Svarbiausios naujienos
- „The New York Times“: J.Bideno patikėtiniai pagrasino V.Putinui, kad būtų išvengta bręstančios katastrofos
- N.Patruševas pasiūlė Vašingtonui neįtraukti į derybas dėl Ukrainos svarbių atstovų
- Naujas V.Zelenskio įrašas: sugautas šiaurės korėjietis prabilo savo kalba
- Generolas B.Hodgesas negailestingas JAV vadovybei: baisu ir šlykštu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New York Times“: J.Bideno patikėtiniai pagrasino V.Putinui, kad būtų išvengta bręstančios katastrofos
17:00
Pirmuosius dvejus karo metus atrodė, kad Rusija išlaikys konfliktą Ukrainos ribose. Jos raketos ar dronai niekada nebuvo nuklydusios į NATO teritoriją. Tačiau viskas greitai pasikeitė. Sabotažo ir įtariamo sabotažo atvejų atsirado visur ir visomis formomis: užfiksuoti GPS trikdžiai, paralyžiavę laivybos ir skrydžių navigacines sistemas Europoje, Baltijos jūroje nutraukti povandeniniai kabeliai, liepsnojo sandėliai, kuriuose užsidegė iš Lietuvos siųstos siuntos. Pasak „The New York Times“, tai privertė Jungtines Valstijas įsikišti.
Po to, kai vasarą Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose ėmė degti nekaltai atrodžiusios krovinių siuntos, Vašingtone ir Europoje neliko abejonių, kad už šių sabotažo aktų kyšo Kremliaus ausys.
Tačiau, pažymima straipsnyje, rugpjūtį Baltųjų rūmų pareigūnams didesnį nerimą sukėlė gauta slapta žvalgybinė informacija, leidžianti manyti, kad Maskva turi kur kas platesnį planą – „perkelti karą Ukrainoje į Amerikos krantus“.
Nuspręsta, kad į tai būtina sureaguoti ir pasiųsti įspėjimą vieninteliam žmogui, kuris galėtų tai sustabdyti – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kaip pasiekti V.Putiną?
Kadenciją baigiančio JAV vadovo Joe Bideno aukščiausio rango pareigūnai susipažino su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinio pareigūnų pokalbių detalėmis, kurios atskleidė, kad buvo vykdomi bandymai: jų metu siųsti užsiliepsnojantys plataus vartojimo daiktai, siekiant suprasti, kaip įveikti oro krovinių patikros sistemas, sužinoti, kiek laiko trunka jų gabenimas.
Kitas numatytas žingsnis buvo lėktuvais siuntas išgabenti į Jungtines Valstijas ir Kanadą.
„Katastrofiškos klaidos rizika buvo aiški, – anksčiau duotame interviu pareiškė Jungtinių Valstijų vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas, – kad jos gali užsidegti pilnai pakrautame lėktuve“.
Nors A.Mayorkasas rūpinosi į Jungtines Valstijas gabenamų krovinių patikros apribojimais ir ragino į JAV skraidinančių oro linijų vadovus paspartinti veiksmus, kad būtų išvengta katastrofos ore, Baltųjų rūmų pareigūnai bandė suprasti, ar tai pats V.Putinas davė nurodymą surengti sabotažą, ir ar iš viso žinojo apie minėtus išpuolius.
Tikėtina, kad operacijos galėjo būti vykdomos GRU padalinių, gavusių bendrą nurodymą didinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms ir NATO.
Teigiama, kad J.Bidenas, pasitelkęs pirmą kartą 2022 m. spalį – kai Jungtinės Valstijos manė, kad Rusija ketina susprogdinti branduolinį ginklą Ukrainoje – parengtą instrukciją, įpareigojo savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną ir Centrinės žvalgybos agentūros vadovą Williamą Burnsą, kad šie išsiųstų perspėjimus aukščiausio rango V.Putino padėjėjams.
Kaip „The New York Times“ pasakojo vienas aukšto rango pareigūnas, reikėjo nueiti ilgą kelią, kad žinia pasiektų V.Putino ausis.
