Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putino desperacija auga: įvardijo, kiek Kursko srities teritorijos jau susigrąžino Rusija
18:23
Ukrainos pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi jau penktą mėnesį. Ukraina vis dar laikosi savo pozicijose, nors didžiulis dislokuotų rusų karių skaičius padėjo Maskvai susigražinti apie 40 proc. užgrobtų teritorijų, rašo „The Washinton Post“.
Leidinys pažymi, kad atakų Kursko regione intensyvumas signalizuoja apie didėjančią V.Putino desperaciją kuo greičiau nuimti šį „kozirį“ nuo stalo, didėjant spaudimui dėl galimų derybų dėl karo užbaigimo iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos.
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija į regioną pasiuntė 60 000 karių ir visomis turimomis priemonėmis puola ukrainiečių pozicijas. Rusai dažnai keliauja motociklais, vežimais, dviračiais ir pėsčiomis, kad sumažintų savo nuostolius Ukrainos pajėgų kontroliuojamuose keliuose. Be to, pastarosiomis dienomis mūšio lauke Kursko srityje padidėjo Šiaurės Korėjos karių, kurie didelėmis grupėmis žengia į priekį ir tampa lengvu taikiniu.
Ukraina kol kas tvirtai laikosi savo kontroliuojamos teritorijos. Iš dalies joms padeda Joe Bideno leidimas smūgiuoti tolimojo nuotolio ginklais bei nepalamkios oro sąlygos ir natūralios kliūtys, tokios kaip upės. Tačiau didžiulės Rusijos pajėgos, dislokuotos prie Kursko, padėjo Maskvai susigrąžinti apie 40 proc. iš 530 kvadratinių mylių, kurias iš pradžių užėmė Ukraina.
„Rugpjūtį V.Putinas sumenkino įžūlų įsiveržimą į Ukrainą, pavadindamas jį nenaudingu antriniu veiksmu, palyginti su pagrindiniais karo veiksmais Rytų Ukrainoje. Tačiau praėjus beveik penkiems mėnesiams, kovoms suintensyvėjus, mūšis dėl šio vakarinio Rusijos kampelio įrodė, kad Ukrainos įsiveržimas per sieną buvo karo posūkis, nors galutinis rezultatas ir lieka neaiškus“, – rašo WP.
Tiek Ukraina, tiek jos partneriai skeptiškai vertino Kursko operacijos veiksmingumą, o kritikai teigė, kad Ukrainai būtų buvę geriau sustiprinti esamas fronto linijas rytuose.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 82-osios brigados vadas Dmytro Vološynas prisipažino, kad iš pradžių apskritai skeptiškai vertino Kursko operaciją, tačiau nuo to laiko šio mūšio svarba tapo neginčijama.
Operacijos šalininkai teigia, kad puolimas buvo vienintelė Ukrainos galimybė. Pareigūnų teigimu, Rusijos puolimas šiaurėje buvo neišvengiamas, o dėl Rusijos įtvirtinimų Ukrainos pietuose ir rytuose panašios misijos ten būtų buvusios beveik neįmanomos.
Nors Rusija vis dar taikosi į kitapus sienos esantį Sumų regioną, ji pirmą kartą savo ginklus panaudojo ir savo šalyje – apgadino ne tik Ukrainos, bet ir savo miestus bei infrastruktūrą.
Ukrainai sulaikius šimtus rusų karių kaip belaisvius, Rusija buvo priversta atnaujinti mainus su Ukrainos bataliono „Azov“ kariais. Ši operacija taip pat privertė Rusiją atitraukti dešimtis tūkstančių karių nuo fronto linijų Ukrainoje.
„Pirmiausia V.Putinui tai yra principinė istorija. Jis čia metė geriausias ir paruoštas brigadas. Tai apmokyti, savimi pasitikintys tipai... Mes kovojame su elitu. Juos paėmėme iš kitų regionų“, – sakė 225-ojo Ukrainos šturmo bataliono vadas kapitonas Olegas Širiajevas. „Mes niekur nesiruošiame trauktis.“
Pasak leidinio, Ukraina turi daugiau priežasčių nei bet kada anksčiau atsilaikyti prieš Rusiją. Jei jie atsitrauks, paskui juos į Ukrainą įžengs 60 000 Rusijos karių, teigė pareigūnai.
