Svarbiausios naujienos
- „The Washington Post“: galimos rimtos sankcijos Rusijos energetikai iki J.Bideno kadencijos pabaigos
- D.Trumpo specialusis pasiuntinys pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainą per Kalėdas
- Ukrainiečiai fronte per vieną dieną atlaikė 248 kovas
- Ukraina sunaikino Rusijos šaudmenų sandėlį: „Dabar rusai susiduria su dideliais logistiniais sunkumais“
- Rusija Kalėdų rytą surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Washington Post“: galimos rimtos sankcijos Rusijos energetikai iki J.Bideno kadencijos pabaigos
22:11 Atnaujinta 22:49
JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui iki pasibaigiant jo kadencijai. Apie tai pranešė dienraštis „The Washington Post“. Taip esą iš dalies siekiama suteikti būsimajai Donaldo Trumpo komandai svertų derybose su Ukraina.
Tačiau dabartinis šalies vadovas gali nenorėti didinti dujų kainų net paskutinėmis savo darbo dienomis, remdamasis šaltiniais rašo laikraštis.
Tačiau dabartinis šalies vadovas gali nenorėti didinti dujų kainų net paskutinėmis savo darbo dienomis, remdamasis šaltiniais rašo laikraštis.
Taikosi į laivus ir pervedimus?
Administracijai mąstant apie atsisveikinimo smūgį finansiniame kare prieš Vladimirą Putiną, J.Bidenas paskutines savo kadencijos savaites svarsto naujas rimtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Taip žurnalistams teigė keturi su šiuo klausimu susipažinę žmonės.
Šis žingsnis esą suteiktų daugiau svertų būsimai išrinktojo prezidento D.Trumpo komandai derybose su V.Putinu dėl Rusijos karo su Ukraina užbaigimo, aiškino anonimais norėję likti žmonės, mat šie svarstymai nėra vieši.
Anot dienraščio šaltinių, sankcijos būtų nukreiptos į tarptautinių laivų, gabenančių Rusijos naftą į ne Vakarų šalis, „tamsųjį laivyną“. Taip pat – į tam tikrus jos naftos eksportuotojus, kuriems sankcijos iki šiol nebuvo taikytos.
Pašnekovai nurodė ir galimybę atšaukti licenciją, kuri leidžia bankams vykdyti Rusijos energetikos sektoriaus pervedimus.
Jei sankcijos būtų įgyvendintos, jos padėtų formuoti J.Bideno ekonomikos ir užsienio politikos palikimą prieš D.Trumpo inauguraciją.
„The Washington Post“ teigimu, panašus sprendimas prieš pasitraukiant iš pareigų sustiprintų dabartinio JAV vadovo teiginius, kad jis sutelkė Vakarų sąjungininkus ryžtingai reaguoti į 2022 m. invaziją Ukrainon.
Jis esąs pasirengęs perduoti savo įpėdiniui ir stiprią ekonomiką, bet šiam nuopelnui gali pakenkti staigus energijos sukrėtimas, pakartojantis kainų šuolius ankstesniais kadencijos metais.
Rinkimai baigėsi – galima imtis veiksmų
Dienraščio šaltinių vertinimu, J.Bidenas anksčiau buvo atsargus dėl itin griežtų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui, baimindamasis, kad pasaulinės naftos, o dėl to – ir kuro kainos JAV kils. Tačiau dabar, regint mažesnę infliaciją ir stabilesnę pasaulinę naftos rinką, taip pat – pasibaigus rinkimams, šie rūpesčiai taip nebeslegia.
„J.Bideno administracija nerimavo dėl didėjančių dujų kainų ir blogėjančios infliacijos. Tai buvo pagrindinis jų Rusijai taikomų sankcijų politikos suvaržymas – vidaus pasekmės“, – dienraštis cituoja Kolumbijos universiteto Pasaulinės energijos politikos centro vyresnįjį mokslinį bendradarbį Edwardą Fishmaną.