Pagrindinė įspėjimo esmė buvo ta, kad jei dėl sabotažo ore ar ant žemės bus masinių aukų, Jungtinės Valstijos laikys Rusiją atsakinga už „terorizmo įgalinimą“. J.Sullivanas ir W.Burnsas nepatikslino, koks būtų tas atsakas, tačiau aiškiai pasakė, kad „šešėlinis karas“ tarp Vašingtono ir Maskvos pasieks naują lygį.
Praeitais metais Rusijos žengti žingsniai patvirtina, kad toks karas vyksta kasdien, Maskva jį vykdo griebdamasi sabotažo ir taip tikėdamasi palaužti NATO sąjungininkių valią remti Ukrainą, nesukeliant plataus masto karo su Aljansu.
Pasak „The New York Times“ šaltinių, perspėjimas pasiekė V.Putiną.
Penki pareigūnai pasidalijo J.Bideno kadencijos pabaigoje išslaptintomis detalėmis ir pažymėjo, kad jų pastangos užkirsti kelią blogiausiam buvo sėkmingos. Tačiau palikdami postus, jie nerimauja, kad Rusija gali griebtis atsako, įpykdyta mirtinų Ukrainos atakų vakarietiškais ginklais.
Leidinio aptariamoje ataskaitoje pirmą kartą aprašoma, kaip J.Bideno padėjėjai nustatė, kad, jei jie tiesiogiai neįsikiš ir nesusisieks su V.Putinu, įvykiai gali sukelti didelio masto nelaimę.
„Tai buvo puikus pavyzdys, – įvertino A.Mayorkasas, – kad nacionalinis saugumas ir vidaus saugumas susilieja“.
„Toli gražu ne viskas“
Rugpjūtį CŽA ir kitos institucijos padarė išvadą, kad Leipcige (Vokietijoje), Birmingeme (Jungtinėje Karalystėje) ir Lenkijoje sprogę padegamieji įtaisai iš tikrųjų buvo dalis GRU. „lauko testo“, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kokiu keliu per Europą keliauja siuntos. Pažymima, kad jos buvo išsiųstos iš Vilniaus, Lietuvos, kur rusai turi nemažai žvalgybos padalinių.
Po incidento liepos mėn. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros vadovas Thomasas Haldenwangas Vokietijos parlamentui sakė, kad šalis vos išvengė lėktuvo katastrofos, tačiau jokių detalių nepateikė.
Nors tiesioginės krizės pavyko išvengti, J.Bideno padėjėjai pripažįsta, kad incidentai atskleidė didesnę problemą: artėjant trečiosioms karo metinėms, pavojai išsiplečia į naujas sritis ir įgauna naują mastą.
„Kad ir kokios didelės būtų paliaubos Ukrainoje, tai toli gražu ne viskas“, – „The New York Times“ pareiškė Richardas Haassas, buvęs Užsienio santykių tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, sabotažas „yra didesnio modelio dalis“.
„Rusija tapo revoliucine veikėja, – aiškino R.Haassas. – Rusija tapo šalimi, siekiančia pakenkti tarptautinei tvarkai. Ir tikrasis klausimas yra toks: ar Donaldo Trumpo administracija gali ką nors dėl to padaryti?“
A.Blinkenas ir Ll.Austinas D.Trumpo administracijai adresavo didelį straipsnį apie Ukrainą
23:40
Taikos per jėgą politikos vykdymas yra svarbus tiek Ukrainos išlikimui, tiek Jungtinių Valstijų saugumui. Todėl Vašingtonas šiame kare turėtų likti Ukrainos pusėje. Apie tai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas rašo laikraščio „The New York Times“ skiltyje.
