Svarbiausios naujienos
- Netikėtas posūkis byloje dėl vokiečių sraigtasparnio, kurį apšaudė rusų laivas
- R.Kadyrovas metė iššūkį V.Putino jėgos struktūroms ir apkaltino „praradus“ Ukrainą
- It šlapiu skuduru per veidą: prieš S.Lavrovo kalbą Maltoje dešimtys diplomatų paliko salę
- JAV generolas: tik vienas žmogus gali sunaikinti Krymo tiltą
- Malta dėl Baltijos šalių paprieštaravimo atšaukė M.Zacharovos vizą
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Ukraina keičia mūšio lauko taisykles“: greitu metu sulauks naujos kartos atakos dronų
21:26
2025 m. Ukrainos kariuomenei bus pristatyta daugiau kaip 30 000 naujos kartos „DeepStrike“ atakos dronų. Dalį šių bepiločių orlaivių finansavo Ukrainos tarptautiniai partneriai, investuodami į Ukrainos gynybos pramonę. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Ukraina keičia mūšio lauko taisykles pasitelkdama inovatyvias technologijas“, – rašė jis.
Ministras pažymėjo, kad šie dronai bus tiekiami įgyvendinant Ukrainos prezidento atsparumo planą. R.Umerovas pažymėjo, kad inovatyvių technologijų dėka Ukraina keičia žaidimo taisykles mūšio lauke. Visų pirma šie bepiločiai orlaiviai gali autonomiškai veikti dideliais atstumais ir labai tiksliai smogti į priešo taikinius.
„Mes demonstruojame pasauliui: Ukraina yra pajėgi diegti inovacijas ir technologinę nepriklausomybę. Net karo sąlygomis plėtojame modernią gamybą, stipriname savo gynybinius pajėgumus. Ukraina kuria technokariuomenę, pasirengusią gintis visomis įmanomomis priemonėmis. Tai svarbus signalas mūsų sąjungininkams ir priešui“, – sakė ministras.
Pasak R.Umerovo, Gynybos ministerija ir toliau didina investicijas į aukštųjų technologijų sistemų kūrimą.
„Tai ne tik atitinka fronto poreikius, bet ir remia gynybos pramonę, kuria darbo vietas ir plėtoja Ukrainos technologijas“, – teigė jis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė kalbą Aukščiausiojoje Radoje 1000 dienų nuo visiško karo su Rusija proga ir pristatė Ukrainos atsparumo planą. Vienas iš dešimties plano punktų numato didinti gynybos produkcijos gamybą.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:28
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Įvardijo, kiek tankų Rusija pagamina per metus
23:20
Rusija kelia ir kels didžiausią karinę grėsmę Vokietijai, Bundestage teigė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Jo teigimu, Maskva yra visiškai perkėlusi ekonomiką į karo padėtį ir kasmet aprūpina savo kariuomenę 1 000-1 500 vienetų tankų.
„Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei penkios didžiausios Europos šalys kartu sudėjus. Mums aišku viena: Rusija yra didžiausia grėsmė mūsų saugumui ir tokia išliks artimiausioje ateityje“, - sakė ministras.
Berlynas ne kartą yra sakęs, jog neatmeta Rusijos agresijos plitimo ateityje. B.Pistorius sakė, kad jo šalis turėtų būti pasirengusi karui su Rusija iki 2029 m.
Anot žiniasklaidos pranešimų, Bundesveras jau pradėjo rengti savo kariuomenę galimiems kariniams susidūrimams su Rusijos pajėgomis. Be to, parengtas slaptas veiksmų planas karo atveju.
„Ukraina keičia mūšio lauko taisykles“: greitu metu sulauks naujos kartos atakos dronų
21:26
2025 m. Ukrainos kariuomenei bus pristatyta daugiau kaip 30 000 naujos kartos „DeepStrike“ atakos dronų. Dalį šių bepiločių orlaivių finansavo Ukrainos tarptautiniai partneriai, investuodami į Ukrainos gynybos pramonę. Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Ukraina keičia mūšio lauko taisykles pasitelkdama inovatyvias technologijas“, – rašė jis.
Ministras pažymėjo, kad šie dronai bus tiekiami įgyvendinant Ukrainos prezidento atsparumo planą. R.Umerovas pažymėjo, kad inovatyvių technologijų dėka Ukraina keičia žaidimo taisykles mūšio lauke. Visų pirma šie bepiločiai orlaiviai gali autonomiškai veikti dideliais atstumais ir labai tiksliai smogti į priešo taikinius.
