Svarbiausios naujienos
- Lenkijos ministras įvardijo, kas turėtų siųsti karius į Ukrainą
- Žuvusio Šiaurės Korėjos kareivio dienoraštis atskleidžia šiurpią rusų taktiką
- Sučiuptas Šiaurės Korėjos karys turėjo karinį bilietą tikro ruso vardu: paaiškėjo, kas jis toks
- Analitikai įvertino, ko artėjančių derybų metu gali pareikalauti V.Putinas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lenkijos ministras įvardijo, kas turėtų siųsti karius į Ukrainą
12:58
Lenkijos gynybos ministras Władyslawas Kosiniakas-Kamyszas atmetė galimybę siųsti lenkų karius taikdarystės misijai į Ukrainą, kad būtų įtvirtintos galimos paliaubos, taip pat kalbėjo apie Lenkijos visuomenės nuovargį nuo „jaunų ukrainiečių vyrų, kurie vairuoja naujausius automobilius“. Apie tai pasakoja laikraštis „Financial Times“.
„Kai pasirodys taikos planas (išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas – red.), mes jį aptarsime, bet pasienio valstybės nėra tos, kurios turėtų kaip nors pasirodyti su savo kariais Ukrainoje, nes manau, kad NATO viduje turėtų būti daugiau naštos pasidalijimo ir diversifikacijos“, – sakė ministras.
Leidinys priminė, kad nepaisant to, jog Lenkija yra tvirta Ukrainos sąjungininkė ginant Ukrainą nuo Rusijos, šalių santykiai „buvo įtempti dėl istorinių nuoskaudų, pigaus Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto ir didėjančio nusivylimo iš šalies pabėgusiais Ukrainos piliečiais“.
„Žinoma, Lenkijos visuomenėje jaučiamas nuovargis, ir tai suprantama, ypač kai žmonės čia mato jaunus ukrainiečius vyrus, važinėjančius naujausiais automobiliais ar gyvenančius penkių žvaigždučių viešbučiuose“, – pabrėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“
Straipsnyje pažymima, kad kitas neseniai įvykęs „trinties momentas“ tarp Ukrainos ir Lenkijos buvo Lenkijos atsisakymas tiekti Ukrainai naikintuvus MiG-29, kurie, Varšuvos teigimu, vis dar reikalingi jos pačios saugumui užtikrinti.
„Viena vertus, suprantu prezidentą V.Zelenskį, nes jo vaidmuo – visada reikalauti daugiau pagalbos. Tačiau manau, kad jis ir Ukraina taip pat turėtų prisiminti, kad kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“, – pažymėjo Lenkijos ministras.
Rusija skelbia užėmusi du kaimus Rytų Ukrainoje
14:59
Rusija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje, kur rusai pastaraisiais mėnesiais nuolat žengia į priekį.
Gynybos ministerija pranešė, kad pietinė pajėgų grupė užėmė Jantarnės kaimą rytinėje Donecko srityje, maždaug už 10 km į pietvakarius nuo Kurachovės – pagrindinio logistikos centro, kurį Maskva skelbė užėmusi praėjusią savaitę.
Šeštadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad taip pat užėmė naują teritoriją į šiaurės vakarus nuo Kurachovės.
Gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariai taip pat užėmė Kalinovės kaimą Charkivo srities šiaurės rytuose.
Kaimas yra vakariniame Oskilo upės, kuri yra de facto fronto linija rytinės Charkivo srities dalyse, krante.
Tačiau vienas Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos įsirengė placdarmą fronto liniją Rytų Ukrainoje žyminčios upės vakariniame krante.
Kremliaus pajėgos nuolat bando kirsti upę, kuri taip kerta Kupjanską, kurį Ukraina susigrąžino per 2022-ųjų kontrpuolimą.
Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 60 rusų dronų.
Krintančios dronų nuolaužos apgadino namų Charkivo, Sumų ir Poltavos srityse. Apie sužeistus ar žuvusius žmones nepranešama.
Sekmadienį per dronų ataką pietinėje Chersono srityje buvo sužeisti trys žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Rusijos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje ukrainiečių dronas atakavo automobilį. Prie savo namų žuvo 76-erių moteris, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Rusijos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo.
Rusijos ugniagesiai toliau kovoja su gaisru naftos saugykloje, kurį trečiadienį sukėlė ukrainiečių drono smūgis naftos saugyklai Engelse, „Telegram“ parašė Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas.