Kremliaus valdovas Vladimiras Putinas norėjo nuversti Ukrainos vyriausybę, įkurti Kyjive marionetinį režimą ir priversti Vakarus atrodyti silpnus, tačiau jam nepavyko pasiekti savo strateginių tikslų: „Visa tai liudija Ukrainos kariuomenės stiprybę ir Ukrainos žmonių jėgą. Tai taip pat yra nepalaužiamos Amerikos lyderystės, kuri sutelkė sąjungininkus ir partnerius visame pasaulyje, kad padėtų Ukrainai atlaikyti Kremliaus imperinį puolimą, rezultatas. Jungtinės Valstijos turi stiprinti šia istorinę sėkmę, o ne ją prarasti.“
Nepaisant didžiulių strateginių pasiekimų, Ukrainos kariuomenė vis dar susiduria su rimtais iššūkiais mūšio lauke, o okupantai bombarduoja svarbią infrastruktūrą. Tuo pat metu Rusija patiria didžiulių nuostolių, o V.Putinas vis dažniau susiduria su kankinančia dilema: pradėti mobilizaciją, galinčią destabilizuoti Rusiją, ar derėtis su Ukraina dėl karo pabaigos.
„Kadangi ponas Putinas ir toliau puoselėja savo imperines ambicijas, atsisakydami savo įtakos svertų dabar, sumažindami pagalbą ir priverstinai nutraukdami ugnį per anksti, paprasčiausiai leistume Putinui pailsėti, persigrupuoti ir galiausiai vėl pulti. Tai būtų taika pasiduodant, o tai nebūtų jokia taika“, – sakoma skiltyje.
Toks scenarijus reikštų, kad Ukraina būtų „sutraiškyta po Putino batu“, ant Europos kristų Maskvos imperiją norinčio atkurti tirono šešėlis, o kitiems JAV draugams grėstų agresija iš autokratų, kurie Rusijos pergalę laikytų „medžioklės licencija“.
Tuo pat metu Amerikai teks išleisti daugiau išteklių ir labiau rizikuoti, kad apsigintų ne tik nuo V.Putino, bet ir nuo kitų autokratų ir „chaoso agentų“: „Taikos per jėgą politikos vykdymas yra gyvybiškai svarbus Ukrainos išlikimui ir Amerikos saugumui. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai turi toliau remti Ukrainą ir stiprinti savo pozicijas derybose, kurios vieną dieną užbaigs agresyvų pono Putino karą.“
K.Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
22:40
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas Macronas (Emmanuelis Macronas – BNS), pasikvietęs taip pat ir Lietuvos prezidentą, kalbėjosi apie iniciatyvą savo karinį dalyvavimą išplėsti Ukrainoje įvairiomis formomis, tai Lietuva neatmetė tos galimybės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K.Budrio teigimu, Lietuva yra saugumo regione davėja: prie saugumo užtikrinimo prisideda ne tik diplomatinėmis, bet ir kitomis priemonėmis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
B.Wallace'as: Vakarai turėtų „uždaryti“ Rusiją į kalėjimą ir „pastatyti aukštas sienas“
22:02
Po beveik trejų metų plataus masto karo Vakarai turėtų pagaliau izoliuoti Rusiją – „uždaryti ją į kalėjimą“, kurį ji pati pastatė, sako buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as. Pasak jo, dabar, nepaisant sankcijų, Rusija elgiasi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę.
Be to, Europoje ir Amerikoje – privačiose mokyklose ir sostinėse – vis dar pilna turtingų Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino šalininkų. B.Wallace'as savo straipsnyje dienraščiui „The Telegraph“ rašo, kad Maskvoje vis dar prekiaujama populiariais britų prekių ženklais, o Rusija vis dar gali valdyti „šešėlinį“ laivyną, eksportuoti naftą, pjaustyti kabelius ir užsiimti kontrabanda.
„2025 m. turime pasirūpinti, kad Vakarai pradėtų statyti aukštas kalėjimo sienas. Turime užkamšyti skyles ir užrakinti duris. Taip pat turime pasitelkti kolektyvinę diplomatiją ir daryti spaudimą tokioms vietoms kaip Kipras, JAE ir Šveicarija, kad jos sugriežtintų Rusijos elito „žaidimų aikštelių“ kontrolę“, – pažymėjo jis.
B.Wallace'as taip pat sakė, kad V.Putinas per 25 savo valdymo metus atvedė Rusiją į blogesnę padėtį, nei ji buvo prieš jam ateinant į valdžią. Rusijos nusikaltėlis dėl savo ego paaukojo šimtus tūkstančių jos piliečių. Jis atsisakė teisinės valstybės principų, persekiojo savo oponentus, įsiveržė į kitas šalis ir vykdė ardomąjį karą prieš Vakarus.
