Svarbiausios naujienos
- Koks nusivylimas: „draugiškos“ šalys atsisakė investuoti į Rusiją
- Šeši Ukrainos puolimo mėnesiai Rusijoje: „Vladimirai Putinai, kas vyksta Kurske?!“
- Neapsigaukime, sako ekspertai: Rusija yra pajėgi potencialiai pulti NATO rytinio flango nares
- Slovakija surado naują būdą, kaip gauti rusiškų dujų
- Šunsnukiais Kremliaus valdžią išvadinęs rusų bardas mirė iškritęs per langą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Koks nusivylimas: „draugiškos“ šalys atsisakė investuoti į Rusiją
17:07
Kremliaus viltys, kad „draugiškos“ šalys pakeis Vakarų investuotojus Rusijoje, pasirodė esančios bergždžios. Rusijos centrinio banko statistikos duomenimis, užsienio investicijų Rusijoje apimtis toliau sparčiai mažėja ir nuo 2024 m. spalio mėn. nukrito iki žemiausio lygio per 15 metų.
Tarnybos duomenimis, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius užsienio investuotojai iš realiosios ekonomikos išėmė dar 44 mlrd. JAV dolerių tiesioginių investicijų, o bendra apimtis sumažėjo iki 235 mlrd. JAV dolerių, skelbia „The Moscow Times“.
2023 m. Rusija neteko 80 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), o pirmaisiais karo metais – 138 mlrd. JAV dolerių. Per trejus metus TUI fondas ekonomikoje, kuris iki invazijos į Ukrainą siekė beveik 500 mlrd. JAV dolerių, sumažėjo perpus, arba 262 mlrd. dolerių.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas deklaravo „maksimalų atvirumą“ investuotojams iš BRICS šalių ir ragino juos investuoti „kapitalą“ Rusijoje, Centrinio banko statistika neužfiksavo jokio pinigų antplūdžio. Tai rodo didėjančią Rusijos ekonomikos izoliaciją, teigia Vokietijos tarptautinio saugumo problemų instituto tyrėjas Janis Kluge.
Kinija spaudžia stabdžius
Pavyzdžiui, Kinijos, didžiausios Rusijos prekybos partnerės, su kuria V.Putinas palaiko „strateginius“ santykius, valdžia uždraudė vietos bendrovėms investuoti į Rusijos naftos ir dujų sektorių, atsisakė investuoti į projektą „Sila Sibiri-2“ ir nurodė automobilių bendrovėms nekurti gamyklų Rusijoje.
Prieš karą tris ketvirtadalius tiesioginių užsienio investicijų Rusijoje sudarė investicijos iš „nedraugiškų“ šalių sąrašo, kurių investicijos nutrūko įvedus sankcijas ir kontrsankcijas. Į kalnakasybos ir gamybos sektorius – sektorius, kurie sukuria 50 proc. Rusijos BVP ir 40 poc. darbo vietų, – menami „priešai“ investavo sumą, lygią 20 proc. viso ilgalaikio turto. Jų dalis dar didesnė prekybos (lygi 80 proc. ilgalaikio turto), finansų (beveik 70 proc.) bei mokslo ir technologijų sektoriuose (40 proc.), apskaičiavo „Loko-Invest“ analitikai.
Tuo pat metu Kinijos tiesioginės investicijos Rusijoje sudarė tik 3,3 mlrd. JAV dolerių, arba 0,66 proc. visos sumos, Indijos – tik 613 mln. dolerių, arba 0,012 proc., o Brazilijos ir Pietų Afrikos Respublikos investicijos buvo tokios nereikšmingos, kad nebuvo įtrauktos į Centrinio banko statistiką.
