Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žymus žurnalistas išdrįso pasvarstyti: o kas bus, jei karą laimės Rusija?
17:18
Karas ne ta sritis, kur galėtų laimėti abi pusės. Šį karą laimės arba Ukraina, arba Rusija, rašo žurnalistas Timothy Gartonas Ashas straipsnyje Europos užsienio santykių tarybos analitiniam centrui. Jis priminė buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius, kad, jei dabartinė trajektorija nebus pakeista, Ukraina „pralaimės šį karą“. O kas būtų, jei jį laimėtų Rusija?
Žurnalistas pabrėžė – tokio scenarijaus vis dar galima išvengti. Realiausias Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo scenarijus, jo nuomone, atrodytų taip: maždaug keturi penktadaliai Ukrainos teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja Kyjivas, gauna iš Vakarų karinius įsipareigojimus, kurie bus pakankamai stiprūs, kad sulaikytų bet kokį tolesnį Rusijos puolimą, užtikrina didelio masto investicijas į ekonomikos atstatymą, paskatina ukrainiečius grįžti iš užsienio ir atstatyti savo šalį, sudaro sąlygas stabiliai, proeuropietiškai politikai ir reformoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje – po penkerių metų šalis įstoja į Europos Sąjungą, o vėliau, vadovaujant naujai JAV administracijai, pradeda stojimo į NATO procesą. Didžioji Ukrainos dalis tampa suverenia, nepriklausoma ir laisva šalimi, tvirtai įsitvirtinusia Vakaruose.
„Didelės teritorijos praradimas, mažiausiai 3,5 mln. ukrainiečių, gyvenančių Rusijos okupacijos sąlygomis, kančios, žuvusiųjų, suluošintųjų ir traumuotųjų aukos sudarytų baisią kainą. Tai nebūtų visiška pergalė, kurios ukrainiečiai tikėjosi ir kurios nusipelnė, tačiau tai vis tiek būtų Ukrainos pergalė ir istorinis Rusijos pralaimėjimas“, – rašo T.Gartonas Ashas.
Jis mano, kad taip situaciją suvoktų dauguma ukrainiečių. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos atskleidė, kad į klausimą, ar norėdami užbaigti karą jie galėtų (nors ir sunkiai) sutikti su dalies teritorijų praradimu mainais į ekonomikos atstatymo ir narystės Europos Sąjungoje bei NATO derinį, ukrainiečių atsakiusių teigiamai dalis per pastaruosius šešis mėnesius šoktelėjo nuo 47 proc. iki 64 proc.
Straipsnio autoriaus nuomone, norint pasiekti tokį rezultatą, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkauja Donaldas Trumpas, reikėtų, kad Europos sąjungininkų koalicija prisiimtų iki šiol nematyto dydžio ir drąsos saugumo įsipareigojimus.
„Europos lyderiai tai vis geriau supranta, tačiau demokratinė politika daugumoje Europos šalių yra per daug toli nuo to, kad įgalintų juos tai padaryti“, – rašo T.Gartonas Ashas ir priduria, kad, to nepadarius, teks užduoti klausimą „o kas bus, jei Rusija laimės?“.
Pasak jo, Rusijos pergalės pasekmes pajustų ne tik Ukraina, bet ir Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga. Taip pat nukentėtų bendra pasaulinės taikos koncepcija.
Kalbant apie Ukrainą, žurnalisto nuomone, ji būtų nugalėta, suskaldyta, demoralizuota ir ištuštėjusi. Pinigų šaliai atstatyti neateitų, o ją paliktų dar viena žmonių banga. Politika taptų nesutaikoma, su stipria antivakarietiška tendencija. Atsirastų naujų Rusijos dezinformacijos ir politinės destabilizacijos galimybių. Būtinos reformos sustotų, o kartu ir pažanga siekiant narystės ES.
Smūgis į paširdžius Europai
Tuo tarpu visoje Europoje, rašo T.Gartonas Ashas, sustiprėtų hibridinis karas, kurį Rusija jau dabar vykdo prieš ją. Jis priminė, kad nepraeina nė savaitė be kokio nors incidento: Rusijos naikintuvas paleidžia raketą į Vokietijos karinį sraigtasparnį; sprogsta DHL siuntos, vykdomas sabotažas Prancūzijos geležinkeliuose, padegama ukrainiečiams priklausanti įmonė Rytų Londone; Baltijos jūroje nutraukiami povandeniniai kabeliai; grasinama nužudyti vieną didžiausių Vokietijos ginklų gamintojų.