„Mes demonstruojame pasauliui: Ukraina yra pajėgi diegti inovacijas ir technologinę nepriklausomybę. Net karo sąlygomis plėtojame modernią gamybą, stipriname savo gynybinius pajėgumus. Ukraina kuria technokariuomenę, pasirengusią gintis visomis įmanomomis priemonėmis. Tai svarbus signalas mūsų sąjungininkams ir priešui“, – sakė ministras.
Pasak R.Umerovo, Gynybos ministerija ir toliau didina investicijas į aukštųjų technologijų sistemų kūrimą.
„Tai ne tik atitinka fronto poreikius, bet ir remia gynybos pramonę, kuria darbo vietas ir plėtoja Ukrainos technologijas“, – teigė jis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė kalbą Aukščiausiojoje Radoje 1000 dienų nuo visiško karo su Rusija proga ir pristatė Ukrainos atsparumo planą. Vienas iš dešimties plano punktų numato didinti gynybos produkcijos gamybą.
Nyderlandų ministras: Kyjivui per taikos derybas teks padaryti didelių nuolaidų
21:06
Dabartinė padėtis Ukrainos fronte rodo, kad šiandien ukrainiečiai pralaimi karą. Tokią nuomonę per debatus parlamente išsakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas, praneša leidinys „Trouw“.
Pasak jo, Rusija išlaiko pranašumą fronte, o dėl JAV prezidento rinkimų rezultatų padėtis tapo dar labiau neapibrėžta.
„Galima net sakyti, kad Ukraina pralaimi karą. Ir mes susiduriame su rinkimų [Jungtinėse Valstijose] rezultatais, kurie viską apverčia aukštyn kojomis, nes žinome, kad naujasis prezidentas Donaldas Trumpas padarė pareiškimus apie tai, kaip jis elgsis su Ukraina ir kaip privers šalis sėsti prie derybų stalo“, – sakė ministras.
Pasak R.Brekelmanso, kadangi Kyjivas dabar yra silpnesnėje padėtyje, per taikos derybas jis turės padaryti didelių nuolaidų.
„Tai reiškia, kad Europoje nugalės agresija. Tada visi iš tikrųjų gyvensime kitame žemyne nei tas, kuriame visi užaugome“, – sakė R.Brekelmansas.
Atsižvelgdamas į tai, ministras pasiūlė nekeisti kitų biudžetinių metų pagalbos Ukrainai išlaidų.
„Net jei dabar turėčiau daug didesnį biudžetą Ukrainai, tai nepadėtų užtikrinti greito tiekimo. Tiesiog nėra raketų „Patriot“, kurias būtų galima perduoti“, – sakė jis.
Šaltiniai: A.Jermakas susitiko su D.Trumpo komandos nariais
19:59
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Jungtinėse Valstijose surengė keletą susitikimų su JAV politikais ir pareigūnais, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Leidinio šaltiniai teigė, kad per pastarąją pusantros paros A.Jermakas lankėsi Floridoje ir Vašingtone. Jam pavyko pasikalbėti su naujai išrinktu JAV viceprezidentu JD Vance'u ir būsimu naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu.
Prezidento kanceliarijos vadovas taip pat susitiko su būsimąja D.Trumpo Baltųjų rūmų personalo vadove Susan Wiles.
B.Pistorius: Rusijos laivas paleido signalinę raketą į Vokietijos sraigtasparnį
19:30
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl incidento, kai Rusijos krovininio laivo įgula paleido signalinę raketą į Vokietijos kariuomenės sraigtasparnį Baltijos jūroje.
B.Pistorius sakė, jog šis incidentas primena „klasikinį provokacinį elgesį, kurį žinome iš Šaltojo karo laikų“.
Naujienų agentūros AFP duomenimis, incidentas įvyko praėjusią savaitę, kai Rusijos krovininio laivo įgula į Vokietijos sraigtasparnį paleido signalinių raketų. Jos į sraigtasparnį nepataikė ir jo nepažeidė.
Tačiau B.Pistorius šios situacijos plačiau komentuoti nepanoro.
„Mes ne kartą turėjome incidentų Baltijos jūroje, kai paaiškėdavo, kad Rusijos laivai leido įspėjamuosius šūvius į orą arba į vandenį“, – visuomeniniam transliuotojui „Deutschlandfunk“ sakė ministras.
Pasak jo, Berlynas turi išlikti budrus, atsižvelgiant į tai, kad tokie incidentai gali peraugti į tiesioginę eskalaciją. B.Pistorius pridūrė, jog tiek Vokietijos, tiek sąjungininkų laivai elgiasi apdariai.
„Jie (sąjungininkai) praneša apie tokius incidentus, imasi deeskalacijos priemonių ir nesileidžia įtraukiami į tokį elgesį“, – sakė jis.