Likusiam Vakarų investuotojų Rusijoje turtui gresia konfiskavimas – vyriausybė ruošiasi pateikti Dūmai įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtintas privačios nuosavybės konfiskavimo mechanizmas, reaguojant į Rusijos centrinio banko rezervų Vakaruose įšaldymą. Pagal dokumentą konfiskavimo praktika bus taikoma visoms šalims, kurios yra įvedusios sankcijas Rusijai, sakė su dokumentu susipažinę „Reuters“ šaltiniai.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
08:43
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis patvirtino, kad vyksta naujas ukrainiečių puolimas Kursko srityje
23:52 Atnaujinta 23:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos pradėjo naują puolimą Rusijos Kursko srities teritorijoje.
Apie tai jis papasakojo interviu naujienų agentūrai „Reuters“. Prezidento teigimu, Ukrainos kariuomenė Kursko srityje pažengė 2,5 kilometro į priekį. Kitų detalių valstybės vadovas neatskleidė.
Anksčiau Rusijos šaltiniai jau pranešė apie Ukrainos puolimą Kursko srityje. Tačiau jie taip pat teigė, kad puolimas esą buvo atremtas.
Karo tyrimų institutas (ISW) anksčiau pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo naują mechanizuotų atakų seriją Kursko srityje ir į pietryčius nuo Sudžos prasiveržė iki 5 km gylį už Rusijos gynybos linijos.
Ukraina rengia specialią sutartį, kad į kariuomenę pritrauktų 18–24 metų jaunuolius
23:47
Ukraina rengia specialią sutartį, kuria siekiama pritraukti 18–24 metų amžiaus ukrainiečius į ginkluotųjų pajėgų gretas. Apie tai interviu agentūrai „Reuters“ papasakojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kovinės brigados, patyrusios, kartu su Gynybos ministerija... rengia galimybę sudaryti sutartį su 18–24 metų jaunuoliais. Tai skirta tiems, kurie nori prisijungti, tai nėra mobilizacija“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Pasak V.Zelenskio, jaunuoliams bus siūlomas „labai didelis piniginis atlygis“.
„Yra speciali sutartis, bus daug lengvatų... taip pat labai didelis piniginis atlygis. Detalės bus paskelbtos netrukus, artimiausiomis dienomis“, – tęsė jis.
Prezidentas taip pat patikslino, kad tai bus vienų metų sutartis.
V.Zelenskis: Ukraina nedovanos savo išteklių JAV, kalbama apie ką kita
22:59
Ukraina siūlo JAV partnerystę išgaunant Ukrainos gamtinius išteklius, bet ne jų atidavimą. Apie tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V.Zelenskio, iki 20 proc. Ukrainos mineralinių išteklių, įskaitant maždaug pusę retųjų žemės elementų telkinių, jau yra okupuoti Rusijos. Jis pabrėžė, kad Maskva galėtų atverti prieigą prie šių išteklių savo sąjungininkams iš Šiaurės Korėjos ir Irano.
„Turime sustabdyti Putiną ir apsaugoti tai, ką turime – labai turtingą Dnipro regioną, centrinę Ukrainą“, – sakė jis.
Ukrainoje yra didžiausios Europoje titano, reikalingo aviacijos ir kosmoso pramonei, ir urano, naudojamo branduolinei energetikai ir ginklams, atsargos.
Tačiau V.Zelenskis pabrėžė, kad Kyjivas nesiūlo „atiduoti“ savo išteklių, o siūlo abipusiai naudingą partnerystę siekiant bendrai eksploatuoti telkinius.
„Amerikiečiai padėjo daugiausiai, todėl amerikiečiai turėtų daugiausiai uždirbti. Jie turėtų turėti tą pirmenybę, ir jie ją turės. Aš taip pat norėčiau apie tai pasikalbėti su prezidentu Trumpu“, – sakė Ukrainos vadovas.
Be to, V.Zelenskis sakė, kad Kyjivas ir Baltieji rūmai aptaria idėją panaudoti didžiules Ukrainos požemines dujų saugyklas amerikiečių suskystintoms gamtinėms dujoms laikyti.