„Ne visus šiuos įvykius galima tikrai susieti su Maskva, tačiau daugelį jų galima susieti“, – teigia žurnalistas.
Hibridinis karas apima ne tik minėtus incidentus, bet ir kišimąsi į rinkimus. Sakartvele rinkimai buvo suklastoti. Moldovos ES referendume, pasak prezidentės Maia Sandu, apie 9 proc. balsų tiesiogiai nupirko Rusija. Rumunijoje prezidento rinkimų pirmasis turas bus kartojamas, nes teismas nustatė didelio masto rinkimų kampanijos pažeidimus socialinėje platformoje „TikTok“.
„Ak, tai Rytų Europa!“ – šūkteli patenkintas kalėdinių pirkinių pirkėjas Madride, Romoje ar Diuseldorfe. Tačiau Vokietijos vidaus saugumo tarnybos vadovas neseniai perspėjo, kad Rusija bandys kištis į vasario mėnesį vyksiančius Vokietijos visuotinius rinkimus, kurie vargu ar yra nereikšmingi Europos ateičiai.
T.Gartonas Ashas priminė, kokiu pasitikėjimu savimi spinduliavo prezidentas Vladimiras Putinas per gruodžio mėnesį transliuotą „tiesioginės linijos“ kreipimasi į tautą, kurį žurnalistas vadina „Call-the-Tsar“ (liet. paskambink carui).
„Dabar tai yra karo ekonomika, priklausoma nuo karinės produkcijos, kad išlaikytų augimą, ir diktatūra, kurią lemia konfrontacija su Vakarais. Būtų labai naivu tikėtis, kad diplomatija gali pasiekti stebuklingą akimirką, kai Putino Rusija staiga taps „patenkinta“ rezultatais Ukrainoje ir grįš prie taikos laikų įprastinės veiklos. Kai NATO planuotojai sako, kad iki 2029 m. turėtume būti pasirengę galimai Rusijos agresijai prieš NATO teritoriją, jie ne šiaip sau pasakoja siaubo istorijas, kad padidintų karinį biudžetą“, – pastebėjo žunalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo rinkėjai Jungtinėse Valstijose kalba, kad europiečiai patys turėtų pasirūpinti savimi, kol jų šalis pasirūpinss Kinija. Tačiau analitikas pažymėjo, kad Rusija dabar kaip niekada glaudžiai bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas gali pareikšti kaltinimus Putinui, bet jis vis tiek keliauja po pusę pasaulio kaip laukiamas svečias. Jis pats kalbėjo apie naują „pasaulinę daugumą“ ir „visiškai naujos pasaulio tvarkos formavimą“. Toje naujoje tvarkoje karas ir teritorijų užkariavimas yra visiškai priimtinos politikos priemonės, kurios yra lygiavertės nuodijimui, sabotažui, dezinformacijai ir kišimuisi į rinkimus. Rusijos pergalė Ukrainoje paskatins Kiniją didinti spaudimą Taivanui, o Šiaurės Korėją – Pietų Korėjai“, – pareiškė T.Gartonas Ashas.
„Arba NATO, arba atominės bombos!“
Anot jo, pačios rimčiausios Rusijos pergalės Ukrainoje pasekmės apima branduolinių ginklų platinimą.
Jis priminė, kad 1994 m. Ukraina savanoriškai atsisakė branduolinių ginklų mainais į JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos saugumo garantijas, o paskui tapo vienos iš saugumą pažadėjusių galybių auka.
Naujausios KIIS apklausos duomenimis, 73 proc. ukrainiečių pritaria, kad Ukraina „atkurtų branduolinius ginklus“. Net 46 proc. respondentų teigia, jog taip pasielgtų ir tuo atveju, jei Vakarai įvestų sankcijas ir sustabdytų pagalbą.
