Karas Ukrainoje. Rusijos gynybos ministras nurodė rengti kariuomenę karui su NATO

AP/„Scanpix“/Sirijos prezidentas Basharas al Assadas

Nuverstasis Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pirmadienį pareiškė, kad jo išvykimas iš Sirijos nebuvo planuotas ir kad Maskva paprašė jį evakuoti iš karinės bazės, kuri buvo užpulta.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ publikuotame prezidento pareiškime teigiama, kad jis išvyko iš Damasko į Rusiją gruodžio 8 d. – „kitą dieną po miesto griūties“.

„Per šiuos įvykius nė karto nesvarsčiau galimybės atsistatydinti ar ieškoti prieglobsčio. Vienintelis būdas buvo tęsti kovą su teroristų puolimu“, – aiškino jis.

Žinoma, kad B.al Assadas paliko Sirijos sostinę po žaibiško sukilėlių pajėgų puolimo visoje šalyje – taip staiga baigėsi 24 metus trukęs jo valdymas.

„Mano išvykimas iš Sirijos nebuvo nei planuotas, nei įvyko paskutinėmis mūšių valandomis“, – sakoma pareiškime nuverstojo prezidento kanale socialiniame tinkle „Telegram“.

Jis teigė likęs Damaske „vykdydamas savo pareigas“, kol sukilėlių pajėgos prasiveržė į miestą, ir tik tada, koordinuojant veiksmus su Rusijos pajėgomis, buvo perkeltas į Maskvos bazę pakrantės Latakijos provincijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kim Jong Unas / / AP

JAV Valstybės departamento pirmadienį paskelbtame pranešime dešimt valstybių bei Europos Sąjunga (ES) įvardijo Šiaurės Korėjos augantį įsitraukimą Rusijos kare Ukrainoje kaip pavojingą konflikto plėtrą.

„Mes giliai sunerimę dėl politinės, karinės ar ekonominės paramos kurią Rusija gali teikti KLDR (Šiaurės Korėjos) nelegalioms ginkluotės programoms, tarp jų ir masinių naikinimo ginklų“, – pranešime teigė Australijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės (JK) bei JAV užsienio reikalų ministrai ir ES diplomatijos vadovė.

„Tiesioginė KLDR parama Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą žymi pavojingą konflikto plėtrą, turinčią rimtų pasekmių Europos ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumui“, – sakoma pareiškime.

Ukraina anksčiau pirmadienį pranešė, kad jos kariai nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos Rusija buvo dislokavusi vakarinėje Kursko srityje.

Tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos atvyko sustiprinti Rusijos pajėgų, įskaitant Kursko pasienio regioną, kuriame per netikėtą puolimą šią vasarą Ukraina užėmė didelius teritorijos plotus.

Praėjusį mėnesį ukrainiečių lyderis teigė, kad Rusijos vakarinėje Kursko srityje yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių ir kad jie jau patyrė tam tikrų nuostolių.

Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius.

Ekspertai sako, kad branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) mainais nori iš Maskvos gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.

Pareiškimą pasirašiusios šalys pareiškė, kad „griežčiausiai smerkia stiprėjantį karinį bendradarbiavimą“, įskaitant „KLDR karių dislokavimą Rusijoje, kad jie būtų panaudoti mūšio lauke Ukrainoje“.

Jos pridūrė, kad Pchenjano balistinių raketų, artilerijos sviedinių ir kitos karinės technikos eksportas į Rusiją, taip pat Maskvos vykdomas Šiaurės Korėjos karių mokymas, susijęs su ginkluote, yra „šiurkštus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“.

„Raginame KLDR nedelsiant nutraukti bet kokią pagalbą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, įskaitant savo karių išvedimą“, – teigiama pareiškime.

Olafas Scholzas / IMAGO/dts Nachrichtenagentur / IMAGO/dts Nachrichtenagentur

Kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Vokietijai reikia didžiulių investicijų, ypač į gynybą, parlamentui ruošiantis balsavimui dėl nepasitikėjimo, kuris atvers kelią pirmalaikiams rinkimams.

