Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Penki pagrindiniai veiksniai, kurie lems karo eigą
10:03
Artimiausi mėnesiai Ukrainai bus patys sunkiausi - tokią nuomonę išsakė daugelis tarptautinių ir Ukrainos karinių ekspertų. Portalas „New Voice“ aiškinosi, nuo ko ir kaip tiksliai priklausys kitų metų padėtis fronte.
Pirmiausia sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje įvyks naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris pažadėjo per 24 valandas nutraukti Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą. Nežinia, ar jam tai pavyks, tačiau derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną varyti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą - atsakyti galingais ir jautriais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų šeimininko nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Pirmassis veiksnys: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus daugiau nei mėnesiui iki inauguracijos, Donaldas Trumpas pradėjo pirmąsias pastangas, kad 2025 m. sausio pabaigoje Ukraina ir Rusija sėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio prezidento, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, kaip jis veiks. Visų pirma bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas išnaudos tiek su oficialiuoju Kyjivu, tiek su V.Putino režimu. Dar vienas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodkos, Kremlius pradėjo kalbėti apie „diplomatinį būdą“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti, taip pat mokyti Rusijos gubernatorius dirbti su gyventojais, kad „laimėtų“ karą.
Kartu D. Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi sustoti, nes jei „praradai 700 000 žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai radikaliai keičia naujojo Baltųjų rūmų šeimininko retoriką, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos šventyklos su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis tikrai nori derybų.
N.Prichodka mano, kad JAV prezidentas iš tiesų gali priversti Kremlių tam tikra prasme trauktis iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks V.Putino pasodinti prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys „numušti“ naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos palaikymo veikla, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ir suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio ego netelpa standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas patenka į šią paradigmą. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, - sako N.Prichodka.
Antrasis veiksnys: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms reikia tolimojo nuotolio ginklų pirmiausia tam, kad galėtų suduoti galingus ir tikslius smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Visų pirma tai leis smogti į šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant sumažinti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) faktorių - tiesiogiai fronto linijoje, taip pat tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas ir Chersonas.
Kaip paaiškino karo ekspertas Oleksandras Kovalenka, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia jie eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kuriuos eksploatuoja ukrainiečiai. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami KAB bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Ukrainos pajėgoms sumažinti priešo oro pajėgų bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius priešo objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus - vadavietes, štabus. „Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, - sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiams reikalingi tolimojo nuotolio ginklai, pirmiausia ATACMS su kasetinio tipo kovine galvute (M-39 ir M-39A1 modifikacija). Tačiau papildomai Ukraina gali gauti AGM-158 ir AGM-154 iš JAV.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik „išstums“ priešo taktinės aviacijos objektus toliau nuo fronto linijos ir sienos, bet ir pakenks persigrupavimui. Yra ir ekonominio spaudimo veiksnys: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų sandėlių bazes, iš kurių patenka atsargos į karinio aprūpinimo centrus.
Trečiasis veiksnys: oro gynybos sistemos
JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, sėkmingai atremdamos pagrindinį Rusijos pranašumą - sparnuotąsias ir balistines raketas. Būtent šiais ginklais rusai bando sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad ją privestų prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad aprėptų visą teritoriją, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino V.Zelenskis. Kadangi jie brangūs - po 1,5 mlrd. JAV dolerių - ir ES šalys nenori jų siųsti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviai tiekti sistemas Kyjivui.
O.Kovalenka priduria, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių JAV priešraketinės gynybos sistemų THAAD (angl. Terminal High Altitude Area Defense), kurios skirtos apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio raketų. Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ - perdirbtos tarpžemyninės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ koncepciją, t. y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir skraidančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė - 2,3 mlrd. JAV dolerių už vieną sistemą, neskaitant AN/TPY-2 radaro. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
Ketvirtasis veiksnys: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį aktyvesnės mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: JAV pareigūnai jau atvirai pradėjo sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karinio personalo, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą. JAV savo ruožtu žada suteikti jiems viską, ko reikia.