„Iš esmės ukrainiečiai Vakarams sako: jei jūs mūsų neginsite, mes [išbraukta] tai padarysime patys. Neseniai lankydamasis Ukrainoje ne kartą girdėjau: „Arba NATO, arba atominės bombos!“ Tačiau tai susiję ne tik su Ukraina. Pažeidžiamos šalys visame pasaulyje, taip pat žvelgdamos į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, padarys tą pačią išvadą. Kuo daugiau šalių – ir galbūt nevalstybinių veikėjų – įsigyja branduolinių ginklų, tuo labiau tikėtina, kad vieną dieną jie bus panaudoti“, – pabrėžė analitikas.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: vien sėsti prie derybų stalo V.Putinui – jau yra pralaimėjimas
00:14
Vladimiras Putinas griebiasi bet kokio momento, kad nesėstų prie derybų stalo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tokį pareiškimą Ukrainos valstybės vadovas padarė interviu, kuris buvo transliuojamas telemaratono eteryje. V.Zelenskis pabrėžė, kad V.Putinas „iš principo nenori jokio dialogo“.
„Kodėl toks požiūris į Ukrainą ir Ukrainos žmones? Todėl, kad niekas negalėjo įsivaizduoti, jog visa ta kariuomenė, apie kurią tiek metų buvo kalbama ir grasinama – visa ta machina neįvykdė savo užduoties: Ukrainos okupacijos“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad vien tik derybos su Ukraina iš esmės yra Rusijos pralaimėjimas.
„Kodėl derybos? Todėl, kad tai nėra ultimatumas, kai jie sėdi sostinėje ir sako: bus taip ir taip. Jie neįvykdė savo užduoties, kurią jiems iškėlė Putinas. Vadinasi, tai tikrai nėra jo pergalė“, – apibendrino V.Zelenskis.
V.Zelenskis: D.Trumpas gali sustabdyti V.Putiną, jis tikrai nori užbaigti karą
23:00
Būsimasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas yra pajėgus imtis lemiamo vaidmens kare ir sustabdyti Vladimirą Putiną. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Trumpas gali suvaidinti lemiamą vaidmenį. Manau, kad tai mums svarbiausia. Jis, jo savybės, jos yra tokios. Jis gali būti lemiantis šiame kare. Jis pajėgus sustabdyti Putiną – teisingiau būtų sakyti, padėti mums sustabdyti Putiną. Jis gali tai padaryti“, – sakė Ukrainos lyderis interviu, kuris buvo transliuojamas telemaratono eteryje.
V. Zelenskis pažymėjo, kad jau kelis kartus kalbėjosi su išrinktuoju JAV prezidentu. Jo nuomone, D.Trumpas yra „stiprus ir nenuspėjamas“.
„Norėčiau, kad prezidento Trumpo nenuspėjamumas pirmiausia paliestų Rusijos Federaciją. Manau, kad jis tikrai nori užbaigti karą. Tikiu, kad tai tiesa“, – tęsė V.Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad D.Trumpas žino, kaip laimėti, ir jo pergalė JAV rinkimuose buvo tvirta, nebuvo jokio nenuoseklumo.
„Manau, kad būtent tokios pergalės prieš Rusijos agresiją mums reikia. [...] Kol kas neturiu nė vieno neigiamo momento iš mūsų bendravimo“, – pareiškė jis.
„Forbes“: „Leopardais“ aprūpinta 155-oji brigada „subyrėjo“ dar nepasiekusi fronto
22:13
Ukrainos vadovybė stiprina pajėgas rusų taikiniu tapusiame Pokrovske. Tačiau 155-oji mechanizuotoji brigada, turėjusi atlikti svarbų vaidmenį, pradėjo byrėti dar nepasiekusi fronto, rašo „Forbes“.
Kaip pažymi leidinys, ši brigada yra viena iš nedaugelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadų, turinčių vokiečių tankus „Leopard 2“ ir prancūzų haubicas „Cezar“. Nominaliai brigadoje turėjo būti daugiau kaip 5800 karių, taigi ji būtų buvusi viena didžiausių Ukrainos kariuomenėje. Tačiau, kaip rašo „Forbes“, apie 1700 karių neleistinai paliko brigadą, kai ji devynis mėnesius treniravosi Ukrainoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje. Lapkričio duomenimis, beveik 500 karių vis dar buvo „savavališkai išvykę“, teigė leidinys.
Leidinys cituoja buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškio, analitinės grupės „Frontelligence Insight“ įkūrėjo, veikiančio slapyvardžiu Tatarigami, nuomonę. Pasak jo, masinio dezertyravimo brigadoje priežastys glūdi „organizacinėse ir vadovavimo nesėkmėse“. Jis ypač kritikuoja prezidento Volodymyro Zelenskio ir vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio strategiją, kurie pirmenybę teikė naujų brigadų formavimui nuo nulio, užuot naujokais papildę jau esamas patyrusias brigadas, kurios šiuo metu kenčia nuo didelio personalo trūkumo.