„Žinau, kad Trumpo administracija labai suinteresuota tuo... Esame pasirengę ir norime sudaryti sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo į Ukrainą. Ir, žinoma, mes būsime paskirstymo centras visai Europai“, – sakė jis.
K.Budrys Vašingtone: JAV turi svertų susilpninti Rusiją ir pasodinti prie derybų stalo
22:27
Vašingtone viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad JAV turi visus svertus susilpninti Rusiją ir priversti sėstis prie derybų stalo.
Tai jis sakė per bendrą Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų susitikimą su JAV specialiuoju pasiuntiniu generolu Keithu Kelloggu.
Lietuvos ministras pabrėžė, kad JAV lyderystė nutraukiant Rusijos agresiją Ukrainoje yra esminė, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Jis akcentavo, kad dabar yra momentas, kai JAV gali panaudoti savo turimus svertus tam, jog susilpnintų Rusijos pozicijas ir nepaliktų kitos išeities, kaip sėstis prie derybų stalo Ukrainos sąlygomis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„The Times“ įvardijo tikrąją beprotiškų Šiaurės Korėjos karių aukų priežastį
22:05
Šiaurės Korėjos kariai per du mėnesius aktyvių kovų Kursko srityje patyrė rekordiškai didelių nuostolių. To priežastys – atvirai pasenusi Šiaurės Korėjos armijos taktika ir tinkamos paramos jų atakoms iš Rusijos artilerijos nebuvimas. Kursko placdarme kovojantys ukrainiečių kariai apie tai pasakojo laikraščiui „The Times“.
Vienas majoras, vardu Antonas, iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 95-osios oro desanto šturmo brigados pasakojo apie vieną intensyvų jo desantininkų pozicijų puolimą, kuris truko daug valandų. Šiaurės korėjiečiai taikliai šaudė, greitai judėjo, rūpinosi sužeistaisiais ir atsisakė pasiduoti dar ilgai po to, kai tapo aišku, kad jie pralaimėjo mūšį. Antonas sakė, kad jam palengvėjo, jog korėjiečiai neturėjo Rusijos artilerijos, bepiločių orlaivių ir tankų paramos. Nes tokiu atveju korėjiečiai būtų buvusi grėsminga kovinė jėga.
Pasak „The Times“, apskritai Šiaurės Korėjos pėstininkai pasirodė esantys gerai apmokyti ir motyvuoti kariai. Be to, jie buvo jauni, energingi vyrai. Visais šiais atžvilgiais jie gerokai skiriasi nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos armijos karių, demotyvuotų trejus metus patiriamų didelių nuostolių, teigia leidinys.
„Rusai taip pat pavargę kaip ir mes, jie taip pat jau kovoja su daugiausia mobilizuotais kariais. Paprastai, kai dronais smūgiuoji į rusų šturmo grupę, ji bėga slėptis ir atsitraukia. Šiaurės korėjiečiai toliau žengia į priekį“, – sakė 80-osios oro desanto brigados kuopos kapitonas Mykola Strygunovas.
Kapitonas Biliajevas, taip pat iš 80-osios brigados, sakė, kad per vieną drono ataką žuvo mažiausiai 40 Šiaurės Korėjos armijos karių. Ir tai parodė įspūdingų korėjiečių nuostolių priežastis: jie nebuvo pamišę ar kvaili, tiesiog rėmėsi pasenusia mūšio taktika, kurioje neatsižvelgta į šiuolaikines realijas, pavyzdžiui, žvalgybinių ir atakos dronų egzistavimą. Korėjiečiai judėjo ištisais būriais glaudžia sudėtimi, nors ukrainiečiai ir rusai jau seniai suprato, kad tokios didelės pėstininkų grupės yra lengvai pastebimos dronais ir pažeidžiamos šiuolaikinėmis mūšio sąlygomis.
„Po kurio laiko jie suprato, kad šis karas ne toks, kaip jiems buvo pasakojama, ir kažkur dingo. Daugiau jų mūšio lauke nematome. Mūsų žiniomis, juos iš viso išvežė iš čia, ir labai ilgam laikui“, – sakė Biliajevas.