„Rezultatas, kaip ir buvo galima numanyti, yra tas, kad Rusija tapo mažesne, skurdesne ir silpnesne šalimi nei tada, kai V.Putinas pirmą kartą pradėjo eiti [prezidento] pareigas“, – praneša B.Wallace'as.
Dabar Rusijos Federacija, sako jis, yra priversta atsiklaupti prieš Šiaurės Korėją, ieškodama „patrankų mėsos“, ir Kiniją. Pastarieji treji metai parodė, kad šis nusikalstamas ir fašistinis režimas toli gražu neapsiriboja tik grupele įsiutusių senų KGB karininkų Kremliuje. Pasirodo, rusai ne tik remia invaziją, bet ir pritaria kankinimams, masinėms žudynėms, samdomoms žmogžudystėms ir kibernetinėms atakoms.
Kaip ir Vokietijoje Adolfo Hitlerio laikais, Rusijos veiksmai įmanomi tik dėl visuotinio piliečių pritarimo. Dauguma užsienyje – JAE, Kipre ar Europos sostinėse – gyvenančių rusų mano, kad V.Putinas yra teisus, rašo buvęs Didžiosios Britanijos gynybos vadovas.
Kai paaiškės, kad V.Putinas neturi tikrų draugų, jis atrodys silpnas ir, kaip ir bet kurioje kitoje organizuoto nusikalstamumo grupuotėje, jo dienos bus suskaičiuotos.
Čekai baigia tiesti naftotiekį, padėsiantį atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos naftos
20:55
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pranešė, kad jo šaliai nebereikia importuoti rusiškos naftos, pabaigus plėsti iš Italijos nutiestą Transalpino naftotiekį (TAL).
Sutartis dėl dujotiekio išplėtimo buvo pasirašyta 2023 metų gegužę, praėjus daugiau nei metams po to, kai dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą buvo įvestos sankcijos rusiškos naftos importui.
„Vamzdyno išplėtimo darbai jau baigti“, – žurnalistams sakė P.Fiala.
„Rusija nebegali mūsų šantažuoti, o mes turime garantiją, kad galime visiškai apsirūpinti nafta iš Vakarų“, – pažymėjo P.Fiala.
TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto gabenama į pietų Vokietiją. Ten naftotiekis jungiasi su vamzdynu IKL, kuriuo nafta tiekiama į Čekiją.
Po naftotiekio išplėtimo naftos tiekimo Čekijai pajėgumas padidės du kartus iki 8 mln. tonų.
Finansų ministras Zbynekas Stanjura sakė, kad plėtra kainavo 1,5 mlrd. Čekijos kronų (59 mln. eurų), o ją finansavo valstybinė naftos tranzito bendrovė „Mero“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Vietnamas pasirašė branduolinės energijos sutartį su Rusija
20:51
Per rusų ministro pirmininko Michailo Mišustino vizitą Hanojuje Rusija ir Vietnamas antradienį pasirašė susitarimą dėl branduolinės energijos, kuriuo siekiama stiprinti dviejų ilgamečių sąjungininkių ryšius.
Vietnamas nori atnaujinti branduolinės energijos planus, kad patenkintų sparčiai augančius energijos poreikius, ir tikisi, kad Rusija gali padėti.
Išsamesnės informacijos apie susitarimą kol kas nepateikta, tačiau Vietnamo mokslo ir technologijų ministerija antradienį pareiškė, kad Rusijos branduolinės energetikos milžinės „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas yra „labai susidomėjęs“ bendradarbiavimu su Vietnamu įgyvendinant Nin Tuano branduolinės energetikos projektą.
Projektą, kuris apima dvi elektrines centrinėje Nin Tuano provincijoje, kurių bendras pajėgumas – 4 000 megavatų, iš pradžių ketinta plėtoti padedant „Rosatom“ ir Japonijos konsorciumui JINED, tačiau 2016-aisiais planų atsisakyta.ų sumažėjo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
N.Patruševas pasiūlė Vašingtonui neįtraukti į derybas dėl Ukrainos svarbių atstovų
18:54
Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas, kuris, kaip manoma, priklauso artimiausiai Vladimiro Putino aplinkai, davė interviu laikraščiui „Komsomolskaja pravda“, kuriame teigė, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir JAV, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims, įskaitant ES šalis ir Jungtinę Karalystę.
