NATO šalys skubiai tariasi, kas bus pasiūlyta Ukrainai Vilniuje: „Politico“ atskleidė detales

NATO viršūnių susitikimo, kuris liepos 11-12 d. vyks Vilniuje, išvakarėse Kyjivo sąjungininkės Vakarų šalys skubiai derina deklaracijos projektą dėl saugumo garantijų, kurios bus pasiūlytos Ukrainai, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais.

Pastarosiomis savaitėmis Aljanso narės stengėsi nustatyti, kokius laikinus saugumo įsipareigojimus gali prisiimti Ukrainai prieš jai įstojant į NATO, kuri, kai kurių narių nuomone, gali įstoti tik pasibaigus karui.

Šiuo metu nedidelė Vakarų sąjungininkių grupė dėl to veda „preliminarias“ ir „karštligiškas“ derybas.

Vienas aukšto rango NATO diplomatas per atskirą spaudos konferenciją žurnalistams patvirtino, kad „vyksta įnirtingos paskutinės minutės derybos dėl to, kaip ši saugumo garantija atrodys“.

Šios pastangos yra dalis platesnių derybų NATO viduje ir tarp kelių šalių narių grupių dėl to, kaip Vakarų sąjungininkės turėtų demonstruoti ilgalaikę paramą Ukrainai. 

JAV Pentagono politikos atstovui Colinui Kahlui buvo patikėta užbaigti derybas.

Manoma, kad galiausiai Kyjivas negaus tvirto pažado dėl narystės NATO, kurio tikisi. Mainais už tai bus pažadėta ir toliau teikti didžiąją dalį pagalbos, kurią Ukraina jau gauna iš sąjungininkų (ginkluotė, įranga, mokymai, finansavimas ir žvalgyba).

„Iš tikrųjų tai yra garantija Ukrainai, kad mes labai ilgai aprūpinsime jos ginkluotąsias pajėgas, jas finansuosime, konsultuosime, mokysime, kad jos turėtų jėgų atgrasyti bet kokią agresiją ateityje“, – sako aukštas NATO diplomatas. 

Tuo pat metu, pasak diplomatų, deklaracijoje nebus pateikta išsami informacija apie šią paramą. Manoma, kad kiekviena suinteresuota šalis savarankiškai dvišaliu pagrindu su Ukraina nustatys, kokie bus įsipareigojimai, o tai gali būti bet kas – nuo oro gynybos iki tankų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar nėra galutinai apsisprendęs, ar vyks į liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai inerviu „European Pravda“ pareiškė Ukrainos vicepremjerė euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.

„Galutinių sprendimų [dėl Volodymyro Zelenskio vizito] dar nepriimta. Ne iki galo suprantame visų susitikimų Vilniuje formatą ir ne iki galo suprantame sprendimus, kurie bus fiziškai padėti ant stalo“, – sakė ji.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak O.Stefanišynos, nuo galutinių dokumentų priklausys, ar Ukrainos prezidentas vyks į aukščiausiojo lygio susitikimą. „Taigi mes modeliuojame situaciją: Vilnius, vyksta Ukrainos ir NATO tarybos posėdis, prezidentas kalba pačiame viršūnių susitikime. Ant stalo priešais vadovus guli galutiniai dokumentai, kuriuos jie siūlo priimti kaip aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatą. Dabar mes nežinome, kas bus šiuose dokumentuose“, – paaiškino vicepremjerė.

Liepos 7 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad V.Zelenskis dalyvaus NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir pirmajame naujos NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. 

Vokietijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad šalis neturėtų kliudyti Jungtinėms Valstijoms siųsti kasetines bombas į Ukrainą, gindamas savo nepritarimą prieštaringai vertinamo ginklo naudojimui.

„Vokietijos pozicija prieš kasetinių šaudmenų naudojimą yra kaip niekada pagrįsta. Tačiau dabartinėje situacijoje mes negalime kliudyti Jungtinėms Valstijoms“, – sakė prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.

Jei Ukraina nebeturės priemonių apsiginti arba jei karą palaikantys asmenys atsitrauks, „tai bus Ukrainos pabaiga“, sakė prezidentas, kurio vaidmuo yra faktiškai reprezentacinis.

Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą, skirtą Ukrainos kariuomenei priešintis Rusijos invazijai, į kurią įeina ir kasetiniai šaudmenys, taip peržengdamos naują Kyjivui tiekiamos ginkluotės ribą.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Priešlėktuvinė gynyba numušė raketas Rusijos pasienio regionuose Rostove ir Brianske, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai, rašo CNN.

Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas teigė, kad ukrainiečių raketa buvo numušta teritorijoje tarp Rusijos Kamensko ir Donecko miestų, ir pridūrė, kad nuolaužos iš dalies apgadino kelių pastatų stogus.

