Karas Ukrainoje. Maskvoje susprogdintas generolas: uzbeko „prisipažinimas“ ir nauja taktika

Stopkadras/Achmadas Kurbanovas, kaltinamas Igorio Kirilovo nužudymu

Pirmieji oficialūs tyrimo dėl Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado Igorio Kirilovo nužudymo rezultatai rodo, kad Ukrainos saugumo tarnybos galėjo taikyti naują taktiką, kad užverbuotų pasikėsinimo vykdytojus. Remiantis Rusijos FSB ir Tyrimų komiteto pranešimais, šioje byloje buvo sulaikytas Uzbekistano pilietis.

Tai pirmas žinomas atvejis, kai migrantas iš Vidurinės Azijos buvo užverbuotas nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną arba su karu susijusį civilį asmenį, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

Tyrimų komitetas ir FSB pranešė, kad teisėsaugininkai sulaikė 1995 m. gimusį Uzbekistano pilietį. Pasak Tyrimų komiteto pranešimo, sulaikytasis pasakojo, kad neva buvo užverbuotas Ukrainos saugumo tarnybų, įrengė sprogstamąjį įtaisą elektriniame paspirtuke prie I.Kirilovo namų, taip pat išsinuomotame automobilyje pastatė kamerą, kuri internetiniu režimu perdavinėjo vaizdą. Jis taip pat, pasak Tyrimų komiteto, nuotoliniu būdu detonavo sprogstamąjį įtaisą.

Tyrimų komiteto duomenimis, už žmogžudystės organizavimą vyrui buvo garantuota 100 000 JAV dolerių ir įvažiavimas į vieną iš Europos šalių.

FSB taip pat paskelbė sulaikytojo apklausos vaizdo įrašą. Vaizdo įraše jis sako, kad į Maskvą neva atvyko Ukrainos saugumo tarnybų nurodymu.

VIDEO: Rusijos FSB skelbia generolo nužudymu įtariamo uzbeko „prisipažinimą“

Rusijos FSB skelbia generolo nužudymu įtariamo uzbeko „prisipažinimą“

Rusijos FSB

Tyrimų komitetas ir FSB nenurodė suimtojo vardo ir pavardės. Pasak „Telegram“ kanalo „Baza“, tai 29 metų Achmadas Kurbanovas. Teisėsaugos institucijoms artimame „Telegram“ kanale „Shot“ rašoma, kad A.Kurbanovas dar 2015 m. buvo atvykęs į Maskvą ir dirbo arbatinėje.

Kad už I.Kirilovo nužudymo stovi Ukrainos saugumo tarnyba, remdamasi šaltiniais, pranešė Vakarų ir Ukrainos žiniasklaida, įskaitant naujienų agentūras „Reuters“ ir „RBK-Ukraina“.

Anksčiau neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos

Tai pirmas žinomas atvejis, kai Ukrainos saugumo tarnybos užverbavo migrantą darbininką iš Vidurinės Azijos pasikėsinimui nužudyti Rusijos kariuomenės pareigūną. Pavyzdžiui, po buvusio Krasnodaro povandeninio laivo kapitono nužudymo 2023 m. vasarą buvo sulaikytas ukrainietis Sergejus Denisenka. Sevastopolio ir Jaltos gyventojai tapo įtariamaisiais dėl Juodosios jūros laivyno kapitono Valerijaus Trankovskio nužudymo lapkričio mėn. Iš Ukrainos kilęs Aleksandras Permiakovas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už pasikėsinimą nužudyti Zacharą Prilepiną, kuris Ukrainoje kariavo pagal sutartį su „Rosgvardija“. Liepos mėn. rusas Jevgenijus Serebriakovas buvo sulaikytas už tai, kad susprogdino GRU būstinės darbuotojo Andrejaus Torgašovo automobilį.

