Ekspertas paaiškino, kas vyksta fronte: „Veržimasis per antrąją gynybos liniją“

Ukrainos kariuomenė veržiasi jau per antrąją okupantų gynybos liniją, tvirtina grupės „Informacinis pasipriešinimas karinis“ ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka. Pasak jo, kalba eina apie ruožą tarp Novoprokopivkos ir Verbovės.

O.Kovalenka mano, kad Ukrainos kariuomenė netrukus gali pradėti judėti Tokmako kryptimi. Pažymima, kad Robotinė jau išlaisvinta, o ji yra ant ribos tarp pirmosios ir antrosios rusų gynybos linijos.

„Rusai kol kas neturi galimybės kaip nors suvaržyti mūsų veržimąsi į priekį. Nors dabar jie vykdo labai įdomų procesą: jie stengiasi ne tiek palei Ukrainos gynybos pajėgų puolimo frontą sutelkti savo pajėgas ir priemones, kiek flanguose. Jie bando suvaržyti mūsų veiksmus flanguose“, – paaiškino O.Kovalenka.

„Bet ar jiems pavyks, aš abejoju. Taigi neatmetu galimybės, kad jau rugsėjį mes išeisime į kelią 0408 už pagrindinių kaimų-kliūčių ir pagrindinį judėjimą nukreipsime jau į Tokmaką“, – reziumavo ekspertas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia perimti „Wagner“ operacijų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kontrolę. Pasak Rusijos gynybos ministerijai artimo asmens ir dar dviejų „Wagner“ artimų asmenų, „Wagner“ operacijų Centrinės Afrikos Respublikoje valdymas bus patikėtas su Gynybos ministerija susijusiai organizacijai, rašo „Bloomberg“.

Taip pat, šaltinių teigimu, visas slaptas „Wagner“ užsienio tinklas turėtų tapti pavaldus „veiksmingam Rusijos kariniam vadovavimui“. Taip bus padarytas galas sistemai, kuri leido V.Putinui neigti kaltę, bet suteikė galimybę V.Prigožinui pasiekti pakankamą nepriklausomybę.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgos Šiaurės Malyje

Praėjusios savaitės pabaigoje V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo reikalaujama, kad „Wagner“ samdiniai duotų priesaiką. Šaltinis teigė, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai aukštas Rusijos karinis pareigūnas apsilankė Libijoje ir Sirijoje.

„Wagner“ kelias savaites prieš Jevgenijaus Prigožino žūtį patyrė vis didesnį Gynybos ministerijos spaudimą. Grupei buvo uždrausta naudotis Rusijos kariniais transporto lėktuvais, o Kremlius paprašė Sirijos uždrausti organizacijai naudotis Chmeimimo oro baze, sakė šaltinis. Tai būtų apsunkinę logistiką, ir J.Prigožinas, kaip atrodė, išskrido į paskutinę kelionę, kad išspręstų šias problemas.

Volodymyras Zelenskis vėl balotiruosis į prezidentus, jei 2024 m. rinkimai vyks karo metu, nors prieš šią kadenciją norėjo apsiriboti viena kadencija.

Apie tai Ukrainos lyderis kalbėjo duodamas interviu Portugalijos visuomeninei televizijai RTP.

„2024 m., jei karas tęsis ir jei bus surengti rinkimai, niekada gyvenime nemesiu savo valstybės. Nes aš esu Konstitucijos garantas ir ginsiu ją bet kokiu atveju“, – pareiškė V.Zelenskis.

Prieš 2019 m. rinkimus V.Zelenskis savo programoje pažadėjo, kad eina vienai kadencijai ir antrą kartą nekandidatuos.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Neseniai V.Zelenskis pareiškė, kad 2024 m. rinkimams reikalingi įstatymų pakeitimai, nemažai lėšų iš partnerių ir tarptautiniai stebėtojai apkasuose. 

Interviu Portugalijos žurnalistams V.Zelenskis patikslino kai kurias rinkimų sąlygas. Jis pakartojo, kad už tokius rinkimus turėtų sumokėti Vakarų partneriai, kad turėtų būti išspręstas saugumo Ukrainoje ir balsavimo sąlygų pabėgėliams klausimas.