Rusijos gynyba taip pat numušė dvi ukrainiečių raketas virš Briansko srities, esančios šiauriniame sienos su Ukraina gale, teigė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Nė vienas iš pareigūnų nenurodė, kad kas nors buvo sužeistas ar žuvo.

Ukraina kol kas viešai nekomentavo šių atakų, o CNN negali nepriklausomai patikrinti mūšio lauko pranešimų iš abiejų konflikto pusių.

Rusija perdavė Baltarusijai didžiąją dalį branduolinių ginklų. Tačiau, nepaisant okupantų grūmojimo branduoliniais ginklais ir grasinimų juos panaudoti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netiki tokia galimybe.

Duodamas interviu „ABS News“, valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos žvalgyba mano, jog Rusija gali užminuoti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, ruošdamasi inscenizuotam sprogimui, kuriuo siekiama sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.

Komentuodamas TATENA pareiškimą, kad organizacija nerado papildomų kasinėjimo įrodymų, V.Zelenskis sakė: „Ar yra kitų sprogmenų? Taip. Ar jie dabar gali pamatyti šiuos sprogmenis? Ne. Ar yra pakankamai nešališkų žmonių, kad būtų galima padaryti kokias nors išvadas apie tai, kiek teritorijos užteršta minomis? Ne.“

Birželį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino taktinių branduolinių ginklų grėsmė yra „reali“, ir pasmerkė tokių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.

Ukrainos žvalgyba teigė, kad kol kas negalima kalbėti apie padidėjusią branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą riziką, tačiau pabrėžė, kad tokia grėsmė hipotetiškai visada egzistuoja.

Birželio mėnesį Ukraina pagamino daugiau minosvaidžių ir artilerijos sviedinių nei per visus praėjusius metus. Tai interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė strateginės pramonės ministras Aleksandras Kamyšinas.

„Nesakyčiau, kad esame tokie puikūs, jog per tris mėnesius sugebėjome padidinti šaudmenų gamybą. 2022 m. pagaminome labai mažai. Turime būti ambicingi, nes neturime kito pasirinkimo“, – sako A.Kamyšinas.

Ministras pabrėžia, kad jie pradėjo nuo artilerijos sviedinių ir minosvaidžių gamybos, nes jie atlieka svarbiausią vaidmenį kare, kurį jis vadina „Antruoju pasauliniu karu su dronais“.

A.Kamyšinas siekia, kad ilgainiui Ukraina taptų pirmaujančia ginklų gamintoja. Šiuo metu šaudmenų ir ginklų gamyba šalies viduje didėja: Ukrainos prieštankinės sistemos „Stugna-P“ jau pradėjo riedėti nuo surinkimo linijų, kitas prioritetas – tankų ir šarvuočių gamybos didinimas (A.Kamyšino teigimu, tai užtruks 3–6 mėnesius).

Rusijos okupantai pagrindines pastangas telkia Limansko, Marijinkos, Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, per dieną ten įvyko 27 kariniai susirėmimai, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime. 

Limansko kryptyje rusai visą dieną vykdė puolamuosius veiksmus ir bandė išstumti Ukrainos karius iš pozicijų į vakarus nuo ginčytinos Donecko srities, tačiau nesėkmingai. Sudavė oro ir artilerijos smūgius dešimtims gyvenviečių. 

Bachmuto kryptimi Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas Dubovo-Vasiljevkos gyvenvietės rajone, Donecko srityje, intensyviai apšaudomi rusų lėktuvų ir artilerijos. Čia rusai taip pat smogė daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Avdijivkos kryptimi gynybos pajėgos ir toliau stabdo Rusijos karių veržimąsi prie Avdijivkos miesto. Tuo pat metu rusai vykdė daugiau kaip 10 gyvenviečių artilerijos apšaudymų. 

Marijinkos kryptimi, apšaudomi priešo artilerijos, Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas Marijinkos miesto rajone. Donecko srityje rusai apšaudė daugiau kaip 10 gyvenviečių.

Jei Ukraina per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje negaus kvietimo prisijungti prie Aljanso, Kyjivui neabejotinai teks persvarstyti savo strategiją.

Tai interviu „European Pravda“ pareiškė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna.

Ji paaiškino, kad konkretus Aljanso sprendimas paskatintų daug svarbių procesų. Jei sprendimo nebūtų, dėmesys būtų perkeltas į partnerių saugumo garantijas.