Jis paragino prezidentą paskutinėmis darbo savaitėmis nusitaikyti į Rusijos energijos pardavimą. „Rinkimai baigėsi, o infliacija kontroliuojama. Priežastys, kodėl reikia elgtis atsargiai sankcijų atžvilgiu, nebegalioja“, – kalbėjo ekspertas.
Vašingtonas ir jo partnerės Europoje suteikė Kyjivui šimtus milijardų dolerių pagalbos, o Rusijos bankams, gynybos įmonėms, pramonės gamintojams ir kitoms įmonėms taikė įvairias finansines sankcijas. Jų poveikis vis stiprėjo: oficialiais vyriausybės duomenimis, metinė infliacija Rusijoje turėtų išaugti iki daugiau nei 9 proc., kitąmet gali laukti nuosmukis. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki 21 proc.
Tačiau šios šalies energetikos sektorius liko tik iš dalies paveiktas, taip leidžiant V.Putino pajėgoms išsilaikyti mūšio lauke ir sumažinti ekonominę žalą namuose. Nuo trečdalio iki pusės Rusijos biudžeto pajamų gaunama iš naftos ir dujų pardavimo.
Kremlius iš energijos pardavimo praėjusiais metais uždirbo maždaug 100 mlrd. dolerių, dienraštis cituoja „S&P Global“ sausį paskelbtą ataskaitą.
„Naujų didelių sankcijų tikslas turėtų būti dviženklis jų eksporto pajamų sumažėjimas per 6-12 mėnesių“, – pažymėjo buvęs J.Bideno administracijos vyresnysis tarptautinės ekonomikos direktorius, dabar – Carnegie tarptautinės taikos fondo bendradarbis Peteris Harrellas.
Bet jis įspėjo daug nesitikėti: „Net jei ir bus didelis smūgis, Rusija ir toliau gaus dideles pajamas iš eksporto. Sankcijos yra pasikartojantis žaidimas, kuriame siekiama atlikti nuoseklius bazinius smūgius. Papildomos energetikos sankcijos galėtų būti solidus dvigubas kirtis.“
Aukštas pareigas einantis administracijos pareigūnas savo ruožtu pastangas dėl sankcijų suformulavo kaip būtinas, siekiant užtikrinti, kad Ukraina būtų „geriausioje padėtyje“ apsiginti ir derėtis dėl taikos „teisingomis“ sąlygomis.
Apklausa rodo, kad ukrainiečiai labiausiai Europoje pasitiki D.Trumpu
22:35
Naujosios Europos centro apklausa parodė, kad išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu pasitiki kiek daugiau nei 44 proc. ukrainiečių, t. y. maždaug 10 procentinių punktų mažiau nei prezidentu Joe Bidenu.
Palyginimui, atskira birželio mėnesio „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad labiausiai D.Trumpu pasitiki vengrai (37 proc.), po jų seka Didžioji Britanija (30 proc.) ir Prancūzija, kur juo pasitiki 16 proc. gyventojų.
„Tikėtina, kad tokį didelį palaikymą lėmė lūkesčiai, kad naujoji JAV administracija vykdys aiškesnę ir ryžtingesnę politiką Ukrainos atžvilgiu“, – teigė Naujosios Europos centro tyrėjai.
„The Washington Post“: galimos rimtos sankcijos Rusijos energetikai iki J.Bideno kadencijos pabaigos
22:11 Atnaujinta 22:49
JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui iki pasibaigiant jo kadencijai. Apie tai pranešė dienraštis „The Washington Post“. Taip esą iš dalies siekiama suteikti būsimajai Donaldo Trumpo komandai svertų derybose su Ukraina.
Tačiau dabartinis šalies vadovas gali nenorėti didinti dujų kainų net paskutinėmis savo darbo dienomis, remdamasis šaltiniais rašo laikraštis.
Tačiau dabartinis šalies vadovas gali nenorėti didinti dujų kainų net paskutinėmis savo darbo dienomis, remdamasis šaltiniais rašo laikraštis.
Taikosi į laivus ir pervedimus?