„Jei tai rinkimai, jie turėtų vykti mūsų teritorijoje, kad kariškiai turėtų galimybę balsuoti, pirmosiose linijose, todėl mums reikia stebėtojų iš viso pasaulio. Noriu, kad viskas vyktų pagal įstatymus, skaidriai ir demokratiškai, kaip tai įvyko per rinkimus, kai tapau prezidentu. Kai visi sakė: švarūs rinkimai. Nenoriu to prarasti...“ – sakė V.Zelenskis.

Pagal Konstituciją kiti parlamento rinkimai Ukrainoje turėjo vykti 2023 m. rudenį, o prezidento rinkimai – 2024 m. kovą. Tačiau Ukrainos įstatymai ir Konstitucija draudžia rengti rinkimus karo padėties sąlygomis.

Vakarų šalių atstovai pasisako už tai, kad Ukraina surengtų rinkimus laiku, nepaisant karo.

Maskvoje ketvirtadienį viešintis Turkijos užsienio reikalų ministras teigė, kad susitarimo dėl Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atgaivinimas yra labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui.

„Pabrėžėme itin svarbų jo vaidmenį pasauliniam aprūpinimui maistu ir stabilumui Juodojoje jūroje“, – sakė turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas, kartu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu atsakydamas į žurnalistų klausimus.

H.Fidanas buvo atvykęs į Maskvą ruoštis neoficialiam Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimui Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje, kuris turėtų įvykti kitą savaitę.

Praėjusį mėnesį Rusija pasitraukė iš tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo dėl grūdų.

Nuo to laiko ir Ukraina, ir Rusija galvojo, kaip pradėti vežti grūdus ne pagal susitarimą.

Turkija nori, kad kariaujančios šalys grįžtų prie susitarimo ir juo remtųsi kaip platesnių taikos derybų pagrindu.

„Pakartojau mūsų įsitikinimą, kad atgaivinus šią iniciatyvą bus atkurtas stabilumas“, – sakė H.Fidanas.

Maskva teigia, kad ankstesniu susitarimu buvo nustatyti netiesioginiai apribojimai jos grūdų ir trąšų eksportui, apribojus Rusijos prieigą prie pasaulinių mokėjimo sistemų ir draudimo.

S.Lavrovas pakartojo ilgalaikę Rusijos poziciją, kad ji grįš prie susitarimo, kai tik bus įvykdyti jos reikalavimai.

H.Fidanas sakė, kad Turkija nori pradėti „procesą, kurio tikslas – suprasti Rusijos reikalavimus ir į juos atsakyti“.

Kol galiojo, šis susitarimas padėjo Ukrainai eksportuoti daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų per metus.

Tai padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas, kurios smarkiai išaugo po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, ir sumažinti bado pavojų Afrikoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad Rusija pasitelkė „šešėlinį laivyną“ Ukrainos uostams plėšti ir pažymėjo, kad būtent jam priklausantys laivai įplaukia į Berdiansko ir Mariupolio uostus.

„Yra vadinamasis šešėlinis laivynas, kuris neįplaukia į tarptautinius uostus... jis naudojamas su išjungta automatinio identifikavimo programa, taip pažeidžiant tarptautinę jūrų teisę. Jie įplaukia į Berdiansko ir Mariupolio uostus. Jie ten krauna grūdus ir metalą. Paskui perkrauna į savo uostus ir taip bando legalizuoti krovinį, kad galėtų jį eksportuoti“, – aiškino D.Pletenčiukas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Dar praeitų metų spalį žiniasklaida pranešė, kad Rusijos interesais buvo formuojamas šešėlinis laivynas iš tanklaivių su nežinomais savininkais naftai gabenti.

2022 m. gruodžio 3 d. Rusijos Federacija suformavo šimtų tanklaivių šešėlinį laivyną naftai eksportuoti pagal sankcijas.

2023 m. vasario 24 d. pranešta, kad Rusijos nafta buvo perpumpuojama tarp tanklaivių, taip siekiant apeiti sankcijas.

2023 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad Rusija plečia savo šešėlinį laivyną. Kiekvieną mėnesį šešėlinis laivynas išplečiamas nuo 25 iki 35 laivų. Iš viso rusiškai naftai gabenti naudojama apie 600 tanklaivių (10 proc. pasaulinės rinkos).

Rusija dažnai naudojasi tanklaiviais, priklausančiais Irano ir Venesuelos bendrovėms. Daugeliu atvejų laivai išjungia automatinio identifikavimo sistemą, leidžiančią nustatyti jų dydį ir maršrutą, todėl jų beveik neįmanoma susekti.