„Konkretus sprendimas Vilniuje pradeda daugybę procesų. Procesai, susiję su strateginiu planavimu, pagalba gynybai, gynybos planavimu, saugumo ir gynybos sektoriaus pertvarkos klausimu, sąveikos su sąjungininkais prioritetais, pačių saugumo garantijų turiniu. Jeigu bus atidėtas sprendimas arba nepriimtas sprendimas Vilniuje dėl Ukrainos narystės NATO, tai reiškia, kad tada saugumo garantijos yra pagrindinės. Todėl akivaizdu, kad akcentai keičiasi“, – sakė premjero pavaduotoja.

Olha Stefanišyna pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO būtų „pigiausia saugumo garantija“ Ukrainai. Tai sumažintų kiekvieno atskiro lyderio politinės atsakomybės lygį, pabrėžė vicepremjerė.

„Tai tam tikra prasme“ politinės atsakomybės perdavimas „už viską, kas nutiks po karo. Nes yra visa struktūra, atsakinga už sąveiką, mokymą, profesinį tobulėjimą. Ukrainos narystė NATO yra ne tik saugumo garantija, bet ir politinės atsakomybės lygio sumažinimas kiekvienam vadovui, kuris priėmė sprendimą padėti Ukrainai karo metu.

Tai mums tokie akivaizdūs faktai, kad diskusijos, kuriose keliami kažkokie visiškai kvaili argumentai apie Rusiją, ypač erzina“, – sakė O.Stefanišyna

Ukraina dar nepasirengusi narystei NATO ir karas turi baigtis, kad Aljansas galėtų svarstyti galimybę priimti Kyjivą į savo gretas, sekmadienį transliuotame interviu CNN sakė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Nors diskusijos apie būsimą Ukrainos narystę NATO yra per ankstyvos, JAV ir jų sąjungininkai NATO ir toliau teiks prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo pajėgoms saugumą ir ginkluotę, kurių jiems reikia siekiant užbaigti karą su Rusija, sakė J.Bidenas CNN žurnalistui Fareedui Zakariai.

J.Bidenas kalbėjosi su F.Zakaria prieš savaitę truksiančią kelionę į Europą, kurios metu Lietuvoje vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Rusijos karas Ukrainoje ir V. Zelenskio siekis tapti NATO nariu bus vieni svarbiausių klausimų.

„Nemanau, kad NATO yra vieninga nuomonė dėl to, ar priimti Ukrainą į NATO šeimą dabar, šiuo metu, kai vyksta karas, ar ne“, – sakė J. Bidenas.

„Pavyzdžiui, jei tai padarytumėme, tuomet, žinote – ir aš rimtai sakau tai, ką sakau, – esame pasiryžę įsipareigoti kiekvienam NATO teritorijos centimetrui. Tai įsipareigojimas, kurį visi prisiėmėme, kad ir kas nutiktų. Jei vyksta karas, tai mes visi esame kare. Jei taip nutiktų, būtume kare su Rusija“, – pareiškė JAV prezidentas.

„Scanpix“/POOL via CNP/startraksphoto.com/JAV prezidentas Joe Bidenas

J.Bidenas tikina, išsamiai kalbėjęsis su V.Zelenskiu šiuo klausimu ir sakė, Ukrainos prezidentą patikinęs, jog JAV ir toliau teiks Ukrainai saugumą ir ginkluotę, kaip tai daro Izraeliui, kol vyks procesas.

„Manau, kad turime nustatyti racionalų kelią, kuriuo eidama Ukraina galėtų pretenduoti į NATO“, – sakė J.Bidenas, pažymėdamas, kad prieš karą jis atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus įsipareigoti neįsileisti Ukrainos, nes Aljansas laikosi „atvirų durų politikos“.

„Tačiau manau, kad per anksti sakyti, raginti balsuoti, žinote, dabar, nes yra kitų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti, įskaitant demokratizaciją ir kai kuriuos kitus klausimus“, – sakė J.Bidenas.

NATO susitikimas taip pat vyksta tuo metu, kai Švedija siekia prisijungti prie Vakarų aljanso, o šiam žingsniui priešinasi Turkija ir Vengrija. J.Bidenas sakė tikįs, kad Švedija galiausiai bus priimta į NATO, pažymėdamas, kad pagrindinė priešininkė Turkija siekia modernizuoti savo F-16 laivyną, taip pat Graikija, kuri balsavo už Švedijos priėmimą.

Dėl kasetinių šaudmenų: Baltųjų rūmų atstovai penktadienį paskelbė, kad JAV pirmą kartą siunčia Ukrainai kasetinių šaudmenų. J.Bidenas sakė, kad tai buvo „sunkus sprendimas“ suteikti Ukrainai prieštaringai vertinamų ginklų, tačiau jis įsitikinęs, kad tai buvo būtina.

„Tai karas, susijęs su amunicija. Ir jiems trūksta tos amunicijos“, – sakė J.Bidenas.

