Svarbiausios naujienos
- D.Trumpo komanda surengė „šaltą dušą“ europiečiams dėl Ukrainos
- Granatsvaidžiai, kalašnikovai ir snaiperių šautuvai: Ukrainoje sulaikė prekiautojus, bandžiusius parduoti trofėjinius ginklus
- Europa rado vieną pigesnę alternatyvą karinei paramai Ukrainai
- Buvęs Ukrainos ambasadorius JAV: reikalai pagerės, kai D.Trumpas supras, jog V.Putinui reikia duoti snukin
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpo komanda surengė „šaltą dušą“ europiečiams dėl Ukrainos
15:42
Naujoji JAV prezidento administracija ketina iš esmės pakeisti savo požiūrį į pastangas nutraukti karą. Vietoj pažadų sustiprinti Ukrainą ginklais Donaldo Trumpo komanda nori pradėti dialogą su Vladimiru Putinu. Apie tai rašo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Žurnalistai atkreipė dėmesį į kontrastą tarp Ukrainos partnerių Europoje ir naujosios JAV administracijos šią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume išsakytų minčių.
Pavyzdžiui, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pažadėjo, kad Ukraina galiausiai prisijungs prie karinio aljanso, ir teigė, kad derybos su Rusija turėtų būti pradėtos tik tada, kai Ukraina užims pakankamai tvirtą poziciją.
„Jei pasieksime blogą [taikos] susitarimą, tai reikš tik tai, kad Rusijos prezidentas džiūgaus kartu su Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos vadovais“, – sakė jis ir pridūrė, kad geriausias būdas užkirsti kelią dar vienai Rusijos invazijai – priimti Ukrainą į NATO.
Tačiau D.Trumpo specialiųjų misijų įgaliotinis Richardas Grenellis, forume kalbėjęs vaizdo ryšiu, patikino, kad JAV nesutiks su bloko plėtra tol, kol kai kurios valstybės narės nevykdys 2 proc. nuo BVP siekiančių gynybos išlaidų įsipareigojimų.
Taip pat buvo pastebimų nesutarimų dėl taikos derybų poreikio. Dauguma Europos šalių, ypač žemyno rytuose, nenori derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol jis neparodys, jų nuomone, tikro noro užbaigti konfliktą. D.Trumpo administracija mano, kad vienintelis būdas užbaigti konfliktą yra neatidėliotinos tiesioginės derybos.
„Mus šokiruoja tai, kad tiek daug Europos užsienio reikalų ministrų, tiek daug Amerikos politikų tuo metu paprasčiausiai nebandė sustabdyti karo. Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas nebendravo daugiau nei trejus su puse metų. Dabar mus tai šokiruoja. Amerikos žmonės tai šokiruoja“, – sakė D.Trumpo patikėtinis.
15min primena, kad į D.Trumpo taikos planą greičiausiai bus įtrauktos Ukrainos teritorinės nuolaidos. Mainais už šias nuolaidas Vakarai suteiks Kyjivui savo saugumo garantijas.
Be to, D.Trumpas pagrasino uždrausti Rusijos eksportą į JAV, jei Maskva nesutiks su taikos susitarimu. Tačiau Kremlius greičiausiai nekreips dėmesio į šį įspėjimą, nes Rusija ir taip beveik nieko neparduoda JAV, pastebi portalas „Unian“.
Pentagonas atsakė, ar D.Trumpo įsakymas sustabdyti tarptautinę paramą turės įtakos Ukrainai
23:16
JAV prezidento Donaldo Trumpo dekretas 90 dienų sustabdyti tarptautinę pagalbą netaikomas karinės pagalbos Ukrainai programoms. Tai „Amerikos balso“ Ukrainos tarnybai patvirtino Pentagonas.
„Saugumo paramai Ukrainai netaikomi naujausio įsako dėl užsienio pagalbos apribojimai, nes jis taikomas tik vystymosi programoms, o ne karinei paramai“, – teigiama JAV gynybos departamento pareiškime.
Pažymima, kad sutartys dėl ginklų gamybos Ukrainai pagal USAI programą, kurias įvykdė ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracija, lieka galioti. Be to, šis D.Trumpo dekretas neturi įtakos likusiam ir anksčiau planuotam ginklų tiekimui iš JAV sandėlių pagal PDA programą.