Tačiau oficialusis Kyjivas ne mažiau tiesmukai atsako, kad nesvarstys galimybės mažinti mobilizacinio amžiaus, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenka mano, kad jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Pirma, ši amžiaus kategorija nėra pakankamai didelė. Antra, idealūs šturmuotojai yra 25-35 metų žmonės. „Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o sunku įsivaizduoti 18-os metų šturmuotoją, kuris atsidurtų šiame karo siaube ir psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, - tikina ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp Ukrainos karo ekspertų ir kariškių yra manančių, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia atjaunėti, nes dabar jos atrodo beveik seniausia kariuomenė pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai taip pat pripažino, kad iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę reikia pašaukti 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad padidintos mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, yra antraeilis klausimas, pastebi „New Voice“.
Penktasis veiksnys: Ukrainos pajėgų reorganizavimas
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę modernizuoti ir atjauninti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir mobilizacijos klausimais nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijas. Ir panaikinti funkcijų dubliavimą. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, keli operatyviniai ir taktiniai junginiai bei penki Nacionalinės gvardijos junginiai.
Todėl, pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadovybės štabe, kokie oro pajėgų daliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios. „Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes komandiruojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, - aiškina V.Kevliukas.
O.Kovalenka mano, kad norint atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie padalinių sistemos. Tuomet virš brigados lygmens bus nuolatinės struktūros.
„Taip, beje, veikia rusai, - aiškina O.Kovalenka, - kartais susiklosto situacija, kai, pavyzdžiui, kovų zonoje yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, turi geresnį padalinių bendradarbiavimą nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra vienoje ar kitoje zonoje.“
Šiuo metu Ukrainos pajėgos rengia kariuomenės pertvarkymo koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
V.Zelenskis kaltina Maskvoje apsilankiusį Slovakijos premjerą noru padėti V.Putinui
14:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apkaltino Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, kad jis nori padėti rusų vadovui Vladimirui Putinui toliau importuojant rusiškas dujas.
V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“ teigė, kad sekmadienį Maskvoje apsilankęs R.Fico „nori padėti V.Putinui užsidirbti pinigų karui finansuoti ir silpninti Europą“ ir pridūrė: „Mes manome, kad tokia pagalba Putinui yra amorali.“
Slovakijos premjeras sekmadienį Kremliuje vykusiame netikėtame susitikime su V.Putinu aptarė rusiškų dujų tiekimą šaliai.
Pranešama, kad derybose taip pat buvo aptarta jau beveik trejus metus trunkanti plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.
Slovakija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų ir baiminasi, kad gruodžio 31 dieną nustojus galioti tranzito per Ukrainą susitarimui, ji gali netekti dujų.
Tuo tarpu Kyjivas leido suprasti, kad neketina pratęsti susitarimo.
R.Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi. Apie Slovakijos ministro pirmininko vizitą į Maskvą iš anksto nebuvo pranešta.
Vakcinos gyvenvietės paslaptis: Rusijos biologinių ginklų programa
13:11
Buvęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu asmeniškai atvyko apžiūrėti Maskvos regione statomų naujų laboratorijų, kuriose, Vakarų žiniasklaidos nuomone, Rusija gali kurti pažangius biologinius ginklus. „Laisvės radijo“ žurnalistai rado vaizdo įrašų ir nuotraukų, darytų naujai statomo slapto karinio instituto, kuris sovietmečiu buvo susijęs su biologinių ginklų kūrimu, pastatų viduje.
Ekspertai teigia, kad tokių ginklų kūrimas niekada nebuvo nutrauktas nei SSRS, nei Rusijoje.
Spalio pabaigoje laikraštis „The Washington Post“ paskelbė kelias palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuota Rusijos uždaro karinio miestelio Sergijev Posadas-6, esančio Maskvos srities šiaurės rytuose, už kelių kilometrų nuo Sergijev Posado, teritorija. Ji dar žinoma kaip Vakcinos gyvenvietė – iki šiol apie šią vietą buvo rašoma tik komunalinių problemų ir buitinės betvarkės kontekste.