„Pats laikas energingai ir ryžtingai investuoti į Vokietiją“, – sakė O.Scholzas kalboje parlamentui prieš balsavimą, kurį organizuoti jis paprašė po to, kai praėjusį mėnesį žlugo jo vadovaujama koalicija.

„Šiandien labai gerai ginkluota branduolinė galia kariauja Europoje vos už dviejų valandų kelio lėktuvu nuo mūsų. Turime smarkiai investuoti į savo saugumą ir gynybą“, – kalbėdamas parlamente sakė O.Scholzas.

Kancleris pridūrė, jog Vokietijos ginkluotosios pajėgos buvo likusios apgailėtinos būklės. Situacija ėmė keistis, kai jis paskelbė 100 mlrd. eurų specialųjį finansavimą gynybos sektoriui po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

O.Scholzo vyriausybė – trišalė koalicija tarp socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir verslui palankios FDP – buvo krečiama gilių nesutarimų dėl Europos didžiausios ekonomikos išlaidų.

O.Scholzas stagnaciją užbaigė lapkritį, kai atleido FDP finansų ministrą Christianą Lindnerį, kas nulėmė koalicijos griūtį.

Pirmadienį kancleris paragino reformuoti vadinamąjį Vokietijos „skolos stabdį“, kuris riboja valstybės skolinimąsi iki 0,35 proc. BVP – konstitucinę taisyklę, kurią įnirtingai gynė Ch.Lindneris.

O.Scholzas sakė, jog reformavus skolos stabdį, būtų nuspręsta, „ar mūsų šalis investuos ir kaip investuos: galingai ir ryžtingai ar nerūpestingai ir beviltiškai“.

„Nuo šio klausimo priklauso visa kita: mūsų saugumas, ateities gerovė, ekonomikos konkurencingumas, geras darbas ir švietimas, galiausiai socialinė darna šalyje“, – sakė jis.

Tuo metu Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas dėl šalies ekonominių problemų apkaltino kadenciją baigiančią O.Scholzo koalicinę vyriausybę.

Vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas buvo „ekonominės krizės veidas“, sakė F.Merzas.

Jis kaltino O.Scholzą palikus šalį „vienoje didžiausių pokario eros ekonominių krizių“.

„Shutterstock“/Rusijos naikintuvai

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Gruodžio 11 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų žvalgybinių rusų orlaivių IL-20 ir vieną įtariamą šio modelio lėktuvą.

Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities be skrydžio plano ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru (RSVC).

Praėjusį ketvirtadienį NATO oro policija vėl skrido atpažinti IL-20 ir oro kontrolės posto funkciją atliekančio TU-214PU, taip pat keleivinio lėktuvo IL-18.

Šie orlaiviai skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį arba priešinga kryptimi be skrydžio plano, IL-20 nebuvo įjungęs radiolokacinio atsakiklio.

Gruodžio 13-ąją NATO naikintuvai skrido atpažinti karinio oro transporto lėktuvo IL-76 ir dviejų keleivinių TU-214, skridusių iš Kaliningrado į žemyninę Rusiją be skrydžio plano.

Sekmadienį atpažintas krovininis orlaivis AN-72, kuris skrido į Kaliningradą be skrydžio plano ir išjungęs radiolokacinį atsakiklį.

Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Kurske

Per Rusijos gynybos ministerijos išplėstinės valdybos posėdį prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį pavadino „nusikaltimu prieš Rusijos žmones“ ir trečią kartą per keturis mėnesius paragino Rusijos ginkluotąsias pajėgas „išstumti priešą“ iš regiono teritorijos, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

„Šventa ginkluotųjų pajėgų pareiga – išvaryti priešą iš mūsų teritorijos, karinio teisingumo organų užduotis – užfiksuoti visus šiuos nusikaltimus“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.

V.Putinas atkreipė dėmesį į civilių gyventojų kančias, o Ukrainos pajėgų puolimą pavadino „nuotykiu kariniu požiūriu“. Kartu Rusijos prezidentas pavedė specialiosioms tarnyboms „surasti ir nubausti nusikaltėlius“.

Panašių pareiškimų V.Putinas yra padaręs ir anksčiau. Rugsėjo 5 d. jis pabrėžė, kad reikia „išmesti priešą“ ir „patikimai apsaugoti piliečius“. Tuomet prezidentas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė „stabilizavo padėtį“ Kursko srityje, ir teigė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pradėjo „pamažu išstumti“ priešą iš pasienio rajonų.