V.Putino desperacija auga: įvardijo, kiek Kursko srities teritorijos jau susigrąžino Rusija
18:23
Ukrainos pajėgų operacija Rusijos Kursko srityje tęsiasi jau penktą mėnesį. Ukraina vis dar laikosi savo pozicijose, nors didžiulis dislokuotų rusų karių skaičius padėjo Maskvai susigražinti apie 40 proc. užgrobtų teritorijų, rašo „The Washinton Post“.
Leidinys pažymi, kad atakų Kursko regione intensyvumas signalizuoja apie didėjančią V.Putino desperaciją kuo greičiau nuimti šį „kozirį“ nuo stalo, didėjant spaudimui dėl galimų derybų dėl karo užbaigimo iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos.
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija į regioną pasiuntė 60 000 karių ir visomis turimomis priemonėmis puola ukrainiečių pozicijas. Rusai dažnai keliauja motociklais, vežimais, dviračiais ir pėsčiomis, kad sumažintų savo nuostolius Ukrainos pajėgų kontroliuojamuose keliuose. Be to, pastarosiomis dienomis mūšio lauke Kursko srityje padidėjo Šiaurės Korėjos karių, kurie didelėmis grupėmis žengia į priekį ir tampa lengvu taikiniu.
Ukraina kol kas tvirtai laikosi savo kontroliuojamos teritorijos. Iš dalies joms padeda Joe Bideno leidimas smūgiuoti tolimojo nuotolio ginklais bei nepalamkios oro sąlygos ir natūralios kliūtys, tokios kaip upės. Tačiau didžiulės Rusijos pajėgos, dislokuotos prie Kursko, padėjo Maskvai susigrąžinti apie 40 proc. iš 530 kvadratinių mylių, kurias iš pradžių užėmė Ukraina.
„Rugpjūtį V.Putinas sumenkino įžūlų įsiveržimą į Ukrainą, pavadindamas jį nenaudingu antriniu veiksmu, palyginti su pagrindiniais karo veiksmais Rytų Ukrainoje. Tačiau praėjus beveik penkiems mėnesiams, kovoms suintensyvėjus, mūšis dėl šio vakarinio Rusijos kampelio įrodė, kad Ukrainos įsiveržimas per sieną buvo karo posūkis, nors galutinis rezultatas ir lieka neaiškus“, – rašo WP.
Tiek Ukraina, tiek jos partneriai skeptiškai vertino Kursko operacijos veiksmingumą, o kritikai teigė, kad Ukrainai būtų buvę geriau sustiprinti esamas fronto linijas rytuose.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 82-osios brigados vadas Dmytro Vološynas prisipažino, kad iš pradžių apskritai skeptiškai vertino Kursko operaciją, tačiau nuo to laiko šio mūšio svarba tapo neginčijama.
Operacijos šalininkai teigia, kad puolimas buvo vienintelė Ukrainos galimybė. Pareigūnų teigimu, Rusijos puolimas šiaurėje buvo neišvengiamas, o dėl Rusijos įtvirtinimų Ukrainos pietuose ir rytuose panašios misijos ten būtų buvusios beveik neįmanomos.
Nors Rusija vis dar taikosi į kitapus sienos esantį Sumų regioną, ji pirmą kartą savo ginklus panaudojo ir savo šalyje – apgadino ne tik Ukrainos, bet ir savo miestus bei infrastruktūrą.
Ukrainai sulaikius šimtus rusų karių kaip belaisvius, Rusija buvo priversta atnaujinti mainus su Ukrainos bataliono „Azov“ kariais. Ši operacija taip pat privertė Rusiją atitraukti dešimtis tūkstančių karių nuo fronto linijų Ukrainoje.
„Pirmiausia V.Putinui tai yra principinė istorija. Jis čia metė geriausias ir paruoštas brigadas. Tai apmokyti, savimi pasitikintys tipai... Mes kovojame su elitu. Juos paėmėme iš kitų regionų“, – sakė 225-ojo Ukrainos šturmo bataliono vadas kapitonas Olegas Širiajevas. „Mes niekur nesiruošiame trauktis.“
Pasak leidinio, Ukraina turi daugiau priežasčių nei bet kada anksčiau atsilaikyti prieš Rusiją. Jei jie atsitrauks, paskui juos į Ukrainą įžengs 60 000 Rusijos karių, teigė pareigūnai.