Ukrainos saugumo tarnybos neverbuodavo migrantų iš Vidurinės Azijos pasikėsinimams į su karu susijusius civilius Rusijoje. Pavyzdžiui, ukrainiečiai Natalija Vovk ir Bohdanas Cyganenko buvo kaltinami Darjos Duginos nužudymu. Iš Sankt Peterburgo kilusi Darja Trepova buvo nuteista kalėti 27 metus už karinio tinklaraštininko Vladleno Tatarskio nužudymą.

Dėl išpuolio „Crocus“ arenoje – „Islamo valstybės“ pėdsakas

Buvęs Rusijos saugumo tarybos sekretorius, o dabar prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas teigė, kad teroristinį išpuolį arenoje „Crocus“ įvykdę Tadžikistano piliečiai buvo užverbuoti Ukrainoje. Tačiau patys sulaikytieji pripažino, kad tai įvyko „Islamo valstybės“, kuri prisiėmė atsakomybę už išpuolį, kanalais.

Rusijos valdžios institucijos galėjo žinoti, kad Ukrainos saugumo tarnybos galėjo pradėti verbuoti migrantus. Tai rodo FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo pareiškimas, kuris birželio mėn. sakė, kad „Ukrainos ir NATO specialiosios tarnybos“ „ieško ir verbuoja rezonansinių nusikaltimų vykdytojus, taip pat ir tarp darbuotojų migrantų“, pastebi „Agentstvo“.

I.Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo per bombos sprogimą prie namo Maskvos pietryčiuose ankstų antradienio rytą. Generolas leitenantas tapo aukščiausio rango Rusijos kariuomenės pareigūnu, žuvusiu Rusijos namų fronte per karą Ukrainoje. Sprogimo išvakarėse Ukrainos saugumo tarnyba pareiškė, kad I.Kirilovas yra atsakingas už cheminio ginklo panaudojimą Rusijos kariuomenės rytų ir pietų frontuose.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukraina dabar negali karinėmis priemonėmis susigrąžinti rusų okupuotų Krymo ir Donbaso, todėl tikisi tarptautinės diplomatijos ir spaudimo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė interviu laikraščiui „le Parisien“, kuris buvo paskelbtas trečiadienį.

Ukrainos prezidentas atmetė visiško Krymo ir Donbaso atplėšimo tikimybę, nes tai draudžia konstitucija.

„De facto šias teritorijas dabar kontroliuoja rusai. Neturime pajėgų jas susigrąžinti. Galime tikėtis tik diplomatinio tarptautinės bendruomenės spaudimo, kad priverstume [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną sėsti prie derybų stalo“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat kritikavo švelnią Vakarų poziciją V.Putino atžvilgiu.

„Man susidaro įspūdis, kad V.Putino Rusija visus terorizuoja. Jis mėgaujasi nebaudžiamumu. Mums reikia stiprios Amerikos ir stiprios Europos, kad darytume spaudimą V.Putinui ir sustabdytume šį karą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, karo pabaiga nereiškia, kad ukrainiečiai atleis V.Putinui, kuris turėtų būti nubaustas už tai, ką padarė Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pagrindinis Ukrainos klausimas galimose derybose yra ugnies nutraukimas, sako Ukrainos saugumo pareigūnas, kuris sutiko kalbėti su „Postimees“ tik tuo atveju, jei bus cituojamas anonimiškai.

„Tai yra pagrindinė ir pirmoji derybų tema. Manau, kad tam tikru momentu, galbūt ne iš karto, susitarsime dėl paliaubų palei faktinę fronto liniją“, – sako pareigūnas, atsargiai rinkdamasis žodžius.

„Tačiau pirmiausia šią fronto liniją reikia stabilizuoti“, – pridūrė jis.

Kaip gali vykti derybos dėl taikos, pasakoja leidinys „Postimees“, remdamasis pokalbiais su ukrainiečių pareigūnais.

Vienas iš labiausiai informuotų Kyjivo politologų Volodymyras Fesenka, taip pat mano, kad tikrosios derybos prasidės tik tada, kai Ukrainos kariuomenei pavyks sustabdyti daugiau kaip metus trunkantį Rusijos kariuomenės puolimą Rytų Ukrainoje, o tada stabilizuoti fronto liniją.