Tačiau nėra tiksliai žinoma, kaip tiksliai D.Trumpo įsakymas paveiks nekarinės pagalbos teikimą Ukrainai. Atsakydama į „Radio Liberty“ paklausimą šiuo klausimu, JAV ambasada Ukrainoje nurodė paskelbtą prezidento D.Trumpo įsako tekstą, nepateikdama jokių papildomų paaiškinimų.
Ukraina baigia 18-25 metų jaunuolių savanoriško šaukimo į kariuomenę reformą
22:49
Ukraina baigia rengti šaukimo į kariuomenę reformą, kuria siekiama į šalies gynėjų gretas pritraukti 18-25 metų vyrus.
Kaip rašo „Associated Press“ , tokio amžiaus jaunuoliai dabar atleidžiami nuo mobilizacijos.
Neseniai į prezidento administraciją paskirtas kovinio dalinio vadas paskelbė apie naują reformą ieškant būdų, kaip sustiprinti kovines pajėgas.
Prezidento kanceliarijos viršininko pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa sakė, kad Ukraina ieško naujų šaukimo galimybių, nes dabartinė šaukimo sistema, paveldėta iš sovietinių laikų, trukdo pažangai.
Pažymima, kad nors Ukraina praėjusį pavasarį priėmė įstatymą dėl mobilizacijos ir sumažino šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų, šios priemonės neturėjo pageidaujamo poveikio karių gretoms papildyti ir nuostoliams mūšio lauke kompensuoti.
Viena iš iniciatyvų – planas, kurį P.Palisa pavadino „sąžininga sutartimi“, apimantis finansines paskatas, aiškias mokymo garantijas ir priemones, užtikrinančias karių ir jų vadų dialogą. Planas pirmiausia skirtas 18-25 metų jaunuoliams, kurie šiuo metu yra atleisti nuo mobilizacijos, taip pat ukrainiečiams, kurie turi teisę į atidėjimą arba buvo atleisti iš tarnybos po to, kai buvo priimtas mobilizacijos įstatymas.
P.Palisa sakė, kad šis darbas yra baigiamajame etape ir gali padėti atsiliepti į J.Bideno ir D.Trumpo administracijų raginimus, kad Ukraina galėtų padidinti savo kariuomenės dydį sumažindama šaukimo amžių.
Jis pažymėjo, kad:
„Šiuo metu manau, kad turime pradėti atvirą dialogą su visuomene. Nes valstybės apsauga nėra tik ginkluotųjų pajėgų pareiga. Tai yra kiekvieno Ukrainos piliečio pareiga, ir tai yra jo atsakomybė“.
Jis teigia, kad jo vadovaujamas departamentas, bendradarbiaudamas su Ministrų kabinetu ir Gynybos ministerija, tiria priežastis, kodėl mobilizacijos priemonės nebuvo sėkmingos.
„Iš tikrųjų mes turime didžiulius mobilizacinius išteklius. Mano nuomone, šiuo metu jie viršija tai, ko mums reikia tam tikroms užduotims fronte spręsti. Mechanizmas, kurį šiuo metu turime, neleidžia mums būti tokiems veiksmingiems, kokie galėtume būti“, – pridūrė P.Palisa.
Ukraina teigia visiškai remianti D.Trumpo pastangas sumažinti naftos kainas
22:00 Atnaujinta 22:10
Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina visiškai remia JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas spausti Rusiją nutraukti karą mažinant naftos kainas.
D.Trumpas ketvirtadienį virtualiai kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.
„Ketinu paprašyti Saudo Arabijos ir OPEC sumažinti naftos kainą“, – sakė jis, turėdamas omenyje Naftą eksportuojančių valstybių organizaciją.
„Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas iš karto baigtųsi, – teigė JAV prezidentas. – Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis.“
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas įraše socialiniame tinkle „X“ sureagavo teigdamas, kad „visiškai remiame JAV prezidento pastangas sumažinti naftos kainas“.
Kalbėdamas PEF D.Trumpas taip pat paskelbė apie planus sumažinti palūkanų normas.