Rusų kariai nušovė penkis į nelaisvę paimtus ukrainiečių karius
15:35
Rusijos kariai nušovė penkis į nelaisvę paimtus ukrainiečių kariškius. Karo nusikaltimas buvo užfiksuotas vaizdo įraše.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas sakė, kad jau peržiūrėjo vaizdo įrašą, kurį paskelbė 110-oji atskiroji mechanizuotoji brigada. Ombudsmenas apie Rusijos karo nusikaltimą praneš JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.
„Rusijos karo nusikaltėliai, šaudantys ukrainiečių karo belaisvius, turi būti patraukti atsakomybėn prieš tarptautinį tribunolą ir sulaukti griežčiausios įstatymuose numatytos bausmės!“ – sakė D.Lubinecas.
Po dronų atakos Kazanėje V.Putinas pažadėjo didinti „destrukciją“ Ukrainoje
14:05
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pažadėjo Ukrainoje kelti daugiau „destrukcijos“, reaguodamas į dieną anksčiau įvykdytus dronų smūgius daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalui namui centriniame Rusijos Kazanės mieste.
Anot pareigūnų, šeštadienio rytą buvo pataikyta į gyvenamuosius namus Kazanėje, esančioje už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos, tačiau aukų nebuvo.
„Kad ir ką ir kiek jie bandytų sunaikinti, jie patys susidurs su daug kartų didesne destrukcija ir gailėsis dėl to, ką bando padaryti mūsų šalyje“, – sakė V. Putinas, komentuodamas išpuolį per vyriausybės posėdį, transliuotą per televiziją.
Tatarstano regiono gubernatoriaus Rustamo Minichanovo spaudos tarnyba buvo pranešęs, kad Kazanė atakuota aštuoniais dronais. Šeši jų pataikė į gyvenamuosius pastatus, vienas – į pramonės objektą, o dar vienas buvo numuštas virš upės.
„Forbes“ apie pirmąją robotizuotą Ukrainos ataka prieš rusų pozicijas: įspūdingas pasiekimas ar silpnumo ženklas?
13:25
Ukrainos nacionalinės gvardijos brigada neseniai surengė pirmąją ataką, panaudodamos tik bepilotes antžemines transporto priemones ir pirmojo asmens vaizdo bepiločius orlaivius, puldamos Rusijos pozicijas Charkivo srityje.
„Kalbame apie dešimtis robotizuotos ir bepilotės įrangos vienetų vienu metu nedideliame fronto ruože“, – paaiškino 13-osios nacionalinės gvardijos brigados atstovas spaudai.
Pasak „Forbes“ analitiko Davido Axe’o, tai buvo įspūdingas technologinis pasiekimas, o tuo pačiu ir nerimą keliantis pervargusių Ukrainos pajėgų silpnumo ženklas.
„Būtent bepilotės antžeminės transporto priemonės turi didelių trūkumų ir vis dar negali visiškai pakeisti žmonių pėstininkų“, – rašo D.Axe’as.
Pasak jo, tai, kad brigadai apskritai reikėjo pakeisti karius robotais, rodo, kiek mažai žmonių jie turi, palyginti su rusų daliniais, su kuriais kovoja. 13-oji Nacionalinės gvardijos brigada gina penkių mylių ilgio fronto linijos ruožą aplink Hlybokės miestą, esantį į pietus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos. Ji atlaiko ne mažiau kaip keturių rusų pulkų pajėgas.
„Tai ne daugiau kaip 2 000 ukrainiečių ir apie 6 000 rusų. Gyvosios jėgos santykis yra maždaug toks pat visoje 800 mylių ilgio Rusijos 34 mėnesius trunkančio platesnio karo prieš Ukrainą fronto linijoje. Rusijos karių skaičius vis dar gerokai viršija Ukrainos karių skaičių, nepaisant to, kad nuo 2022 m. vasario mėn. rusai patyrė maždaug dvigubai daugiau nuostolių nei ukrainiečiai“, – rašo analitikas.
Pirma tokia ataka
Ukrainos operacijoje dalyvavo nuotoliniu būdu valdomi skraidantys stebėjimo ir minų paieškos bepiločiai orlaviai, ant žemės ir ore veikiantys vienkartiniai sprogstamieji robotai, taip pat šaunamaisiais ginklais ginkluoti antžeminiai robotai.
Rugsėjo mėnesį ukrainiečių antžeminis robotas išvalė rusų tranšėją Kursko srityje, tai parodė, kad tokios atakos yra įmanomos. Rusija pati bandė surengti nedidelio masto antžeminių robotų išpuolius, tačiau ne taip sėkmingai.