Administracijai mąstant apie atsisveikinimo smūgį finansiniame kare prieš Vladimirą Putiną, J.Bidenas paskutines savo kadencijos savaites svarsto naujas rimtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Taip žurnalistams teigė keturi su šiuo klausimu susipažinę žmonės.
Šis žingsnis esą suteiktų daugiau svertų būsimai išrinktojo prezidento D.Trumpo komandai derybose su V.Putinu dėl Rusijos karo su Ukraina užbaigimo, aiškino anonimais norėję likti žmonės, mat šie svarstymai nėra vieši.
Anot dienraščio šaltinių, sankcijos būtų nukreiptos į tarptautinių laivų, gabenančių Rusijos naftą į ne Vakarų šalis, „tamsųjį laivyną“. Taip pat – į tam tikrus jos naftos eksportuotojus, kuriems sankcijos iki šiol nebuvo taikytos.
Pašnekovai nurodė ir galimybę atšaukti licenciją, kuri leidžia bankams vykdyti Rusijos energetikos sektoriaus pervedimus.
Jei sankcijos būtų įgyvendintos, jos padėtų formuoti J.Bideno ekonomikos ir užsienio politikos palikimą prieš D.Trumpo inauguraciją.
„The Washington Post“ teigimu, panašus sprendimas prieš pasitraukiant iš pareigų sustiprintų dabartinio JAV vadovo teiginius, kad jis sutelkė Vakarų sąjungininkus ryžtingai reaguoti į 2022 m. invaziją Ukrainon.
Jis esąs pasirengęs perduoti savo įpėdiniui ir stiprią ekonomiką, bet šiam nuopelnui gali pakenkti staigus energijos sukrėtimas, pakartojantis kainų šuolius ankstesniais kadencijos metais.
Rinkimai baigėsi – galima imtis veiksmų
Dienraščio šaltinių vertinimu, J.Bidenas anksčiau buvo atsargus dėl itin griežtų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui, baimindamasis, kad pasaulinės naftos, o dėl to – ir kuro kainos JAV kils. Tačiau dabar, regint mažesnę infliaciją ir stabilesnę pasaulinę naftos rinką, taip pat – pasibaigus rinkimams, šie rūpesčiai taip nebeslegia.
„J.Bideno administracija nerimavo dėl didėjančių dujų kainų ir blogėjančios infliacijos. Tai buvo pagrindinis jų Rusijai taikomų sankcijų politikos suvaržymas – vidaus pasekmės“, – dienraštis cituoja Kolumbijos universiteto Pasaulinės energijos politikos centro vyresnįjį mokslinį bendradarbį Edwardą Fishmaną.
Jis paragino prezidentą paskutinėmis darbo savaitėmis nusitaikyti į Rusijos energijos pardavimą. „Rinkimai baigėsi, o infliacija kontroliuojama. Priežastys, kodėl reikia elgtis atsargiai sankcijų atžvilgiu, nebegalioja“, – kalbėjo ekspertas.
Vašingtonas ir jo partnerės Europoje suteikė Kyjivui šimtus milijardų dolerių pagalbos, o Rusijos bankams, gynybos įmonėms, pramonės gamintojams ir kitoms įmonėms taikė įvairias finansines sankcijas. Jų poveikis vis stiprėjo: oficialiais vyriausybės duomenimis, metinė infliacija Rusijoje turėtų išaugti iki daugiau nei 9 proc., kitąmet gali laukti nuosmukis. Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas iki 21 proc.
Tačiau šios šalies energetikos sektorius liko tik iš dalies paveiktas, taip leidžiant V.Putino pajėgoms išsilaikyti mūšio lauke ir sumažinti ekonominę žalą namuose. Nuo trečdalio iki pusės Rusijos biudžeto pajamų gaunama iš naftos ir dujų pardavimo.
Kremlius iš energijos pardavimo praėjusiais metais uždirbo maždaug 100 mlrd. dolerių, dienraštis cituoja „S&P Global“ sausį paskelbtą ataskaitą.