R.Busarginas sakė, kad ugniagesiai dirba „24 valandas per parą“, kad užgesintų gaisrą, o „dūmų kiekis ir bendras gaisro plotas mažėja“.
Lenkijos ministras įvardijo, kas turėtų siųsti karius į Ukrainą
12:58
Lenkijos gynybos ministras Władyslawas Kosiniakas-Kamyszas atmetė galimybę siųsti lenkų karius taikdarystės misijai į Ukrainą, kad būtų įtvirtintos galimos paliaubos, taip pat kalbėjo apie Lenkijos visuomenės nuovargį nuo „jaunų ukrainiečių vyrų, kurie vairuoja naujausius automobilius“. Apie tai pasakoja laikraštis „Financial Times“.
„Kai pasirodys taikos planas (išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas – red.), mes jį aptarsime, bet pasienio valstybės nėra tos, kurios turėtų kaip nors pasirodyti su savo kariais Ukrainoje, nes manau, kad NATO viduje turėtų būti daugiau naštos pasidalijimo ir diversifikacijos“, – sakė ministras.
Leidinys priminė, kad nepaisant to, jog Lenkija yra tvirta Ukrainos sąjungininkė ginant Ukrainą nuo Rusijos, šalių santykiai „buvo įtempti dėl istorinių nuoskaudų, pigaus Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto ir didėjančio nusivylimo iš šalies pabėgusiais Ukrainos piliečiais“.
„Žinoma, Lenkijos visuomenėje jaučiamas nuovargis, ir tai suprantama, ypač kai žmonės čia mato jaunus ukrainiečius vyrus, važinėjančius naujausiais automobiliais ar gyvenančius penkių žvaigždučių viešbučiuose“, – pabrėžė W.Kosiniakas-Kamyszas.
„Kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“
Straipsnyje pažymima, kad kitas neseniai įvykęs „trinties momentas“ tarp Ukrainos ir Lenkijos buvo Lenkijos atsisakymas tiekti Ukrainai naikintuvus MiG-29, kurie, Varšuvos teigimu, vis dar reikalingi jos pačios saugumui užtikrinti.
„Viena vertus, suprantu prezidentą V.Zelenskį, nes jo vaidmuo – visada reikalauti daugiau pagalbos. Tačiau manau, kad jis ir Ukraina taip pat turėtų prisiminti, kad kai kiti siuntė tik šalmus, mes siuntėme tankus“, – pažymėjo Lenkijos ministras.
Po dronų atakos tebeliepsnoja Engelso naftos saugykla Saratovo srityje
12:04
Penktą dieną po dronų atakos Engelso mieste Saratovo srityje (Rusija) tebedega naftos saugykla. Vietos valdžios institucijos aiškina, kad „tęsiasi kontroliuojamo kuro deginimo procesas“.
Naftos saugykla Engelso mieste užsidegė sausio 8 d. naktį po Ukrainos dronų atakos.
Sekmadienį Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „Telegram“, kad „Engelso pramoniniame objekte“ tęsiasi „kontroliuojamo kuro deginimo procesas“. Jis pridūrė, kad „dūmų kiekis, taip pat gaisro plotas mažėja“.
Nepaisant gyventojų skundų dėl prastos oro kokybės, R.Busarginas teigia, kad neseniai paimti oro mėginiai nerodė per didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos.
„Žinoma, kur gali būti kenksmingų medžiagų perteklius, kai tik keturias dienas be pertraukos deginamas parafinas. Siūloma orą pripažinti gydomuoju“, – po jo pranešimu šmaikštavo vienas komentatorius.
Kaip Ukraina siekia įtikinti D.Trumpą: imasi ir nestandartinių sprendimų
11:29
Prieš pokyčius Baltuosiuose rūmuose Kyjivas bando įrodyti būsimam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad susitarimas su Rusija ilgainiui amerikiečiams kainuos brangiai.
Jau kelias savaites Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui lojalūs pareigūnai bando įtikti D.Trumpo komandai ir buvo pastebėti Vašingtone, pranešė „The Times“.
D.Trumpui liko kiek daugiau nei savaitė iki darbo pradžios Baltuosiuose rūmuose, tačiau kol kas labai mažai ženklų, kaip būsimasis JAV prezidentas nutrauks Rusijos agresiją Ukrainoje, kaip buvo žadėjęs.
Ką Ukrainos pareigūnai bando paaiškinti D.Trumpo atstovams ir dėl ko įspėti?