„Tačiau naujosios brigados yra nepajėgios – su netolygaus lygio vadovybe, trūkstama įranga ir ištisais batalionais nepakankamai apmokytų naujokų. Vadovybė turi blogą įprotį palikti savo brigadą pirmai progai pasitaikius“, – rašo „Forbes“ ir priduria, kad 155-oji brigada per pirmąjį mūšį patyrė didelių žmonių ir technikos nuostolių.
Ukrainos nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ štabo viršininkas papulkininkis Bohdanas Krotevyčius mano, kad šie naujokai ir šie tankai galėjo kur kas geriau pasirodyti patyrusių brigadų sudėtyje.
„Ar ne idiotiška kurti naujas brigadas ir aprūpinti jas tokia technika, turint nepakankamai sukomplektuotas esamas brigadas?“ – klausia B.Krotevyčius.
Publikacijos autorius daro prielaidą, kad naujų brigadų kūrimas esant nesukomplektuotoms veteranų brigadoms turėjo politinį tikslą: parodyti sąjungininkams, kad Ukraina vis dar turi pakankamai naujokų ir galimybių kurti naujas brigadas ir tęsti kovą.
Ukrainos teismas už pagalbą rusų kariuomenei nuteisė vyrą kalėti 15 metų
20:15
Ukrainos teismas nuteisė vieną vyrą kalėti 15 metų už tai, kad jis perdavė Maskvai informaciją, galėjusią padėti nukreipti raketų smūgius, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas pradėjo tūkstančius tyrimų prieš ukrainiečius, įtariamus bendradarbiavus su Rusijos pajėgomis.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad 36 metų vyras, gyvenantis pietvakariniame Černivcių regione, „bandė perduoti agresoriui vietos degalų ir tepalų sandėlių koordinates“, kad į juos būtų galima nukreipti oro atakas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Vienintelis dalykas, kurį Putinas gerbia“: K.Volkeris paaiškino, kas iš tikrųjų apsaugotų Ukrainą
20:07
Ukraina turėtų reikalauti neatidėliotinos narystės NATO, nes tik ji gali sustabdyti Rusijos agresiją. Tokią nuomonę interviu portalui LIGA.net išsakė buvęs JAV Valstybės departamento specialusis atstovas Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris.
„Nuolat girdime kalbas apie tai, kada ir kaip Ukraina turi įstoti į NATO. Manau, visi žino, kad tai vienintelis dalykas, kurį Putinas gerbia. Jis jau įsitikino, kad tokios garantijos kaip Budapešto memorandumas neveikia, į jas nežiūrima rimtai“, – sakė K.Volkeris, turėdamas omenyje saugumo garantijas Ukrainai.
Jis pridūrė, kad terminas, kurio reikia primygtinai reikalauti, yra „nedelsiant“.
„Manau, kad turime pasakyti, kad kai tik bus nutraukta ugnis, kai tik bus nutraukti karo veiksmai – tada turime įtraukti Ukrainą į NATO. Tai būtina siekiant užkirsti kelią naujai agresijai“, – sakė K.Volkeris.
Jis pakomentavo būsimo naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo atstovo Ukrainos ir Rusijos klausimais Keitho Kelloggo pareiškimą, kad D.Trumpas gali užbaigti karą Ukrainoje per kelis mėnesius.
„Manau, kad tai realu. Pagrindinė priežastis, kodėl manau, kad tai realu, yra ta, kad Putinas žino, jog jo ekonomika yra labai blogos būklės. Jų infliacija viršija 30 proc., palūkanų normos šiuo metu yra daugiau kaip 21 proc., jiems trūksta darbo jėgos, jie turi valstybės biudžeto deficitą. Ir jie degina rezervus. O jei naftos ir dujų kainos kris, jie turės dar mažiau pinigų apyvartoje. Jiems sunku papildyti savo kariuomenę... Putinas tai žino, bet dabar stengiasi atrodyti kietai, kad pasiruoštų būsimam „sureguliavimui“... Taigi esu optimistas, kad tai įvyks 2025 m.“, – sakė K.Volkeris.