Esminė klaida: kovojama ne dėl teritorijos, o dėl politinės kontrolės

Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas „Postimees“ sakė, kad, jo nuomone, Donaldas Trumpas ir jo aplinka, taip pat dauguma Europos politikų, kurie kalba apie derybas, daro esminę klaidą.

Pasak pareigūno, šalių lyderiai daro prielaidą, kad Rusijos ir Ukrainos karas daugiausia vyksta dėl teritorijos, tačiau pagrindinis V.Putino tikslas visada buvo įgyti politinę Ukrainos kontrolę.

Šis asmuo, karininkas, irgi neįvardijamas.

Pasak jo, Rusiją derybos domina tik tuo atveju, jei ji mato galimybę į paliaubų susitarimą įrašyti nuostatas, pavyzdžiui, reikalaujančias konstitucinių pakeitimų, kurios leistų daryti politinę įtaką Ukrainai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinių tinklų nuotrauka/Igoris Kirilovas

Pašalindamos Rusijos generolą leitenantą Igorį Kirilovą, Rusijos radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadą, Ukrainos saugumo tarnybos įrodė, kad yra „mirtinos“, ir sugeba atakuoti Rusijos aukščiausiojo rango vadovybę net Maskvoje, skelbia žurnalas „The Economist“.

Straipsnio autoriai pažymėjo, kad nors I.Kirilovo nužudymas „gali būti pati įžūliausia ir didžiausią atgarsį sukėlusi ukrainiečių įvykdyta žmogžudystė iki šiol“, jis toli gražu nėra pirmasis.

„Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) slaptasis penktasis [kontržvalgybos] direktoratas, turintis įgaliojimus vykdyti tikslines žmogžudystes užsienyje, ir Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) – abi [specialiosios tarnybos] veikia Rusijos teritorijoje“, – rašoma straipsnyje.

Pabrėžiama, kad kiekviena iš šių Ukrainos tarnybų turi „sudėtingus tinklus ir veikimo būdus [Rusijos] šalies viduje“. Ir tikėtina, kad jų ankstesnis taikinys buvo Rusijos sparnuotųjų raketų kūrėjas Michailas Šatskis, inžinierius konstruktorius ir ginklų specialistas. Praėjusią savaitę M.Šatskis buvo nušautas prie savo namų Maskvos priemiestyje.

Nuo karo pradžios „ukrainiečių agentai nužudė dešimtis rusų vadų, pareigūnų, įtariamų kolaborantų ir propagandistų, daugiausia okupuotose Ukrainos teritorijose“, pastebėjo „The Economist“.

Priduriama, kad JAV žvalgybos agentūros taip pat mano, jog Ukraina yra susijusi su automobilio sprogdinimu, per kurį 2022 m. žuvo rusų nacionalistinio ideologo Aleksandro Dugino dukra Darija Dugina. Pats A.Duginas galėjo būti tikėtinas pasikėsinimo nužudyti taikinys.

Tačiau jei anksčiau tarp SBU penktosios valdybos ir GUR vyko Ukrainos agentų perėjimai, tai šiandien šios dvi žvalgybos tarnybos konkuruoja tarpusavyje, išskyrė straipsnio autoriai.

„Ypač įtempti santykiai tarp SBU vadovo pavaduotojo Oleksandro Poklado, prižiūrinčio penktosios valdybos darbą, ir GUR vadovo Kyrylo Budanovo. Sklinda gandai, kad O.Pokladas tikisi pakeisti K.Budanovą, kuris atsidūrė kai kurių prezidento kanceliarijos darbuotojų nemalonėje“, – rašo „The Economist“.

Nepaisant šių tarnybų priešpriešos, „I.Kirilovo nužudymas rodo, kad Ukrainos saugumo tarnybos tebėra mirtinai pavojingos“.