„Naujų didelių sankcijų tikslas turėtų būti dviženklis jų eksporto pajamų sumažėjimas per 6-12 mėnesių“, – pažymėjo buvęs J.Bideno administracijos vyresnysis tarptautinės ekonomikos direktorius, dabar – Carnegie tarptautinės taikos fondo bendradarbis Peteris Harrellas.
Bet jis įspėjo daug nesitikėti: „Net jei ir bus didelis smūgis, Rusija ir toliau gaus dideles pajamas iš eksporto. Sankcijos yra pasikartojantis žaidimas, kuriame siekiama atlikti nuoseklius bazinius smūgius. Papildomos energetikos sankcijos galėtų būti solidus dvigubas kirtis.“
Aukštas pareigas einantis administracijos pareigūnas savo ruožtu pastangas dėl sankcijų suformulavo kaip būtinas, siekiant užtikrinti, kad Ukraina būtų „geriausioje padėtyje“ apsiginti ir derėtis dėl taikos „teisingomis“ sąlygomis.
„Būtų sąžininga“: Rados narys pasakė, ar Ukrainoje įmanoma demobilizacija
22:05
Neįmanoma priimti įstatymo dėl demobilizacijos Ukrainoje. Tai tiesioginiame eteryje pareiškė Oleksandras Fedienko, liaudies deputatas, Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys.
„Šiai dienai neįmanoma priimti demobilizacijos. Rotaciją tikrai reikia atlikti. Kariškiams, kurie yra fronto linijose, tikrai reikia duoti pailsėti tiek morališkai, tiek fiziškai, tiek emociškai. Nesuprantu, kaip tai įmanoma fiziškai, nes neturime pakankamai karių. Tie, kurie tikrai gali išlaikyti gynybą, vykdyti tam tikras kontrpuolimo operacijas“, – sakė O.Fedienko.
Paklaustas, ar įmanoma, kad šis įstatymas bus priimtas iš esmės, deputatas atsakė: „Aš subjektyviai manau, kad šis įstatymas bus priimtas. Tai, ką matau fronte koviniuose daliniuose, yra tai, kad kariai, kurie buvo perkelti į atsargos kuopas, nėra naudojami karinėms operacijoms vykdyti. Jie net nenaudojami frontui aprūpinti. Jie tiesiog egzistuoja. Ir manau, kad būtų teisinga juos demobilizuoti.“
Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė išlaisvintą rusų disidentą
20:51
Rusų opozicijos politikas Ilja Jašinas, kurį Maskva rugpjūtį išlaisvino per apsikeitimą kaliniais, įtrauktas į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazė, kurią trečiadienį patikrino naujienų agentūra AFP.
„Ieškomas pagal baudžiamojo kodekso straipsnį“, – rašoma interneto svetainėje, kurioje taip pat pateikiama I.Jašino nuotrauka ir nurodoma jo gimimo data bei vieta.
Buvęs Maskvos tarybos narys taip pat įvardytas kaip „užsienio agentas“ – tokia etiketė paprastai klijuojama prezidento Vladimiro Putino oponentams.
2022 metų pabaigoje 41 metų I.Jašinas buvo nuteistas aštuonerius su puse metų kalėti už tai, kad pasmerkė civilių žudymą Ukrainos Bučos mieste.
Liberalas kadaise dirbo Maskvos miesto taryboje ir kovojo kartu su tokiais opozicijos veikėjais kaip Aleksejus Navalnas, kuris 2024 metų vasarį mirė kolonijoje, ir Borisas Nemcovas, kuris 2015 metais buvo nužudytas.
I.Jašinas kartu su kitais Rusijos opozicijos veikėjais ir amerikiečių žurnalistu Evanu Gershkovichu, buvusiu AFP korespondentu Maskvoje, buvo paleistas rugpjūčio 1 dieną per istorinį Rusijos ir Vakarų apsikeitimą kaliniais.
I.Jašinas sakė nenorėjęs palikti Rusijos net ir dėl laisvės, ir teigė, kad tokie mainai „skatina Putiną paimti daugiau įkaitų“.