Pasak jo, D.Trumpas iš tiesų yra pasiryžęs greitai užbaigti karą. K.Volkeris pažymėjo: „Kalbant apie pagalbą ir ginkluotę Ukrainai ateityje, visi požymiai rodo, kad prezidentas Trumpas ir toliau teiks Ukrainai karinę paramą. Tačiau greičiausiai paskolų Ukrainai forma. Ukrainiečiai galės skolintis pinigų ir pirkti amerikietiškus ginklus, o ne gauti mokesčių mokėtojų pagalbą.“
Jis pridūrė, kad D.Trumpas nuosekliai kalba apie „taiką per jėgą“.
„Tai rodo, kad jis suvokia, jog Putinas supranta tik jėgą. Todėl Trumpas turi toliau demonstruoti jėgą ir suteikti Ukrainai jėgos poziciją, kad įtikintų Putiną nutraukti karą... Reikia sukurti faktus, su kuriais jis turės susidurti ir kurie jį įtikins, kad Rusija negali sėkmingai tęsti karo. Būtent tai ir reikia užtikrinti“, – sakė diplomatas.
Kartu K.Volkeris pažymėjo, jog D.Trumpas elgiasi atsargiai, kad tuo pačiu metu „nesuasmenintų ginčo su Rusija“.
„Jis nori palikti atvirą galimybę Putinui pasitraukti ir galutinai neprarasti veido savo paties režimo akyse. Taigi manau, kad jis stengiasi nedemonizuoti Putino. Kartu manau, kad jis imsis žingsnių, kurie Ukrainą pastatys į stiprią padėtį. Sakyčiau, kad kalbama ir apie karinę pagalbą Ukrainai, ir apie sankcijas Rusijos energetikos sektoriui“, – sakė jis.
Paklaustas, ar D.Trumpas atšauks dabartinio JAV prezidento Joe Bideno leidimą Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, diplomatas priminė, kad naujai išrinktas Baltųjų rūmų vadovas tokio pažado neišsakė. K.Volkeris pridūrė: „Trumpas surengė spaudos konferenciją, jis kritikavo šį sprendimą. Tada jo buvo paklausta, ar atšauksite šį sprendimą. Ir jis atsakė: aš nežinau. Jis nežadėjo atšaukti šio sprendimo.“
Jo nuomone, tokiu būdu D.Trumpas bando sužinoti V.Putino reakciją ir, remdamasis ja, priimti sprendimus. Taip pat buvęs Valstybės departamento specialusis atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad generolas K.Kelloggas sausio mėnesį planuoja apsilankyti Ukrainoje.
„Tai bus faktų nustatymo kelionė, po kurios bus parengta ataskaita. Todėl manau, kad turime palaukti, kol suprasime, kaip Trumpas elgsis“, – sakė K.Volkeris.
Plinta prie Krymo iš tanklaivių išsiliejusi nafta – užteršti nauji pusiasalio paplūdimiai
18:49
Iš dviejų tanklaivių išsiliejusi nafta išplito po daugiau paplūdimių Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, pranešė rusų pareigūnai, savanoriams tęsiant masinę aplinkos valymo operaciją.
Dviems seniems rusų tanklaiviams – „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ – praėjusį mėnesį patekus į audrą, į Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Azovo ir Juodąją jūras tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir pietinio Krasnodaro krašto, nutekėjo naftos produktų.
Tanklaiviai gabeno apie 9,2 tūkst. t mazuto. Apie 40 proc. jo, pareigūnų duomenimis, galėjo išsilieti į jūrą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas avariją pavadino ekologine katastrofa.
„Kryme aptiktos dvi naftos produktais užterštos vietos“, – ketvirtadienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.
Šios vietos yra netoli Kerčės miesto paplūdimio ir toliau į pietus prie Tobečyckės druskos ežero.
Ketvirtadienį ministerija pranešė, kad po išsiliejimo iš dešimčių kilometrų paplūdimių ruožo pašalinta beveik 73 tūkst. tonų užteršto smėlio.
Pareigūnai teigė, kad iš viso galėjo būti užteršta apie 200 tūkst. tonų smėlio ir dirvožemio.
Valymą prižiūrinti regioninė įmonė paskelbė nuotraukas, kuriose matyti baltai apsirengę savanoriai, kasantys užterštą smėlį iš paplūdimių, taip pat ir Anapos kurorte.