V.Zelenskis: Rusijos armija vėl įvedė Šiaurės Korėjos karius į Kursko sritį
21:24
Šiaurės Korėjos kariai grįžo į Kursko sritį ir vėl pradėjo dalyvauti puolimuose šioje kryptyje. Dėl to Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo šimtus Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariškių. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo vakaro kalboje.
„Kursko operacijos rajonuose vyko nauji šturmai: Rusijos armija ir vėl sugrąžinti Šiaurės Korėjos kariai. Buvo sunaikinta nemažai okupantų. Kalba eina apie šimtus Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių“, – sakė jis.
V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių likvidavimas Kursko srityje yra svarbus, nes kovos vyksta Rusijos teritorijoje. Pasak jo, taip priešui neleidžiama didinti įtampą prieš Ukrainos miestus.
„Ir mes turime teritorijoje, fronte, 60 tūkst. rusų armijos žmonių Kursko srityje. Tai 60 tūkstančių, kurie neprisidėjo prie jau ir taip nemažų okupantų pajėgų Pokrovsko ir kitose Donecko srities kryptyse. Esu dėkingas visiems mūsų kariams už ištvermę, kiekvienai brigadai už rezultatą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Ukraina tikisi, kad D.Trumpo sankcijos TBT nesutrukdys Rusijos karo nusikaltimų tyrimui
20:38
Ukraina penktadienį pareiškė besitikinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) tęs savo darbą persekiojant Rusijos karo nusikaltėlius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo įvesti sankcijas šiai institucijai.
TBT tiria įtarimus dėl Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų per Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Tikimės, kad jos [sankcijos] neturės įtakos teismo gebėjimui pasiekti teisingumą Rusijos agresijos aukoms“, – pažymėjo užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas.
2023 metais šis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamo ukrainiečių vaikų deportavimo iš Rusijos kariuomenės užgrobtų šalies teritorijų.
Pernai teismas išdavė Rusijos kariuomenės vado Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius. Jie kaltinami vadovavę oro antskrydžiams prieš civilius ir per visą karą padarę „pernelyg didelę“ žalą Ukrainos civiliams gyventojams.
H.Tychas sakė, kad Kyjivas yra „įsitikinęs, jog TBT ir toliau atliks svarbias funkcijas Ukrainos bylose, t. y. patrauks Rusijos nusikaltėlius atsakomybėn“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
D.Trumpas užsiminė apie galimą susitikimą su V.Zelenskiu kitą savaitę
20:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę tikriausiai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
JAV lyderiui siekiant užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, tai būtų pirmasis jųdviejų susitikimas po D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
„Kitą savaitę tikriausiai susitiksiu su prezidentu Zelenskiu“, – pareiškė D.Trumpas.
Paklaustas, ar toks susitikimas vyks Vašingtone, D.Trumpas atsakė, kad tai „galėtų būti Vašingtonas – na, aš nevažiuosiu ten“ į Kyjivą.
Rusija teigia sulaikiusi keturias moteris, įtariamas dirbus Ukrainai
20:25
Rusija penktadienį pranešė sulaikiusi keturias moteris, kurios įtariamos esant Ukrainos specialiųjų tarnybų agentėmis, rengusiomis išpuolius prieš energetikos objektus ir aukšto rango pareigūnus.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, Rusija sulaikė daug žmonių, apkaltintų šnipinėjimu ir tariamu bendradarbiavimu su Kyjivo žvalgybos agentūromis.
„Rusijos FSB (Federalinė saugumo tarnyba) nutraukė keturių Ukrainos specialiųjų tarnybų užverbuotų agenčių veiklą“, – minima agentūros pranešime.
Moterys buvo sulaikytos Sevastopolyje, pagrindiniame Krymo pusiasalio, kurį Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos, mieste, Voroneže ir Rostove prie Dono.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