„Savo įkalinimą supratau ne tik kaip kovą prieš karą, bet ir kaip kovą už savo teisę gyventi savo šalyje ir vykdyti nepriklausomą politinę darbotvarkę“, – sakė jis per spaudos konferenciją Vokietijoje.
Nuo to laiko jis dalyvauja Rusijos opozicijos judėjime tremtyje ir, pavyzdžiui, lapkritį dalyvavo Berlyne surengtoje protesto akcijoje prieš konfliktą Ukrainoje ir Vladimirą Putiną.
Rusijos ieškomų asmenų sąrašas neapsiriboja vien Rusijos piliečiais – į jį įtraukta ir nemažai užsienio šalių veikėjų, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
D.Trumpo specialusis pasiuntinys pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Ukrainą: „Kalėdos turėtų būti taikos metas“
20:27
Būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Rusijai ir Ukrainai generolas Keithas Kelloggas griežtai sukritikavo Kalėdų dieną Rusijos įvykdytą didelio masto raketų ataką prieš Ukrainą, trečiadienį pranešė portalas „Unian“.
K.Kelloggas pranešime pažymėjo, kad Kalėdos turėtų būti taikos metas, tačiau Ukraina vėl buvo užpulta.
„Masiniai raketų ir dronų smūgiai per Viešpaties gimtadienį yra neteisingi. Pasaulis atidžiai stebi abiejų pusių veiksmus“, – sakė K.Kelloggas.
D.Trumpo specialusis pasiuntinys pabrėžė, kad JAV kaip niekada pasiryžusios įtvirtinti taiką regione.
Rusijos išpuolį kritikavo ir Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridžita Brink.
„Rusijos kalėdinė dovana Ukrainai: daugiau kaip 70 raketų ir 100 bepiločių orlaivių, nukreiptų į namuose švenčiančias ukrainiečių šeimas ir jas šildančią energetikos infrastruktūrą. Trečiąjį šventinį sezoną Rusija žiemą paverčia ginklu“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
Anksčiau trečiadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat pasmerkė valstybės agresorės išpuolį.
Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos rytuose esantį Dnipro miestą namai liko be elektros
20:05
Dėl Rusijos atakų prieš Ukrainos rytuose esantį Dnipro miestą namai liko be elektros ir šilumos, teko evakuoti ligoninę.
Daugiau kaip šimtas vienos iš miesto ligoninių pacientų evakuojami ir perkeliami į kitas Dnipro gydymo įstaigas, trečiadienį pranešė miesto meras Borisas Filatovas.
Telegramoje paskelbtame pareiškime jis teigė, kad apie 65 namai vis dar neturi šilumos ir kad dėl Rusijos atakos buvo apgadintos septynios švietimo įstaigos. Jis pridūrė: „Deja, teks vėl evakuoti vieną iš miesto ligoninių, kurioje guli daugiau kaip šimtas pacientų. Jie bus paskirstyti į kitas Dnipro gydymo įstaigas.“
Rusija: sprogimas, dėl kurio nuskendo krovininis laivas, buvo teroristinis išpuolis
18:48 Atnaujinta 19:36
Rusijos krovininis laivas tarptautiniuose vandenyse Viduržemio jūroje šią savaitę nuskendo dėl teroristinio akto, trečiadienį pareiškė Rusijos valstybinė bendrovė, kuriai priklauso šis laivas.
Rusijos gynybos ministerijai priklausanti bendrovė „Oboronlogistika“ „mano, kad 2024 metų gruodžio 23 dieną prieš laivą „Ursa Major“ buvo įvykdyta tikslinė teroristinė ataka“, sakoma bendrovės pareiškime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Kas galėjo surengti šį išpuolį ar kodėl jis buvo surengtas, pareiškime nenurodoma.
Laivas tarptautiniuose vandenyse netoli Ispanijos nuskendo ankstyvą antradienio rytą po to, kai pirmadienį išsiuntė pagalbos prašymą.
