza.

„Manau, kad prezidentas Zelenskis jau užmezgė kontaktą su Donaldu Trumpu. Jie buvo susitikę akis į akį, vyksta dialogas... Atrodo, kad tęsiantis šioms diskusijoms prezidento Zelenskio pozicija šiek tiek sušvelnėjo dėl to, kas galėtų būti priimtina Ukrainai“, – sakė jis.

„Anksčiau jo oficiali pozicija buvo daug griežtesnė, būtent, kad visi Rusijos kariai turi palikti Ukrainos teritoriją. Tačiau pastaruoju metu, po pokalbių su Trumpu, nors tai gali būti tik sutapimas, prezidentas V.Zelenskis atrodo ne toks ryžtingas ir atkaklus savo reikalavimuose. Vietoj to jis atrodo labiau linkęs derėtis ir siekti tam tikro susitarimo. Atrodo, kad prezidentas Zelenskis svarsto tam tikro kompromiso galimybę“, – sakė diplomatas.

Pasak jo, šis požiūris skiriasi nuo pirminės V.Zelenskio taikos formulės, todėl akivaizdu, kad situacija vystosi veikiama D.Trumpo įtakos.

„Visi stengiasi palaikyti gerus santykius su juo, nes supranta, kad jis yra nenuspėjamas, nestandartinis ir galiausiai, siekdamas užbaigti karą, darys spaudimą tiek Kyjivui, tiek Maskvai“, – pridūrė diplomatas.

Shutterstock nuotr./Ukraina, grūdai

Ukraina yra pasirengusi padėti Sirijai maistu ir apskritai stabilizuoti padėtį šioje šalyje. Apie tai savo vaizdo pranešime paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, šeštadienį buvo susitarta dėl Ukrainos vyriausybės darbo Sirijoje humanitarinėje ir saugumo srityse. V.Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai svarbu, jog padėtis pasaulyje būtų kuo ramesnė, nes tada pasaulis galės aktyviau padėti Ukrainai.

„Esame pasirengę padėti Sirijai užkirsti kelią maisto krizei. Ir ypač dėka humanitarinės programos „Grūdai iš Ukrainos“. Aš pavedžiau vyriausybei nustatyti maisto produktų tiekimą bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir tais partneriais, kurie gali padėti“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis taip pat paragino „visus pasaulyje“ prisidėti prie pastangų stabilizuoti padėtį Sirijoje, kad daugiau nei dešimtmetį ten vykstantis karas pagaliau baigtųsi.

Vida Press nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininkas Dmitrijus Medvedevas užsiminė apie „naujų regionų atsiradimą Rusijos sudėtyje“.

„Beje, ši patirtis (keturių Ukrainos regionų ir Krymo okupacija – red. past.) gali būti panaudota ir toliau, jei mūsų šalies sudėtyje atsiras naujų, bet labai artimų regionų. Juk tai įmanoma,“ – partijos suvažiavime kalbėjo D.Medvedevas.

D.Medvedevas taip pat sakė, kad kiti metai vargu ar bus lengvi, tačiau Rusija tikisi laimėti.

Priminsime, kad 2022 m. spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymus dėl užgrobtų Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų „priėmimo“ į Rusijos Federacijos sudėtį.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija pradėjo siųsti Šiaurės Korėjos karius šturmuoti ukrainiečių pozicijas Kursko srityje.

V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sakė turįs „preliminarių įrodymų, jog rusai puolimuose pradėjo naudoti Šiaurės Korėjos karius – nemažą jų skaičių“. 

Jis sakė, kad, jo turimais duomenimis, „rusai įtraukia (šiaurės korėjiečius) į jungtinius dalinius ir naudoja juos operacijose Kursko srityje“, kur Ukraina nuo rugpjūčio mėnesio vykdo invaziją.

V.Zelenskis sakė taip pat girdėjęs, kad šiaurės korėjiečiai „gali būti naudojami ir kitose fronto linijos dalyse“ ir kad „nuostoliai šioje [karių] kategorijoje taip pat jau yra nemaži“.

Praėjusį mėnesį ukrainiečių lyderis sakė, kad Rusijos vakarinėje Kursko srityje yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių ir kad jie jau patyrė „nuostolių“.

Vašingtonas ir Seulas apkaltino Pchenjaną nusiuntus daugiau kaip 10 tūkst. karių padėti Maskvai po to, kai Rusija ir Šiaurės Korėja šią vasarą pasirašė svarbų gynybos susitarimą.

Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius.

Ukrainos pajėgoms rugpjūčio pradžioje netikėtai įsiveržus į Kursko sritį, Rusija nuo to laiko nuosekliai atkovoja teritoriją, tačiau tam, kad sustabdytų Ukrainos puolimą, Maskvai teko skubiai siųsti pastiprinimą į šią sritį.

Šaltinis Ukrainos kariuomenėje naujienų agentūrai AFP praėjusį mėnesį sakė, kad Kyjivas Kursko srityje vis dar kontroliuoja 800 kvadratinių kilometrų teritoriją, nors anksčiau buvo teigta, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja beveik 1400 kvadratinių kilometrų.

Wikipedia.org nuotr./Pentagonas

Ukrainai pralaimėjus, Jungtinės Valstijos gynybai turės papildomai išleisti 808 mlrd. dolerių.

Daugeliui amerikiečių nerimą kelia pagalbos Ukrainai išlaidos. Tačiau, kaip rašo „Foreign Affairs“ apžvalgininkė Elaine McCusker, apskaičiavus apytiksles išlaidas, kurias JAV patirtų, jei Rusija nugalėtų Ukrainą ir tada dislokuotų karius palei NATO sieną, gauta suma yra „pernelyg didelė“.