„Jei kalbame apie konkrečias tolesnės raidos perspektyvas, atsižvelgdami į Donaldo Trumpo veiksnį, gerbiame jo pareiškimus. Manau, kad derybos dėl Ukrainos turėtų vykti tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, nedalyvaujant kitoms Vakarų šalims. Su Londonu ir Briuseliu nėra apie ką kalbėti. Pavyzdžiui, ES vadovybei jau seniai neleidžiama kalbėti daugelio jos narių, pavyzdžiui, Vengrijos, Slovakijos, Austrijos, Rumunijos ir kai kurių kitų Europos šalių, suinteresuotų stabilumu Europoje ir užimančių subalansuotą poziciją Rusijos atžvilgiu, vardu“, – sakė jis.
N.Patruševas taip pat atkreipė dėmesį į punktus, kuriuos Rusija primygtinai reikalaus įvykdyti: „Mums svarbu, kad Strateginės gynybos pajėgų užduotys būtų įvykdytos. Jos yra žinomos ir nepasikeitė... Taip pat svarbu, kad pasaulis pripažintų DNR, LNR, Zaporižios ir Chersono sričių, Krymo respublikos ir Sevastopolio, kurie pagal Konstituciją yra neatskiriama mūsų šalies dalis, įjungimą į Rusijos Federaciją“.
Pirmadienį „Euractiv“ pranešė, kad Europos diplomatai baiminasi, jog naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas po inauguracijos gali neįtraukti Europos Sąjungos šalių į derybas dėl Ukrainos ir surengti jas tik su Vladimiru Putinu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas V.Zelenskio įrašas: sugautas šiaurės korėjietis prabilo savo kalba
18:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasidalino nauju vieno iš sučiuptų šiaurės korėjiečių apklausų vaizdo įrašu. Jame Šiaurės Korėjos karys prabyla savo kalba.
Tai dar vienas įrodymas abejojusiems, ar tikrai sugauti Šiaurės Korėjos piliečiai, o ne rusai iš Tuvos.
Korėjietis tvirtina, kad Rusijos valdžios išduotame kariniame biliete buvo ne jo pavardė, jis jos neprisimena, dokumentas buvo be nuotraukos.
„Toliau vyksta bendravimas tarp suimtų Šiaurės Korėjos karių ir Ukrainos tyrėjų. Nustatome faktus. Tikriname visas detales. Pasaulis sužinos visą tiesą apie tai, kaip Rusija naudojasi šiais vaikinais, kurie užaugo visiškame informacijos vakuume, nieko nežino apie Ukrainą ir kuriais Rusija naudojasi tik tam, kad tęstų ir plėstų šį karą. Šis karas reikalingas tik Rusijai. Esu dėkingas visiems mūsų kariams, kurie gina Ukrainos pozicijas. Taip pat esu dėkingas visiems pasaulyje, kurie padeda mums ginti žmonių gyvybes ir mūsų nepriklausomybę“, – sakė Ukrainos prezidentas savo pranešime „Telegram“ kanale, pasidalindamas šiaurės korėjiečio kario apklausos vaizdais.
15min primena, kad Ukrainos pajėgos praėjusią savaitę pirmą kartą gyvus sugavo Šiaurės Korėjos karius, kovojančius Rusijos pusėje. Vienas iš jų buvo su padirbtais rusiškais dokumentais.
Rusija palankiai įvertino D.Trumpo toną karo Ukrainoje klausimu
17:19
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad palankiai vertina išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo signalus dėl konflikto Ukrainoje, likus mažiau nei savaitei iki respublikono sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
D.Trumpas pažadėjo greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį konfliktą, skeptiškai vertino Vašingtono karinę paramą Kyjivui ir sakė suprantantis Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros.