„Reikalausiu, kad palūkanų normos būtų nedelsiant sumažintos, – sakė jis. – Panašiai jos turėtų mažėti visame pasaulyje. Palūkanų normos turėtų sekti paskui mus visame pasaulyje.“
Be kita ko, jis paragino pasaulio verslo lyderius perkelti gamybą į JAV, įspėdamas, kad kitaip gali būti taikomi muitai.
Kremlius, siekdamas finansuoti savo invaziją į Ukrainą, pasikliauja naftos ir dujų pardavimu, o Vakarų šalys taiko šiems sektoriams sankcijas, įskaitant įvedant rusiškos žaliavinės naftos kainų „lubas“.
Kalbėdamas PEF D.Trumpas taip pat paskelbė apie planus sumažinti palūkanų normas.
„Reikalausiu, kad palūkanų normos būtų nedelsiant sumažintos, – sakė jis. – Panašiai jos turėtų mažėti visame pasaulyje. Palūkanų normos turėtų sekti paskui mus visame pasaulyje.“
Be kita ko, jis paragino pasaulio verslo lyderius perkelti gamybą į JAV, įspėdamas, kad kitaip gali būti taikomi muitai.
„The New York Times“: Ukrainos ginkluotosios pajėgos „netenka svorio“ greičiau nei Rusijos kariuomenė
21:19
Nepaisant gerokai didesnių nuostolių fronte, Rusija iš esmės laimi karą prieš Ukrainą dėl gerokai didesnių demografinių ir materialinių išteklių. Taip rašo „The New York Times“.
Leidinys pažymi, kad tikslius duomenis apie kovinius nuostolius abi pusės įslaptina. Tačiau tariamai nepriklausomų stebėtojų, kurie iš tiesų simpatizuoja vienai iš pusių, skaičiavimai vis dėlto rodo, kad Rusija praranda maždaug dvigubai daugiau karių. Tačiau ji taip pat turi gerokai daugiau išteklių.
„Kol storasis išsenka, plonasis miršta“, – taip šią situaciją apibūdina austrų analitikas Franzas-Stefanas Gady.
Išsamiausia viešai prieinama informacija apie žuvusius Ukrainos gynėjus pateikiama dviejose abejotinose interneto svetainėse, kuriose skelbiami nekrologai. Abiejose nurodoma, kad gynybos pajėgų nuostoliai siekia nuo 62 000 iki 68 000 žuvusiųjų, tačiau pažymima, kad tai tik dalis nuostolių, nes ne apie kiekvieną mirtį pranešama viešai. Jų duomenimis, bendri Ukrainos koviniai nuostoliai siekia ne mažiau kaip 100 000 žuvusiųjų.
Palyginimui, Rusijos opozicijos tyrėjai ir žurnalistai, taikydami panašius metodus, apskaičiavo, kad Rusija iki lapkričio pabaigos patyrė daugiau kaip 150 000 žuvusiųjų mūšio lauke, rašo NYT.
Žinomas ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas savo „YouTube“ prenumeratoriams anksčiau sakė, kad jo šaltiniai Generaliniame štabe kalba apie 105 000 „negrįžtamai prarastų“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojų (t. y. neskaičiuojant Vidaus reikalų ministerijos struktūros), iš kurių 70 000 žuvo, o 35 000 dingo be žinios. Tai daug daugiau nei 43 000 karių, apie kuriuos gruodžio pradžioje kalbėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apibendrindami šiuos skaičiavimus su išlygomis ir trūkumais, analitikai priėjo prie išvados, kad Rusija praranda beveik dvigubai daugiau karių nei Ukraina. Tačiau šio santykio nepakako, kad Rusija išsekintų savo pajėgas, nes jai pavyko sukurti veiksmingą karių verbavimo mašiną. Dėl to mažesnė Ukrainos kariuomenė praranda didesnę savo personalo dalį nei Rusijos kariuomenė.
Neįvardytas Vakarų karinis analitikas apskaičiavo, kad 400 000 Rusijos karių fronto linijoje susiduria su maždaug 250 000 ukrainiečių.
„Verbavimo spraga pagaliau formuoja mūšio lauką. Rusija praranda daugiau vyrų. Tačiau kiekviena ukrainiečių auka priartina Kremlių prie pergalės“, – daro išvadą NYT.
