12 15 /23:05

Karas Ukrainoje. „Pasaulis nori sustabdyti žudynes“: D.Trumpas prabilo apie „Kalėdų paliaubas“ Ukrainoje

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Viktoras Orbanas ir Donaldas Trumpas / HANDOUT / AFP
Viktoras Orbanas ir Donaldas Trumpas

VIDEO: Pažeminimas R.Kadyrovui: Groznui vienas po kito smogė dronai
VIDEO: Nufilmavo, kaip netoli Krymo skęsta du Rusijos laivai

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

„Pasaulis nori sustabdyti žudynes“: D.Trumpas prabilo apie „Kalėdų paliaubas“ Ukrainoje

20:25

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai išsakė idėją dėl „kalėdinių paliaubų“ Ukrainoje . Tam tikro formato paliaubos iš tiesų galėtų būti pirmas žingsnis siekiant užbaigti karą, interviu „CBS News“ sakė kongresmenas Michaelas Walzas, kurį Donaldas Trumpas planuoja paskirti savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

„Tikiuosi, kad pasaulis norės, kad Rytų Ukrainoje vykstančios skerdynės kaip nors baigtųsi. Tai Pirmojo pasaulinio karo stiliaus karas. Tai žmonių mėsmalė. Prezidentas D.Trumpas buvo labai susirūpinęs dėl vykstančių skerdynių. Turime sustabdyti kovas. Ir, žinote, žiūrėkite, jei tai yra tam tikros paliaubos kaip pirmas žingsnis... Mes atidžiai išnagrinėsime, ką tai reiškia“, – sakė M.Walzas.

Tuo pat metu būsimasis D.Trumpo patarėjas pabrėžė, kad iki sausio 20 d., kai bus inauguruotas naujasis JAV prezidentas, tokios iniciatyvos turi būti suderintos su Joe Bideno administracija.

V.Orbano „Kalėdų paliaubos“

Kaip pranešė UNIAN, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai viešai pareiškė, kad pasiūlė Ukrainai per Kalėdas sudaryti paliaubas ir surengti plataus masto apsikeitimą karo belaisviais, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis esą atmetė šią idėją.

Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvyn paneigė V.Orbano žodžius. Pasak jo, Vengrijos pusė „nieko neaptarinėjo“ su Kyjivu dėl galimų paliaubų. Be to, pasak jo, Ukraina neįgaliojo Vengrijos „ką nors daryti“, visų pirma vesti tokias derybas.

„Pamirškite, kas buvote“: atskleidė, ko Kremliaus propagandininkai moko iš Ukrainos pagrobtus vaikus

23:07

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos valdžios institucijos pradėjo rengti internetinius kursus mokytojams, kad šie iš Ukrainos pagrobtiems vaikams įskiepytų „tradicinę rusišką tapatybę“.

Rusijos nepriklausomas leidinys „Verstka“ išanalizavo šią programą ir atskleidė, kokių propagandos teiginių mokomi rusų mokytojai ir ką jie turi akcentuoti iš Ukrainos pagrobtiems vaikams.

Pasak leidinio, šią programą sudaro devyni teminiai blokai, iš kurių daugiau nei penkios valandos skirtos „neonacizmo Ukrainoje“ temai.

Rusijos mokytojams aiškinama, kaip atpažinti opoziciją palaikančius vaikus ir tuos, kurie, Kremliaus nuomone, gali būti atviri užsienio žvalgybos tarnybų verbavimui.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

V.Orbanas – tarpininkas su V.Putinu? Ką D.Trumpas sako apie Vengrijos ministro pirmininko vaidmenį

23:04

Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas / BERTRAND GUAY ANTON VAGANOV / AFP
Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas / BERTRAND GUAY ANTON VAGANOV / AFP

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda neatskleidžia detalių apie jo bendravimą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Jis po susitikimo su D.Trumpu skambino Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi interviu su būsimuoju D.Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu „CBS News“.