Pagal Kasetinės amunicijos konvenciją, šaudmenis uždraudė daugiau kaip 100 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją. Tačiau JAV ir Ukraina nėra pasirašiusios šio draudimo.

Prancūzija ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės apsisaugoti nuo Rusijos agresijos, ir didins karinę pagalbą šiai valstybei.

Tai interviu RFI pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. Pasak jos, Paryžius rengia naujas karinės pagalbos siuntas, atsižvelgdamas į neatidėliotinus Ukrainos išreikštus poreikius.

„Mūsų teikiama parama siekiama patenkinti Ukrainos valdžios institucijų išreikštus poreikius bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais ir partneriais. Pirmiausia kalbame apie pagalbą Ukrainai apsiginti nuo agresijos, kurios auka ji tapo per labai trumpą laiką, daugiausia dėmesio skirdami oro gynybai ir artilerijai. Ši parama bus tęsiama ir intensyvinama“, – sakė C.Colonna.

Ji pažymėjo, kad būtina stiprinti Ukrainos gynybinį potencialą ilguoju laikotarpiu, visų pirma suteikiant priemones ir galimybes, kurios priverstų Rusiją atsisakyti „bet kokių naujų bandymų vykdyti agresiją ateityje“.

„Būtent šiuo tikslu Respublikos Prezidentas pasiūlė Ukrainai, kad Prancūzija kartu su keliais Europos partneriais apmokytų naikintuvų pilotus“, – pabrėžė C.Colonna.

Rusams apšaudžius Chersoną sužeista moteris, sekmadienį pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Platformoje „Telegram“ jis sakė, kad apie 13 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusų kariuomenė sudavė smūgį gyvenamajam miesto rajonui.

Pasak jo, 66-erių moters gyvybei pavojus negresia.

Kambodžos ministras pirmininkas Hun Senas sekmadienį paragino Ukrainą nenaudoti kasetinių bombų, Vašingtonui paskelbus apie planus siųsti šiuos ginklus Kyjivui kovai su įsiveržusiais Rusijos kariais.

Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetines bombas, kurios gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų.

„Jei kasetinės bombos bus naudojamos Rusijos okupuotose vietovėse Ukrainos teritorijoje, tai bus didžiausias pavojus ukrainiečiams daugelį metų arba iki šimto metų“, – tviteryje rašė Hun Senas.

Jis paminėjo skaudžią Kambodžos patirtį dėl JAV XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje numestų kasetinių bombų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių buvo suluošinti arba žuvo.

„Praėjo daugiau nei pusė amžiaus. Kol kas nėra priemonių, kaip jas visas sunaikinti“, – pridūrė Hun Senas.

„Gaila Ukrainos žmonių, todėl kreipiuosi į JAV prezidentą kaip tiekėją ir Ukrainos prezidentą kaip gavėją, prašydamas nenaudoti kasetinių bombų kare, nes tikrosios aukos bus ukrainiečiai“, – sakė jis.

Vašingtonas teigė gavęs Kyjivo patikinimą, kad jis stengsis sumažinti pavojų civiliams gyventojams, o JAV prezidentas Joe Bidenas pripažino, kad šių ginklų tiekimas Ukrainai buvo sunkus sprendimas.

Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Vietnamo karo metu Jungtinės Valstijos numetė milijonus bombų ant Kambodžos ir Laoso, siekdamos smogti komunistų bazėms.

Po 30 metų trukusio pilietinio karo, kuris baigėsi 1998-aisiais, Kambodža yra viena labiausiai užminuotų šalių pasaulyje.

JAV bombardavimo kampanijos ir nuo konflikto likusių minų laukų padariniai jau seniai jaučiami – per pastaruosius keturis dešimtmečius apie 20 000 Kambodžos gyventojų žuvo užlipę ant minų ar nesprogusios amunicijos.

Išminavimo darbai tęsiami iki šiol, o vyriausybė žada iki 2025 metų išminuoti visas minas ir nesprogusius sprogmenis.

Sausį grupė Ukrainos išminuotojų lankėsi Kambodžos minų laukuose, kad pasimokytų iš dešimtmečius kauptos šios šalies specialistų patirties.

Rusijos aneksuotame Kryme sekmadienį numušta sparnuotoji raketa, pareiškė Maskvos primestas gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad raketa numušta Kerčės rajone ir kad niekas nenukentėjo.

Nuo 2022 metų vasaros Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje nuolat pranešama apie sprogimus ir šaudymus. Ukrainos pareigūnai ne kartą žadėjo susigrąžinti Krymą.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės.

Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar padarė, regis, kol kas aiškiausią prisipažinimą, kad Ukrainos pajėgos yra atsakingos už praėjusių metų spalį įvykdytą išpuolį ant tilto, jungiančio Rusiją ir okupuotą Krymą, rašo CNN.

Išvardijusi 12 Ukrainos pasiekimų nuo Rusijos invazijos pradžios prieš 500 dienų, H.Maliar parašė „Telegram“:

„Prieš 273 dienas [mes] sudavėme pirmąjį smūgį Krymo tiltui, kad sutrikdytume Rusijos logistiką“.

Telegramo žinutėje taip pat buvo paminėtas kreiserio „Moskva“ nuskandinimas (prieš 451 dieną) ir Gyvačių salos išvadavimas (prieš 373 dienas).

Kerčės tilto užpuolimas, kaip rašo CNN, sutrikdęs pagrindinius transporto ryšius tarp žemyninės Rusijos dalies ir aneksuoto Krymo pusiasalio, ne tik sudavė smūgį Rusijos karinėms pastangoms Ukrainoje, bet ir buvo psichologinis smūgis Maskvai bei didelė propagandinė Kyjivo pergalė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Ukrainos pareigūnai tuo metu džiaugėsi sprogimu, tačiau aiškiai nepareiškė, kad yra atsakingi už jį.

Tai įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos vadovui Vladimirui Putinui sukako 70 metų, o Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas paskelbė liepsnojančio tilto vaizdo įrašą kartu su vaizdo įrašu, kuriame Marilyn Monroe dainuoja „Happy Birthday, Mister President“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Degantis Krymo tiltas

Be kitų atsakymų, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė: „Rusijos Federacijos priešlėktuvinė gynyba, ar jūs miegate?“ šalia vaizdo įrašo, kuriame matoma visiškai sunaikinta tilto kelio atkarpa.

CNN susisiekė su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir paprašė pareiškimo dėl atsakomybės už sprogimą ant tilto, tačiau atsakymo dar negavo.

Ukrainiečių vadai, kuriuos rusų pajėgos paėmė į nelaisvę po to, kai jie vadovavo Mariupolio gynybai iš plieno gamyklos „Azovstal“, pažadėjo grįžti į mūšio lauką, rašo CNN.

Apie savo ketinimus vadai pranešė spaudos konferencijoje, surengtoje netrukus po to, kai šeštadienį atvyko į Lvivą (Ukraina) pas prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Volodymyro Zelenskio „Twitter“ nuotr./„Azovstal“ vadai grįžo į Ukrainą

Prieš tai jie buvo Turkijoje, kur dalyvavo apsikeitime belaisviais.

Po ilgos apgulties, prasidėjusios pirmąją karo dieną, Ukrainos Mariupolio uostamiestis visiškai pateko Rusijos kontrolėn 2022 m. pasidavus „Azovstal“, paskutiniam Ukrainos gynybos bastionui. Rusijos kariuomenė teigė, kad ten pasidavė daugiau kaip 2 000 ukrainiečių karių.

„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

+16

Per spaudos susitikimą kai kurie kovotojai papasakojo apie savo patirtį Turkijoje ir pasidalijo ateities lūkesčiais.

„Šiandien svarbiausia, kad Ukrainos kariuomenė perėmė strateginę iniciatyvą fronto linijoje ir kasdien žengia į priekį“, – sakė „Azovo“ pulko vadas Denysas Prokopenka.

D.Prokopenka sakė, kad grįžimas į fronto liniją buvo priežastis, dėl kurios jis ir kiti kariai grįžo į Ukrainą.

Vaizdo įrašuose matėsi didelės minios, susirinkusios Lvive pasveikinti lyderių.

V.Zelenskis padėkojo savo komandai ir ypač Turkijos prezidentui R.T.Erdoganui už pagalbą pargabenant „Azovstal“ vadus namo.

Ukrainos šiaurės vakariniame Lucko mieste sekmadienį vieši Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, pranešė žiniasklaida.

Visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sekmadienį pasidalijo nuotrauka iš Lucko Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kurioje matyti A.Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

Prezidentai dalyvavo mišiose, skirtose Voluinės žudynių 80-osioms metinėms paminėti.

V.Zelenskis tviteryje parašė, kad, be kita ko, su lenkų kolega aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą.

„Per renginius Lucke su Andrzejumi Duda trumpai, bet labai dalykiškai diskutavome apie artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Sutarėme dirbti kartu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas Ukrainai rezultatas“, – parašė jis.

Platformoje „Telegram“ V. Zelenskis pasidalijo nuotraukomis su svečiu ir ukrainiečių bei lenkų kalbomis parašė: „Kartu pagerbiame visas nekaltas Voluinės aukas! Atmintis mus vienija! Kartu esame stipresni!“

Liepos 11-ąją Lenkija mini per Antrąjį pasaulinį karą ukrainiečių nacionalistų vykdytų lenkų žudynių, Varšuvos vadinamų genocidu, metines.