Sergijev Posadas-6 yra pagrindinis Rusijos Federacijos gynybos ministerijos svarbiausio karinio biologinio instituto miestelis. Dabar ši įstaiga, kuri nuo 1954 metų užsiėmė biologinių ginklų kūrimu, vadinasi Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 48-uoju centriniu mokslinių tyrimų institutu (CMTI). Iš viso 48-asis CMTI dabar turi tris filialus: Sergijev Posade-6, Kirove ir Jekaterinburge. Istoriškai institutas Sergijev Posade užsiėmė virusais, o Kirove – bakterijomis.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukraina gavo 1,1 mlrd. dolerių, jie bus naudojami kritinėms išlaidoms finansuoti
12:53
Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo gavo 1,1 mlrd. dolerių.
Apie tai pranešė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis pažymėjo, kad tai yra šeštoji dalis pagal bendrą programą pagal Išplėstinę fondo priemonę (EFF).
„Lėšos jau gautos į Ukrainos sąskaitas. Jas panaudosime svarbiausioms biudžeto išlaidoms finansuoti“, – pažymėjo D.Šmyhalis.
Iš viso pagal šią programą Ukraina iš TVF jau gavo 9,8 mlrd. dolerių, priminė vyriausybės vadovas.
Turkijoje Juodosios jūros pakrantėje netoli Stambulo rasta jūrinė mina
12:46
Turkijoje prie Juodosios jūros pakrantės į šiaurės rytus nuo Stambulo aptikta plūduriuojanti jūrinė mina, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Pranešime nurodoma, kad mina bus sunaikinta vėliau pirmadienį.
Mina buvo rasta sekmadienį prie Ahvos pakrantės, maždaug už 50 km į rytus nuo taško, kur Bosforo sąsiauris jungiasi su Juodąja jūra.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, abi kariaujančios pusės, siekdamos apsaugoti savo pakrantes, jas minavo, tačiau minas dažnai išjudina audros.
Atsižvelgdamos į grėsmę tiek komercinei, tiek karinei laivybai, su jūra besiribojančios NATO narės Turkija, Bulgarija ir Rumunija įsteigė priešmininių laivų grupę, prižiūrinčią išminavimo operacijas.
Ji pradėjo veikti liepos 1-ąją.
Rumunijos gynybos ministerija šį mėnesį pranešė, kad nuo karo pradžios iš viso rastos ir sunaikintos 107 plūduriuojančios minos.
Praėjusį mėnesį Turkijos viceadmirolas Mustafa Kaya žurnalistams sakė, kad Juodojoje jūroje neseniai buvo padėta daugiau kaip 400 minų ir kad kai kurios jų ėmė dreifuoti.
Rusija teigia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
12:23
Rusija pirmadienį pareiškė, kad užėmė Storoževės kaimą Rytų Ukrainoje, netoli Didžiosios Novosilkos miesto, kurį jos pajėgos, atrodo, bando apsupti.
„Dėl ryžtingų karinių dalinių veiksmų (...) išvaduota Storoževojės gyvenvietė“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriame vartojamas rusiškas kaimo pavadinimas.
Rusija reguliariai praneša užimanti gyvenvietes Rytų Ukrainoje, ypač netoli Kurachovės, kurią Rusija yra beveik visiškai apsupusi ir kuri laikoma esminiu Maskvos taikiniu rusams bandant užimti visą Donecko sritį.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija sparčiai žengia Rytų Ukrainoje, siekdama užsitikrinti kuo didesnę teritoriją iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausį.
Respublikonas pažadėjo greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį karą, tačiau nepasiūlė jokių konkrečių paliaubų ar taikos susitarimo sąlygų.
Rusų kariuomenė teigia, kad šiais metais užėmė daugiau kaip 190 Ukrainos gyvenviečių, o Kyjivui sunkiai sekasi išlaikyti gynybos liniją, trūkstant karių ir amunicijos.
Lenkijos prezidentas A.Duda: D.Trumpas nepaliks Ukrainos vienos
10:49
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė nemanantis, jog išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paliks Ukrainą sudėtingoje situacijoje.
A.Duda taip pat pabrėžė, jog NATO šalys turėtų padidinti išlaidas gynybai, kad atgrasytų Rusiją.
„Ramiai laukiu, kol Trumpas vėl pradės eiti pareigas. Manau, kad pasaulyje yra tik du prezidentai, kurių Vladimiras Putinas tikrai bijo: Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Donaldas Trumpas“, – savaitgalį sakė A.Duda interviu šveicarų laikraščiui NZZ.