Su britų žurnalistu kalbėję Ukrainos pareigūnai mano, kad D.Trumpo komanda iš tikrųjų dar tik kuria strategiją dėl situacijos Ukrainoje, todėl Kyjivas visas savo diplomatines jėgas ir viltis deda į šio plano kūrimą ir nukreipimą jiems naudinga linkme.
Skelbiama, kad kai kurie Ukrainos žingsniai šioje lobistinėje veikloje buvo „nestandartiniai“.
Pavyzdžiui, Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko nominavo 78 metų D.Trumpą Nobelio taikos premijai už jo vaidmenį 2020 m. Abraomo susitarimų derybose, kuriomis buvo normalizuoti Izraelio ir kelių kitų arabų šalių santykiai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Žuvusio Šiaurės Korėjos kareivio dienoraštis atskleidžia šiurpią rusų taktiką
11:21
Prieš Ukrainą kovojančius Šiaurės Korėjos karius rusai naudoja kaip gyvą masalą ukrainiečių dronams. Šiems kariams taip pat „plaunamos smegenys“ ir jie moka atmintinai Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kalbas. Tai įrodo įrašai žuvusio šiaurės korėjiečio kario dienoraštyje, kuriuos išanalizavo nepriklausomi ekspertai, rašo „The Wall Street Journal“.
Vienas karys turi atlikti specialų jauko vaidmenį
Visų pirma, dienoraštyje yra piešinys, kuriame detaliai parodyta, kaip Šiaurės Korėjos kariai turėtų reaguoti į artėjantį ukrainiečių droną. Vienas karys, vadinamas „jauku“, turi stovėti ramiai, kad suviliotų droną, o kiti turi droną numušti. Dienoraštyje taip pat aprašomas gyvenimas fronte, mūšio lauko taktika ir pateikiamas meilės prisipažinimas Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui.
Nepriklausomi ekspertai, išanalizavę įrašus, teigia, kad jie yra tikri: rašysena, žodžių pasirinkimas ir ideologinio pobūdžio pareiškimai yra būdingi Šiaurės Korėjos gyventojams.
„Net savo gyvybės kaina nedvejodamas vykdysiu vyriausiojo vado įsakymus. Parodysiu pasauliui Kim Jong Uno specialiųjų pajėgų drąsą ir pasiaukojimą“, – leidinys citavo dienoraščio įrašą.
Dienoraščio autorius, kaip nurodyta pase, yra Jong Kyong Hongas. Jis žuvo kartu su kitais dviem kariais gruodžio 21 d. per susišaudymą netoli Pogrebkų kaimo pietvakarių Kursko srityje.
Gruodžio 9 d. Šiaurės Korėjos karys užrašė, kad šventė savo draugo, kurį vadino „artimiausiu bendražygiu“, gimtadienį. Jis rašė, kad pasiilgo tėvynės, nes „paliko šiltą savo brangaus tėvo ir motinos glėbį“.
Dronų taktikos aprašyme jis rašė, kad karys, kuris veikia kaip jaukas, turėtų būti maždaug 7 metrų atstumu nuo drono. Artilerijos apšaudomi kariai turėtų bėgti link anksčiau pataikytos vietos, nes tikimybė du kartus pataikyti į tą pačią vietą yra minimali.
Karys savo dienoraštyje taip pat išvardijo kai kuriuos ideologinius Kim Jon Uno režimo principus. Jis sakė, kad užaugo valdančiosios Darbo partijos „geranoriškame glėbyje“, o jo, kaip kareivio, darbas – saugoti Kimą. Be to, jis rašė, kad turi išpirkti „praeities nuodėmes“.
„Dienoraščio turinys yra tipiškas Šiaurės Korėjos kareivio, kuriam praplautos smegenys“, – aiškino buvęs Pietų Korėjos armijos generolas majoras Ban Jong Kwanas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Su...istas idiotas“: B.Johnsonas susikeikė kalbėdamas apie V.Putiną ir jo požiūrį į Baltijos šalis
10:53
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas, kalbėdamas apie tai, kad Baltijos šalys nebepriklauso Rusijos imperijai, nesistengė sušvelninti savo žodžių ir Vladimirą Putiną išvadino „su...istu idiotu“.
„Viskas baigta. Daugiau jokios imperijos, Vladimirai, su...istas (angl. f...king) idiote! Atleiskite už išsireiškimą. Bet taip jau yra“, – piktinosi B.Johnsonas duodamas interviu leidėjui Hansui Luikui portale Delfi.ee.