Ketvirtadienį ji pranešė, kad iki šiol išgelbėta 2,1 tūkst. paukščių.
Praėjusį mėnesį Rusijos mokslininkai kritikavo valymo darbus, teigdami, kad savanoriai neturi tinkamos įrangos.
Ukraina naftos išsiliejimą pavadino „didžiausiu Juodosios jūros regione XXI amžiuje“ ir apkaltino Maskvą naudojant atšiaurioms žiemos sąlygoms nepritaikytus laivus.
Rusija, siekdama apeiti jai taikomas Vakarų šalių sankcijas, pradėjo naudotis vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, kurį sudaro daugiausia seni tanklaiviai, kad galėtų eksportuoti savo naftą visame pasaulyje.
„Didžioji dalis iš daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių yra beviltiškai pasenę, turi fiktyvius draudimo polisus, slepia savo tikruosius savininkus ir dažnai jūroje perkrauna naftos produktus. Kitos didelio masto avarijos statistiškai yra neišvengiamos“, – praėjusį mėnesį sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.
Žymus žurnalistas išdrįso pasvarstyti: o kas bus, jei karą laimės Rusija?
17:18
Karas ne ta sritis, kur galėtų laimėti abi pusės. Šį karą laimės arba Ukraina, arba Rusija, rašo žurnalistas Timothy Gartonas Ashas straipsnyje Europos užsienio santykių tarybos analitiniam centrui. Jis priminė buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos žodžius, kad, jei dabartinė trajektorija nebus pakeista, Ukraina „pralaimės šį karą“. O kas būtų, jei jį laimėtų Rusija?
Žurnalistas pabrėžė – tokio scenarijaus vis dar galima išvengti. Realiausias Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo scenarijus, jo nuomone, atrodytų taip: maždaug keturi penktadaliai Ukrainos teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja Kyjivas, gauna iš Vakarų karinius įsipareigojimus, kurie bus pakankamai stiprūs, kad sulaikytų bet kokį tolesnį Rusijos puolimą, užtikrina didelio masto investicijas į ekonomikos atstatymą, paskatina ukrainiečius grįžti iš užsienio ir atstatyti savo šalį, sudaro sąlygas stabiliai, proeuropietiškai politikai ir reformoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje – po penkerių metų šalis įstoja į Europos Sąjungą, o vėliau, vadovaujant naujai JAV administracijai, pradeda stojimo į NATO procesą. Didžioji Ukrainos dalis tampa suverenia, nepriklausoma ir laisva šalimi, tvirtai įsitvirtinusia Vakaruose.
„Didelės teritorijos praradimas, mažiausiai 3,5 mln. ukrainiečių, gyvenančių Rusijos okupacijos sąlygomis, kančios, žuvusiųjų, suluošintųjų ir traumuotųjų aukos sudarytų baisią kainą. Tai nebūtų visiška pergalė, kurios ukrainiečiai tikėjosi ir kurios nusipelnė, tačiau tai vis tiek būtų Ukrainos pergalė ir istorinis Rusijos pralaimėjimas“, – rašo T.Gartonas Ashas.
Jis mano, kad taip situaciją suvoktų dauguma ukrainiečių. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausos atskleidė, kad į klausimą, ar norėdami užbaigti karą jie galėtų (nors ir sunkiai) sutikti su dalies teritorijų praradimu mainais į ekonomikos atstatymo ir narystės Europos Sąjungoje bei NATO derinį, ukrainiečių atsakiusių teigiamai dalis per pastaruosius šešis mėnesius šoktelėjo nuo 47 proc. iki 64 proc.
Straipsnio autoriaus nuomone, norint pasiekti tokį rezultatą, kai Baltuosiuose rūmuose šeimininkauja Donaldas Trumpas, reikėtų, kad Europos sąjungininkų koalicija prisiimtų iki šiol nematyto dydžio ir drąsos saugumo įsipareigojimus.
„Europos lyderiai tai vis geriau supranta, tačiau demokratinė politika daugumoje Europos šalių yra per daug toli nuo to, kad įgalintų juos tai padaryti“, – rašo T.Gartonas Ashas ir priduria, kad, to nepadarius, teks užduoti klausimą „o kas bus, jei Rusija laimės?“.
Pasak jo, Rusijos pergalės pasekmes pajustų ne tik Ukraina, bet ir Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga. Taip pat nukentėtų bendra pasaulinės taikos koncepcija.
