Ukraina ketina nepaisyti Rusijos ir įgyvendinti taikos formulę: pasakė, kaip ketins tai pasiekti

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainos teigia, kad dėl kolektyvinio daugelio pasaulio šalių spaudimo Rusijai tikimasi skatinti kiekvieno iš dešimties „taikos formulės“ punktų įgyvendinimą, nepaisant to, ką planuoja daryti Maskva.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva tai atskleidė interviu „Voice of America“.

I.Žovkva buvo paklaustas, kaip V.Zelenskis „ketina priversti Rusiją“ dalyvauti kitame taikos viršūnių susitikime, jei Rusijos Federacija ignoruos šią iniciatyvą, nes Maskva jau pareiškė, kad nedalyvaus iniciatyvoje.

Atsakydamas jis sakė, kad Kyjivas planuoja toliau plėtoti pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, ir užsiminė, kad tai įvyks nepriklausomai nuo to, kaip reaguos Rusija.

„Mes tęsime šį darbą, bet ne vien šiomis trimis temomis (maistas, branduolinis saugumas, pagrobtų ir deportuotų vaikų grąžinimas – red. past.), nes taikos formulė turi 10 punktų. Mes parengsime veiksmų planą, taikos planą, kuris atitiks konkrečių punktų formules (...) ir toliau pasaulio bendruomenės vardu tos šalys, kurios turi ryšių su Rusija kanalus, perduos šias pozicijas Rusijai.

Tai bus ne tik Ukrainos balsas, tai bus daugumos pasaulio šalių balsas. Tai turi būti kolektyvinis spaudimas. Rusija turėtų nustoti kalbėti ultimatumų ir vienašališkų sąlygų kalba – ji turėtų įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės ir daugumos balsą“, – sakė Ihoris Žovkva.

Anksčiau jis sakė, kad Ukraina siekia iki šių metų pabaigos surengti antrąjį Taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Jis taip pat patvirtino Ukrainos norą surengti antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą vienoje iš pasaulio pietų šalių, kurį anksčiau išreiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba .

Kremliaus kariai nepajėgūs sunaikinti Kyjivo hidroelektrinės užtvankos savo turimomis raketomis. Tai pareiškė karinis stebėtojas, atsargos majoras Aleksejus Getmanas.

„Galbūt yra pasiruošimas, bet užtvankos sunaikinti raketomis ir tuo, ką jie naudoja, neįmanoma. Tam reikia daug daugiau tonų sprogmenų. Užtvanką galima susprogdinti. Tai matėme Kachovkos hidroelektrinėje. Bet tam sprogmenys turi būti patalpinti užtvankos viduje“, – pabrėžė ekspertas..

Jis pažymėjo, kad Antrojo pasaulinio karo metais būta atvejų, kai tiek sovietų, tiek vokiečių aviacija bandė sugriauti tam tikras užtvankas įvairiuose miestuose, kad užkirstų kelią aktyviems priešo puolamiesiems veiksmams.

Tačiau tada jie numesdavo 4-5 tonų svorio bombas. Kartais pavykdavo sugriauti užtvanką, bet tam jie vieną po kitos numesdavo 5-10 tokių bombų.

Kinija ir Rusija surengė bendrą patruliavimą Ramiojo vandenyno šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, sekmadienį pranešė Pekino gynybos ministerija. 

Pekinas ir Maskva pastaraisiais metais itin suartėjo ir dažnai pabrėžia, kad jų draugystei nėra ribų.

Nuo 2022 metų, kai prasidėjo Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą, Kinija dar labiau sustiprino diplomatinius, ekonominius ir karinius ryšius su Rusija. 

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Telegrame paskelbta nuotr./Rusijos karininkai

Ukraina skelbia, kad, Rusijos Federacijos nuostoliai tarp karininkų išaugo.

Kaip nurodo ukrainiečių žiniasklaida, nukautas rusų majoras Antonas Balaganskis, kuris buvo būrio „Audra“ vadas.

Taip pat likviduoti du priešo leitenantai – Dzambolatas Elbakijevas ir Jevgenijus Ciboris, savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kariuomenės karininkas Anatolijus Stefanas, žinomas šaukiniu „Štirlicas“.

Karys taip pat paskelbė nukautų priešų nuotraukas.