S.Lavrovas spaudos konferencijoje Maskvoje sakė, jog „tikriausiai derėtų“ sveikinti „patį faktą, kad žmonės pradeda daugiau kalbėti apie realią padėtį“.
Rusija okupavo beveik penktadalį tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos ir tvirtina aneksavusi penkis jos regionus: 2014-aisiais – Krymą, o 2022-aisiais – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sritis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad Ukraina pasitrauktų iš visų šių regionų, ir sako, kad tai išankstinė taikos derybų sąlyga. Kyjivo pajėgos vis dar kontroliuoja reikšmingas šių regionų dalis.
Nepaisydamas to, kad palaiko viešą D.Trumpo poziciją, S.Lavrovas sakė, kad Rusija dar nematė jokių konkrečių pasiūlymų, kaip jis ketina susodinti abi šalis prie derybų stalo.
„Lauksime konkrečių iniciatyvų“, – sakė S.Lavrovas.
„Kai jis taps prezidentu ir suformuluos galutinę poziciją Ukrainos klausimais, žinoma, mes ją išnagrinėsime“, – pridūrė jis.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė, jog Kremlius negavo jokių pasiūlymų iš D.Trumpo komandos dėl susitikimo su V.Putinu, nors D.Trumpas teigė, kad toks susitikimas rengiamas.
Tiesioginės D.Trumpo ir V.Putino derybos būtų reikšmingas pokytis, nes prezidento Joe Bideno administracija nuo konflikto Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį vengė aukšto lygio derybų su Maskva.
S.Lavrovas taip pat sveikino tai, kad D.Trumpas, regis, palankiai vertina Rusijos susirūpinimą dėl NATO.
Praėjusią savaitę D.Trumpas sakė, kad J.Bidenas priėmė sprendimą leisti Ukrainai įstoti į NATO ir kad jis galįs „suprasti (Rusijos) jausmus dėl to“ sprendimo.
S.Lavrovas antradienį sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai koks nors Vakarų lyderis pripažino, jog NATO „melavo“ dėl „pažadų“ nesiplėsti Rusijos saugumo sąskaita.
Maskva jau seniai laiko NATO plėtrą į Vidurio Europą ir Baltijos šalis bei 2008-ųjų memorandumą, kuriame teigiama, kad Ukraina galiausiai prisijungs prie Aljanso, viena iš karinio konflikto pagrindinių priežasčių.
Kyjivas ir Vakarai ne kartą atmetė šį teiginį kaip nepagrįstą ir sakė, kad Rusijos karas yra neteisėtas imperinio stiliaus bandymas perimti provakarietiškos kaimynės kontrolę.
„The New York Times“: J.Bideno patikėtiniai pagrasino V.Putinui, kad būtų išvengta bręstančios katastrofos
17:00
Pirmuosius dvejus karo metus atrodė, kad Rusija išlaikys konfliktą Ukrainos ribose. Jos raketos ar dronai niekada nebuvo nuklydusios į NATO teritoriją. Tačiau viskas greitai pasikeitė. Sabotažo ir įtariamo sabotažo atvejų atsirado visur ir visomis formomis: užfiksuoti GPS trikdžiai, paralyžiavę laivybos ir skrydžių navigacines sistemas Europoje, Baltijos jūroje nutraukti povandeniniai kabeliai, liepsnojo sandėliai, kuriuose užsidegė iš Lietuvos siųstos siuntos. Pasak „The New York Times“, tai privertė Jungtines Valstijas įsikišti.
Po to, kai vasarą Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos oro uostuose ir sandėliuose ėmė degti nekaltai atrodžiusios krovinių siuntos, Vašingtone ir Europoje neliko abejonių, kad už šių sabotažo aktų kyšo Kremliaus ausys.
Tačiau, pažymima straipsnyje, rugpjūtį Baltųjų rūmų pareigūnams didesnį nerimą sukėlė gauta slapta žvalgybinė informacija, leidžianti manyti, kad Maskva turi kur kas platesnį planą – „perkelti karą Ukrainoje į Amerikos krantus“.