„Tai, ką daro Putinas, yra archajiška ir barbariška, ir jis turėtų suprasti, kad Estija, Latvija, Lietuva – nė viena iš šių šalių nebėra Rusijos imperijos dalis, tas pats pasakytina ir apie Ukrainą. Viskas baigta. Daugiau jokios imperijos, Vladimirai, idiote! Atleiskite už išsireiškimą. Bet taip jau yra“, – kalbėjo buvęs Britanijos premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sučiuptas Šiaurės Korėjos karys turėjo karinį bilietą tikro ruso vardu: paaiškėjo, kas jis toks
10:24
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šeštadienį pranešė, kad kariuomenė Kursko srityje sučiupo pirmuosius Šiaurės Korėjos karius. Tai yra ne tik pirmas tiesioginis šiaurės korėjiečių dalyvavimo Rusijos ir Ukrainos kariniame konflikte įrodymas, bet ir įrodymas, kad šios šalies kontingentas į Kursko sritį buvo išsiųstas su suklastotais dokumentais. Nustatyta, kad vienas iš suimtų kariškių su savimi turėjo karinį bilietą, išduotą Tuvos gyventojo vardu.
Nepriklausomo portalo „Agentstvo“ atlikta analizė parodė, kad suklastotai tapatybei sukurti buvo panaudoti tikro Rusijos piliečio duomenys.
Abu kariai buvo sulaikyti sausio 9 d. ir nugabenti į Kyjivą, pranešė SBU. Belaisviai nekalba nei rusiškai, nei angliškai, nei ukrainietiškai, todėl su jais buvo kalbama per korėjiečių vertėją. „Sulaikymo metu vienas iš užsieniečių turėjo rusiško pavyzdžio karinį bilietą, išduotą kito asmens vardu, su registracija Rusijos Federacijos Tuvos Respublikoje. O kitas buvo visai be jokių dokumentų“, – sakoma pranešime.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad sulaikyti šiaurės korėjiečius Ukrainos pajėgoms buvo sunki užduotis, nes rusai ir kiti Šiaurės Korėjos kariai sužeistuosius pribaigia.
Tyrimo metu Šiaurės Korėjos karys pasakojo, kad 2024 m. rudenį Rusijoje jam buvo išduotas karinis bilietas. Jis taip pat sakė, kad yra gimęs 2005 m., o Šiaurės Korėjos kariuomenėje tarnauja nuo 2021 m. Antrasis karys sakė, kad yra gimęs 1999 m. ir nuo 2016 m. tarnauja žvalgu snaiperiu. V.Zelenskis pažadėjo užtikrinti žurnalistų prieigą prie suimtų šiaurės korėjiečių.
Karinis bilietas, kurio nuotrauką paskelbė Ukrainos prezidentas, buvo išduotas 1998 m. spalio mėn. gimusio Tuvos gyventojo Antonino Arančyno vardu. Dokumente nurodyta jo gimimo vieta (Turano miestas Tuvoje) ir civilinė specialybė (siuvėjas). Kariniame biliete nėra nuotraukos, datos ir savininko parašo.
Antoninas Arančynas yra tikras asmuo. „Agentstvo“ rado nutekėjusių duomenų apie Tuvos gyventoją, kurio pavardė, vardas, tėvavardis ir gimimo data sutampa. Rusijoje gyvena tik vienas asmuo su tokiais duomenimis. Vienintelis jo asmens duomenų skirtumas – gimimo vieta: kariniame biliete nurodytas Turano miestas, o A.Arančyno pase – Erzino kaimas (taip pat esantis Tuvoje).
Nepavyko rasti jokių sąsajų tarp A.Arančyno ir siuvimo verslo. 2020 m. jis dirbo „Tes-Chem“ miškų ūkyje (pareigos nenurodytos). 2023 m. paraiškoje mikrokreditams gauti jis nurodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju maisto prekių parduotuvėje. Pasak nutekėjusių duomenų, atlikus mokumo vertinimą, jam ne kartą buvo atsisakyta suteikti mikrokreditus.
Paskutinė paraiška dėl mikrokreditų (7 000 rublių), kurią pateikė A.Arančynas ir kuri buvo įtraukta į nutekėjimų sąrašą, datuota 2024 m. vasario 24 d.