Laidos „Face the Nation“ vedėja Margaret Brennan paklausė M.Waltzo, kuris lankėsi D.Trumpo rezidencijoje, kai joje lankėsi V.Orbanas, ar išrinktasis JAV prezidentas paprašė Vengrijos ministro pirmininko perduoti kokią nors žinią V.Putinui. Visų pirma dėl „kalėdinių paliaubų“, kurias V.Orbanas neva neseniai pasiūlė Rusijai ir Ukrainai.

M. Waltzas / Rod Lamkey / AP
M. Waltzas / Rod Lamkey / AP

Būsimasis D.Trumpo patarėjas stengėsi išvengti tiesioginio atsakymo, teigdamas, kad V.Orbanas reguliariai bendrauja su Rusijos atstovais, be to, palaiko gerus santykius su išrinktuoju JAV prezidentu. Vis dėlto laidos vedėjas nenusileido ir dar kartą paklausė, ar D.Trumpas per V.Orbaną perdavė žinią V.Putinui.

„Tai Pirmojo pasaulinio karo stiliaus karas. Tai mėsmalė, malanti žmones. Prezidentas D.Trumpas yra labai susirūpinęs dėl šių vykstančių skerdynių. Ir kur visa tai veda? Turime sustabdyti kovą. Ir jei tai bus koks nors žingsnis ugnies nutraukimo link, mes atidžiai apsvarstysime, ką tai reiškia. Tačiau iki sausio 20 d. mes taip pat koordinuojame savo veiksmus su dabartine administracija“, – į klausimą atsakė M.Waltzas.

Tačiau kai laidos vedėjas trečią kartą paklausė, ar yra kokia nors žinia, kurią D.Trumpas bando perduoti per V.Orbaną, jis nukirto, kad nesiruošia leistis į detales.

„Nesiruošiu gilintis į šių sąveikų detales. Tačiau akivaizdu, kad pokalbiai vyksta, o prezidentas Trumpas aiškiai pasakė, kad nori sustabdyti šį karą“, – užbaigė M.Waltzas.

V.Zelenskis: Kursko regione reikia jėgos, kad diplomatija duotų rezultatų

22:07

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis apibūdino padėtį Kurachovės mieste Donecko srityje kaip sudėtingą, taip pat pareiškė, kad reikia panaudoti jėgą Kursko kryptimi, kad diplomatija pasiektų „tinkamų rezultatų“.

„Be abejo, šiandien buvo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado O.Syrskio pranešimas. Apie padėtį fronte ir vietovėse, kur vykdoma Kursko operacija.

Padėtis sudėtinga Pokrovsko kryptimi ir dėl Kurachovės. Esu dėkingas visiems daliniams, kurie ten naikina okupantą. Taip pat ypatinga padėka mūsų kariams Kursko srityje – ten reikia jėgų, kad būtų pasiekta tinkamų rezultatų Ukrainai, o ukrainiečiams – diplomatijoje“, – sakė V.Zelenskis.

K.Budrys: Lietuva ES siūlo Rusijos hibridinių veiksmų suvaldymo strategiją

21:44

Kestutis Budrys / BNS nuotr.
Kestutis Budrys / BNS nuotr.

Ragindamas patvirtinti Europos Sąjungos (ES) strategiją Rusijos hibridiniams veiksmams atremti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia ES valstybių užsienio reikalų ministrus drauge kreiptis į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos Komisiją.   

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, tai ministras pareiškė sekmadienį Briuselyje ES užsienio reikalų tarybos išvakarėse dalyvaudamas Čekijos iniciatyva surengtoje diskusijoje dėl Rusijos sulaikymo ir atsako į hibridines grėsmes.

Lietuva kartu su Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Švedija ir Rumunija šia tema parengė savo argumentuotą pasiūlymą (non-paper), kuris bus aptariamas sausio mėnesio Užsienio reikalų taryboje. 

Pasak ministerijos pranešimo, kreipdamasis į diskusijos dalyvius Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad Rusijos veiksmai NATO teritorijoje pastaruoju metu peržengia hibridinių atakų ribas, jų vykdomos kinetinės atakos ir sabotažo aktai tampa vis pavojingesni ir gali kelti riziką žmonių gyvybėms.