57 proc. ukrainiečių mano, kad taika be visiško teritorinio vientisumo žlugs
20:47
Dauguma ukrainiečių (57 proc.) mano, kad bet koks taikos susitarimas, kuriuo nebus visiškai atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas, žlugs, rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) sausio 23 d. paskelbta apklausa.
Apklausa atskleidė, kad ši pozicija būdinga visoms amžiaus grupėms, regionams ir kalboms.
Apklausa, atlikta lapkričio 22-sausio 7 d., atspindi stiprias visuomenės nuotaikas artėjant trečiosioms visiško Rusijos karo metinėms, Maskvai tęsiant puolimą Ukrainos rytuose.
Tyrėjai taip pat pastebėjo ryšį tarp požiūrio į teritorinį vientisumą ir suvokimo apie naująją JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją.
Daugiau nei pusė respondentų D.Trumpo prezidentavimą vertina teigiamai – nuo „greičiau gerai“ iki „labai gerai“.
Tačiau tie, kurie visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu apie teritorinį vientisumą, dažniau neigiamai vertina D.Trumpo prezidentavimą.
Apklausos rezultatai buvo gauti apklausus telefonu 1600 respondentų, gyvenančių Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.
Lūkesčiai dėl galimų taikos derybų 2025 m. didėja, nes D.Trumpas pažadėjo atvesti Kyjivą ir Maskvą prie derybų stalo.
Dienraščio „Wall Street Journal“ pranešimuose teigiama, kad jo administracija svarsto planą atidėti Ukrainos narystę NATO bent 20 metų mainais į tolesnį Vakarų ginklų tiekimą ir Europos taikdarių dislokavimą paliauboms stebėti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 26 d. pareiškė, kad Rusija siekia „užbaigti konfliktą“ 2025 m., pabrėždamas, kad tikisi sėkmės fronte.
Jis išreiškė atvirumą dialogui su D.Trumpu, tačiau pakartojo Rusijos reikalavimus, tarp jų – jokių teritorinių nuolaidų.
D.Trumpas tikisi Kinijos pagalbos nutraukiant Rusijos karą prieš Ukrainą
20:35
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tikisi Kinijos pagalbos nutraukiant Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Tikimės, kad Kinija padės mums sustabdyti Ukrainos ir Rusijos karą. Apie tai, beje, užsiminiau per pokalbį telefonu su Prezidentu Xi. Tikiuosi, kad galėsime suvienyti jėgas ir padaryti tam galą“, – sakė JAV prezidentas Davoso forume .
Jis taip pat sakė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui patiko idėja sumažinti branduolinių ginklų arsenalą.
Paskutiniame klausime D.Trumpas buvo paklaustas, ar taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiektas iki Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo kitais metais.
Jis atsakė, kad Ukraina yra pasirengusi sudaryti susitarimą ir kad „turėsite paklausti Rusijos“, ar taikos susitarimas gali būti pasiektas šiais metais.
D.Trumpas sakė, kad „labai norėtų netrukus susitikti su V.Putinu ir užbaigti karą Ukrainoje“.
Prezidentas pridūrė:
„Labai norėčiau kuo greičiau susitikti su prezidentu Putinu, kad užbaigtume šį karą. Ir tai ne ekonominiu ar dar kokiu nors požiūriu. Bet milijonų gyvybių, kurios buvo iššvaistytos, požiūriu.“
D.Trumpas imasi veiksmų: siūlys Saudo Arabijai mažinti naftos kainą ir trenkti Rusijai per kišenę
18:43 Atnaujinta 19:41
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, pareiškė, kad mažesnės naftos kainos galėtų nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje.
Jis pareiškė, kad prašys Saudo Arabijos ir Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sumažinti naftos kainą, ir pridūrė: „Jei kaina sumažėtų, Rusijos ir Ukrainos karas nedelsiant baigtųsi.“
„Šiuo metu kaina yra pakankamai didelė, todėl šis karas tęsis“, – teigė jis.
Virtualiai kalbėdamas PEF jis taip pat paskelbė apie planus sumažinti palūkanų normas.
„Reikalausiu, kad palūkanų normos būtų nedelsiant sumažintos, – sakė jis. – Panašiai jos turėtų mažėti visame pasaulyje. Palūkanų normos turėtų sekti paskui mus visame pasaulyje.“
Jis pridūrė, kad tikisi netrukus susitikti su Vladimiru Putinu ir „užbaigti šį karą“.