Kalbant apie Ukrainą, žurnalisto nuomone, ji būtų nugalėta, suskaldyta, demoralizuota ir ištuštėjusi. Pinigų šaliai atstatyti neateitų, o ją paliktų dar viena žmonių banga. Politika taptų nesutaikoma, su stipria antivakarietiška tendencija. Atsirastų naujų Rusijos dezinformacijos ir politinės destabilizacijos galimybių. Būtinos reformos sustotų, o kartu ir pažanga siekiant narystės ES.
Smūgis į paširdžius Europai
Tuo tarpu visoje Europoje, rašo T.Gartonas Ashas, sustiprėtų hibridinis karas, kurį Rusija jau dabar vykdo prieš ją. Jis priminė, kad nepraeina nė savaitė be kokio nors incidento: Rusijos naikintuvas paleidžia raketą į Vokietijos karinį sraigtasparnį; sprogsta DHL siuntos, vykdomas sabotažas Prancūzijos geležinkeliuose, padegama ukrainiečiams priklausanti įmonė Rytų Londone; Baltijos jūroje nutraukiami povandeniniai kabeliai; grasinama nužudyti vieną didžiausių Vokietijos ginklų gamintojų.
„Ne visus šiuos įvykius galima tikrai susieti su Maskva, tačiau daugelį jų galima susieti“, – teigia žurnalistas.
Hibridinis karas apima ne tik minėtus incidentus, bet ir kišimąsi į rinkimus. Sakartvele rinkimai buvo suklastoti. Moldovos ES referendume, pasak prezidentės Maia Sandu, apie 9 proc. balsų tiesiogiai nupirko Rusija. Rumunijoje prezidento rinkimų pirmasis turas bus kartojamas, nes teismas nustatė didelio masto rinkimų kampanijos pažeidimus socialinėje platformoje „TikTok“.
„Ak, tai Rytų Europa!“ – šūkteli patenkintas kalėdinių pirkinių pirkėjas Madride, Romoje ar Diuseldorfe. Tačiau Vokietijos vidaus saugumo tarnybos vadovas neseniai perspėjo, kad Rusija bandys kištis į vasario mėnesį vyksiančius Vokietijos visuotinius rinkimus, kurie vargu ar yra nereikšmingi Europos ateičiai.
T.Gartonas Ashas priminė, kokiu pasitikėjimu savimi spinduliavo prezidentas Vladimiras Putinas per gruodžio mėnesį transliuotą „tiesioginės linijos“ kreipimasi į tautą, kurį žurnalistas vadina „Call-the-Tsar“ (liet. paskambink carui).
„Dabar tai yra karo ekonomika, priklausoma nuo karinės produkcijos, kad išlaikytų augimą, ir diktatūra, kurią lemia konfrontacija su Vakarais. Būtų labai naivu tikėtis, kad diplomatija gali pasiekti stebuklingą akimirką, kai Putino Rusija staiga taps „patenkinta“ rezultatais Ukrainoje ir grįš prie taikos laikų įprastinės veiklos. Kai NATO planuotojai sako, kad iki 2029 m. turėtume būti pasirengę galimai Rusijos agresijai prieš NATO teritoriją, jie ne šiaip sau pasakoja siaubo istorijas, kad padidintų karinį biudžetą“, – pastebėjo žunalistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo rinkėjai Jungtinėse Valstijose kalba, kad europiečiai patys turėtų pasirūpinti savimi, kol jų šalis pasirūpinss Kinija. Tačiau analitikas pažymėjo, kad Rusija dabar kaip niekada glaudžiai bendradarbiauja su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas gali pareikšti kaltinimus Putinui, bet jis vis tiek keliauja po pusę pasaulio kaip laukiamas svečias. Jis pats kalbėjo apie naują „pasaulinę daugumą“ ir „visiškai naujos pasaulio tvarkos formavimą“. Toje naujoje tvarkoje karas ir teritorijų užkariavimas yra visiškai priimtinos politikos priemonės, kurios yra lygiavertės nuodijimui, sabotažui, dezinformacijai ir kišimuisi į rinkimus. Rusijos pergalė Ukrainoje paskatins Kiniją didinti spaudimą Taivanui, o Šiaurės Korėją – Pietų Korėjai“, – pareiškė T.Gartonas Ashas.