„Rusija naudoja hibridines atakas tam, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo savo agresyvaus karo prieš Ukrainą, kad savo resursus kreiptume kitur, kad išgąsdintų ir suskaldytų mūsų visuomenes. Turime siekti kolektyvinio atsako, toliau remti Ukrainą ir kurti strategines dilemas Rusijai, pasinaudodami jų pažeidžiamumais ir priklausomybėmis“, – kalbėjo ministras.

Čekijos iniciatyva organizuotoje diskusijoje dalyvavo Danijos, Suomijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos, Portugalijos, Lenkijos, Prancūzijos, Nyderlandų užsienio reikalų ministrai.

„Pasaulis nori sustabdyti žudynes“: D.Trumpas prabilo apie „Kalėdų paliaubas“ Ukrainoje

20:25

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai išsakė idėją dėl „kalėdinių paliaubų“ Ukrainoje . Tam tikro formato paliaubos iš tiesų galėtų būti pirmas žingsnis siekiant užbaigti karą, interviu „CBS News“ sakė kongresmenas Michaelas Walzas, kurį Donaldas Trumpas planuoja paskirti savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

„Tikiuosi, kad pasaulis norės, kad Rytų Ukrainoje vykstančios skerdynės kaip nors baigtųsi. Tai Pirmojo pasaulinio karo stiliaus karas. Tai žmonių mėsmalė. Prezidentas D.Trumpas buvo labai susirūpinęs dėl vykstančių skerdynių. Turime sustabdyti kovas. Ir, žinote, žiūrėkite, jei tai yra tam tikros paliaubos kaip pirmas žingsnis... Mes atidžiai išnagrinėsime, ką tai reiškia“, – sakė M.Walzas.

Tuo pat metu būsimasis D.Trumpo patarėjas pabrėžė, kad iki sausio 20 d., kai bus inauguruotas naujasis JAV prezidentas, tokios iniciatyvos turi būti suderintos su Joe Bideno administracija.

V.Orbano „Kalėdų paliaubos“

Kaip pranešė UNIAN, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neseniai viešai pareiškė, kad pasiūlė Ukrainai per Kalėdas sudaryti paliaubas ir surengti plataus masto apsikeitimą karo belaisviais, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis esą atmetė šią idėją.

Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvyn paneigė V.Orbano žodžius. Pasak jo, Vengrijos pusė „nieko neaptarinėjo“ su Kyjivu dėl galimų paliaubų. Be to, pasak jo, Ukraina neįgaliojo Vengrijos „ką nors daryti“, visų pirma vesti tokias derybas.

O.Scholzo partija į rinkimų programą įtrauks „Taurus“ rakėtų Ukrainai atmetimą

19:51

„Wikimedia Commons“ nuotr./Raketa „Taurus“
„Wikimedia Commons“ nuotr./Raketa „Taurus“

Dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partija į savo rinkimų programą ketina įtraukti atsisakymą aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis „Taurus“, rašo „European Pravda“.

Dokumente, kurį cituoja agentūra, Vokietijos socialdemokratai žada „diplomatinę, karinę, finansinę ir humanitarinę paramą ukrainiečiams kovoje su Rusijos agresija, pažeidžiančia tarptautinę teisę, tol, kol bus būtina“.

„Ukrainai turi būti suteikta galimybė lygiomis sąlygomis derėtis su Rusija... Mes nesutiksime su Rusijos diktuojama taika Ukrainos sąskaita“, – teigiama partijos programos projekte.

SPD taip pat pritaria karinei pagalbai Ukrainai „apdairiai ir su saiko jausmu“, tačiau taip, kad Vokietija ir NATO netaptų karo šalimis.

„Todėl mes remiame kanclerio Olafo Scholzo sprendimą neperduoti „Taurus“ sparnuotųjų raketų iš Bundesvero atsargų“, – sakoma programoje, kurią cituoja žiniasklaida.

 

Rusija sako evakavusi dalį savo diplomatinio personalo iš Sirijos

19:41 Atnaujinta 20:41

„Wikipedia“/Rusijos kariai Sirijoje
„Wikipedia“/Rusijos kariai Sirijoje

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė, kad iš Sirijos evakuota dalis jos diplomatinio personalo.

Apie tai paskelbta praėjus savaitei po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai nuvertė Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.