„Ukrainos agentų žinia yra ta, kad jie gali pulti aukščiausią Rusijos kariuomenės vadovybę net Maskvoje. Rusija, kuriai nepavyko surengti tokios kampanijos Ukrainoje, greičiausiai atsakys taip, kaip tai darė nuo pat karo pradžios: bombarduodama civilius ukrainiečius“, – padarė išvadą žurnalistai.

Socialinių tinklų nuotrauka/I.Kirilovo nužudymo vieta

Sulaikytas asmuo, įtariamas Rusijos Radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovo generolo leitenanto Igorio Kirilovo ir jo padėjėjo nužudymu, pranešė leidiniai „Kommersant“, „ Izvestija“ ir RBK šaltiniai.

Pasak jų, teisėsaugos institucijos užčiuopė pėdsakus „nusikaltimo vietoje“, atkreipdamos dėmesį į du įtartinus automobilius, kuriuos užfiksavo stebėjimo kameros.

Pasak „Kommersant“ šaltinio, išpuolio organizatoriai neva susisiekė su vykdytoju per socialinius tinklus ir perdavė jam kontaktinio asmens iš Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kontaktus.

Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad dėl šios bylos buvo sulaikytas 1995 m. gimęs Uzbekistano pilietis. Komiteto duomenimis, per apklausą jis pareiškė, kad už nusikaltimo įvykdymą jam buvo pasiūlytas 100 tūkst. JAV dolerių atlygis ir galimybė persikelti į vieną iš Europos Sąjungos šalių.

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) duomenimis, sulaikytasis Maskvoje gavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą ir pritvirtino jį prie elektrinio paspirtuko.

Stebėjimui jis esą išsinuomojo automobilį, jame įrengė belaidžio interneto kamerą, kurios filmuota medžiaga buvo transliuojama į Dnipro miestą Ukrainoje. Gavus vaizdo signalą, kad I.Kirilovas ir jo padėjėjas išvažiuoja, sprogstamasis įtaisas buvo susprogdintas.

I.Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas žuvo gruodžio 17 d. anksti ryte per sprogimą prie namo Riazanskio prospekte Maskvoje.

Ukrainos operacijos prieš I. Kirolovą vieta Maskvoje / / AP

Teigiama, kad sprogimo galia prilygo maždaug 1 kg trotilo. Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl teroristinio išpuolio, nužudymo, neteisėtos prekybos ginklais ir šaudmenimis.

Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje BBC naujienų tarnybai teigė, kad I.Kirilovas buvo karo nusikaltėlis ir „visiškai teisėtas taikinys“.

„Jis davė įsakymą panaudoti uždraustus cheminius ginklus prieš Ukrainos kariuomenę. Tokia negarbinga baigtis laukia visų tų, kurie žudo ukrainiečius“, – dėstė pašnekovas.

Tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė Kyjivo įsitraukimą į I.Kirilovo nužudymą: „Ukraina nenaudoja teroristinių metodų“.

Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pabrėžė, kad Ukrainos vadovybė visus sprendimus priima tik mūšio lauke, o ne „kažkur ten“. Pasak jo, rusų generolas žuvo dėl „vidinio susidorojimo“.

V. Zelenskis / / RS/MPI/Capital Pictures

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prancūzų leidiniui „Le Parisien“ pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas supranta, jog Ukraina nesutiks pasiduoti ar įšaldyti karo.

Anot jo, D.Trumpas demonstruoja norą greitai rasti sprendimą, kaip išspręsti konfliktą, tačiau dar neturi visos reikiamos informacijos.

„Dabar jis dar nėra Baltuosiuose rūmuose ir negali turėti priėjimo prie visos informacijos: žvalgybos, Gynybos ministerijos, tam tikrų diplomatinių kanalų Kai jis ten bus, mes galėsime kalbėti ta pačia kalba, turėdami to paties lygio informaciją“, – atkreipė dėmesį Ukrainos vadovas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad būsimasis JAV prezidentas „žino apie jo norą niekur neskubėti Ukrainos nenaudai“.