Žurnalistams nepavyko susisiekti su vyru nutekinimuose nurodytais telefonais. Nepavyko susisiekti ir su jo seserimi, kuri gyvena Tuvoje. Nei jis, nei jo sesuo savo VK puslapiuose, kuriuos pavyko rasti „Agentstvo“, nesilankė daugiau kaip 10 metų.
Anksčiau pas Kursko srityje žuvusius kariškius, kuriuos Ukraina įvardijo kaip šiaurės korėjiečius, buvo rasta karinių bilietų, išduotų Tuvos gyventojų vardu. Gruodžio pabaigoje Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė trijų karinių bilietų nuotraukas. Dokumentuose buvo nurodyta, kad jie priklauso Tuvos gyventojams, kurių vardai Kim Kan Solat Albertovičius, Dongnk Džan Suropovičius ir Belek Aganak Kap-oolovičius.
Pietų Korėjos žvalgyba spalio mėn. pirmą kartą pranešė, kad Rusija išduoda suklastotus dokumentus kariniam personalui, atvykstančiam iš Šiaurės Korėjos. Tai tapo žinoma jau iš pirmųjų pranešimų apie karinių kontingentų perkėlimą iš Šiaurės Korėjos į Rusiją. Iki gruodžio mėn. bendras Šiaurės Korėjos karinio personalo Rusijoje skaičius priartėjo prie 12 000, spalio pradžioje pranešė Seulas ir JAV Ramiojo vandenyno vadavietės vadovas Samuelis Paparo. Pentagonas gruodžio mėn. pranešė, kad Šiaurės Korėjos nuostoliai Kursko srityje siekė kelis šimtus žmonių. Seulas Šiaurės Korėjos neatitaisomus nuostolius įvertino 1 100 žmonių, o Kyjivas sausio pradžioje – 4 000 žmonių.
R.Fico vėl rėžė: „V.Zelenskis važinėja po Europą, maldaudamas ir šantažuodamas“
09:18
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis esą keliauja po Europą „prašydamas išmaldos“ ir „šantažuodamas kitus“, rašo „European Pravda“.
„Jis (Zelenskis – red. past.) važinėja po tą Europą, tiesiog elgetaudamas ir šantažuodamas kitus, prašydamas pinigų. Tai tiesiog privalo liautis“, – sakė jis.
Parlamento komiteto posėdį sušaukė opozicija, kuri pareikalavo, kad R.Fico paaiškintų dėl savo susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Maskvoje, taip pat pateiktų informaciją apie tolesnius Slovakijos veiksmus, susijusius su Rusijos dujų tranzito per Ukrainą nutraukimu.
R.Fico sakė, kad dėl dujų tranzito iš Ukrainos į Slovakiją buvo parengti du sprendimų variantai, kuriems esą pritarė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Vienas iš jų turėjo būti Rusijos ir Azerbaidžano susitarimas, pagal kurį azerbaidžanietiškos dujos galėtų tekėti į Slovakiją. Tačiau, pasak R.Fico, Volodymyras Zelenskis sužlugdė šį susitarimą.
Antrasis variantas – patronuojančiosios bendrovės SPP pasiūlymas įsteigti patronuojamąją įmonę Rusijos ir Ukrainos pasienyje, kad Slovakijos dujos į Slovakiją būtų transportuojamos per Ukrainą.
R.Fico pavadino Ukrainos prezidentą nepatikimu ir pasakė, kad kartais jis jam „nusibosta“.
Tuo tarpu jis teigė, kad Rusija visada buvo patikima partnerė tiekiant energiją.
„Rusija niekada mūsų neapgaudinėjo, priešingai nei Ukraina. Prisimenu situaciją 2009 m., kai būdamas Ukrainoje paprašiau Ukrainos premjerės J.Tymošenko duoti mums šiek tiek dujų iš rezervuarų, kuriuos jie turi vakarinėje Ukrainos dalyje, ir gavau atsakymą, kad esu siunčiamas į pragarą. Tai tipiški ukrainiečiai“, – skundėsi R.Fico.
Pietų Korėja patvirtino, kad Ukraina paėmė į nelaisvę du Šiaurės Korėjos karius
08:46
Pietų Korėjos Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NIS) sekmadienį patvirtino, kad Ukraina šią savaitę Rusijoje paėmė į nelaisvę du sužeistus Šiaurės Korėjos karius.
Ukraina, JAV ir Pietų Korėja kaltina branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją nusiuntus daugiau kaip 10 000 savo karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą.
