Svarbiausios naujienos
- D.Trumpo vyriausybė pripažįsta, kad karo Ukrainoje greitai užbaigti nepavyks
- „Foreign Policy“: Rusija priešinsis deryboms, bet Europa turi vieną kozirį prieš V.Putiną
- Kodėl D.Trumpas atidėjo savo pažadą: kaip 1 diena tapo 100
- Šaltiniai: pasibaigus karui, Kremlius gali griebtis kaimyninės šalies aneksijos
- D.Trumpo sūnus ir E.Muskas dėl gaisrų Los Andžele kaltina Ukrainą
- Rusų propagandininkė M.Simonian prakalbo apie šeimos nelaimę: vyras komoje
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Foreign Policy“: Rusija priešinsis deryboms, bet Europa turi vieną kozirį prieš V.Putiną
19:01
Po Donaldo Trumpo išrinkimo tarp Ukrainos sąjungininkų įsitvirtino lūkestis dėl taikos ir įsižiebė diskusijos dėl galimų taikos palaikymo pajėgų ir saugumo garantijų Kyjivui. Visa tai aktualu, darant prielaidą, kad Rusija yra suinteresuota derybomis. Kur kas mažiau kalbama apie JAV ir Europos galimybes tuo atveju, jei Maskva atmestų D.Trumpo taikos iniciatyvas, rašo žurnalas „Foreign Policy“.
D.Trumpo paskirtasis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas yra sakęs, kad Rusijai atmetus taikos pasiūlymą, karinė parama Ukrainai būtų gerokai padidinta. Tačiau D.Trumpas buvo dviprasmiškesnis. Iš tiesų daugelis kitų jo patarėjų norėtų panaikinti arba gerokai sumažinti JAV paramos Ukrainai dalį, kuri sudaro maždaug 45 proc. visos šaliai tiekiamos transatlantinės paramos.
Pastebima, kad privalomas reikalavimas smarkiai padidinti Europos išlaidas gynybai, stiprėjant Rusijos keliamai grėsmei, kartu su galimai didesnėmis išlaidomis Ukrainai paremti, sukeltų naują biudžetinį spaudimą Europos vyriausybėms, kurios ir taip jau skundžiasi sudėtingais laikais. Socialinėms reikmėms skirtų išlaidų perkėlimas į karinį biudžetą sukeltų didelį populistų pasipriešinimą.
„Šie potencialiai sprogūs vidaus konfliktai dėl pinigų ir biudžetų Kremliuje yra gerai suprantami – ir jie bus dar viena priežastis Rusijai priešintis taikos susitarimui. Rusijos požiūriu, jai tereikia tęsti karą ir laukti, kol Vakarų finansavimas Ukrainai galiausiai nuslops“, – pastebėjo straipsnio autorius Adrianas Karatnyckis, analitinio centro Atlanto taryba (angl. Atlantic Council) vyresnysis bendradarbis.
Vienas aiškus sprendimas, kaip galima kompensuoti smarkiai sumažėjusią JAV finansinę paramą, yra maždaug 300 mlrd. JAV dolerių įšaldytos Rusijos valiutos atsargos, laikomos Vakarų bankuose, kurių didžioji dalis yra Europos finansų institucijose.
Nuo 2022 m. vasario JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 110 mlrd. JAV dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos, o Europos valstybės suteikė daugiau kaip 130 mlrd. dolerių saugumo ir finansinės pagalbos.
„Jei D.Trumpo administracija gerokai sumažintų pagalbą Ukrainai, 300 mlrd. dolerių įšaldytu turtu būtų galima pakeisti JAV išlaidas maždaug šešeriems ar septyneriems metams. Iki šiol Europos ir JAV vadovai nenoriai naudojosi šiais ištekliais. Prie to priartėta, kai G-7 grupės šalys nusprendė palūkanas, gaunamas iš šių valiutos atsargų, panaudoti kaip užstatą 50 mlrd. dolerių paskoloms Ukrainai“, – rašo „Foreign Policy“.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad būsimos D.Trumpo administracijos spaudimas gali paskatinti Europą žengti ryžtingą žingsnį ir konfiskuoti šias atsargas.