„Mūsų skaičiavimais, pralaimėjus Ukrainai Jungtinėms Valstijoms per ateinančius penkerius metus gynybai tektų išleisti 808 mlrd. dolerių daugiau nei numatyta biudžete. Tuo pat metu Kongresas nuo 2022 m. Gynybos departamentui skyrė 112 mlrd. dolerių pagalbos Kyjivui... Kitaip tariant, leidimas Rusijai nugalėti Ukrainą Jungtinėms Valstijoms kainuotų maždaug septynis kartus brangiau, nei užkirsti kelią Rusijos pergalei“, – teigiama straipsnyje.

Straipsnyje teigiama, kad be JAV paramos Rusija 2025 m. pasistūmės į priekį, nes Kyjivui pritrūks ginklų. Iki 2026 m. Ukraina praras veiksmingą oro gynybą, todėl Rusija galės nuolat vykdyti plataus masto karinės ir civilinės infrastruktūros bombardavimus.

 „Iki tų metų pabaigos šalies kariuomenė greičiausiai žlugs, o tai leis Rusijai užimti Kyjivą ir tada judėti NATO sienos link“, – rašoma straipsnyje.

Po to, pasak žurnalistų, Rusija greičiausiai atkurs Rusijos kovinius dalinius Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje, pasienyje su NATO narėmis Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Rumunija.

„Ukrainos ištekliai padės Maskvai kelti grėsmę likusiai Rytų Europai. Turėdamas savo kontroliuojamą Ukrainos kariuomenę, Kremlius turės šimtus tūkstančių papildomų gerai apmokytų, patyrusių ir mūšiuose išbandytų karių, kuriuos galės priversti tarnauti. Jis taip pat gali pašaukti milijonus ukrainiečių, kurių Kyjivas nėra mobilizavęs. Be to, kontroliuodama Ukrainą, Rusija įgis daugiau gynybos ir pramonės pajėgumų bei ekonominio potencialo“, – rašoma straipsnyje.

Taigi 2030 m. Rusija vėl bus pasirengusi pulti kurią nors NATO valstybę.

Norint sulaikyti ir nugalėti Rusiją Europoje po Kyjivo kapituliacijos, JAV kariuomenei reikės apie 270 000 naujų karių, tai JAV papildomai kainuos beveik 88 mlrd. dolerių.

Be to, jei Rusija įsiveržtų į NATO šalį, ji darytų viską, kad neleistų Jungtinėms Valstijoms ten perkelti daugiau išteklių. Šis faktas taip pat reiškia, kad Vašingtonui tektų imtis didžiulių įtvirtinimų statybų Europoje, kurios kainuotų apie 31 mlrd. dolerių.

Iš viso Jungtinėms Valstijoms reikės 683 lėktuvais daugiau, nei jos planuoja įsigyti iki 2029 m., o tai kainuos apie 109 mlrd. dolerių, pažymi „Foreign Affairs“.

Karas Ukrainoje parodė, kokie svarbūs yra bepiločiai orlaiviai kovinių operacijų ateičiai. Kad pasiektų paritetą su Maskva, Vašingtonas turės daug investuoti į bepiločių orlaivių technologijų ir platformų gamybą bei plėtrą 29 mlrd. dolerių.

Jungtinėms Valstijoms taip pat reikės geresnės oro gynybos, kuri kainuos apie 173 mlrd. dolerių. O taip pat JAV vyriausybė turės išleisti dar 63 mlrd. dolerių pramoninės bazės pajėgumams didinti.

Be to, Vašingtonui taip pat reikės geresnių jūrų pajėgumų. Naujiems povandeniniams laivams ir laivams statyti teks išleisti dar apie 50 mlrd. dolerių.

JAV turės išleisti apie 185 mlrd. dolerių papildomiems karių mokymams ir pratyboms. Joms reikės pagerinti atsarginių dalių atsargas, o tai kainuos beveik 33 mlrd. dolerių. Jungtinėms Valstijoms taip pat reikės geresnės architektūros ir kontrolės sistemų kosmoso ir kibernetinėje srityse, o tai kainuos dar daugiau nei 36 mlrd. dolerių:

„Sudėjus visus šiuos skaičius, gauname 808 mlrd. dolerių. Tai milžiniška suma – maždaug tokia pati, kaip visas 2022 m. Pentagono biudžetas. Ir tai gali būti nepakankamai įvertinta.“

Vietoj to, jei Kyjivas nugalės Maskvą, Vašingtonas galėtų sumažinti savo dislokavimą ir pajėgumus Europoje. Jis vis tiek ten liktų, bet galėtų skirti daugiau išteklių ir dėmesio Ramiojo vandenyno regionui – to siekė daugelis JAV prezidentų, įskaitant Donaldą Trumpą, sakoma straipsnyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Vučičius

Jungtinės Valstijos planuoja įvesti sankcijas pagrindinei Serbijos dujų tiekėjai, kurią kontroliuoja Rusija, šeštadienį pareiškė Serbijos prezidentas.

Prezidentas Aleksandaras Vučičius valstybiniam transliuotojui RTS sakė, kad Serbija buvo oficialiai informuota, jog sprendimas dėl sankcijų įsigalios sausio 1 dieną, tačiau jis iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo jokių susijusių dokumentų.

JAV pareigūnai jokių komentarų nepateikė.

Serbija yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų, kurias gauna kaimyninių valstybių vamzdynais. Šalyje dujas skirsto „Petroleum Industry of Serbia“ (NIS), kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Rusijos valstybinei bendrovei „Gazprom Neft“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.