A.Duda tviteryje parašė: „Per Kruvinojo sekmadienio metines Lucke, Voluinėje, kartu su prezidentu Zelenskiu pagerbėme nužudytų lenkų atminimą.“

Lenkija yra viena uoliausių Ukrainos rėmėjų, Kyjivui grumiantis su pernai vasarį Rusijos pradėta karine invazija.

Tačiau abiejų šalių santykius temdo 1942–1945 metais vykęs smurtas. Dešimtmečius, kol Lenkija ir Ukraina buvo kontroliuojamos Maskvos, ši tema buvo tabu, bet ir dabar kaimynėms nelengva diskutuoti apie tuos įvykius.

Istorikai sako, kad daugiau kaip 100 tūkst. lenkų, įskaitant moteris, vaikus ir kūdikius, žuvo nuo jų kaimynų ukrainiečių rankų per nacionalistinį vajų teritorijose, kurios anuomet buvo Lenkijos pietrytinė sritis. Mūsų laikais didžioji šio regiono dalis yra Ukrainos teritorijoje.

Šio smurto pikas įvyko 1943 metų liepos 11-ąją. Per vadinamąjį „Kruvinąjį sekmadienį“ Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) kovotojai surengė koordinuotas atakas prieš lenkus daugiau kaip 100-kaimų, daugiausiai Voluinės regione, kai žmonės meldėsi bažnyčiose arba ėjo iš pamaldų.

2016 metais Lenkija liepos 11-ąją paskelbė šios tragedijos atminimo diena ir teigia, kad lenkų skerdynės buvo genocidas.

Tačiau Ukraina OUN vadina kovotojais už nepriklausomybę. Ukrainos, kaip suverenios valstybės, tapatybė taip pat yra glaudžiai siejama su šia organizacija.

Lenkijos lyderiai sakė, kad neleisti užgydyti šios istorinės atminties žaizdos tik priešintų kaimynes milžiniškų iššūkių laikais ir pasitarnautų Maskvos tikslams.

Ukraina iš Lenkijos gavo apie dešimt sovietinių sraigtasparnių Mi-24.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis savo šaltiniais, Varšuva tai padarė slapta ir viešai nepaskelbė savo sprendimo.

wikipedia.com nuotr./Sraigtasparnis Mi-24

Kartu, kaip teigia leidinys, Rusijos aviacija vis dar turi pranašumą prieš Ukrainą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos atsargiai naudoja naikintuvus, nes bijo juos prarasti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadas Jurijus Ihnatas papasakojo, kokios pagalbos Ukrainai reikia iš partnerių, kad būtų atremtas Rusijos užpuolikų puolimas, rašo UNIAN.

Kalbėdamas apie ginklus, kurie turėtų pasiekti Ukrainą iš Amerikos partnerių, ypač kasetinius šaudmenis, J.Ihnatas pažymėjo, kad tai, jog egzistuoja sprendimas tiekti tokią amuniciją, rodo, kad Ukrainai ateityje bus suteikta parama ir galbūt galingesniais ginklais.

„Mums tikrai reikia ne tik sparnuotųjų raketų, bet ir ATACMS sistemų. Mes suprantame, kaip jos gali pakeisti karo veiksmų eigą, lygiai taip pat ją gali pakeisti naikintuvai F-16. Jie gali padaryti daug ir tikrai pakeistų šio karo eigą“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad į Ukrainos karinės pagalbos paketus visada įtraukiamos sąlygos dėl papildomų priešlėktuvinių valdomų raketų įvairioms sistemoms, ypač „Patriot“.

„Šaudmenų kiekis niekada neskelbiamas. Mes neturime teisės suteikti priešui tokios informacijos, ir partneriai tai puikiai supranta. Tačiau jie mus palaiko. Priešlėktuvinės raketų sistemos taip pat yra eilėje. Bet joms skirtą amuniciją visi nuolat naudoja kasdien... Todėl be priešlėktuvinių raketų bus labai sunku atgrasyti priešo oro atakos priemones“, – pabrėžė J.Ihnatas.

Jis taip pat padėkojo Ukrainos partneriams už pagalbą ir pridūrė, kad šalis tikisi dar daugiau.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime sekmadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida buvo nustebinta privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto, o vėliau ėmė menkinti jo reikšmę.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida į trumpai gyvavusį birželio 24-osios maištą reagavo trimis etapais.