Pastaruoju metu Europoje padidėjo susirūpinimas dėl galimų sabotažo veiksmų po to, kai Baltijos jūroje buvo pažeisti du povandeniniai kabeliai. Dėl šių incidentų buvo pradėtas tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio aplink.
Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat užsiminė apie naujausią incidentą Baltijos jūroje. Ji nurodė, kad „Vokietijos sraigtasparniai staiga buvo apšaudyti tanklaivių“.
Vokietija yra antra po Jungtinių Valstijų pagal karinės pagalbos Ukrainai dydį teikėja. Pastaraisiais mėnesiais Berlynas ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos hibridinio karo, įskaitant sabotažo veiksmus.
Netikėtas posūkis byloje dėl vokiečių sraigtasparnio, kurį apšaudė rusų laivas
18:00
Vokietijos gynybos ministerija įslaptino sraigtasparnio apšaudymo incidentą Baltijos jūroje. Anksčiau buvo skelbta, kad Rusijos karinis laivas atakavo Vokietijos sraigtasparnį signalinėmis raketomis. Leidinys „Bild“ nustatė galimas incidento detales.
Karinio portalo „Augen geradeaus!“ pranešime teigiama, kad į Siriją plaukusį Rusijos tanklaivį lydėjo Rusijos karo laivas „Merkurij“. Kai Vokietijos fregatos „Nordrhein-Westfalen“ sraigtasparnis priartėjo prie ginkluoto Rusijos būrio, iš tanklaivio buvo paleisti keli šūviai.
Jūrų pajėgų sraigtasparniui „Sea Lion“ esant 1 000 pėdų (apie 300 metrų) aukštyje ir priartėjus prie tanklaivio maždaug 4 jūrmylių (apie 7 km) atstumu, iš tanklaivio buvo paleisti signaliniai šūviai. Iš laivo šono, nukreipto į sraigtasparnį, taip pat buvo paleisti kulkosvaidžio šūviai – į vandenį“, – rašo „Augen geradeaus!“.
Pranešama, kad Rusijos pusė esą atsiprašė už incidentą. „Ar tai tiesa, ar tik (Vokietijos) gynybos ministerijos bandymas interpretuoti, lieka neaišku“, – pažymi leidinio redaktorius Thomas Wiegoldas.
Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministerija incidentą įslaptino. „Karinio saugumo sumetimais iš principo ir nepriklausomai nuo atskirų atvejų negalime teikti informacijos apie operatyvinius aspektus“, – „Bild“ sakė ministerijos atstovė spaudai.
Labai slaptas atvejis
Viduje incidentas klasifikuojamas kaip „raudonasis atvejis“ ir laikomas labai slaptu (Bundesvero sistemoje įslaptinti duomenys vadinami „raudonaisiais“).
Todėl incidento detalės nėra žinomos, tačiau „Bild“ tyrimas atskleidė, kur ir kada incidentas galėjo įvykti.
Fregata „Nordrhein-Westfalen“ lapkričio 25 d. rytą po „istorinio vizito“ išvyko iš Lenkijos miesto Gdansko. Iš pradžių ji plaukė link Riugeno salos į planuotas šaudymo pratybas, kuriose turėjo dalyvauti ir korvetė „Magdeburg“.
Tačiau įvyko kai kas neįprasto. 11.22 val. vietos laiku Vokietijos karo laivas išjungė savo atsakiklį. Tai galėjo reikšti, kad fregata vyko į karinę misiją. Tik po 30 valandų, lapkričio 26 d. apie 17 val. fregata „Nordrhein-Westfalen“ vėl įjungė savo atsakiklį ir iš pradžių labai lėtai, o paskui įprastu greičiu pajudėjo link Riugeno.
Naujoji jo buvimo vieta buvo už 40 km į šiaurės vakarus nuo Danijos Bornholmo salos. Būtent per šią zoną Rusijos tanklaiviai kasdien gabena naftą ir dujas, apeidami ES sankcijas ir siųsdami žaliavas į Aziją ir Artimuosius Rytus. Kas įvyko per tas 30 valandų, neaišku, tačiau negalima atmesti ryšio su slaptąja byla dėl Rusijos apšaudymo, rašo „Bild“.
Leidinio šaltinis vyriausybiniuose sluoksniuose patvirtino, kad incidentas iš tiesų įvyko netoli Bornholmo. Pasak pranešimo, incidentas įvyko „į pietus nuo Bornholmo“. Tačiau neaišku, ar tai reiškia Vokietijos laivo, ar Vokietijos sraigtasparnio padėtį atakos metu.
R.Kadyrovas metė iššūkį V.Putino jėgos struktūroms ir apkaltino „praradus“ Ukrainą
16:24
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas griežtai sukritikavo pagrindinius Vladimiro Putino valdžios vertikalės lyderius ir apkaltino pareigūnus „praradus“ Ukrainą ir Sakartvelą.