Nuspręsta, kad į tai būtina sureaguoti ir pasiųsti įspėjimą vieninteliam žmogui, kuris galėtų tai sustabdyti – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kaip pasiekti V.Putiną?
Kadenciją baigiančio JAV vadovo Joe Bideno aukščiausio rango pareigūnai susipažino su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinio pareigūnų pokalbių detalėmis, kurios atskleidė, kad buvo vykdomi bandymai: jų metu siųsti užsiliepsnojantys plataus vartojimo daiktai, siekiant suprasti, kaip įveikti oro krovinių patikros sistemas, sužinoti, kiek laiko trunka jų gabenimas.
Kitas numatytas žingsnis buvo lėktuvais siuntas išgabenti į Jungtines Valstijas ir Kanadą.
„Katastrofiškos klaidos rizika buvo aiški, – anksčiau duotame interviu pareiškė Jungtinių Valstijų vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas, – kad jos gali užsidegti pilnai pakrautame lėktuve“.
Nors A.Mayorkasas rūpinosi į Jungtines Valstijas gabenamų krovinių patikros apribojimais ir ragino į JAV skraidinančių oro linijų vadovus paspartinti veiksmus, kad būtų išvengta katastrofos ore, Baltųjų rūmų pareigūnai bandė suprasti, ar tai pats V.Putinas davė nurodymą surengti sabotažą, ir ar iš viso žinojo apie minėtus išpuolius.
Tikėtina, kad operacijos galėjo būti vykdomos GRU padalinių, gavusių bendrą nurodymą didinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms ir NATO.
Teigiama, kad J.Bidenas, pasitelkęs pirmą kartą 2022 m. spalį – kai Jungtinės Valstijos manė, kad Rusija ketina susprogdinti branduolinį ginklą Ukrainoje – parengtą instrukciją, įpareigojo savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jake'ą Sullivaną ir Centrinės žvalgybos agentūros vadovą Williamą Burnsą, kad šie išsiųstų perspėjimus aukščiausio rango V.Putino padėjėjams.
Kaip „The New York Times“ pasakojo vienas aukšto rango pareigūnas, reikėjo nueiti ilgą kelią, kad žinia pasiektų V.Putino ausis.
Pagrindinė įspėjimo esmė buvo ta, kad jei dėl sabotažo ore ar ant žemės bus masinių aukų, Jungtinės Valstijos laikys Rusiją atsakinga už „terorizmo įgalinimą“. J.Sullivanas ir W.Burnsas nepatikslino, koks būtų tas atsakas, tačiau aiškiai pasakė, kad „šešėlinis karas“ tarp Vašingtono ir Maskvos pasieks naują lygį.
Praeitais metais Rusijos žengti žingsniai patvirtina, kad toks karas vyksta kasdien, Maskva jį vykdo griebdamasi sabotažo ir taip tikėdamasi palaužti NATO sąjungininkių valią remti Ukrainą, nesukeliant plataus masto karo su Aljansu.
Pasak „The New York Times“ šaltinių, perspėjimas pasiekė V.Putiną.
Penki pareigūnai pasidalijo J.Bideno kadencijos pabaigoje išslaptintomis detalėmis ir pažymėjo, kad jų pastangos užkirsti kelią blogiausiam buvo sėkmingos. Tačiau palikdami postus, jie nerimauja, kad Rusija gali griebtis atsako, įpykdyta mirtinų Ukrainos atakų vakarietiškais ginklais.
Leidinio aptariamoje ataskaitoje pirmą kartą aprašoma, kaip J.Bideno padėjėjai nustatė, kad, jei jie tiesiogiai neįsikiš ir nesusisieks su V.Putinu, įvykiai gali sukelti didelio masto nelaimę.
„Tai buvo puikus pavyzdys, – įvertino A.Mayorkasas, – kad nacionalinis saugumas ir vidaus saugumas susilieja“.
„Toli gražu ne viskas“
Rugpjūtį CŽA ir kitos institucijos padarė išvadą, kad Leipcige (Vokietijoje), Birmingeme (Jungtinėje Karalystėje) ir Lenkijoje sprogę padegamieji įtaisai iš tikrųjų buvo dalis GRU. „lauko testo“, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kokiu keliu per Europą keliauja siuntos. Pažymima, kad jos buvo išsiųstos iš Vilniaus, Lietuvos, kur rusai turi nemažai žvalgybos padalinių.