Jis teigė, kad D.Trumpo mąstymas neįprastas politikui, tačiau jo vertinimai labai aiškūs.
„Jis mąsto labai logiškai ir praktiškai. Tačiau kalbėdamas apie savo ateities planus jis yra labai paslaptingas. Jis nesako, kokius metodus naudos. Jis elgiasi taip, kad niekas nežiūrėtų į jo kortas“, – pridūrė A.Duda, kalbėdamas apie asmenines patirtis su D.Trumpu.
A.Duda sakė tikįs, kad D.Trumpas nepaliks Ukrainos vienos.
Jo manymu, D.Trumpas skaičiuoja ir vertina, ir gerai žino, kiek JAV politiškai investavo į Ukrainą jo ankstesnio prezidentavimo metu ir per pastaruosius ketverius metus, ir šių investicijų neatsisakys.
„Kai mano kolegos (iš kitų šalių) reiškia susirūpinimą dėl Trumpo veiksmų Ukrainoje, aš šypsausi ir sakau: pabandykite atimti iš Trumpo tai, kas, jo manymu, jam priklauso“, – tęsė lenkų prezidentas.
A.Duda taip pat teigė manantis, jog kalbėdamas apie galimybę JAV pasitraukti iš NATO D. Trumpas signalizuoja, kad nenori prisiimti išlaidų, susijusių su gynimu šalių, nenorinčių mokėti už savo saugumą ir gynybą.
Jis sakė, kad jei visos Europos Sąjungos valstybės narės gynybai skirtų 4 proc. BVP, kaip tai daro Lenkija, Europa galbūt galėtų apsiginti nuo Rusijos be JAV paramos, tačiau jei išleistų tik 2 proc. BVP, kaip tai daro kai kurios šalys, „mes neturime jokių šansų“.
Rusijoje – bandymų padegti banga: nusitaikė į bankus ir prekybos centrus
10:48
Pasak žiniasklaidos pranešimų, per tris dienas Rusijoje būta daugybės bandymų padegti, o taikiniais tapo bankai, prekybos centrai, pašto skyriai bei valdžios pastatai.
Valstybinė naujienų agentūra TASS ir nepriklausomas portalas „Fontanka“ pranešė, jog nuo penktadienio buvo užfiksuota apie 20 atskirų atvejų, kai žmonės bandė panaudoti mažus sprogstamuosius užtaisus ar į pastatus paleisti fejerverkus. Daugiausia – Sankt Peterburge, Maskvoje ir jų priemiesčiuose.
Cituodama teisėsaugos šaltinį TASS pranešė, jog potencialius padegėjus internetu verbavo apgavikai, už atakas siūlę pinigus.
Stebėjimo kamerų vaizdo medžiagoje, kuria pasidalinta socialiniuose tinkluose, galima matyti, kaip vandalai mobiliaisiais telefonais nufilmuoja savo bandymus sukelti gaisrus.
Vėlesnėse nuotraukose galima matyti sunaikintą bankomatą bei netoliese išdužusius langus. Kitoje nuotraukoje matyti sudegęs policijos automobilis.
Taikiniais tapo valstybinių bankų bankomatai, prekybos centrai, karinio komplektavimo punktai, policijos automobiliai, administraciniai pastatai.
Valstybinio skolintojo „Sberbank“ duomenimis, per pastarąją savaitę 30 proc. padaugėjo bandymų padegti, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi banko spaudos tarnyba.
Didžioji dalis po šių incidentų sulaikytų asmenų – pensininkai, pranešė TASS.
„Sberbank“ teigimu, jie buvo užverbuoti ukrainiečių.
Maskvos saugumo tarnyba FSB anksčiau įspėjo tautiečius, jog ukrainiečių sukčiai, apsimetantys saugumo agentais, skambino senyvo amžiaus žmonėms bei prašė jų mainais į pinigus ar prieigą prie užblokuotų sąskaitų vykdyti padegimus.
Į bandymų padegti bangą ar kaltinimus, kad jie buvo suplanuoti Ukrainos teritorijoje, Kyjivas kol kas neatsakė.
Nuo Maskvos didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį Rusijoje savadarbiais Molotovo kokteiliais atakuoti keli karinio komplektavimo punktai.