Nuo 2012 m. Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Vladimiras Kolokolcevas ir nuo 2011 m. Tyrimų komitetui vadovaujantis Aleksandras Bastrykinas „sėdi ne savo vietose“, – ketvirtadienio vakarą piktinosi R.Kadyrovas. Pasak jo, „žmonės, kurie sėdi viršuje“ Vidaus reikalų ministerijoje ir Tyrimų komitete, „kokybiškai“ nevykdo prezidento nustatytų užduočių, skelbia „The Moscow Times“.
R.Kadyrovo kritikos priežastis – politikos migrantų atžvilgiu sugriežtinimas, prasidėjęs po teroristinio išpuolio arenoje „Crocus“, dėl kurio, oficialiais duomenimis, iš Rusijos išvyko apie 2 mln. buvusios Sovietų Sąjungos piliečių.
„V.Kolokolcevas davė komandą: dabar atvykėlius muša, išveža, išvaro – mūsų brolius, kurie mums reikalingi. Tada jie sako, kad niekas nenori su mumis draugauti. Kodėl mes praradome Ukrainą, Gruziją? Kodėl santykiai su kitomis šalimis įtempti? Todėl, kad žmonės nežino, kas vyksta valstybėje. Jie nevažiuoja į regionus ir nebendrauja su žmonėmis. Jie sėdi savo krėsluose ir nežiūri, kas vyksta už lango“, – piktinosi R.Kadyrovas, kurį cituoja „Groznyj-Inform“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija ir Rusija apsikeitė grasinimais: „Uždarysiu visus konsulatus“
15:41 Atnaujinta 15:57
Maskva nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Trys diplomatiniai Lenkijos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai paskelbti persona non grata“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Lenkų diplomatams nurodyta iš Rusijos išvykti iki sausio 10-osios.
Savo ruožtu Lenkija pareiškė, kad uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei „diversijos ir terorizmo aktai“, dėl ko ji kaltina Maskvą, tęsis, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Jei diversijos ir terorizmo aktai tęsis, aš uždarysiu likusius Rusijos konsulatus Lenkijoje“, – sakė R.Sikorskis žurnalistams.
Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenės nuostoliai lapkritį pranoko bet kokią statistiką
15:05
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, vidutiniai Rusijos kariuomenės dienos nuostoliai (žuvusiųjų ir sužeistųjų) Ukrainoje lapkričio mėn. pasiekė rekordinį lygį, skelbiama naujausioje apžvalgoje.
Remiantis Ukrainos generalinio štabo duomenimis, lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenės vidutiniai paros nuostoliai siekė 1523 kovotojus.
Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai Rusijos kariai patiria rekordinių kovinių nuostolių, pridūrė britų žvalgyba.
Pažymėtina, kad lapkričio 28 d. buvo pasiektas naujas maksimalus 2 030 aukų per vieną dieną skaičius. Tai – pirmas kartas nuo plataus masto invazijos pradžios, kai Rusijos gyvosios jėgos aukų skaičius per dieną viršijo 2 000.
„Lapkritis buvo penktas mėnuo iš eilės, kai Rusijos pajėgos patyrė ir padidino bendrus mėnesio nuostolius. Be to, šį mėnesį Rusija patyrė daugiausia aukų per visą savo istoriją – iš viso 45 680“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak žvalgybos, drakoniškas nuostolių lygis atspindi didelį Rusijos operacijų ir puolimų tempą.
Rusijos pajėgos toliau stengiasi didinti spaudimą Ukrainos linijoms, siekdamos išstumti Ukrainos karius keliose fronto linijos dalyse, įskaitant Kurską, Kupjanską, Torecką, Pokrovską ir Velyką Novosilką.
„2024 m. gruodį, nepaisant prasidėjusios žiemos, Rusijos karių nuostoliai greičiausiai ir toliau viršys 1 000 per dieną, o pėstininkų atakos tęsis keliuose frontuose“, – rašoma apžvalgos išvadose.
Spalio 21 d. Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey paskelbė, kad padėtis mūšio lauke Ukrainoje yra baisi, nurodydamas, kad fronto linija šiuo metu yra „mažiausiai stabili nei bet kada nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų“ 2022 m. vasario mėn.
Lapkričio pabaigoje žurnalas „The Economist“, remdamasis Vakarų žvalgyba, gynybos pareigūnais, atvirų šaltinių informacija, pranešė, kad tuo tarpu Ukraina per beveik trejus metus trukusią Rusijos invaziją galėjo netekti nuo 60 iki 100 tūkst. žuvusių karių, tikėtina, kad dar apie 400 tūkst. karių galėjo būti sunkiai sužeisti.