Ukrainos gynėjas pažymėjo, kad, remiantis atvirų šaltinių stebėsenos rezultatais, jau nukauti 4396 Rusijos karininkai.

Kadras iš vaizdo įrašo/Sprogimai Kryme

Okupuotame Kryme nėra objektų, kuriuose okupantai būtų dislokavę branduolinius ginklus. Be to, neužfiksuota jokių minėtų ginklų gabenimo atvejų. Apie tai pranešė Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba

„Šiuo metu, Ukrainos žvalgybos turimais duomenimis, objekte „Feodosija-13“ (sovietinio branduolinio ginklo sandėlyje) vykdomas dalinis atkūrimas. Tačiau minėtas objektas naudojamas kaip įprastinės amunicijos sandėlis“, – teigiama pranešime.

Kartu žvalgyba pažymėjo, kad taktiniai branduoliniai ginklai gali būti gabenami lėktuvais, sraigtasparniais, taip pat Kryme dislokuotais povandeniniais laivais, laivais ir valtimis.

Ukrainoje tęsiama mobilizacija, o Gynybos ministerija atsakė į žiniasklaidos užklausą, ar visi piliečiai, kurie jau atnaujino savo karinės registracijos duomenis, bus mobilizuoti iš karto.

Atsakymą pateikė Ukrainos gynybos ministerijos Personalo politikos departamento direktorius pulkininkas Markas Andrusiakas.

„Šiai dienai, pagal mūsų jau turimą informaciją, duomenys atnaujinti maždaug trijų milijonų Ukrainos piliečių. Ginkluotųjų pajėgų šaukimo poreikis yra gerokai mažesnis. Todėl ne visi piliečiai, atnaujinę savo registracijos duomenis, bus pašaukti į karinę tarnybą“, – A.Andrušiaką cituoja UNIAN..

Rusija sekmadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, jau trečius metus tęsiantis Maskvos plataus masto karui.

Rusų kariai užėmė Urožainės kaimą Donecko srityje, skelbiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Tai naujausias Maskvos pajėgų, pamažu žengiančių į priekį, teritorinis laimėjimas.

Kyjivas sako, kad įnirtingiausi fronto linijos mūšiai vyksta Donecko srityje.

Rusija skelbia pastarosiomis savaitėmis užėmusi virtinę kaimų ir gyvenviečių. Daugelį jų sudaro kelios gatvės ir keli apleisti pastatai.

Nei rusai, nei ukrainiečiai negali pasiekti ryžtingo proveržio ir teigia padarantys didelių nuostolių vieni kitiems.

Kyjivas tikisi, kad naujos Vakarų ginklų siuntos padės jo kariuomenei, kuriai labai trūksta ginklų ir karių, atlaikyti Rusijos spaudimą.

Sekmadienį apie 12 val. vietos laiku Rusijos kariai apšaudė Krugliakovkos kaimą Kupjansko rajone, Charkovo srityje, ir sužeidė moterį.

Sužeistajai yra 70 metų.

Dėl apšaudymo taip pat apgadintas gyvenamasis namas.

Prokuratūros duomenimis, liepos 13 d. Kupjanske buvo sužeistos dar dvi 72 ir 73 metų amžiaus moterys.

Vida Press nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad per šią savaitę Rusija į Ukrainos teritoriją paleido šimtus raketų.

„Vien nuo šios savaitės pradžios Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 700 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 170 įvairių tipų atakos bepiločių dronų ir beveik 80 raketų.

Gyvybės apsaugos sprendimų mastas turėtų atitikti šio blogio mastą. Kiekvienas partneris gali daryti įtaką situacijai, gali stiprinti apsaugą nuo teroro“, – sakoma V.Zelenskio paskelbtame pareiškime.

UNIAN paskelbta nuotr./Rusija atakavo Ukrainą galinga bomba

Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip smogiama Ukrainai 3 tonas sveriančia bomba „FAB-3000“.

Rusai teigė numetę bombą FAB-3000 „ant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorijos“.

Vaizdo įraše rusų pilotas gyrėsi, kad „sunku įsivaizduoti taikinį, į kurį negalėtų pataikyti tokio nominalaus svorio aviacinė bomba“.

M. Zacharova / Artem Priakhin / ZUMAPRESS.com

Maskva, sekmadienį komentuodama pasikėsinimą į JAV buvusį prezidentą Donaldą Trumpą, pasmerkė paramą Kyjivui ir sakė, kad Jungtinės Valstijos vykdo „neapykantos kurstymo politiką“.