„Gruodžio 15 dieną dalis Rusijos (diplomatinės) atstovybės Damaske personalo buvo išgabenta specialiu Rusijos karinių oro pajėgų skrydžiu iš Hmeimimo oro bazės“, – ministerijos krizių situacijų departamentas pranešė per socialinį tinklą „Telegram“.

Ministerija nurodė, kad lėktuvas nusileido netoli Maskvos esančiame oro uoste, tačiau nepatikslino, kiek žmonių buvo jame.

Orlaivyje taip pat buvo diplomatinių atstovybių narių iš Baltarusijos, Šiaurės Korėjos ir Abchazijos, Maskvos remiamo separatistinio Sakartvelo regiono, nurodė ministerija.

„Rusijos ambasada Damaske toliau veikia“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame pranešime spaudai.

Po 11 dienų trukusio puolimo sukilėlių koalicija, kurioje dominavo islamistų grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), nuvertė B. al Assadą, kuris kartu su šeima pabėgo į Rusiją.

Toks scenarijus buvo rimtas smūgis Maskvai, kuri kartu su Iranu buvo pagrindinė buvusio Sirijos prezidento sąjungininkė ir nuo 2015 metų vykdė karinę intervenciją šioje šalyje.

Dviejų Rusijos karinių bazių Sirijoje – Tartuso karinio jūrų laivyno bazės ir Hmeimimo karinio aerodromo – likimas dabar neaiškus.

Šios bazės yra labai svarbios Rusijai išlaikant savo įtaką Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros baseine ir iki pat Afrikos.

Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad Maskva palaiko ryšius su naująja Sirijos valdžia dėl bazių ateities.

K.Budrys: Europos gynybos pajėgumų stiprinimas turėtų būti EK prioritetas

19:32

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Kęstutis Budrys
Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Kęstutis Budrys

Vilnius, gruodžio 15 d. (BNS). Pagrindinis naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti Europos gynybos pajėgumų stiprinimas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. 

Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, tai ministras pareiškė per sekmadienį vykusį susitikimą su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi, atsakingu už Europos Sąjungos (ES) gynybą ir kosmosą. 

Pasak jo, prioritetą Europos gynybos pajėgumų stiprinimui reikia teikti atsižvelgiant į sudėtingą saugumo situaciją Europoje ir kaimynystėje. 

„Esama saugumo situacija Europos Sąjungai nepalieka prabangos delsti. Savo krauju gindami laisvę ir demokratiją ukrainiečiai laimi mums laiko, tačiau jis nėra begalinis – laikrodis tiksi. Nuo ES valios investuoti į gynybą priklauso, kiek saugi bus Europa”, – kalbėjo K.Budrys. 

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, ES valstybės narės privalo sparčiau didinti išlaidas gynybai ir siekti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES gynybos pramonė dirbti pilnu pajėgumu.

K.Budrys pabrėžė, kad A.Kubiliui tekęs EK portfelis suteikia realių galimybių pakelti ES gynybos pramonę į naują lygį. Pasak jo, prie to prisidės Lietuvos pavyzdys ir rodoma lyderystė.

Dangus griūva: politologas įvertino, kodėl pasaulį purto politiniai žemės drebėjimai

19:06

Protestai Sakartvele / Pavel Bednyakov / AP
Protestai Sakartvele / Pavel Bednyakov / AP

Ukrainoje trečius metus tęsiasi negailestingas karas. Izraelis prisiekė susidoroti su Irano remiamomis grupuotėmis Gazos Ruože ir Libane. Vokietijos laukia išankstiniai rinkimai. Prancūzai nuvertė savo vyriausybę.

Pietų Korėjos prezidentui neleidžiama išvykti iš šalies po to, kai jis vienašališkai paskelbė karo padėtį. Sirijoje į šipulius subyrėjo Basharo al Assado režimas. Politologas dr. Gintas Karalius interviu 15min paaiškino, kodėl pasaulį taip purto politiniai žemės drebėjimai.