Pernai viename interviu D.Trumpo kandidatas į iždo sekretoriaus postą Scottas Bessentas teigė manantis, kad Vakarų turimos Rusijos valiutos atsargos galiausiai bus panaudotos prieš Rusiją.
Prieštaraudamas kritikams, kurie nerimauja dėl galimos rizikos, susijusios su šių Rusijos aktyvų konfiskavimu, S.Bessentas teigė, kad toks žingsnis neturėtų dramatiško poveikio euro ar dolerio stabilumui, nors ir pripažino laipsniško pasaulio ekonomikos de-dolarizavimo tendenciją.
Likus keliems mėnesiams iki JAV rinkimų pokalbyje su aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnu A.Karatnyckis klausė apie tikimybę, kad Rusijos atsargos galėtų būti panaudotos siekiant padėti Ukrainai.
„Prireiktų laiko įveikti biurokratinį pasipriešinimą ir įtraukti šį klausimą į prezidento darbotvarkę, – paaiškino pašnekovas. – Ir tada prireiktų laiko, kad tai būtų suderinta su pagrindiniais Vakarų lyderiais“, – tęsė pareigūnas. – Kita vertus, jei [Trumpas] laimėtų, tai galėtų įvykti greitai“.
Iš tiesų pati idėja panaudoti prieš Rusiją jos pačios išteklius yra tikrų tikriausia D.Trumpo stiliaus idėja, atkartojanti jo 2016 m. padarytą pareiškimą, kad jis privers Meksiką sumokėti už sienos, skiriančios ją ir JAV statybą, kad būtų užkirstas kelias nelegaliems sienos kirtimams. O atsižvelgiant į sandoriais paremtą D.Trumpo užsienio politikos pobūdį, galima įsivaizduoti derybas dėl naštos pasidalijimo ir išteklių panaudojimo siekiant kompensuoti sumažėjusią JAV paramą Ukrainai.
Beveik trejus metus Vakarų lyderiai tam priešinosi, tačiau, anot straipsnio, šiandien, išaugus būtinybei ieškoti naujų išteklių Ukrainos ekonomikai ir gynybai paremti, 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas ir panaudojimas gali tapti viliojančia galimybe tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.
Jį galima aiškiai pateisinti atsakomųjų priemonių doktrina, nukreipta prieš Rusijos vykdomus imperatyvius tarptautinių normų pažeidimus, pažymėjo analitikas.
Gruodžio 10 d. Valerie Urbain – Belgijos finansų įstaigos „Euroclear“, kurioje yra maždaug du trečdaliai 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto, vadovė – „Bloomberg“ naujienų tarnybai pripažino, kad D.Trumpo administracija „vėl grąžins ant stalo tam tikras diskusijas [dėl Rusijos turto konfiskavimo]“.
Naujoji Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat paragino šias Rusijos lėšas panaudoti pagalbai Ukrainai. Kiek anksčiau paskelbtame „Financial Times“ pranešime cituojama aštri diskusija tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos: pirmasis prieštaravo, o antrasis pritarė turto konfiskavimui.
Daugumą gąsdina ne tik galimybė, kad bus pakenkta euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmeniui ir sukeltas pavojus euro zonos stabilimui, bet ir tai, kaip reaguos Kinija.
„Svarbiausia yra tai, kaip Kinija gali reaguoti. Pekinas turi daugiau kaip 3 trilijonus JAV dolerių atsargų, iš kurių 58 proc. yra JAV doleriais, o didžioji likusi dalis – eurais, svarais ir jenomis. Jei Kinija greitai atsisakytų šių atsargų, tai potencialiai galėtų susilpninti kai kurias Vakarų šalių valiutas ir vyriausybių obligacijas“, – paaiškino A.Karatnyckis.
Tačiau, kaip teigia šios idėjos šalininkai, Rusijos karas yra išskirtinai didelė grėsmė globaliajai tvarkai po Antrojo pasaulinio karo – ir tik antras atvejis nuo 1948 m., kai pradėta neišprovokuota karinė invazija ir atvira Jungtinių Tautų valstybės narės teritorijos aneksija.
Dar vienas toks įžūlus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas – pažeidimas, kuris galiausiai buvo atšauktas – buvo Irako invazija į Kuveitą ir jo aneksija 1990 m. JAV atsakas į šią agresiją buvo Bagdado turto, išreikšto tvirtąja valiuta, konfiskavimas.
„Galinga Jungtinių Valstijų ir Europos žinia, kad jos telkia reikiamus išteklius ilgalaikiam Ukrainos pasipriešinimui paremti, aiškiai parodytų Rusijos elito nariams, kad jų pražūtingas karas užtikrins tolesnes didžiules Rusijos gyvybių netektis ir paliks šalį ekonomiškai labai atsilikusią – ir tai bus daroma kritiniu metu, kai nauja technologinė revoliucija, pagrįsta dirbtiniu intelektu, įgauna pagreitį“, – reziumavo „Foreign Policy“.
Autoriaus vertinimu, norint veiksmingai motyvuoti Kremlių nutraukti karą, Rusijos turto panaudojimas Ukrainos kariuomenei finansuoti turi būti derinamas su kitomis priemonėmis – griežtų Vakarų apribojimų Ukrainos gebėjimui kovoti panaikinimas. Smūgiai į Rusijos teritoriją turėtų apimti gebėjimą sutrikdyti Rusijos elektros energijos tiekimo tinklus Maskvoje ir Sankt Peterburge, o tai Rusijos elitui dar labiau primintų, kad karas brangiai kainuoja.
„Toks koordinuotas ir konsoliduotas Vakarų požiūris labai sustiprintų D.Trumpo administracijos pozicijas siekiant diplomatinio sprendimo, kuriuo būtų išsaugotas Ukrainos nacionalinis saugumas ir suverenitetas“, – užbaigė autorius.
V.Zelenskis: susitarta dėl papildomų 2 mlrd. dolerių paramos paketų
23:52
Sausio 9 d. per Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ukraina pasiekė susitarimus dėl papildomų paramos paketų, kurių vertė – 2 mlrd. dolerių. Tai Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė žurnalistams Italijoje.
„Noriu padėkoti visiems partneriams, visiems gynybos ministrams – tai 50 šalių plius. Šiandien turėjome labai gerą susitikimą ir labai gerą rezultatą. Papildomi 2 mlrd. dolerių paketai Ukrainai paremti, plius, kas labai svarbu, aštuonios galimybių koalicijos. Tai jau yra popieriuje. Šias strategines koalicijas jau remia 34 šalys“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad per susitikimą nebuvo keliamas klausimas, ar bus pratęstas „Rammstein“ formatas. „Kadangi visi supranta, kad kitas susitikimas įvyks vasario mėnesį, visi dėl to jau susitarė. Ši platforma, kurioje susitinka tiek daug šalių, mums yra svarbi. Svarbu, kad ji tęstų savo darbą“, – pabrėžė jis.
Tarp svarbių Ramšteino rezultatų V.Zelenskis įvardijo garantuotus papildomų oro gynybos sistemų tiekimus.
„Turime patvirtinimą, turime paramą. Ne visas 19 sistemų, pasakysiu atvirai, bet yra gana rimtas sistemų skaičius, kurį partneriai garantavo. Dirbsime tam, kad sistemos būtų pristatytos greičiau“, – sakė V.Zelenskis.
B.Pistorius: Vokietija šiais metais Ukrainai perduos šešias IRIS-T sistemas
22:53
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Ukraina iš Vokietijos gaus 6 IRIS-T sistemas jau 2025 m. Apie tai buvo pranešta Vokietijos gynybos ministerijos socialiniame tinkle „X“.
Pasak jo, anksčiau skelbtas šešias IRIS-T sistemas Vokietija perduos Ukrainai 2025 m.
„Vokietija ir toliau teikia patikimą ir aktyvią paramą Ukrainai“, – pridūrė B.Pistorius.
Jis taip pat sakė, kad sąjungininkų grupei, kurios tikslas – paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, geriausia būtų ir toliau vadovauti JAV, tačiau ji prisitaikytų, jei Vašingtonas pakeistų savo dalyvavimą.
„Ir jei Jungtinės Valstijos dabar nuspręs daugiau neremti šio formato, tada mes turėsime priimti savo sprendimus“, – sakė B.Pistorius Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje, pranešė „Reuters“.
Ministras pridūrė, kad dar per anksti spėlioti, kas gali nutikti su grupės formatu po to, kai Donaldas Trumpas sausio 20 d. pradės eiti pareigas.
B.Pistorius taip pat sakė, kad jį „nustebino“ D.Trumpo atsisakymas atmesti galimybę panaudoti karines ar ekonomines priemones Grenlandijai aneksuoti, tačiau buvo optimistiškai nusiteikęs, kad išrinktojo prezidento komentarai neturės įtakos dabartinei JAV politikai.
V.Zelenskis: užsienio karių dislokavimas geriausias būdas priversti Rusiją siekti taikos
22:36
Sausio 9 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tarptautinė koalicija, siunčianti savo karius į Ukrainą, yra viena geriausių priemonių daryti spaudimą Rusijai, kad ši sudarytų taikos susitarimą.
Šias pastabas prezidentas išsakė po Ramšteine (Vokietija) vykusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo.
„Praėjusiais metais Prancūzija pasiūlė idėją dislokuoti partnerių karius Ukrainoje – ir jūs tai žinote – siekiant priartinti taiką“, – sakė V.Zelenskis.
„Visi suprantame, kad [Rusijos diktatoriaus Vladimiro] Putino tikslai nepasikeitė. Jis nori visiškai sunaikinti Ukrainą ir palaužti mus visus, įskaitant jus. Todėl mūsų tikslas – rasti kuo daugiau priemonių, kad priverstume Rusiją siekti taikos“.
Jis pridūrė, kad užsienio karių dislokavimas Ukrainoje yra viena geriausių priemonių, ir paragino partnerius imtis ryžtingų veiksmų šiai idėjai įgyvendinti.
„Laikykimės praktiškesnio požiūrio, kad tai taptų įmanoma“, – tęsė V.Zelenskis.
„Taip pat girdėjome signalų iš kai kurių mūsų partnerių – Jungtinės Karalystės – kurie tai remia. Turime būti drąsūs ir ištirti galimybę naudoti tikrai stiprias priemones“, – pridūrė jis.
K.Kallas: ES yra pasirengusi vadovauti teikiant paramą Ukrainai, jei JAV atsitrauks
22:20
Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis vadovaujančio vaidmens remiant Ukrainą, jei JAV parama sumažės, sausio 9 d. Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje pareiškė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, pranešė Vokietijos žiniasklaidos priemonė „Tagesschau“.
„Jei Jungtinės Valstijos tam nepasirengusios, Europos Sąjunga pasirengusi imtis lyderystės“, – sakė K.Kallas.
Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda išreiškė skeptišką požiūrį į nuolatinę JAV finansinę paramą Ukrainai. Gruodžio 15 d. būsimasis D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas sakė, kad „tuščias čekis... tiesiog nėra strategija“.
K.Kallas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo lyderystės JAV „nėra suinteresuotos, kad Rusija būtų stipriausia pasaulio galia“.
Kanada paskelbė apie daugiau nei 305 mln. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
21:09
Sausio 9 d., ketvirtadienį, per Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdį Kanados gynybos ministras Billas Blairas paskelbė, kad Kyjivui bus skirta 440 mln. Kanados dolerių (daugiau nei 305 mln. JAV dolerių) karinė pagalba. Apie tai pranešė Kanados gynybos ministerija.
Pagal naująją pagalbą Kanada prisidės 200 mln. kronų prie Čekijos iniciatyvos pirkti ir tiekti Ukrainai didelio kalibro šaudmenis, be jau skirtų 53 mln. kronų.
Dar 100 mln. kanadietiškų dolerių bus skirta ukrainietiškiems bepiločiams lėktuvams pirkti pagal „daniškąjį modelį“ – investicijoms į Ukrainos karinę gamybą.
30 mln. kanadietiškų dolerių skirta Ukrainos kariuomenės žiemos įrangai, o likę 64 mln. dolerių – „didelės skiriamosios gebos bepiločiams fotoaparatams“, kurie jau pristatyti Ukrainai 2024 m. lapkričio-gruodžio mėn.
Kanados gynybos ministerija patikslina, kad paskelbta pagalba yra dalis paketų, apie kuriuos jau buvo paskelbta anksčiau: 2024 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir 2024 m. Kanados biudžete.
JAV gynybos sekretorius: Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti
20:48
Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti, ketvirtadienį užbaigdamas Kyjivo tarptautinių rėmėjų susitikimą Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
„Ukrainą remianti koalicija neturi atsitraukti. Ji neturi svyruoti. Ir ji neturi žlugti. Ant kortos pastatytas Ukrainos išlikimas. Bet taip pat ir visų mūsų saugumas“, – sakė L.Austinas žurnalistams.
Jis ketvirtadienį vykusiame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime paskelbė apie naują 500 mln. JAV dolerių (485,41 mln. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą.
Pasak L.Austino, nuo tų dienų, kai „Ukrainos piliečiai gamino Molotovo kokteilius, kad apgintų savo namus“, tarptautinė grupė šalį aprūpino aukštųjų technologijų ginklų arsenalu.
Tai padėjo „Ukrainos kovą paversti viena didžiausių mūsų laikų karinės sėkmės istorijų“, sakė L.Austinas ir pridūrė, kad Rusija patyrė didžiulius nuostolius – daugiau kaip 700 tūkst. žuvusiųjų ar sužeistųjų – ir tapo „labiau izoliuota“ pasaulio arenoje.
L.Austinas sakė, kad „ši koalicija turi ir toliau tvirtai palaikyti Ukrainą – ir stiprinti jos rankas derybose, kurios kada nors užbaigs siaubingą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karą“.
Tačiau spaudžiamas atsakyti, ar norėtų, kad Donaldo Trumpoadministracija tęstų šias pastangas, L.Austinas atsakė, kad „būsimoji administracija pati priims sprendimus“.
Išrinktasis JAV prezidentas, kuris yra kritikavęs didelę JAV karinę pagalbą Kyjivui, yra žadėjęs greitai užbaigti karą, tačiau nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl paliaubų ar taikos susitarimo.
D.Trumpas taip pat yra kritikavęs NATO sąjungininkes, kad jos skiria per mažai lėšų bendrai gynybai. Šią savaitę jis sukėlė dar didesnį nerimą, kai antradienį kalbėdamas spaudos konferencijoje neatmetė karinės intervencijos dėl Grenlandijos – autonominės ES ir NATO narės Danijos teritorijos.
L.Austinas pabrėžė, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos visada buvo patikima partnerė [NATO]. Mes visada būsime patikima partnerė ir ateityje.“
„Mūsų vertybės nesikeičia. Mūsų įsipareigojimai sąjungininkams ir partneriams taip pat nesikeičia“, – pridūrė jis.
D.Trumpo vyriausybė pripažįsta, kad karo Ukrainoje greitai užbaigti nepavyks
20:41
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai pokalbiuose su Europos partneriais pripažįsta, kad jiems nepavyks greitai užbaigti karo Ukrainoje, ir žada toliau ją remti.
Apie tai „Financial Times“ sužinojo iš dviejų Europos pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, rašo „European Pravda“.
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai pokalbiuose su Europos partneriais pripažįsta, kad negalės greitai užbaigti karo Ukrainoje, tačiau žada ir toliau ją remti.
FT atstovai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis vykusios diskusijos su naująja D.Trumpo komanda parodė, kad jie dar nenusprendė, kaip išspręsti karą, ir kad parama Ukrainai bus tęsiama ir po D.Trumpo inauguracijos sausio 20 d.
„Visa (D.Trumpo – red.past.) komanda yra apsėsta jėgos ir nori atrodyti stipri, todėl pertvarko savo požiūrį į Ukrainą“, – sakė vienas iš šaltinių.
Jis pridūrė, kad naujoji JAV administracija taip pat vengia palyginimų su amerikiečių karių išvedimu iš Afganistano, o D.Trumpas nenori, kad kas nors panašaus pasikartotų Ukrainoje.
Be to, kaip rašoma „Financial Times“ straipsnyje, D.Trumpo komanda pakeitė karo Ukrainoje sprendimo laikotarpį nuo „24 valandų“ iki kelių mėnesių, „ką Europos partneriai suprato kaip ženklą, kad jo administracija iš karto neatsisakys paramos Kyjivui“.
Kaip rašo FT, Europos pašnekovai įtikinėja D.Trumpą ir jo komandą, kad tolesnė JAV karinė pagalba yra būtina siekiant sustiprinti Kyjivo pozicijas taikos derybose ir padėti sugrąžinti Maskvą prie derybų stalo.
Gubernatorius: Rusijos aviacijos smūgis Chersone sužeidė šešis žmones
19:49
Šiandien Rusijos pajėgoms numetus valdomąsias bombas ant Chersono miesto buvo apgadintas vaikų darželis, pranešė jo gubernatorius.
Oleksandras Prokudinas „Telegram“ paskelbė, kad šeši žmonės buvo sužeisti ir kad buvo sugriautas namas bei apgadintas vaikų darželis.
Tarp nukentėjusiųjų buvo dvi moterys ir keturi vyrai, kurie patyrė sprogimo ir šrapnelio sužeidimus. Vienam nukentėjusiajam buvo suteikta pagalba vietoje, o kiti buvo paguldyti į ligoninę, sakė O.Prokudinas.
D.Šakalienė Vokietijoje ragino didinti paramą Ukrainai
19:31
Ramšteino susitikime Vokietijoje dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ragino didinti paramą su Rusija kariaujančiai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Per Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimą ji teigė, kad jei kiekviena Ramšteino formate dalyvaujanti valstybė skirtų 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) Ukrainai remti, šios šalies pozicijas būtų galima sustiprinti tiek, kad taikos iliuziją, kuria pradeda tikėti pasaulis, pakeistų tvari taika per aiškiai projektuojamą jėgą.
KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai pernai skyrė 0,28 proc. BVP (tai sudaro 210 mln. eurų) ir yra pasiryžusi tęsti.
Artimiausiu metu Ukrainą turėtų pasiekti dar viena 10 mln. eurų injekcija į Ukrainos gynybos pramonę, 30 mln. eurų bus pervesti į Išminavimo pajėgumų koalicijos fondą.
„Mes negalime sau leisti paaukoti Ukrainos. Visi puikiai žinome, kad Ukrainai neskiriame pakankamai paramos pergalei prieš agresorių. Ramšteino formato šalys kartu sudėjus yra nepalyginamai stipresnės ir turtingesnės nei Rusija. Tačiau nepakanka galios popieriuje“, – tvirtino D.Šakalienė.
„Vis dar esame per lėti, elgiamės taip, tarsi karas Ukrainoje būtų pratybos, tarsi negirdėtume Rusijos grasinimų NATO. Kiekvienas Rusijos tankas, sunaikintas Ukrainos žemėje, yra tankas, kuris niekada nepajudės į mūsų teritoriją“, – kalbėjo ji.
Ramšteino susitikime vyko ir Pajėgumų koalicijoms vadovaujančių šalių posėdis, jame dalyvavo aštuonioms Pajėgumų koalicijoms vadovaujančių valstybių gynybos ministrai.
Per jį D.Šakalienė pristatė Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo pajėgumų koalicijos veiksmų planą, strateginius tikslus ir kilusius iššūkius.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva sukurta 2022 metų balandį. Ankstesnis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko pernai rugsėjį.
„Foreign Policy“: Rusija priešinsis deryboms, bet Europa turi vieną kozirį prieš V.Putiną
19:01
Po Donaldo Trumpo išrinkimo tarp Ukrainos sąjungininkų įsitvirtino lūkestis dėl taikos ir įsižiebė diskusijos dėl galimų taikos palaikymo pajėgų ir saugumo garantijų Kyjivui. Visa tai aktualu, darant prielaidą, kad Rusija yra suinteresuota derybomis. Kur kas mažiau kalbama apie JAV ir Europos galimybes tuo atveju, jei Maskva atmestų D.Trumpo taikos iniciatyvas, rašo žurnalas „Foreign Policy“.
D.Trumpo paskirtasis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas yra sakęs, kad Rusijai atmetus taikos pasiūlymą, karinė parama Ukrainai būtų gerokai padidinta. Tačiau D.Trumpas buvo dviprasmiškesnis. Iš tiesų daugelis kitų jo patarėjų norėtų panaikinti arba gerokai sumažinti JAV paramos Ukrainai dalį, kuri sudaro maždaug 45 proc. visos šaliai tiekiamos transatlantinės paramos.
Pastebima, kad privalomas reikalavimas smarkiai padidinti Europos išlaidas gynybai, stiprėjant Rusijos keliamai grėsmei, kartu su galimai didesnėmis išlaidomis Ukrainai paremti, sukeltų naują biudžetinį spaudimą Europos vyriausybėms, kurios ir taip jau skundžiasi sudėtingais laikais. Socialinėms reikmėms skirtų išlaidų perkėlimas į karinį biudžetą sukeltų didelį populistų pasipriešinimą.
„Šie potencialiai sprogūs vidaus konfliktai dėl pinigų ir biudžetų Kremliuje yra gerai suprantami – ir jie bus dar viena priežastis Rusijai priešintis taikos susitarimui. Rusijos požiūriu, jai tereikia tęsti karą ir laukti, kol Vakarų finansavimas Ukrainai galiausiai nuslops“, – pastebėjo straipsnio autorius Adrianas Karatnyckis, analitinio centro Atlanto taryba (angl. Atlantic Council) vyresnysis bendradarbis.
Vienas aiškus sprendimas, kaip galima kompensuoti smarkiai sumažėjusią JAV finansinę paramą, yra maždaug 300 mlrd. JAV dolerių įšaldytos Rusijos valiutos atsargos, laikomos Vakarų bankuose, kurių didžioji dalis yra Europos finansų institucijose.
Nuo 2022 m. vasario JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 110 mlrd. JAV dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos, o Europos valstybės suteikė daugiau kaip 130 mlrd. dolerių saugumo ir finansinės pagalbos.
„Jei D.Trumpo administracija gerokai sumažintų pagalbą Ukrainai, 300 mlrd. dolerių įšaldytu turtu būtų galima pakeisti JAV išlaidas maždaug šešeriems ar septyneriems metams. Iki šiol Europos ir JAV vadovai nenoriai naudojosi šiais ištekliais. Prie to priartėta, kai G-7 grupės šalys nusprendė palūkanas, gaunamas iš šių valiutos atsargų, panaudoti kaip užstatą 50 mlrd. dolerių paskoloms Ukrainai“, – rašo „Foreign Policy“.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad būsimos D.Trumpo administracijos spaudimas gali paskatinti Europą žengti ryžtingą žingsnį ir konfiskuoti šias atsargas.
Pernai viename interviu D.Trumpo kandidatas į iždo sekretoriaus postą Scottas Bessentas teigė manantis, kad Vakarų turimos Rusijos valiutos atsargos galiausiai bus panaudotos prieš Rusiją.
Prieštaraudamas kritikams, kurie nerimauja dėl galimos rizikos, susijusios su šių Rusijos aktyvų konfiskavimu, S.Bessentas teigė, kad toks žingsnis neturėtų dramatiško poveikio euro ar dolerio stabilumui, nors ir pripažino laipsniško pasaulio ekonomikos de-dolarizavimo tendenciją.
Likus keliems mėnesiams iki JAV rinkimų pokalbyje su aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnu A.Karatnyckis klausė apie tikimybę, kad Rusijos atsargos galėtų būti panaudotos siekiant padėti Ukrainai.
„Prireiktų laiko įveikti biurokratinį pasipriešinimą ir įtraukti šį klausimą į prezidento darbotvarkę, – paaiškino pašnekovas. – Ir tada prireiktų laiko, kad tai būtų suderinta su pagrindiniais Vakarų lyderiais“, – tęsė pareigūnas. – Kita vertus, jei [Trumpas] laimėtų, tai galėtų įvykti greitai“.
Iš tiesų pati idėja panaudoti prieš Rusiją jos pačios išteklius yra tikrų tikriausia D.Trumpo stiliaus idėja, atkartojanti jo 2016 m. padarytą pareiškimą, kad jis privers Meksiką sumokėti už sienos, skiriančios ją ir JAV statybą, kad būtų užkirstas kelias nelegaliems sienos kirtimams. O atsižvelgiant į sandoriais paremtą D.Trumpo užsienio politikos pobūdį, galima įsivaizduoti derybas dėl naštos pasidalijimo ir išteklių panaudojimo siekiant kompensuoti sumažėjusią JAV paramą Ukrainai.
Beveik trejus metus Vakarų lyderiai tam priešinosi, tačiau, anot straipsnio, šiandien, išaugus būtinybei ieškoti naujų išteklių Ukrainos ekonomikai ir gynybai paremti, 300 mlrd. dolerių įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas ir panaudojimas gali tapti viliojančia galimybe tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms.
Jį galima aiškiai pateisinti atsakomųjų priemonių doktrina, nukreipta prieš Rusijos vykdomus imperatyvius tarptautinių normų pažeidimus, pažymėjo analitikas.
Gruodžio 10 d. Valerie Urbain – Belgijos finansų įstaigos „Euroclear“, kurioje yra maždaug du trečdaliai 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto, vadovė – „Bloomberg“ naujienų tarnybai pripažino, kad D.Trumpo administracija „vėl grąžins ant stalo tam tikras diskusijas [dėl Rusijos turto konfiskavimo]“.
Naujoji Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat paragino šias Rusijos lėšas panaudoti pagalbai Ukrainai. Kiek anksčiau paskelbtame „Financial Times“ pranešime cituojama aštri diskusija tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos: pirmasis prieštaravo, o antrasis pritarė turto konfiskavimui.
Daugumą gąsdina ne tik galimybė, kad bus pakenkta euro, kaip rezervinės valiutos, vaidmeniui ir sukeltas pavojus euro zonos stabilimui, bet ir tai, kaip reaguos Kinija.
„Svarbiausia yra tai, kaip Kinija gali reaguoti. Pekinas turi daugiau kaip 3 trilijonus JAV dolerių atsargų, iš kurių 58 proc. yra JAV doleriais, o didžioji likusi dalis – eurais, svarais ir jenomis. Jei Kinija greitai atsisakytų šių atsargų, tai potencialiai galėtų susilpninti kai kurias Vakarų šalių valiutas ir vyriausybių obligacijas“, – paaiškino A.Karatnyckis.
Tačiau, kaip teigia šios idėjos šalininkai, Rusijos karas yra išskirtinai didelė grėsmė globaliajai tvarkai po Antrojo pasaulinio karo – ir tik antras atvejis nuo 1948 m., kai pradėta neišprovokuota karinė invazija ir atvira Jungtinių Tautų valstybės narės teritorijos aneksija.
Dar vienas toks įžūlus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas – pažeidimas, kuris galiausiai buvo atšauktas – buvo Irako invazija į Kuveitą ir jo aneksija 1990 m. JAV atsakas į šią agresiją buvo Bagdado turto, išreikšto tvirtąja valiuta, konfiskavimas.
„Galinga Jungtinių Valstijų ir Europos žinia, kad jos telkia reikiamus išteklius ilgalaikiam Ukrainos pasipriešinimui paremti, aiškiai parodytų Rusijos elito nariams, kad jų pražūtingas karas užtikrins tolesnes didžiules Rusijos gyvybių netektis ir paliks šalį ekonomiškai labai atsilikusią – ir tai bus daroma kritiniu metu, kai nauja technologinė revoliucija, pagrįsta dirbtiniu intelektu, įgauna pagreitį“, – reziumavo „Foreign Policy“.
Autoriaus vertinimu, norint veiksmingai motyvuoti Kremlių nutraukti karą, Rusijos turto panaudojimas Ukrainos kariuomenei finansuoti turi būti derinamas su kitomis priemonėmis – griežtų Vakarų apribojimų Ukrainos gebėjimui kovoti panaikinimas. Smūgiai į Rusijos teritoriją turėtų apimti gebėjimą sutrikdyti Rusijos elektros energijos tiekimo tinklus Maskvoje ir Sankt Peterburge, o tai Rusijos elitui dar labiau primintų, kad karas brangiai kainuoja.
„Toks koordinuotas ir konsoliduotas Vakarų požiūris labai sustiprintų D.Trumpo administracijos pozicijas siekiant diplomatinio sprendimo, kuriuo būtų išsaugotas Ukrainos nacionalinis saugumas ir suverenitetas“, – užbaigė autorius.