Kreipdamasi į „tuos, kurie Jungtinėse Valstijose balsuoja už ginklų tiekimą“ Ukrainai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė paramą Kyjivui, kuri, pasak jos, kursto „išpuolius prieš Rusijos prezidentą“.

„Galbūt geriau būtų šiuos pinigus panaudoti Amerikos policijai ir kitoms tarnyboms, kurios turėtų užtikrinti teisėtvarką Jungtinėse Valstijose, finansuoti?“ – pridūrė ji.

Per chaotišką ir šokiruojantį šeštadienio incidentą Pensilvanijos valstijoje D.Trumpui pataikyta į ausį.

78 metų buvęs prezidentas kruvinu veidu buvo skubiai nuvestas nuo mitingo scenos. Šaulys ir vienas praeivis žuvo, du žiūrovai buvo sunkiai sužeisti.

Pasikėsinimas sukėlė šoko bangą visame pasaulyje – daugybės šalių vadovai griežtai pasisakė prieš politinį smurtą ir išreiškė paramą nukentėjusiesiems.

15min koliažas/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Vokietija kartu su NATO sąjungininkėmis rengia planą, kaip perkelti karius į Rytų Europą galimos Rusijos atakos atveju.

Apie tai pranešė leidinys „Spiegel“, remdamasis slaptu Bundesvero dokumentu.

Kaip pažymima, tokiu atveju per 3-6 mėnesius per Vokietijos teritoriją bus perkelta iki 800 tūkst. Aljanso karių ir daugiau kaip 200 tūkst. vienetų įvairios karinės įrangos.

Kariams ir įrangai gabenti iš vakarų į rytus bus naudojamas A2 greitkelis, einantis nuo Oberhauzeno iki Berlyno aplinkkelio. Šiuo metu Bundesveras, federalinės žemės ir vyriausybė toliau rengia planą – sprendžia maršruto saugumo klausimus ir svarsto alternatyvas.

Pasak „Spiegel“, Vokietijos gynybos planas yra kelių šimtų puslapių apimties. Jis pradėtas rengti praėjusių metų kovą dėl Ukrainoje prasidėjusio plataus masto karo.

Žurnalistai pažymi, kad tai pirmasis išsamus gynybos nuo karinių išpuolių planas, parengtas per pastaruosius 30 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į pasikėsinimą į Donaldą trumpą.

„Buvau pasibaisėjęs, kai sužinojau apie buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apšaudymą per jo rinkimų kampanijos renginį Pensilvanijoje.

Tokiam smurtui nėra jokio pateisinimo ir jam neturėtų būti vietos niekur pasaulyje. Smurtas niekada neturi nugalėti.

Džiaugiuosi žinodamas, kad Donaldas Trumpas dabar yra saugus, ir linkiu jam greitai pasveikti. Taip pat reiškiu užuojautą šio išpuolio aukos – mitingo dalyvio – artimiesiems.

Linkiu stiprybės visiems, kuriuos sukrėtė šis įvykis. Linkiu, kad Amerika iš to išeitų stipresnė“, paskelbė V.Zelenskis.

Per pastarąją parą Rusija neteko 1300 karių, praneša Ukrainos kariuomenė.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Masoudas Pezeshkianas

Karo studijų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Iranas ir Rusija ir toliau demonstruoja norą stiprinti dvišalius santykius ir daugiašalį bendradarbiavimą.

Analitikai teigia kad Rusija ir Iranas toliau demonstruoja siekį gilinti dvišalius santykius ir daugiašalį bendradarbiavimą.

Naujai išrinktas Irano prezidentas leidinys „Tehran Times“ paskelbė straipsnį, kuriame gyrė Kinijos Liaudies Respubliką ir Rusiją už paramą Iranui „sunkiais laikais“.

Masoudas Pezeshkianas teigė, kad Rusija yra „vertinga Irano strateginė sąjungininkė ir kaimynė“ ir kad jo vyriausybė ir toliau sieks plėsti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su Rusija ir teikti tam pirmenybę.

Jis taip pat pridūrė, kad Iranas yra „įsipareigojęs siekti taikos“ tarp Rusijos ir Ukrainos ir yra pasirengęs remti iniciatyvas, kuriomis to siekiama