Beveik neabejotinai iš pradžių žiniasklaidos priemonės buvo nustebintos maišto ir jam nepasiruošusios. Be kita ko, Rusijos televizija laikėsi įprasto tinklelio, atkreipė dėmesį britų žvalgyba.
 
„Po to, kai sukilimas buvo numalšintas, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės stengėsi „pataisyti“ teiginius, kad saugumo pajėgos buvo pasyvios, – sakoma pranešime. – Naratyvai skatino mintį, kad prezidentas Vladimiras Putinas triumfavo užkardydamas sukilimą ir išvengdamas kraujo praliejimo, ir stengėsi sutelkti šalį už prezidento.“
 
Praėjus beveik savaitei, valstybė ėmė menkinti „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ir maišto reikšmę, kartu menkindama jo asmenį, teigiama pranešime.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pažymi, kad padėtis pietuose išlieka gana sudėtinga, o kai kuriems rusų okupantams diagnozuota cholera.

Tai ji sakė teletilto eteryje, rašo UNIAN.

„Zuma press“/„Scanpix“/Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk

„Padėtis (pietuose – UNIAN) išlieka gana sudėtinga, ji vystosi galingai ir energingai. Kadangi priešas, nesėkmingai ieškodamas krypties, iš kur tikėtis maksimalaus smūgio, bando apšaudyti gyvenvietes palei fronto liniją“, – sakė N.Humeniuk.

Ji pridūrė, kad užpuolikai ir toliau naudoja valdomas bombas.

Tuo pat metu, pažymėjo spaudos sekretorė, „apšaudymo intensyvumas šiek tiek sumažėjo“.

„Visai tikėtina, kad mūsų darbas dėl šaudmenų sandėlių praėjusią savaitę buvo produktyvus“, – sakė N.Humeniuk.

Taigi, pažymėjo ji, tokių penkių amunicijos sandėlių sunaikinimas kairiojo kranto juostoje turėjo įtakos tam, kad per pastarąją parą apšaudymų skaičius sumažėjo iki 70, o anksčiau jis laikėsi ties 90 lygiu.

N.Humeniuk taip pat sakė, kad per pastarąją parą buvo sunaikinti 37 rusų kariai, viena priešlėktuvinės gynybos sistema „Buk“, elektroninės kovos stotis, dvi valtys ir du stambaus kalibro ginklai, iš kurių priešas apšaudė Chersoną.

Kalbėdama apie užpuolikų bandymus grįžti į pozicijas, kurias jie užėmė prieš Kachovkos hidroelektrinės sprogimą, spaudos sekretorė pažymėjo, kad jie iš dalies buvo sėkmingi.

„Ten, kur vanduo gana stipriai atslūgo, jie grįžta. Tačiau šį darbą jiems apsunkina jų pačių kasinėjimai“, – sakė ji.

Be to, pabrėžė ji, okupantai ten yra labai sudėtingoje humanitarinėje padėtyje.

„Jie ir toliau labai rimtai kenčia nuo žarnyno infekcijų, o kai kurie gydytojai tai diagnozuoja kaip cholerą“, – sakė atstovė.

Ji taip pat sakė, kad šiuo metu Juodojoje jūroje kyla iki penkių balų audra, todėl visi priešo raketų nešėjai buvo nugabenti į savo bazes.

„Apskritai laivų grupuotė Juodojoje jūroje sumažinta iki šešių, o Azovo jūroje budi trys. Jie ten dislokuoja savo naują bazę, daugiausia dėmesio skirdami Azovo uostams“, – pažymėjo N.Humeniuk.

Dešimt žmonių žuvo Rusijai šeštadienį atakavus rytinę Ukrainos Donecko sritį, pranešė regiono gubernatorius.

Išvakarėse skelbta apie aštuonis žuvusiuosius Lymane, kai miestas buvo apšaudytas Rusijos raketomis.

Sekmadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime Donecko srities, kurioje yra Lymanas, gubernatorius Pavlo Kyrylenka sakė, kad „liepos 8-ąją rusai nužudė 10 Donecko srities gyventojų: devynis Lymane ir vieną Avdijivkoje“.

Dar 13 žmonių buvo sužeisti, nurodė jis.

Be to, P. Kyrylenka pridūrė, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti tikslaus nukentėjusiųjų Mariupolyje ir Volnovachoje skaičiaus.

Lymaną, pagrindinį geležinkelio mazgą, iš pradžių buvo užėmusios Rusijos pajėgos, bet spalį jį susigrąžino Ukrainos kariuomenė.

Per 500 karo dienų Rusijai nepavyko pasiekti nė vieno savo tikslo Ukrainoje.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai savo ataskaitoje daugiausia dėmesio skyrė būtent tam. „Prieš 500 dienų Rusija pradėjo neišprovokuotą užkariavimo karą prieš Ukrainą. Rusijos kariuomenė ketino per tris dienas užimti Kyjivą, tačiau Ukrainoje nepasiekė nė vieno iš numatytų tikslų“, – teigė institutas.