„Tai žudynės ir mes tikrai turime nutraukti šį karą. Šis karas yra siaubingas. Dabar nekalbu apie ekonomiką ar gamtinius išteklius. Kalbu apie tai, kad šiame kare žūsta tiek daug jaunų žmonių, ir tai neskaitant tų, kurie žuvo, kai miestai naikinami pastatas po pastato. Mes tikrai turime tam padaryti galą“, – pareiškė D.Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad prašys NATO valstybių padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. nuo BVP, o tai, pasak JAV prezidento, „jau seniai turėjo būti padaryta“.
D.Trumpas paragino verslo lyderius perkelti gamybą į JAV, grasindamas muitais
D.Trumpas ketvirtadienį, virtualiai kreipdamasis į pasaulio verslo lyderius Pasaulio ekonomikos forume Davose, paragino juos perkelti gamybą į Jungtines Valstijas, įspėdamas, kad kitaip gali būti taikomi muitai.
„Atvykite gaminti savo produktų į Ameriką ir mes jums suteiksime vienus mažiausių mokesčių iš visų pasaulio valstybių, – pareiškė jis. – Bet jei negaminsite savo produkto Amerikoje, o tai yra jūsų prerogatyva, tuomet jūs tiesiog turėsite mokėti muitą.“
Rinkos analizės bendrovės „Briefing.com“ analitikas Patrickas O'Hare teigė, kad D.Trumpo pastabos dėl spaudimo Saudo Arabijai sumažinti naftos kainas ir nutraukti karą Ukrainoje buvo vienas iš akcijų palaikymo veiksnių.
A.Kubilius sako, kad sprendimą dėl europinių lėšų gynybai priims ES vadovai, o ne jis
18:30
Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sako, kad sprendimą dėl europinių lėšų gynybai turės priimti Bendrijos lyderiai, o ne jis.
Taip už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras kalbėjo Lietuvai per ateinančius penkerius metus žadant smarkiai didinti išlaidas krašto apsaugai, o dalį pinigų planuojant iš bendrai Europos Sąjungos (ES) narių pasiskolintų lėšų.
Pasak A.Kubiliaus, tokie pasvarstymai „neskamba labai solidžiai“.
„Niekas neskaičiuoja, kokie pinigai galbūt kada nors atsiras ES, kuriuos jau dabar galėtum įdėti į planus, nes kol kas ES jokių sprendimų dėl kokio nors gynybos fondo nėra priimta“, – ketvirtadienį transliuotame pokalbyje su Europos Parlamento nare, konservatore Rasa Juknevičiene teigė politikas.
„Yra svarstomi įvairūs variantai, yra svarstomi ir Komisijoje. Bet sprendimas dėl tokių fondų, skirtų gynybai, bus priimtas ne komisaro Kubiliaus, (....) toks sprendimas gali būti padarytas tik pačios Europos (Vadovų) Tarybos, kur Lietuvai atstovauja prezidentas“, – pridūrė jis.
Europos Komisija inicijuoja teisės aktų projektus, tačiau galutinį sprendimą priima šalys narės, Europos Parlamentas.
„Norint, kad tokie fondai atsirastų, Lietuva tame gali suvaidinti svarbų vaidmenį, bet reikia aktyviai kovoti, kad toks fondas būtų įkurtas, o ne jau dabar šiek tiek juokingai tą fondą pradėti dalintis, nors jo nėra“, – sakė A.Kubilius.
Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.
Šalies vadovai kol kas nenurodo konkrečių tokios iniciatyvos finansavimo šaltinių, tačiau akcentuoja, kad reikšmingą dalį turėtų sudaryti europinės lėšos.
Pasak A.Kubiliaus, sprendimas smarkiai didinti lėšas gynybai „yra reikšmingas“. Vis tik jis ragino nesukompromituoti šio įsipareigojimo, bandant po gynybos biudžetu „pakišti“ ir dalį išlaidų sveikatos apsaugai ar švietimui.
Komisaras atkreipė dėmesį, jog išlaidas, kurias galima priskirti gynybai, griežtai apibrėžia NATO standartai.