„Šalis ilgą laiką kovojo už savo suverenitetą. Kad ir kiek prezidentų ar premjerų norėtų paskelbti karo pabaigą, mes neketiname tiesiog pasiduoti ir atsisakyti savo nepriklausomybės. Pavojus būtų pasakyti: „Įšaldykime karą ir susitarkime su rusais“, – pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis aiškino, kad svarbu, jog pokyčiai Jungtinėse Valstijose, D.Trumpui atėjus į Baltuosius rūmus, būtų palankūs Ukrainos interesams. Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos komandos jau bendradarbiauja su naujai išrinkto prezidento atstovais.

„Mes užmegsime santykius su naująja administracija ir tai bus mūsų prioritetas. Jungtinės Valstijos buvo ir išlieka pagrindinė mūsų donorė šiame kare, nors Ukrainai, noriu pabrėžti, svarbios ir Europa, ir Jungtinės Valstijos. Niekam nesuteikiame pirmenybės. Amerika gali daryti įtaką Putinui. Europos Sąjunga yra mūsų ateitis. Mes save matome būtent ten“, – pažymėjo jis.

Socialinių tinklų nuotrauka/Tanklaivis „Volgoneft-212“

Rusų tanklaivis „Merkurijus“ su 19 žmonių įgula dėl gedimo pagrindiniame variklyje įstrigo Ramiajame vandenyne, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“. 

Incidentas įvyko už 50 km į šiaurės rytus nuo Simuširo Kurilų salos, pranešė Sachalino srities nepaprastųjų situacijų ministerija. Pasak pareiškimo, antradienio vakarą laivas išsiuntė pagalbos signalą į jūrų gelbėjimo subcentrą Petropavlovske-Kamčiatske. Avarinės būklės tanklaivio gelbėti buvo nusiųstas laivas „Rubin“, kuris turėtų jį atvilkti į uostą.

Prieš tai, naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją, nelaimės signalą davė tanklaivis „Volgoneft 109“, buvęs Kavkazo uosto rajone su 4000 tonų mazuto laive. Kapitonas pranešė, kad pažeistas ketvirtosios krovininės cisternos sandarumas ir į balastinę cisterną nutekėjo mazuto. Laivo korpuso vientisumas nebuvo pažeistas, į vandenį naftos produktai neišsiliejo. Laive buvo 14 įgulos narių.

Anksčiau pranešta, kad gruodžio 15 d. Kerčės sąsiauryje sudužo du tanklaiviai – „Volgoneft 212“ ir „Volgoneft 239“. Vienas žmogus žuvo, 11 žmonių sunkios būklės buvo paguldyti į ligoninę. Preliminariais duomenimis, į jūrą galėjo išsilieti daugiau kaip 3 tūkst. kubinių metrų naftos produktų (laivai gabeno daugiau kaip 9 tūkst. kubinių metrų). Dėl to dešimtys kilometrų pakrantės Krasnodaro krašte buvo padengta mazutu.

Kaip išsiaiškino leidinys „Izvestija“, abu laivai turėjo būti išmontuoti prieš 10-15 metų. „Volgoneft 212“ buvo nuleistas į vandenį 1969 m., o ‚Volgoneft 239‘ – 1973 m.

Maksimalus jų eksploatavimo laikas neviršija 40 metų. Tuo pat metu „Volgoneft 239“ apskritai neturėjo teisės išplaukti į jūrą, nes jo dokumentai buvo „sustabdyti“.

Laivybos ekspertai taip pat teigė, kad tanklaiviai audros metu neturėjo būti akvatorijoje, nes jų konstrukcija nenumato tokių apkrovų.

Tuo tarpu organizacija „Greenpeace“ teigė, kad avarija gali tapti viena didžiausių ekologinių nelaimių Juodojoje jūroje ir gresia rimtomis pasekmėmis augalų ir gyvūnų gyvavimui.