ISW pažymėjo, kad ryžtingas ir sumanus ukrainiečių pasipriešinimas sustabdė daugybę Rusijos puolimų, įskaitant ir prieš Kyjivą, ir išlaisvino Sumų ir Černihivo sritis, taip pat dalį Charkivo, Nikolajivo ir Chersono sričių, kurias laikinai buvo užėmę Rusijos okupantai.

„Ukrainos pajėgos susigrąžino iniciatyvą ir vykdo kontrpuolimo operacijas didžiojoje fronto dalyje, o Rusijos pajėgos beveik visą dėmesį skiria pastangoms išlaikyti Ukrainos žemes, kurias vis dar kontroliuoja“, – sakė analitikai.

Be to, ISW pridūrė, kad dėl Vakarų partnerių pagalbos Ukraina užsitikrino nepriklausomybę, tačiau jos laukia užduotis išlaisvinti strategiškai svarbias teritorijas, kurias vis dar kontroliuoja Rusija.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Prieš penkis šimtus dienų Rusija pradėjo neišprovokuotą užkariavimo karą prieš Ukrainą.
• Liepos 8 d. Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose. Liepos 7 d. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Kolinas Kahlas pažymėjo, kad dabartinės Ukrainos operacijos visame fronte yra platesnio masto kontrpuolimo „vidurio pradžia“, todėl „per anksti spręsti“, kaip vyksta kontrpuolimas.
• Liepos 7 d. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta kasetinė amunicija.
• Naktį iš liepos 7 d. į 8 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną seriją bepiločių lėktuvų ir raketų „Shahed 131/136“ smūgių Ukrainos pramonės ir infrastruktūros objektams.
• Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš liepos 11-12 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą liepos 7 d. Stambule surengtoje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Ukraina „nusipelno narystės NATO“.
• V.Zelenskis iš Turkijos į Ukrainą grįžo su penkiais ukrainiečių vadais, dalyvavusiais ginant Azovstalio metalurgijos kombinatą Mariupolyje, Donecko srityje, dėl kurių Ukraina, Rusija ir Turkija anksčiau susitarė, kad jie liks Turkijoje iki karo pabaigos.
• Ukrainos žvalgyba nurodė, kad Rusijos valdžios institucijos, pasinaudodamos baime, kad Zaporižios atominėje elektrinėje (ZNPP) gali būti įvykdyta provokacija, siekia išvyti ukrainiečių personalą ir padidinti Rusijos buvimą ZNPP prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą.
• Vienas iš „Wagner“ vadų pareiškė, kad „Wagner“ grupė, baigusi poilsį ir atsigavimą, iki 2023 m. rugpjūčio mėn. vyks į Baltarusiją. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir J.Prigožino susitarimo statusas neaiškus, ir susitarimas gali būti keičiamas.
• Gali būti, kad Kremlius bando užsitikrinti, jog jis kontroliuos „Wagner“ vadovybę ir personalą Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
• Žymus Rusijos karinis tinklaraštininkas spėliojo, kad Rusijos karinė vadovybė gali būti priėmusi sprendimą pakeisti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, o tai rodo, kad birželio 24 d. „Vagnerio“ grupės maišto pasekmės vis dar gali turėti pasekmių aukščiausiuose karinės vadovybės ešelonuose.
• Pranešama, kad Rusijos valdžios institucijos neleido buvusiam Rusijos karininkui ir karštam nacionalistui Igoriui Girkinui surengti pokalbio apie Vagnerio grupės sukilimą.
• Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas palei Charkovo ir Luhansko srities sieną ir į pietus nuo Kreminnos, o Ukraina tikriausiai ir toliau vykdo smūgius į Rusijos koncentracijos rajonus giliai okupuotos Luhansko srities užnugaryje.
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos vykdė antžemines atakas Bachmuto apylinkėse.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją.
• Liepos 8 d. Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas palei administracinę sieną tarp Zaporožės ir Donecko sričių.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Zaporižios srities vakaruose.
• Pranešama, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepos 8 d. Pietų karinės apygardos (PAG) poligone stebėjo Rusijos sutartininkų kovinius mokymus, tikriausiai siekdamas palankiai pavaizduoti Rusijos formalizavimo pastangas ir paskatinti personalo verbavimą.
• Ukrainos vyriausybė nurodė, kad Rusijos okupacinė valdžia sunkiai atlygina darbuotojams svarbiausiose pramonės šakose, todėl trūksta personalo, o tai gali trukdyti Rusijos karo veiksmams.