Išpuoliai prieš komplektavimo punktus suintensyvėjo po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų rugsėjį paskelbė nepopuliarią mobilizaciją, per kurią 300 tūkst. rusų buvo pašaukti kariauti.
Suimtiesiems dėl padegimų rusų teismai skyrė kelerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmes.
„Roskomnadzor“ įpareigojo „WhatsApp“ ir „Skype“ perduoti naudotojų duomenis FSB
10:45
Rusijos federalinė ryšių ir informacinių technologijų reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ į savąjį „Informacijos sklaidos organizatorių“ registrą įtraukė 12 momentinio susirašinėjimo programėlių, įskaitant „WhatsApp“ ir „Skype“, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi projekto „Roskomsvoboda“ pranešimu.
Į šį registrą patekusios kompanijos privalo saugoti jų paslaugų Rusijoje naudotojų duomenis ir susirašinėjimus, o pareikalavus perduoti juos Federalinei saugumo tarnybai (FSB).
Nuolatinė jėgos struktūrų prieiga prie tokios informacijos turi būti užtikrinama specialia įranga, kurią paslaugų teikėjos privalo įdiegti savo lėšomis.
Be „Whatsapp“ ir „Skype“, į registrą buvo įtrauktos „Swiss Messenger Wire“, „British Element“, „KakaoTalk“, „German Crypviser“ ir dar kelios kitos.
Kaip jau buvo skelbta, prieš savaitę „Roskomnadzor“ užblokavo „Viber“ programėlę, kuria naudojosi maždaug ketvirtadalis šios šalies gyventojų, o sprendimą paaiškino tuo, kad ja gali naudotis ekstremistai ar teroristai.
Penki pagrindiniai veiksniai, kurie lems karo eigą
10:03
Artimiausi mėnesiai Ukrainai bus patys sunkiausi - tokią nuomonę išsakė daugelis tarptautinių ir Ukrainos karinių ekspertų. Portalas „New Voice“ aiškinosi, nuo ko ir kaip tiksliai priklausys kitų metų padėtis fronte.
Pirmiausia sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje įvyks naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris pažadėjo per 24 valandas nutraukti Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą. Nežinia, ar jam tai pavyks, tačiau derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną varyti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą - atsakyti galingais ir jautriais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų šeimininko nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Pirmassis veiksnys: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus daugiau nei mėnesiui iki inauguracijos, Donaldas Trumpas pradėjo pirmąsias pastangas, kad 2025 m. sausio pabaigoje Ukraina ir Rusija sėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio prezidento, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, kaip jis veiks. Visų pirma bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas išnaudos tiek su oficialiuoju Kyjivu, tiek su V.Putino režimu. Dar vienas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodkos, Kremlius pradėjo kalbėti apie „diplomatinį būdą“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti, taip pat mokyti Rusijos gubernatorius dirbti su gyventojais, kad „laimėtų“ karą.
Kartu D. Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi sustoti, nes jei „praradai 700 000 žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai radikaliai keičia naujojo Baltųjų rūmų šeimininko retoriką, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos šventyklos su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis tikrai nori derybų.
N.Prichodka mano, kad JAV prezidentas iš tiesų gali priversti Kremlių tam tikra prasme trauktis iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks V.Putino pasodinti prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys „numušti“ naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos palaikymo veikla, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ir suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio ego netelpa standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas patenka į šią paradigmą. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, - sako N.Prichodka.
Antrasis veiksnys: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms reikia tolimojo nuotolio ginklų pirmiausia tam, kad galėtų suduoti galingus ir tikslius smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Visų pirma tai leis smogti į šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant sumažinti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) faktorių - tiesiogiai fronto linijoje, taip pat tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas ir Chersonas.
Kaip paaiškino karo ekspertas Oleksandras Kovalenka, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia jie eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kuriuos eksploatuoja ukrainiečiai. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami KAB bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Ukrainos pajėgoms sumažinti priešo oro pajėgų bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius priešo objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus - vadavietes, štabus. „Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, - sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiams reikalingi tolimojo nuotolio ginklai, pirmiausia ATACMS su kasetinio tipo kovine galvute (M-39 ir M-39A1 modifikacija). Tačiau papildomai Ukraina gali gauti AGM-158 ir AGM-154 iš JAV.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik „išstums“ priešo taktinės aviacijos objektus toliau nuo fronto linijos ir sienos, bet ir pakenks persigrupavimui. Yra ir ekonominio spaudimo veiksnys: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų sandėlių bazes, iš kurių patenka atsargos į karinio aprūpinimo centrus.