NIS pareiškime nurodo patvirtinanti, kad Ukrainos kariuomenė sausio 9 dieną mūšio lauke Kursko srityje Rusijoje sučiupo du Šiaurės Korėjos karius.
Šeštadienį ukrainiečių saugumo tarnyba SBU išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti minimi du vyrai kalėjimo ligoninėje. Vienam iš jų sutvarstytos rankos, kitam – žandikaulis.
Juos prižiūrintis gydytojas teigė, kad pirmam kariui taip pat yra lūžusi koja.
SBU pateikė kai kurias apklausų detales, teigdama, kad vyrai save apibūdino kaip patyrusius karius. Vienas iš jų teigė manęs, kad į Rusiją buvo išsiųstas mokytis, o ne kariauti.
Tačiau Kyjivas nepateikė tiesioginių įrodymų, kad šie sučiupti vyrai yra iš Šiaurės Korėjos, o naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti jų pilietybės. Pietų Korėjos patvirtinimas prideda svorio Kyjivo teiginiams.
NIS taip pat nurodė, jog vienas belaisvių per tardymą pasakė, kad lapkritį atvykęs į Rusiją buvo rusų kariškių apmokytas.
„Jis iš pradžių manė, kad siunčiamas apmokymui, o atvykęs į Rusiją suprato, kad buvo dislokuotas (kariauti)", – nurodė NIS.
Karys sakęs, kad Šiaurės Korėjos pajėgos per mūšį patyrė reikšmingų nuostolių.
Pasak Seulo žvalgybos agentūros, vienas iš minimų vyrų prieš patekdamas į nelaisvę keturias ar penkias dienas išbuvo be maisto ir vandens.
NIS nurodė, kad toliau dalysis su SBU informacija apie Šiaurės Korėjos karius kare prieš Ukrainą.
Nei Rusija, nei Šiaurės Korėja į šiuos žvalgybos pranešimus nesureagavo.
Analitikai įvertino, ko artėjančių derybų metu gali pareikalauti V.Putinas
08:42
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikosi maksimalių prieškarinių reikalavimų dėl Ukrainos izoliavimo ir ketina jų laikytis per bet kokias galimas derybas su Vakarų lyderiais dėl karo Ukrainoje užbaigimo, teigiama JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje.
Anksčiau leidinys „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašė, kad V.Putinas bet kokiose derybose laikysis savo prieškarinių reikalavimų – neleisti Ukrainai įstoti į NATO ir priversti NATO atsisakyti karinių pajėgų dislokavimo Rytų Europoje, kad būtų užtikrintas „grėsmių Rusijai nebuvimas“.
Pažymima, kad tai primena ultimatumą, kurį V.Putinas pateikė Jungtinėms Valstijoms 2021 m. gruodį, prieš pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą.
V.Putinas pareikalavo, kad NATO įsipareigotų nepriimti Ukrainos ir kitų šalių naujomis narėmis; kad Jungtinės Valstijos įsipareigotų laikytis NATO plėtros draudimo; kad NATO nedislokuotų karinių pajėgų šalyse, kurios NATO narėmis tapo po 1997 m. gegužės mėn.; uždrausti bet kokią NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Kaukaze ir Centrinėje Azijoje; uždrausti dislokuoti vidutinio nuotolio raketas teritorijose, kurios galėtų pasiekti Rusijos teritoriją.
ISW pažymi, kad V.Putinas savo pasakojimą panaudojo ir sustiprino, kad pateisintų plataus masto invaziją į Ukrainą. Kartu analitikai pažymi, kad nuo 2008 m. Bukarešto deklaracijos, kuria Ukrainai ir Gruzijai buvo pažadėta įstoti į NATO, iki 2022 m. NATO nesiėmė jokių reikšmingų žingsnių plėsti veiklą Rytų Europoje ar paspartinti būsimą Ukrainos narystę NATO.
„V.Putino 2021 m. gruodį iškelti reikalavimai gerokai peržengia Ukrainos ribas ir jais siekiama išardyti NATO. Sausio 10 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakartojo, kad Kremlius pasirengęs derėtis su D.Trumpu be jokių „išankstinių sąlygų“, tačiau ISW ir toliau mano, kad jokios derybos nepadės pasiekti prasmingos ar tvarios taikos, kol V.Putinas laikysis savo ikikarinių reikalavimų dėl visiškos Ukrainos kapituliacijos ir susilpnintos NATO“, – rašoma pranešime.