„Tai yra pinigai, kurie turi būti skiriami grynai gynybai“, – teigė jis.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Granatsvaidžiai, kalašnikovai ir snaiperių šautuvai: Ukrainoje sulaikė prekiautojus, bandžiusius parduoti trofėjinius ginklus
17:38
Ukrainos saugumo tarnyba SBU ir nacionalinė policija užkirto kelią naujiems bandymams neteisėtai parduoti ginklus ir šaudmenis įvairiuose Ukrainos regionuose.
Įgyvendinant kompleksines priemones buvo sulaikyta 10 prekiautojų, kurie bandė parduoti trofėjinę amuniciją nusikaltėliams, skelbia SBU.
Tarp konfiskuotų daiktų – rusiški granatsvaidžiai, snaiperių šautuvai, kalašnikovo automatai su duslintuvais ir įvairaus kalibro šaudmenys.
Bandė slapta parduoti granatsvaidį RPG-2
Kyjivo regione buvo demaskuotas kariškis ir keturi jo bendrininkai, kurie kontrabanda gabeno kovinius „trofėjus“ iš fronto linijos.
Kaltinamieji buvo sulaikyti, kai bandė slapta parduoti granatsvaidį RPG-2 ir partiją šaudmenų stambaus kalibro kulkosvaidžiams.
Žytomyro srityje SBU išaiškino du brolius, kurie ieškojo klientų slaptam prieštankinių granatsvaidžių, šaudmenų ir kovinių granatų pardavimui.
Siuntė ginklus per paštą
Tyrimo duomenimis, vienas iš įtariamųjų buvo mobilizuotas karys, tarnavęs fronto zonose. Iš ten jis per paštą siuntė ginklus savo giminaičiui.
Poltavos srityje sulaikyti trys nusikaltėliai, kurie ruošė pardavimui kovinių granatų ir automatų arsenalą.
Du iš jų anksčiau buvo teisti už neteisėtą ginklų pardavimą ir vagystes. Išėję į laisvę, jie užverbavo trečią bendrininką ir suorganizavo naują neteisėto šaudmenų, kurie buvo eksportuojami iš kovos veiksmų zonos, pardavimo kanalą.
Gresia iki 7 metų kalėjimo
Sulaikytiesiems buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis. Skelbiama, kad jie yra sulaikyti ir gresia iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
Atlikus procesinius veiksmus, visa konfiskuota amunicija bus perduota Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms.
Operaciją Kyjivo mieste ir Kyjivo, Žytomyro bei Poltavos srityse SBU vykdė kartu su nacionaline policija, prižiūrint šių sričių specializuotoms gynybos prokuratūroms.
L.Kojala dekonstruoja Kremliaus mitus: jie nori paversti tai save išpildančia pranašyste
16:51
Kremlius siekia, kad nuolat būtų kurstomas nepalaužiamos Rusijos mitas, sako politologas Linas Kojala.
„Svarstymas, kad Rusija yra nepalaužiama diktatūra, turi trūkumų. Agresorius prarado apie 600 tūkst. žuvusių/sužeistų karių. Ir nieko. Tai patvirtina nuostatą, jog, kaip ir sovietmečiu, ši šalis gali kentėti didžiulius nuostolius – jau nekalbant apie ekonominę gerovę – ir lyg niekur nieko toliau vykdyti vado valią“, – tvirtina Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas.
Pasak jo, visgi yra aktualių skirtumų lyginant su sovietmečiu.
„Tam, kad prisikviestų karius, kurie užpildytų žuvusiųjų/sužeistųjų vietas, Kremlius išleidžia milžiniškus pinigus. Skaičiuojama, jog vien prisijungimo prie armijos vienkartinė išmoka varijuoja nuo 14 iki 38 tūkst. dolerių. Greta to – solidi 2-3 tūkst. alga. Būtų kur kas paprasčiau skelbti mobilizaciją, kaip Stalino laikais. Bet režimas to akivaizdžiai bijo ir desperatiškai vengia – pirmoji žinia apie „dalinę“ mobilizaciją 2022 metais nebuvo sutikta gerai“, – pastebi analitikas.
Pasak jo, „Rusijos nepalaužiamumo mito kultivavimas – Kremliaus tikslas, siekiant tai paversti save išpildančia pranašyste“.
Plačiau skaitykite ČIA.