– Per pastaruosius kelerius metus pasaulyje įvyko tiek reikšmingų politinių įvykių, kiek kartais neįvyksta per dešimtmetį. Vien praėjusį mėnesį dėl politinių realijų iškilo grėsmė daugiau nei vieno svarbaus regiono stabilumui. Gal galėtumėte pakomentuoti, kas ir kodėl vyksta pasaulyje?

– Mano spėjimas – pasaulyje matomas galios vakuumas. Jis turbūt prasidėjo po chaotiško Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš Afganistano ir nuo to laiko tik tai eskalavosi. Pastaruoju metu, po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, matome aktyviausią tos seisminės bangos fazę. Jungtinės Valstijos dėl objektyvių priežasčių – neturi tiek gamyklų, trūksta pinigų, stokoja karinės galios – nėra pajėgios išlaikyti tvarkos pasaulyje. Tai yra aišku jau seniai.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„The Wall Street Journal“: Trečiasis pasaulinis karas artėja, bet Vakarai nepasirengę

18:28

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Trečiasis pasaulinis karas artėja, o gal jau prasidėjo, tačiau žmonija to dar nesuprato. Visapusiškas karas Ukrainoje, keli frontai Artimuosiuose Rytuose ir auganti įtampa Rytų Azijoje yra pasaulinio konflikto prologas arba pirmoji jo stadija, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).

„Tai pasaulinės konfrontacijos era. Smurtas, kuris dabar vyksta pasaulyje, įrodo viena: nebeturime konfliktų, kurie būtų atskirti vienas nuo kito ir kuriuos būtų galima išspręsti atskirai. Yra vienas bendras bandymas sugriauti tarptautinę tvarką, ir mes turime padaryti viską, kad tam užkirstume kelią“, – neseniai sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, komentuodamas Šiaurės Korėjos karių atvykimą į Rusijos ir Ukrainos frontą.

Pasaulis pasikeitė

Kaip pažymi WSJ, prieš dešimt metų Rusija ir Kinija kartu su JAV ir ES įvedė naujas sankcijas Iranui ir Šiaurės Korėjai. Tačiau šiandien Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sudarė autokratinę ašį, kuri kartu veikia prieš Vakarų pasaulį.

Leidinio autoriai mano, kad 2014 m. buvo lūžio taškas, kai visi keturi autokratiniai režimai netikėtai sulaukė minimalios Vakarų reakcijos į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir dalies Donbaso okupaciją. Jau 2015 m. Iranas ir Rusija ėmė kartu gelbėti kanibalistinį Basharo al Assado režimą Sirijoje.

Visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. galutinai įtvirtino keturšalį Maskvos, Teherano, Pekino ir Pchenjano aljansą, kuriame Rusija iš kitų trijų šalių gauna ekonominę arba karinę pagalbą, kad galėtų toliau stengtis sunaikinti Ukrainą. Vakarų nesugebėjimas arba nenoras užkirsti kelią šiam bendradarbiavimui tik dar labiau jį paskatino.

„Didžiųjų galių varžymasis spartėja ir skaldo pasaulį. Tikriausiai esame ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Turite Rusijos ir Ukrainos karo padarinius, karą Gazoje, o Sirija yra tik dar vienas domino kaladėlių simbolis. Turime būti labai atsargūs, kad nesukeltume dar didesnio domino efekto“, – sakė Pekine įsikūrusio analitinio centro prezidentas, buvęs Kinijos vyriausybės patarėjas Wang Huiyao.

Trečiojo pasaulinio karo perspektyva

Kaip pranešė „Unian“, analitikai apskaičiavo, kad Rusijos pergalė kare Vakarams kainuos kelis kartus brangiau nei dabartinė parama Ukrainai. Dėl Ukrainos pralaimėjimo JAV per ateinančius penkerius metus gynybai turės išleisti 808 mlrd. dolerių daugiau nei numatyta biudžete. Tuo pat metu nuo 2022 m. Kongresas Gynybos departamentui skyrė 112 mlrd. dolerių Kyjivui padėti.

Taip pat kalbama apie tai, kur bus Trečiojo pasaulinio karo frontai, kai Rusija užpuls NATO šalis. Juk Maskva jau užsiminė, kad neketina riboti savo teritorinės ekspansijos Europoje.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis