Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas vykdo naują operaciją: bando sulaikyti iš šalies sprunkančius vyrus
14:34
Ukrainos policija penktadienį pranešė, jog visoje šalyje vykdo šimtus reidų, skirtų uždaryti maršrutus, kuriais šaukimui tinkamo amžiaus vyrai sprunka iš šalies siekdami išvengti karinės tarnybos.
Karui tęsiantis beveik trejus metus, Kyjivas jau kelis mėnesius vykdo didelio masto mobilizacijos kampaniją, siekdamas sustiprinti savo kariuomenę, kuriai sunkiai sekasi atlaikyti ženkliai didesnes Rusijos pajėgas ir jų stūmimąsi Ukrainos rytuose.
Prieštaringai vertinama kampanija sukėlė paniką tarp šaukiamojo amžiaus vyrų ir tūkstančiai jų nelegaliai sprunka iš šalies į Europą. Kartais tam pasitelkiami pavojingi kontrabandos maršrutai per kalnus ar upes.
„Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operatyvininkai ir Nacionalinės policijos tyrėjai vienu metu atlieka daugiau kaip 600 reidų“, – sakoma policijos pranešime.
„Tai tik pirmasis specialios operacijos, kuria siekiama užblokuoti šaukiamojo amžiaus vyrų neteisėto gabenimo į užsienį kanalus, etapas“, – priduriama pranešime.
Teigiama, kad operacija pirmiausia nukreipta prieš schemų, padedančių šaukimo į kariuomenę vengiantiems asmenims nelegaliai kirsti Ukrainos sieną, organizatorius. Policija sakė, kad netrukus pateiks daugiau informacijos apie operaciją.
Pareigūnai minėjo, kad nusikaltėliai padėjo šimtams žmonių neteisėtais keliais kirsti sieną ir kad operacija vykdoma visoje šalyje.
„Išsami informacija apie operaciją bus paskelbta, kai bus baigti visi tyrimo veiksmai“, – priduriama pareiškime.
Kyjivas nuo pat didelio masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį kovoja su sisteminės korupcijos problemomis savo karinės mobilizacijos infrastruktūroje.
Praėjusių metų pabaigoje buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atsistatydino tyrimui atskleidė plataus masto korupcijos schemą, pagal kurią valdžios pareigūnams akivaizdžiai buvo suteikiamos karinio šaukimo išimtys.
Po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė sprendimą atleisti regioninių šaukimo į kariuomenę tarnybų vadovus.
Ukraina dronais ir raketomis apšaudė Rusijos amunicijos sandėlį
15:28
Praėjusią naktį Ukrainos pajėgos bepiločiais orlaiviais ir raketa „Neptun“ smogė Rusijos amunicijos sandėliui ir žvalgybai netoli Chaltyro kaimo Rostovo srityje, skelbia naujienų svetainė „New Voice“, remdamasi šaltiniais gynybos pajėgose.
Pasak jų, pirmiausia Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) bepiločiai orlaiviai užklupo Rusijos priešlėktuvinę gynybą, o paskui raketa „Neptun“ smogė objektui.
Naktį rusai socialiniuose tinkluose skundėsi zujančių bepiločių orlaivių ir Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbo triukšmu. Taip pat pranešė apie užfiksuotą stiprų sprogimą – galimą raketos „Neptun“ smūgį.
„SBU kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariniu jūrų laivynu smogė į itin svarbų taikinį – sandėlį su žvalgybiniais dronais, kurie koreguoja priešo smūgius į Ukrainos miestus ir fronto liniją. Dabar šių rusiškų „paukščių“ danguje bus mažiau. Darbas priešo užnugaryje esančiuose kariniuose objektuose bus tęsiamas“, – sakė informuotas šaltinis.
Anksčiau penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė apie tariamą 40 „bepiločių orlaivių perėmimą“. 16 jų esą buvo numušta Rostovo srityje, 10 – virš Azovo jūros, po keturis – virš Kursko ir Voronežo sričių teritorijų, trys – virš Briansko srities, likusieji – Krasnodaro krašte ir Belgorodo srityje.
Kim Jong Unas pastatė naują paplūdimio miestą rusams, bet yra viena bėda
15:11
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kartu su dukra apžiūrėjo šalies rytinėje pakrantėje esantį „Wonsan-Kalma“ kurortinį miestelį, skirtą Rusijos turistams, kurio atidarymas numatytas šių metų birželį, skelbia Šiaurės Korėjos žiniasklaida.
Naujasis turistinis kompleksas, išsidėstęs palei penkių kilometrų ilgio paplūdimio ruožą, 2,5 km.kv. ploto teritorijoje, yra 150 pastatų, įskaitant 17 viešbučių, 37 užeigps, taip pat parduotuvės, restoranai, vandens pramogų parkas, kino teatras, stadionas ir aerodromas.
Sprendžiant iš Korėjos centrinės naujienų agentūros paskelbtų nuotraukų ir filmuotos medžiagos, kompleksas skirtas patenkinti visiems atvyksiančių turistų poreikiams.
Šalia mažo biudžeto pastatų riogso VIP kotedžai ir daugiaaukščiai, kurių vestibiuliai apstatyti baltais pianinais, jų teritorijose įrengti baseinai ir tvenkiniai.
Anksčiau pranešta, kad „Wonsan-Kalma“ kompleksas vienu metu galės priimti iki 100 tūkst. svečių. Tačiau yra vienas minusas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: V.Putinas pasirengęs deryboms su D.Trumpu
15:04 Atnaujinta 15:29
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs be išankstinių sąlygų derėtis su JAV išrinktuoju prezidentu Donaldu Trumpu.
Pranešimas pasirodė D.Trumpui ketvirtadienį paskelbus, kad jis rengiasi susitikti su V.Putinu dėl karo Ukrainoje.
„Jis nori susitikti, ir mes šiuo metu tam ruošiamės“, – per susitikimą su respublikonų gubernatoriais savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje sakė D.Trumpas.
V.Putinas „ne kartą sakė, kad yra atviras kontaktams su tarptautiniais lyderiais, įskaitant JAV prezidentą, įskaitant Donaldą Trumpą“, penktadienį reporteriams nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Kremlius sveikina D.Trumpo „pasirengimą spręsti problemas dialogu“.
„Nėra jokių privalomų sąlygų. Ko reikia, tai abipusio noro ir politinės valios išspręsti problemas dialogu“, – kasdienės spaudos konferencijos metu reporteriams sakė D.Peskovas.
D.Trumpas, kurį inauguruos sausio 20 dieną, ne kartą gyrėsi galįs greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą, nors konkretaus plano nepateikė.
Išrinktojo prezidento užmojai greitai užbaigti konfliktą pakurstė Kyjivo susirūpinimą, jog Ukraina gali būti priversta sutikti su taikos sutartimi Maskvai naudingomis sąlygomis.
Nuo didelio masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį Vašingtonas Ukrainai suteikė dešimčių milijardų dolerių paramą.
„Mūsų pozicija – paprasta“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog be šios pagalbos jo šalis jau būtų pralaimėjusi karą.
Jis ragina D.Trumpą palaikyti jo siūlomą taiką, paremtą stiprybe. Ukrainiečių lyderis siekia NATO apsaugos ir konkrečių Vakarų saugumo garantijų, kaip bet kokio susitarimo užbaigti karą dalies.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija neteikė didelės reikšmės D.Trumpo komentarams apie susitikimą su Kremliaus šeimininku.
„Trumpas ir anksčiau yra kalbėjęs apie tokio susitikimo planus, todėl nematome nieko nauja“, – nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
„Mūsų pozicija labai paprasta: mes visi Ukrainoje norime, kad karas baigtųsi sąžiningai Ukrainai, ir matome, kad prezidentas D.Trumpas taip pat pasiryžęs užbaigti karą“, – sakė jis. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax Ukraine“.
Ministerijos atstovas pridūrė, kad Kyjivas ir Vašingtonas planuoja surengti aukšto lygio diskusijas iš karto po D.Trumpo inauguracijos sausio 20 dieną. Numatomi ir ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio bei D.Trumpo pokalbiai.
Norvegijos ambasadorius: Rusijos akivaizdoje iš lietuvių galime išmokti labai daug
14:57
Norvegijos ambasadorius Lietuvai Atle Konta Midttunas – diplomatas, buvęs Saugumo politikos ir tolimosios Šiaurės departamento generalinio vadovo pavaduotojas, daugelį metų paskyręs darbui saugumo srityje. Jis pripažįsta, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą viskas pasikeitė: Norvegijai ir bendrai Europai teko susidurti su sudėtingais iššūkiais. Anot jo, naujos grėsmės saugumui, demokratijai ir pamatinėms žmogaus teisėms tik patvirtina, kad būtina su tuo kovoti kartu.
– Rugsėjį buvote paskirtas Norvegijos ambasadoriumi Lietuvai. Kaip manote, ko Lietuva galėtų išmokti iš Norvegijos? Kokios didžiausios mūsų spragos?
– Matau, kad Lietuvos visuomenė per pastaruosius dešimtmečius nepaprastai pasikeitė. Turiu omenyje, kad ji akivaizdžiai patobulėjo nuo sovietmečio ir tobulėja toliau. Daugelį metų remdami, bendradarbiaudami su Lietuva inicijavome ir palaikėme daugybę su žmogaus teisėmis susijusių projektų. Šiandien matome šių programų ir projektų vaisius įvairiose srityse.
Norėčiau performuluoti užduotą klausimą ir pakalbėti apie tai, ko, mano nuomone, Norvegija galėtų išmokti iš Lietuvos.
Pirmiausia, sąmoningumo Rusijos dezinformacijos akivaizdoje. Manau, kad tai, kaip Lietuva, jos visuomenė, žiniasklaida veikia, vertindama suklastotas naujienas, netikrą informaciją, atskleidžia, kad gebėjimas atskirti pelus nuo grūdų jau yra įsišaknijęs. Tokios pamokos mums labai svarbios.
Po 2022 m. vasario 22 d. situacija labai pasikeitė ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Norvegijoje. Mūsų visų vis dar laukia ilgas kelias, bet tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu įvyko labai daug pokyčių. Įgyvendinti ir ypač reikšmingi pakeitimai pačiame NATO viduje, stipriai padidinome tarpvalstybinio dalijimosi informacija apimtis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos primestas pareigūnas: per Ukrainos smūgius Donecko srityje žuvo trys žmonės
14:44
Rusijos primestas pareigūnas penktadienį nurodė, kad rusų okupuotoje Ukrainos Donecko srities dalyje per ukrainiečių smūgius žuvo trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Rusijos paskirtas Donecko srities gubernatorius Denisas Pušilinas sakė, kad Ukraina rytinio piko metu iš didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS paleistomis tolimojo nuotolio raketomis smogė į aikštę Donecko mieste.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Rusijos tyrimų komitetą, pranešė, kad per incidentą žuvo du žmonės, o dar du buvo sužeisti.
Rusijos tyrimų komitetas taip pat apkaltino Ukrainą tyčiniu civilinės infrastruktūros apšaudymu.
Nuo 2014-ųjų Rusijos kontroliuojamas Doneckas yra toli nuo fronto linijos ir, palyginti su kitais Rytų Ukrainos miestais, patyrė nedaug nuostolių dėl apšaudymų.
D.Pušilinas sakė, kad Ukraina taip pat smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Svitlodarske, esančiame arčiau fronto linijos. Pasak jo, per šį incidentą žuvo moteris, o dar keturi žmonės buvo sužeisti.
Kyjivas vykdo naują operaciją: bando sulaikyti iš šalies sprunkančius vyrus
14:34
Ukrainos policija penktadienį pranešė, jog visoje šalyje vykdo šimtus reidų, skirtų uždaryti maršrutus, kuriais šaukimui tinkamo amžiaus vyrai sprunka iš šalies siekdami išvengti karinės tarnybos.
Karui tęsiantis beveik trejus metus, Kyjivas jau kelis mėnesius vykdo didelio masto mobilizacijos kampaniją, siekdamas sustiprinti savo kariuomenę, kuriai sunkiai sekasi atlaikyti ženkliai didesnes Rusijos pajėgas ir jų stūmimąsi Ukrainos rytuose.
Prieštaringai vertinama kampanija sukėlė paniką tarp šaukiamojo amžiaus vyrų ir tūkstančiai jų nelegaliai sprunka iš šalies į Europą. Kartais tam pasitelkiami pavojingi kontrabandos maršrutai per kalnus ar upes.
„Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operatyvininkai ir Nacionalinės policijos tyrėjai vienu metu atlieka daugiau kaip 600 reidų“, – sakoma policijos pranešime.
„Tai tik pirmasis specialios operacijos, kuria siekiama užblokuoti šaukiamojo amžiaus vyrų neteisėto gabenimo į užsienį kanalus, etapas“, – priduriama pranešime.
Teigiama, kad operacija pirmiausia nukreipta prieš schemų, padedančių šaukimo į kariuomenę vengiantiems asmenims nelegaliai kirsti Ukrainos sieną, organizatorius. Policija sakė, kad netrukus pateiks daugiau informacijos apie operaciją.
Pareigūnai minėjo, kad nusikaltėliai padėjo šimtams žmonių neteisėtais keliais kirsti sieną ir kad operacija vykdoma visoje šalyje.
„Išsami informacija apie operaciją bus paskelbta, kai bus baigti visi tyrimo veiksmai“, – priduriama pareiškime.
Kyjivas nuo pat didelio masto Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį kovoja su sisteminės korupcijos problemomis savo karinės mobilizacijos infrastruktūroje.
Praėjusių metų pabaigoje buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atsistatydino tyrimui atskleidė plataus masto korupcijos schemą, pagal kurią valdžios pareigūnams akivaizdžiai buvo suteikiamos karinio šaukimo išimtys.
Po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė sprendimą atleisti regioninių šaukimo į kariuomenę tarnybų vadovus.
Kremlius piktai sureagavo į G.Nausėdos žodžius
13:03
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maskva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“.
Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.
„Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė G.Nausėda.
„Nors senųjų Mažosios Lietuvos, dabar priklausančios vadinamajai Kaliningrado sričiai, gyventojų jau seniai nebėra, paskutiniai ten esantys lietuviškos kultūros ženklai turi būti saugomi, – rašė jis. – Kad ir kaip Rusija stengtųsi, Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu!“
Reaguodamas į šią G.Nausėdos poziciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva yra nedraugiška Rusijai valstybė.
„(Lietuva yra – BNS) priešiška mums valstybė, kuri, be kita ko, kaip paaiškėjo, turi teritorinių pretenzijų. Tai pateisina mūsų gilų susirūpinimą ir dabartines bei būsimas priemones mūsų valstybės saugumui užtikrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Financial Times“: Vakarai nerimauja, kad D.Trumpas žengs neapgalvotą žingsnį dėl Rusijos
12:09
Briuselis nerimauja, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali atšaukti savo pirmtako sprendimus, vadovaudamasis tuo, kad juos priėmė Joe Bidenas, ilgametis jo varžovas. Tikėtina, kad jis nė nesusimąstytų apie tokių žingsnių pasekmes Europos sąjungininkams, skelbia leidinys „Financial Times“.
Pasak straipsnio, kuriame cituojami trys šaltiniai, aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai nurodė peržiūrėti dabartinio JAV prezidento dekretus nuo sankcijų Rusijai iki prekybos ir kibernetinio saugumo.
Teigiama, kad taip jie nori išsiaiškinti, kaip J.Bideno dekretų atšaukimas paveiktų sąjungininkus Europoje. Kaip pažymėjo „Financial Times“, toks skubėjimas prieš D.Trumpo inauguraciją sausio 20 d. rodo Europos Sąjungos sostinių netikrumą dėl galimų jo veiksmų.
Pareigūnai teigė, kad ES labiausiai nerimauja dėl to, jog D.Trumpas gali nurodyti atšaukti J.Bideno įsakus dėl sankcijų Rusijai. Vis tik tikimasi, kad tokio žingsnio jis nežengs vien tam, jog sankcijos išliktų validžiu svertu taikos derybose su Ukraina.
Žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį, kad naujasis JAV prezidentas netrukus po to, kai pradeda eiti pareigas, paprastai peržiūri savo pirmtako dekretus. Taigi, per pirmąją savo kadenciją D.Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo. Jis taipogi nutraukė JAV dalyvavimą Irano branduoliniame susitarime, kuriam tarpininkavo Baracko Obamos administracija.
Sausio 9 d. pranešta, kad paskutinėmis savo kadencijos savaitėmis J.Bideno administracija planuoja įvesti papildomas sankcijas Rusijai. Šiuos apribojimus planuojama taikyti daugiau kaip 100 Rusijos naftą gabenančių tanklaivių, dviem Rusijos naftos bendrovėms, taip pat naftos prekybininkams ir Rusijos draudimo bendrovėms, susijusioms su rusų „šešėliniu laivynu“.
ES agentūra siūlo nutraukti skrydžius į Maskvą ir Sankt Peterburgą
11:08
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) įspėjo oro transporto bendroves dėl pavojaus skraidant į penkis Rusijos regionus, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą.
Agentūra rekomendavo oro vežėjams, vykdantiems skrydžius į ES, neskraidyti Rusijos oro erdvėje į vakarus nuo 60-ojo dienovidinio rytų ilgumos. EASA informaciniame biuletenyje nurodoma, kad rekomendacija taikoma Maskvai, Sankt Peterburgui, Jekaterinburgui, Rostovui prie Dono ir Samarai.
EASA nurodė, kad nė viena ES oro transporto bendrovė neskraido per Rusijos oro erdvę. Tačiau nemažai trečiųjų šalių oro vežėjų, nepaisant su karu susijusios rizikos, ir toliau tai daro, teigė agentūra.
Rekomendacija galioja iki 2025 m. liepos 31 d.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpo planas dėl Grenlandijos gali būti naudingas Kremliui
10:53
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis ketina perimti Grenlandijos salos kontrolę, neatmesdamas karinių būdų, gali būti naudingas Rusijai, rašo žiniasklaidos grupė „Sky News“.
Ketvirtadienį Maskva pasidalijo reakcja į naujausius D.Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Arktis yra Rusijos „nacionalinių interesų“ ir „strateginių interesų“ zona.
„Mes labai atidžiai stebime gana dramatišką situacijos raidą, bet kol kas, ačiū Dievui, tik pareiškimų lygmeniu“, – sakė D.Peskovas.
Pasak straipsnio, Kremliaus susirūpinimas nestebina, turint omenyje ekonominę ir geopolitinę Arkties svarbą Maskvai.
„Rusija turi ilgiausią Arkties pakrantę – daugiau kaip 24 150 kilometrų, o dėl didžiulių naftos ir dujų atsargų šis regionas yra labai svarbus šalies aprūpinimui energija. Dėl klimato kaitos šis regionas tapo dar svarbesnis, nes tirpstant ledui Šiaurės jūrų kelias, kuris juosia Rusijos Arkties pakrantę, tampa vis perspektyvesnis“, – rašo „Sky News“.
Pažymima, kad Rusija yra vienintelė Arkties valstybė, kuri nėra NATO narė, o „tirpstantis ledas reiškia, kad ji vis dažniau mato savo Arkties sieną kaip pažeidžiamą vietą“.
„JAV bandymas įgyti daugiau Arkties teritorijos (net jei tai būtų kitos NATO narės teritorija) būtų vertinamas kaip provokacija. Vienas Rusijos įstatymų leidėjas išreiškė susirūpinimą, kad Grenlandija taps namais JAV strateginiams bombonešiams“, – atkreipė dėmesį straipsnio autoriai.
Darant prielaidą, kad Jungtinės Valstijos įgis Grenlandijos kontrolę, tai, pasak „Sky News“, galėtų sukelti NATO skilimą: „Užuot kovojusios kaip viena, jos gali pradėti kovoti tarpusavyje“.
Tačiau, ko gero, svarbiausia, kad tai įkūnytų ir ekspansionistinę politiką, kurią šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje.
„Tai gali padėti Vladimirui Putinui bandyti pateisinti invaziją į savo kaimynę, argumentuojant: „Jei JAV nori pretenduoti į teritoriją vardan nacionalinio saugumo, kodėl mes negalime?“ – rašoma straipsnyje.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį publikuotame įraše taip pat atkreipė dėmesį, kad kurį laiką tylėjęs Kremlius ėmė naudoti D.Trumpo pasisakymus apie Kanadą ir Grenlandiją, „visų pirma savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti“.
D.Trumpas užsigeidė Grenlandijos
Respublikonas Mike'as Waltzas, kurį D.Trumpas paskyrė patarėju nacionalinio saugumo klausimais, pritarė būsimojo prezidento pareiškimams apie būtinybę nustatyti Grenlandijos kontrolę. Pasak jo, sala yra svarbi JAV nacionaliniam saugumui.
Skaitykite daugiau: Priežastys, kodėl D.Trumpas užsigeidė Grenlandijos
Kremlius palygino D.Trumpo kėsinimąsi į Grenlandiją su Ukrainos teritorijų okupacija. Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas kalbėjo, kad, jei Grenlandijos likimas priklauso nuo salos gyventojų nuomonės, reikėtų atsižvelgti ir į žmonių iš „naujųjų Rusijos regionų“ nuomonę.
Karo ekspertas Michailas Samusas, komentuodamas D.Trumpo pareiškimus dėl JAV teritorinių pretenzijų, pažymėjo, kad pasaulis yra stadijoje, kai peržiūrima, „kas yra klasikiniai tarptautiniai santykiai, kas yra klasikinė geopolitika“. Tačiau jis netiki Grenlandijos prisijungimu prie JAV, „ypač tokiu agresyviu stiliumi“, nors pripažįsta, kad JAV ir Danijos ekonominis ir karinis bendradarbiavimas galėtų sustiprėti ir kad „šios sritys galėtų būti plačiau panaudotos JAV interesams“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, propagandos teorijos eksperto Gintauto Mažeikio vertinimu, kurį jis išsakė naujienų portalui 15min, visi šie pareiškimai pirmiausia yra nerimą keliantys ženklai.
„Ši retorika išties stiprina tarptautinę įtampą ir skatina tokias šalis kaip Rusija ir Kinija galvoti apie tai, kad su D.Trumpu bus galima pasidalinti pasaulį įtakos sferomis. Ne šalimis, pabrėžiu, o įtakomis, pagal ką būtų sutarta, kad vieni tvarkosi viename žemės pusrutulyje, o kiti – kitame. Tai yra labai negeras precedentas“, – kalbėjo profesorius.