Prieš laivui pradedant semti vandenį, jame driokstelėjo „trys iš eilės sprogimai“, pridūrė Rusijos gynybos ministerijai priklausanti bendrovė.
„Oboronlogistika“ nenurodė, kokie turimi įrodymai leidžia jai daryti išvadą, kad laivas „Ursa Major“ nuskendo dėl teroristinio išpuolio.
Rusijos gynybos ministerija platformoje „Telegram“ antradienį nurodė, kad laivas nuskendo „po sprogimo mašinų skyriuje“.
Ministerija taip pat pranešė, kad 14 iš 16 įgulos narių buvo išgelbėti ir nugabenti į Ispanijos Kartagenos uostą.
Du žmonės per avariją dingo be žinios.
„Marinetraffic“ svetainėje nurodoma, kad „Ursa Major“ yra 124,7 m ilgio generalinių krovinių laivas, kuris plaukė iš Sankt Peterburgo į Vladivostoką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
„Oboronlogistika“, teikianti ir civilinio transporto bei logistikos paslaugas, praėjusią savaitę išplatintame pranešime spaudai su uoste stovinčio laivo nuotraukomis nurodė, kad laivas rengiasi į Vladivostoką gabenti ypač didelį ir sunkų krovinį: kranus, kurių kiekvienas sveria 380 tonų, ir ledlaužių liukų dangčius, kurių kiekvienas sveria 45 tonas.
Jungtinės Valstijos 2022 metais įvedė sankcijas bendrovei „Oboronlogistika“ ir laivams, įskaitant „Ursa Major“, už teikiamas „transporto paslaugas... pristatant krovinius į Rusijos okupuotą Krymą“.
Tai reiškia, kad bet kuriai JAV organizacijai, turinčiai reikalų su šia bendrove ar jos laivais, gresia sankcijos.
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR teigė, kad „Ursa Major“ taip pat buvo naudojamas Rusijos karių aprūpinimui Sirijoje, kur Maskva turi jūrinę bazę Tartuse.
Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Japonijos Ministru Pirmininku
18:46
Trečiadienį Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Japonijos Ministru Pirmininku Shigeru Ishiba.
Pokalbio metu Ukrainos vadovas padėkojo Japonijos vyriausybei už jos sprendimą pervesti papildomus 3 mlrd.
V.Zelenskio biuro parengtoje pokalbio išklotinėje teigiama, kad jis padėkojo Japonijai už 12 mlrd. dolerių humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai.
V.Zelenskio pareiškime rašoma:
„Esu dėkingas už Japonijos vyriausybės sprendimą pervesti Ukrainai dar 3 mlrd. dolerių, užtikrintų įšaldytu Rusijos turtu, ir už papildomą pagalbą energetikos įrangai ir slėptuvių statybai. Susitarėme susitikti ir tęsti dialogą.“
Rusija apkaltino NATO, kad ši bando paversti Moldovą logistikos centru Ukrainos kariuomenei aprūpinti
18:40
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino NATO, kad ši bando paversti Moldovą logistikos centru Ukrainos kariuomenei aprūpinti.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova paminėjo, kad pastaraisiais mėnesiais į Moldovą buvo perduota daug ginklų, pranešė „Reuters“.
Ji taip pat apkaltino Vakarų aljansą siekiu priartinti savo karinę infrastruktūrą prie Rusijos.
Ukraina taikosi į Rusijos jūrų pėstininkų brigados vadavietę Lgove, Kursko srityje
17:25
Ukrainos ginkluotosios pajėgos gruodžio 25 d. apšaudė Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados vadavietę Lgove, Kursko srityje, pranešė Ukrainos strateginis komitetas.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad gruodžio 25 d. naktį buvo smogta Rusijos kariuomenės 810-osios jūrų pėstininkų brigados vadavietei, įsikūrusiai apleistame civiliniame pastate Lgove.
Rusijos gynybos ministerija nepripažino smūgio Lgovui, o pranešė apie 59 ukrainiečių bepiločių orlaivių sunaikinimą gruodžio 25 d. naktį.