D.Axe’as pažymi, kad problema yra tame, jog nors robotai moka stebėti ir pulti, jie labia prastai sugeba sulaikyti. Norėdamos išlaikyti teritoriją, kariuomenės pėstininkus dislokuoja tranšėjose. Jie sėdi, laukia ir kviečia pastiprinimą, kai priešas puola. Tai nuobodi, varginanti, nuolatinio budrumo reikalaujanti tarnyba.
„Kai žmogus operatorius nuotoliniu būdu stebi mūšio lauką per techninės priežiūros reikalaujančio antžeminio roboto jutiklius, nuolatinis budrumas yra sudėtingas“, – rašo D.Axe’as.
Jis taip pat pastebi, kad mašinos greitai sugenda.
„Kaip nustatė Kalifornijos analitinis centras RAND, atlikęs hipotetinį JAV („mėlynųjų“) ir Rusijos („raudonųjų“) kariuomenių batalionų, iš dalies aprūpintų ginkluotais antžeminiais bepiločiais orlaiviais, susidūrimą, jų radijo duomenų perdavimo kanalai labai jautrūs priešo trukdžiams. „Mėlynųjų“ gebėjimą veikti labai sumažino „raudonųjų“ slopintuvai“, – RAND išvadą cituoja D.Axe’as.
Po beveik trejus metus trukusio karo Ukraina neabejotinai pirmauja pasaulyje karinės robotikos srityje. Tačiau ukrainiečių inovacijos iš dalies yra atsakas į jų neviltį, t. y. į tai, kad jiems sunkiai sekasi įdarbinti pakankamai žmonių karių, kad galėtų susikauti su rusais.
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
12:36
Rusija sekmadienį pranešė, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje.
Gynybos ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad jos kariai užėmė Lozovos kaimą Charkivo srities šiaurės rytuose ir Krasnojės kaimą, Ukrainoje vadinamą Soncivka.
Pastarasis yra netoli Kurachovės, kurią Rusija beveik apsupo ir kuri laikoma esminiu Maskvos taikiniu rusams bandant užimti visą Donecko regioną.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija sparčiau žengia Rytų Ukrainoje, siekdama užsitikrinti kuo didesnę teritoriją iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausį.
Respublikonas pažadėjo greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, tačiau nepasiūlė jokių konkrečių paliaubų ar taikos susitarimo sąlygų.
Rusų kariuomenė teigia, kad šiais metais užėmė daugiau kaip 190 Ukrainos gyvenviečių, o Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti liniją, trūkstant karių ir amunicijos.
„The Guardian“ apie karių trūkumą Ukrainoje: baiminamasi, kad gali nutekėti slapta informacija
11:04
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, susidūręs su žmonių trūkumu fronte, įsakė „jau išsekusiems oro gynybos daliniams“ išleisti daugiau karių ir pasiųsti juos į pėstininkų dalinius, pranešė „The Guardian“, remdamasis šaltiniais Ukrainos oro gynybos daliniuose. Ukrainos atstovų teigimų, tokia formuluotė yra nekorektiška.
„Padėtis pasiekė kritinį lygį ir negalime būti tikri, kad oro gynyba galės tinkamai veikti“, – leidiniui sakė vienas pašnekovas. Pasak jo, į pėstininkų dalinius siunčiami tam nepasirengę kariai.
Tačiau jie buvo apmokyti Vakaruose ir žino, kaip veikia priešlėktuvinė gynyba.
Plačiau skaitykite čia.
O.Scholzas susikirto su A.Duda: „Jūs net nesinaudojate euru!“
11:01
Įšaldytas Rusijos turtas sukėlė ginčą tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos per šią savaitę vykusį Europos Sąjungos vadovų susitikimą, pranešė „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Per diskusijas dėl tolesnės pagalbos Ukrainai A.Duda paragino ES konfiskuoti 260 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą ir nukreipti jį Kyjivui remti.
Šiai iniciatyvai jau seniai pritaria Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, tačiau Vokietija, Prancūzija ir Italija tokiam žingsniui priešinasi.
„Jūs nesuprantate, kaip tai paveiktų mūsų finansų rinkų stabilumą. Jūs net nesinaudojate euru!“ O.Scholzas, remdamasis trimis šaltiniais, kuriuos cituoja leidinys, esą šaukė A.Dudai.