Rugpjūčio 12 d., praėjus šešioms dienoms nuo Kyjivo pajėgų puolimo pradžios, V.Putinas pareikalavo, kad Gynybos ministerija „išstumtų priešą“ iš Rusijos teritorijos ir užtikrintų patikimą sienos apsaugą. Be to, Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB) ir „Rosgvardijai“ buvo nurodyta sustiprinti antiteroristinių operacijų režimą ir veiksmingai kovoti su diversinėmis ir žvalgybinėmis grupuotėmis.

Nepaisant V.Putino reikalavimų, dalį Kursko srities teritorijos vis dar kontroliuoja Ukraina. Rugpjūčio pradžioje Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą Rusijos regione, per kurį, Kyjivo teigimu, per savaitę užėmė apie 1300 kvadratinių kilometrų ir apie 100 gyvenviečių.

„Newsweek“ nuotr./„Newsweek“ sumodeliavo galimas Trečiojo pasaulinio karo fronto linijas

Europos lyderiai ir kariuomenės vadai ne kartą įspėjo apie Rusijos puolimo prieš Europos šalis galimybę. Žurnalas „Newsweek“ sumodeliavo tikėtinų Trečiojo pasaulinio karo fronto linijų Europos šalyse žemėlapius.

Leidinys primena, kaip Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius 2024 m. birželį duodamas interviu sakė, kad Vladimiras Putinas „gali užpulti net NATO šalį“, o Bundestage pareiškė, kad „turime būti pasirengę karui iki 2029 m.“. Lapkritį Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlis pakartojo mintį, kad Maskva „ruošiasi karui su Vakarais“.

„Nėra abejonių, kad V.Putinas ir toliau agresyviai sieks įgyvendinti savo interesus Europoje, ypač Rytų Europoje“, – „Newsweek“ sakė politikos mokslų profesorius Williamas Mackas. Jis pridūrė, kad V.Putinas „stengsis pasinaudoti bet kokiu plyšiu, kad padidintų Rusijos įtaką regione“.

Leidinyje teigiama, kad nerimaujama dėl būsimų V.Putino imperinių ambicijų už Ukrainos ir NATO rytinio flango šalių ribų.

Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas Oskaras Bolinas sakė, kad „karas gali ateiti į Švediją“. Šalies kariuomenės vyriausiasis vadas Mikaelis Bidenas perspėjo, kad švedai turėtų „psichologiškai pasirengti“ konfliktui.

Vienas frontas eitų ties siena su Suomija

Pagal vieną iš „Newsweek“ žemėlapių, galimas frontas galėtų būti NATO šiaurės rytų flangas, į kurį įeina apie 1336 km ilgio Rusijos siena su Suomija. Leidinys primena, kad Suomija prie Aljanso prisijungė 2023 m. ir apkaltino Maskvą kurstant migracijos krizę jos pasienyje.

Generolas leitenantas Jürgenas Joachimas von Sandrartas, buvęs NATO daugianacionalinio korpuso vadovas, anksčiau leidiniui sakė, kad Maskva turi „keletą galimybių“ išbandyti aljanso sanglaudą, įskaitant „ribotą žemės užgrobimą“.

„Kai galvojame apie galimus konfliktus ateityje, Baltijos šalys yra svarbus NATO atgrasomosios galios išbandymas. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyvena daug rusų, o tai paprastai būna svarbus motyvuojantis veiksnys V.Putino intervencionizmui“, – „Newsweek“ aiškino Williamas Mackas.

Lietuva įrengė „drakono dantis“ pasienyje su Rusija

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / KRISTINA KORMILITSYNA / AFP

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi iniciatyvą visoje fronto linijoje.

„Rusijos kariuomenė tvirtai laikosi strateginės iniciatyvos visoje kontakto linijoje“, –  teigė Kremliaus vadovas per televiziją transliuotame susitikime su kariuomenės vadais.

Jis pridūrė, kad šiais metais Rusijos kariuomenė užėmė 189 Ukrainos gyvenvietes.

Plačiau skaitykite ČIA.