Rugpjūčio 27 d. per Kursko aerodromo puolimą smogti buvo naudojami kartoniniai dronai-kamikadzės, pranešė portalo „Censor.net“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas.

16 bepiločių orlaivių numušė keturis Su-30 naikintuvus ir vieną MiG-29. Be to, buvo pataikyta į Rusijos S-300 radarus ir dvi raketų sistemas „Pantsir“.

„Ataką įvykdė kartoniniai bepiločiai orlaiviai, kurie galėjo praskristi virš ešelonų sistemos su tolimojo veikimo radarais ir nebuvo aptikti“, – pažymėjo žurnalistas.

Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip išbandomi kartoniniai dronai.

Anksčiau pranešta, kad rugpjūčio 27 d. naktį bepiločių orlaivių būrys atakavo Rusijos Kursko miesto aerodromą.

Ketvirtadienį Rusijos savanorių korpuso nariai pranešė apie savo dalyvavimą išpuolyje, teigdami, kad operaciją vykdė kartu su Ukrainos saugumo tarnybos karine kontržvalgyba.

Tuo tarpu Rusiją remiantis karinis kanalas skundėsi, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo pagaminti iš vašku išmirkyto popieriaus ir guminių juostų, todėl jų beveik neįmanoma aptikti radiolokacinėmis sistemomis. 

Ketvirtadienį netoli Maskvos esančiose kapinėse palaidotas Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ įkūrėjas ir karinis vadas Dmitrijus Utkinas, žuvęs per lėktuvo katastrofą kartu su antradienį Sankt Peterburge palaidotu Jevenijumi Prigožinu.

53 metų vyras, kurio šaukinys „Vagneris“ davė pavadinimą privačiai samdinių armijai, buvo palaidotas sostinės pakraštyje per ceremoniją, kuri nuo smalsuolių akių buvo atitverta Rusijos karo policijos, naujienų agentūra „Reuters“ citavo susirašinėjimo platformos „Telegram“ populiarų naujienų kanalą „Shot“.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ bendraįkūrėjo D.utkino laidotuvės netoli Maskvos

Teigiama, kad po kelių valandų, kai kapinės buvo atidarytos, „Reuters“ žurnalistas pamatė išgraviruotą juodą antkapį, medinį rusų stačiatikių kryžių ir bent pusę tuzino didelių oficialių vainikų aplink kapą.

Ant kai kurių, raudonos, geltonos ir juodos spalvos, buvo pavaizduotas oficialus „Wagner“ logotipas, o šalia padėtoje vėliavoje buvo pavaizduotas lekiančios mirties galvos simbolis, kurį taip pat naudojo organizacijos kovotojai.

Telegramo kanalas „Atsargiai, žinios“ pranešė, kad mirusiojo pagerbti atvyko policija, Rusijos nacionalinės gvardijos nariai ir su „Wagner" siejamos kraštutinių dešiniųjų milicijos „Rusič“ narių autobusas.

Prieš padėdamas J.Prigožinui įkurti „Wagner“ kaip šešėlinė dešinioji ranka, D.Utkinas buvo Rusijos karinės žvalgybos specialiųjų pajėgų pulkininkas leitenantas.

„AFP“/„Scanpix“/D.Utkino laidotuvės

Jis kovojo už tai, kad „Wagner“ paremtų Maskvos karines kampanijas Sirijoje ir Ukrainoje, o 2016 m. buvo nufotografuotas Kremliuje su prezidentu Vladimiru Putinu.

Birželio pabaigoje vienas šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad D.Utkinas vadovavo ginkluotai „Wagner“ maištininkų kolonai, kuri judėjo Maskvos link, kad paremtų J.Prigožino reikalavimą, kuriuo siekta, kad karinė vadovybė atsistatydintų dėl nesėkmių vykdant tai, ką Rusija vadina „specialiąja karine operacija“ Ukrainoje.

Po to, kai susitarimu buvo nutrauktas maištas, D.Utkinas savo kalboje „Wagner“ kovotojams pareiškė: „Tai dar ne pabaiga. Tai tik pradžia didžiausio pasaulyje darbo, kuris bus atliktas labai greitai“. O angliškai jis pridūrė: "Ir sveiki atvykę į pragarą!“

D.Utkinas, J.Prigožinas ir „Wagner" logistikos vadovas Valerijus Čekalovas buvo tarp 10 žmonių, kurie žuvo, kai J.Prigožino privatus lėktuvas „Embraer Legacy 600“ rugpjūčio 23 d. nukrito iš dangaus į šiaurę nuo Maskvos.