„Arba NATO, arba atominės bombos!“
Anot jo, pačios rimčiausios Rusijos pergalės Ukrainoje pasekmės apima branduolinių ginklų platinimą.
Jis priminė, kad 1994 m. Ukraina savanoriškai atsisakė branduolinių ginklų mainais į JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos saugumo garantijas, o paskui tapo vienos iš saugumą pažadėjusių galybių auka.
Naujausios KIIS apklausos duomenimis, 73 proc. ukrainiečių pritaria, kad Ukraina „atkurtų branduolinius ginklus“. Net 46 proc. respondentų teigia, jog taip pasielgtų ir tuo atveju, jei Vakarai įvestų sankcijas ir sustabdytų pagalbą.
„Iš esmės ukrainiečiai Vakarams sako: jei jūs mūsų neginsite, mes [išbraukta] tai padarysime patys. Neseniai lankydamasis Ukrainoje ne kartą girdėjau: „Arba NATO, arba atominės bombos!“ Tačiau tai susiję ne tik su Ukraina. Pažeidžiamos šalys visame pasaulyje, taip pat žvelgdamos į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, padarys tą pačią išvadą. Kuo daugiau šalių – ir galbūt nevalstybinių veikėjų – įsigyja branduolinių ginklų, tuo labiau tikėtina, kad vieną dieną jie bus panaudoti“, – pabrėžė analitikas.
Ar tikrai Volodymyras Zelenskis atšaukė Naujuosius, iki bus nugalėta Rusija?
16:42
Kritikai Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ramybėje nepalieka net per šventes. Sveikinimą ukrainiečiams 2025-ųjų proga vienas „Facebook“ vartotojas išvertė į sarkastišką komentarą, neva prezidentas atšaukė Naujuosius, kol nebus pasiekta pergalė. Užpultos šalies lyderis nieko panašaus nesakė, priešingai, žadėjo siekti bet kokiomis priemonėmis sustabdyti Rusiją.
Sunku žiūrėti į salotas valgančius rusus?
„V.Zelenskis atšaukė Naujuosius Metus“, – tokią žinią likus kelioms valandoms iki 2025-ųjų ir tikrojo sveikinimo paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos.
Anot jo, prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo atšaukiami Naujieji metai, kol Vakarų šalys nepadės Ukrainai nugalėti Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina sudavė galingą smūgį „nemirtingai“ rusų brigadai Kursko srityje
16:29
Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos jūrų pėstininkų 810-oji brigada sulaukė „sėkmingo smūgio“.
„Įvykdytas sėkmingas smūgis. Dėl jo patirti dideli nuostoliai Rusijos Federacijos 810-ojoje brigadoje“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Ukrainos savanorių armijos „Pietūs“ atstovas ir Odesos srities karinės administracijos visuomeninės tarybos pirmininkas Sergejus Bratčiukas socialiniuose tinkluose teigė, kad apie 13.30 val. buvo smogta Ivanovskojės kaimui Rylsko rajone, Kursko srityje, kur buvo įsikūrę Rusijos jūrų pėstininkų 810-osios brigados kovotojai, ir paskelbė vaizdo įrašą.
Gruodžio 30 d. karo apžvalgininkas Davidas Axe'as leidiniui „Forbes" rašė, kad praėjus keturiems mėnesiams po dislokacijos Kursko srityje „sumušta“ agresorės šalies Rusijos 810-oji jūrų pėstininkų brigada traukiasi – bent jau kuriam laikui.
Nurodoma, kad 2 500 karių brigada perkeliama į Plechovo kaimą, esantį netoli fronto linijos. Šis kaimas yra pasiekiamas Ukrainos karių sunkiosios ginkluotės. D.Axe'as pažymėjo, kad 810-oji brigada ir 155-oji Rusijos jūrų pėstininkų brigada yra išsekusios po kelis mėnesius trukusių iš esmės nesėkmingų puolimų.
Ukrainos pajėgos puolė 810-ąją brigadą prieš pat rotaciją. Kaip pažymėjo „Forbes“ apžvalgininkas, per smūgį štabui Lgovo mieste galėjo žūti arba būti sužeisti brigados vadavietės nariai.
Gruodžio 26 d. pranešta, kad per gruodžio 25 d. smūgį į Rusijos 810-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadavietę Lgovo mieste, Kursko srityje, esą žuvo brigados vado pavaduotojas ir dar 17 Rusijos kariškių.