Po incidento liepos mėn. Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros vadovas Thomasas Haldenwangas Vokietijos parlamentui sakė, kad šalis vos išvengė lėktuvo katastrofos, tačiau jokių detalių nepateikė.
Nors tiesioginės krizės pavyko išvengti, J.Bideno padėjėjai pripažįsta, kad incidentai atskleidė didesnę problemą: artėjant trečiosioms karo metinėms, pavojai išsiplečia į naujas sritis ir įgauna naują mastą.
„Kad ir kokios didelės būtų paliaubos Ukrainoje, tai toli gražu ne viskas“, – „The New York Times“ pareiškė Richardas Haassas, buvęs Užsienio santykių tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, sabotažas „yra didesnio modelio dalis“.
„Rusija tapo revoliucine veikėja, – aiškino R.Haassas. – Rusija tapo šalimi, siekiančia pakenkti tarptautinei tvarkai. Ir tikrasis klausimas yra toks: ar Donaldo Trumpo administracija gali ką nors dėl to padaryti?“
Baltarusijos opozicijos politikas: A.Lukašenkos režimas gali pradėti byrėti jau šiemet, bet ne dėl rinkimų
16:36
Netrukus Baltarusijoje rengiami prezidento rinkimai neturėtų pateikti staigmenų, išskyrus vieną – Baltarusių opozicijos politikas Franakas Viačiorka įsitikinęs, kad iš anksčiau kilusių protestų pasimokęs Aliaksandras Lukašenka gali imtis neregėtų represijų.
Sviatlanos Cichanouskajos dešinioji ranka, kuriam dėl politinių A.Lukašenkos represijų teko palikti savo gimtąją šalį, išskirtiniame interviu 15min teigė, kad šie rinkimai tebus jokių naujienų šaliai neatnešiantis farsas. Tačiau pokyčiai Ukrainos fronte išties gali nulemti režimo griūtį.
Opozicionierius įsitikinęs – A.Lukašenkos santykiai su Vakarais tik blogės. Tą esą mato ir pats „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamas politikas, kuris pastaruoju metu visiškai to neslėpdamas, ėmė ruošti dirvą galimam savo pasitraukimui.
– Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kad A.Lukašenka privataus pokalbio metu jo atsiprašė už tai, kad Baltarusijos teritorija buvo pasinaudota kaip placdarmu, puolant Ukrainą. Tačiau vėliau jo atstovė spaudai paneigė šį faktą. Kaip turėtume vertinti šią istoriją, koks A.Lukašenkos požiūris į karą Ukrainoje?
– Kaip vyko tas pokalbis, žino tik jiedu. Tačiau galima be abejonės sakyti, kad A.Lukašenka praktiškai visada meluoja. Jis yra Vladimiro Putino vasalas, visiškai paklūsta jo valiai. Bet aišku, kad niekas su juo nesitarė prieš pradedant karą.
Mane nustebino kitas dalykas, – kad A.Lukašenka pasiūlė Ukrainos vadovui smogti Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklai Baltarusijoje.
Tai aiškus indikatorius, kad A.Lukašenkai visiškai nerūpi nei šalis, nei jos gyventojai. Jei tai bus jam naudinga, gali pasiūlyti net bombarduoti Baltarusijos teritoriją, kad kentėtų piliečiai.
Tai tik dar kartą įrodo, kad jis neturi jokio suvereniteto ir yra visiškai priklausomas nuo V.Putino.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. Briansko srityje smogta chemijos gamyklai, rusai beveik užėmė Torecko miestą
-
„Visas pasaulis pripažįsta šią realybę“: D.Trumpo patarėjas sako, kad rusai po karo pasiliks Krymą
-
Koks likimas laukia šiaurės korėjiečių, tapusių belaisviais Ukrainoje?
-
R.Fico pakvietė V.Zelenskį į Slovakijos pasienį derybų dėl Rusijos dujų tranzito ir sulaukė jo atsakymo