Trečiasis veiksnys: oro gynybos sistemos
JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, sėkmingai atremdamos pagrindinį Rusijos pranašumą - sparnuotąsias ir balistines raketas. Būtent šiais ginklais rusai bando sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad ją privestų prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad aprėptų visą teritoriją, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino V.Zelenskis. Kadangi jie brangūs - po 1,5 mlrd. JAV dolerių - ir ES šalys nenori jų siųsti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviai tiekti sistemas Kyjivui.
O.Kovalenka priduria, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių JAV priešraketinės gynybos sistemų THAAD (angl. Terminal High Altitude Area Defense), kurios skirtos apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio raketų. Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ - perdirbtos tarpžemyninės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ koncepciją, t. y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir skraidančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė - 2,3 mlrd. JAV dolerių už vieną sistemą, neskaitant AN/TPY-2 radaro. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
Ketvirtasis veiksnys: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį aktyvesnės mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: JAV pareigūnai jau atvirai pradėjo sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karinio personalo, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą. JAV savo ruožtu žada suteikti jiems viską, ko reikia.
Tačiau oficialusis Kyjivas ne mažiau tiesmukai atsako, kad nesvarstys galimybės mažinti mobilizacinio amžiaus, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenka mano, kad jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Pirma, ši amžiaus kategorija nėra pakankamai didelė. Antra, idealūs šturmuotojai yra 25-35 metų žmonės. „Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o sunku įsivaizduoti 18-os metų šturmuotoją, kuris atsidurtų šiame karo siaube ir psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, - tikina ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp Ukrainos karo ekspertų ir kariškių yra manančių, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia atjaunėti, nes dabar jos atrodo beveik seniausia kariuomenė pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai taip pat pripažino, kad iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę reikia pašaukti 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad padidintos mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, yra antraeilis klausimas, pastebi „New Voice“.
Penktasis veiksnys: Ukrainos pajėgų reorganizavimas
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę modernizuoti ir atjauninti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir mobilizacijos klausimais nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijas. Ir panaikinti funkcijų dubliavimą. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, keli operatyviniai ir taktiniai junginiai bei penki Nacionalinės gvardijos junginiai.
Todėl, pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadovybės štabe, kokie oro pajėgų daliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios. „Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes komandiruojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, - aiškina V.Kevliukas.
O.Kovalenka mano, kad norint atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie padalinių sistemos. Tuomet virš brigados lygmens bus nuolatinės struktūros.
„Taip, beje, veikia rusai, - aiškina O.Kovalenka, - kartais susiklosto situacija, kai, pavyzdžiui, kovų zonoje yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, turi geresnį padalinių bendradarbiavimą nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra vienoje ar kitoje zonoje.“
Šiuo metu Ukrainos pajėgos rengia kariuomenės pertvarkymo koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
Rusijoje sudegė sandėlis su 16 mln. dolerių vertės „Shahed“ dalimis
08:58
Rusijos ekonominės zonos „Alabuga“ teritorijoje sudegė sandėlis su „Shahed“, kuriuos rusai naudoja puolimui prieš Ukrainą, dalimis, pranešė Ukrainos karinė žvalgyba GUR.
„Patalpoje buvo 65 atakos dronų fiuzeliažai, taip pat varikliai, navigacinės sistemos, termovizorinės vaizdo kameros, skirtos 400 vienetų „Shahed-136“ gamybai – viskas sudegė. Nuostoliai, padaryti agresoriui dėl Rusijos sandėlio sunaikinimo, vertinami 16 mln. dolerių“, sakoma pranešime.
GUR nepatikslino, kada tiksliai kilo gaisras ir kas jį sukėlė, tačiau dar kartą pabrėžė, kad Rusija turės sumokėti už visus savo nusikaltimus, padarytus prieš Ukrainos žmones.