Valstybinis projektas „Dronų armija“ į fronto liniją siunčiau daugiau kaip tūkstantį bepiločių orlaivių ir 30 šalyje pagamintų robotizuotų sistemų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

Jo teigimu, Ukrainos kariai gaus 900 bepiločių orlaivių ir daugiau nei šimtą dronų „Mavic“ ir „Matrice“. Ministro teigimu, jie jau įrodė, kad yra „veiksmingi ir mirtini“. 

Į fronto liniją taip pat bus siunčiamos Ukrainoje pagamintos robotizuotos sistemos: planuojama perduoti 25 nuotoliniu būdu valdomus kovinius bokštelius „Sabre“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

Šią ginklų sistemą galima sumontuoti ant automobilio, griovyje, tranšėjoje ar kitoje vietoje. Operatoriai gali valdyti bokštelį iš saugios vietos ir smogti į priešo pozicijas.

Ukrainos gynėjams taip pat bus skirtos penkios „Lynx“ antžeminės platformos. Robotai padeda kariuomenei gabenti ginklus ir įrangą į karštuosius taškus. Kartu su bokšteliais jie virsta „mirtinu“ ginklu.

„Technologijos ir inovacijos vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikiniame kare. Kad laimėtume, mums reikia dar daugiau bepiločių orlaivių ir karinių inovacijų. Tęsiame technologinę mobilizaciją“, – tvirtino M.Fiodorovas.

Rugpjūčio 29 d. buvo pranešta, kad „Dronų armijos“ dronas veiksmingai sunaikino Rusijos techniką Kupiansko sektoriuje. Tada rusai neteko tanko T-80, dviejų haubicų SAU 2s19 ir bokšto su elektroninės kovos sistema. Išpuolio metu padarytos karinės technikos žala siekė daugiau kaip 6 mln. JAV dolerių.

Liepos 26 d. pagal programą „Dronų armija“ į fronto liniją buvo išsiųsta 1 700 dronų, kurie turėjo padėti Ukrainos kontrpuolimui. Tuo metu skaitmeninės transformacijos ministras tikino, kad per šiuos metus valstybė įsigis šimtus kartų daugiau dronų nei pernai.

„Wagner“ privačios karinės kompanijos atstovas patarė samdiniams susirasti naują tarnybą, nes grupuotė nebegali dalyvauti karinėse operacijose Ukrainoje ir sulaukia rimtos konkurencijos Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose iš Rusijos institucijų.

Anot tiriamojo leidinio „iStories“, su „Wagner“ susijusiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose išplatinti tokie pareiškimai, kurių autentiškumą patvirtino „Wagner Group“ atstovas.

Vyras, kurio asmuo ir užimamos pareigos „Wagner“ gretose nežinomos, išplatintoje žinutėje aiškina, kad situacija yra sunki bei priduria, kad „mes neprileidžiami prie karinės operacijos“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ ir AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Ketvirtadienį gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad Ukrainos kariai, bandydami tęsti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, pasiekė naujų laimėjimų pietuose ir rytuose.

Kyjivo pajėgos daro lėtą pažangą prieš Rusijos minų laukus ir griovius, kurie blokavo ukrainiečių puolimą pietuose, norint pasiekti Azovo jūrą ir suskaldyti Rusijos pajėgas, pranešė „Associated Press“.

„Pasiekta tam tikrų laimėjimų, ypač Novodanylivkos-Novoprokopivkos kryptimi“, – rašė H.Maliar susirašinėjimo platformoje „Telegram“, turėdama omenyje du pietryčių kaimus Zaporižios srityje. Novoprokopivka yra toliau į pietus nuo strategiškai svarbios Robotynės gyvenvietės, kurią Ukraina pirmadienį pranešė išvadavusi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hanna Maliar

H.Maliar taip pat sakė, kad Kyjivo pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į pietus nuo nuniokoto rytinio Bachmuto miesto, kurį gegužės mėn. užėmė Rusijos pajėgos.

Kliščivkos, Kurdiumivkos ir Andriivkos kaimuose tebesitęsia smarkios kovos, pažymėjo viceministrė ir pridūrė, kad „aktyvios“ kovos vyksta ir Lymano fronte rytuose, kur Rusijos pajėgos bandė prasiveržti prie Luhansko srities Novoehorivkos ir Bilohorivkos kaimų.