Gruodžio 19 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje. Kalbėdamas su žurnalistais V.Zelenskis sakė, kad per posėdį planuoja aptarti Ukrainos energetikos sektoriaus apsaugą.
Tądien ES vadovai pareiškė, kad Rusijos turtas bus įšaldytas tol, kol pasibaigs karas ir Ukrainai bus sumokėtos kompensacijos, kaip teigiama Briuselio susitikimo išvadose.
Rusijos Oriolo srities naftos saugykloje kilo gaisras
09:26
Sekamdienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė naftos saugyklai Rusijos Oriolo miesto priemiestyje ir sukėlė gaisrą, teigė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
Pasak Rusijos „Telegram“ naujienų kanalo „Astra“, apie 12.30 val. vietos laiku mieste buvo pranešta apie kelis sprogimus. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose, kuriuos nufilmavo vietos gyventojai, matyti, kaip dideli sprogimai nušviečia naktinį dangų aplink miestą.
Padarytos žalos mastas nėra aiškus.
A.Klyčkovas teigė, kad per išpuolį aukų ar sužeistųjų nebuvo.
Ši ataka įvykdyta praėjus vos savaitei po to, kai Ukrainos bepiločiai dronai smogė į tą pačią naftos saugyklą Oriole ir sukėlė didelį gaisrą. Pranešama, kad po išpuolio gaisras degė kelias dienas.
Rusų dronas atakavo daugiaaukštį pastatą, kilo gaisras
09:04
Sekmadienio naktį Rusijos pajėgos vėl atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais. Brovaruose, Kyjivo srityje, dėl krintančių nuolaužų daugiaaukščiame pastate kilo gaisras, pranešė Brovarų meras Ihoris Sapožko.
„Šiandien apie 00.45 val. dėl priešo bepiločio lėktuvo atakos užsidegė vieno iš Brovaruose esančių daugiaaukščių pastatų stogas. Į įvykio vietą skubiai atvyko gelbėtojai. Gaisras buvo greitai lokalizuotas. Namo gyventojai buvo evakuoti“, – sakoma pranešime.
Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.
Lenkija pareiškė esanti pasirengusi numušti Rusijos raketas ir įvardijo sąlygas
08:54
Lenkija yra pasirengusi numušti Rusijos raketas virš savo teritorijos. Tačiau tai įvyks esant tam tikroms sąlygoms.
Tai pareiškė gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“ su nuoroda į jo interviu „Voice of America“.
Lenkijos ministras pažymėjo, kad jo šalis labai dažnai įjungia F-16 lėktuvus į parengtį dėl į Ukrainą paleistų raketų. Tačiau Lenkija numuš Rusijos raketas virš savo teritorijos, jei jos kels grėsmę „bet kuriai Lenkijos ar kitų NATO valstybių narių vietai“.
„Nebuvo atvejo, kad raketa būtų nukreipta į taikinį Lenkijos teritorijoje, bet taip, praėjusią savaitę Lenkijos F-16 pakilo ir buvo pasirengę ginti teritoriją prie sienos“, – sakė jis.
Jis taip pat mano, kad situacija dėl Lenkijos oro erdvės pažeidimo taip pat liečia Latviją ir Rumuniją, kur dažnai pastebimi nežinomi dronai.
„Esame parengę oro gynybos sistemą, taip pat turime sustiprintą oro gynybą. Kalbame apie Žešuvo oro uostą, kuris perduodamas NATO apsaugai. Oro pajėgų bazę saugo mūsų sąjungininkės Amerika, Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kitos šalys. Ir jei ši oro erdvė bus pažeista, raketa ar dronas bus numuštas“, – sakė ministras.
Kartu jis priminė, kad kai kalbama apie taikinių virš Ukrainos oro erdvės numušimą, NATO sprendimo šiuo klausimu nėra.
Ukraina ne kartą prašė Lenkijos ir Rumunijos pagalbos numušant Rusijos raketas ir dronus, skrendančius per jos teritoriją šių šalių link. Tačiau tokiam sprendimui įgyvendinti reikia NATO, visų pirma Jungtinių Valstijų, sutikimo, kuris šiuo metu stabdo šį procesą.
Spalio 30 d. JAV Kongreso nariai paragino prezidentą Joe Bideną suteikti Lenkijai leidimą naikinti priešo taikinius virš Ukrainos teritorijos.
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad Kyjivas ir Varšuva tariasi dėl mechanizmo, kuris leistų Lenkijos oro gynybai numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos.
